Vynai

Diskusijos apie gėrimus

Moderatorius: Jacinta

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 15 Kov 2008, 18:28


Argentinos vyno gamintojai Lietuvoje


Didžiulė vyninė „Peñaflor-Trapiche“ – antra pagal dydį pasaulyje – pirmauja vyno gamyboje Argentinoje, nuo jos priklauso ir krašto vyno pramonės modernizacija. Šis koncernas valdo daug mažesnių vyninių. Viena iš jų „Bodega Trapiche“ išsiskiria pagal eksporto mastus. Ją konsultuoja vienas žymiausių prancūzų vyno žinovų Michelis Rollandas.
Dar XIX a. pabaigoje įkurtai bendrovei „Bodega Trapiche“ dabar priklauso per 1 000 ha vynuogynų septyniuose ūkiuose. Apie 40 proc. žaliavos įmonė superka iš kitų augintojų. 2004 m. ūkis pagamino 11 mln. litrų vyno. Didelė dalis eksportuojama. „Bodega Trapiche“ gamina šešias vynų linijas. Iscay, Medalla ir Broquel skirtos tik restoranams ir specializuotoms vyno parduotuvėms. Šių vynų apdovanojimų sąrašas gana įspūdingas. Tenka tik pridurti, kad geriausiai vertinami vynai Malbec.
„Bodega Trapiche“ svarbiausiąjį vyną Iscay kartu su vietos vyndariais, vadovaujamais Danieliaus Pi, kūrė ir žymus vyno konsultantas Michaelis Rollandas.
Šiuo metu Lietuvos prekybos centruose galima įsigyti Trapiche Oak Cask ir kasdienio vartojimo Trapiche vynus, gaminamus iš vienos veislės vynuogių. Tarptautinėje rinkoje jie vertinami 85 balais.
Seniausiai Lietuvoje turime „Bodegas San Huberto“ iš La Rioja provincijos vynus. Dar pirkėjai gali įsigyti šešis mėnesius ąžuolo statinėse brandintus vynus Crianza Malbec ir Cabernet Sauvignon, taip pat lengvesnių, tik du mėnesius brandintus arba visai nebrandintus ąžuole vynus.
Pastaruoju metu importuotojai pasiūlė itin įdomių argentinietiškų vynų. Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į ūkio „J. & F. Lurton“ vynus Gran Lurton Malbec ir Lurton Reserva Malbec, kurie pagal stilių labai primena vynus Cahors. Argentinos Malbec atstovybę garsina ir neseniai pasirodęs vynas Michel Torino iš šiauriausių Argentinos vyno regionų Salta, Catamarca. Tai sodrus, raudonųjų uogų aromato ir skonio vynas – tikras savo krašto atstovas.
Regionui Lujan de Cuyo atstovauja nedidelis ūkis „Dona Paula“. Geriausieji šios vyninės vynai ne kartą apdovanoti visų spalvų medaliais. Geriausiems jų vertintojai skiria 88–90 balų. Lietuvoje galime paragauti populiariausių šio ūkio vynų serijų – Paula ir Los Cardos.
Argentinos vynininkystės ateitis, be abejo, priklauso vynuogėms Malbec ir iš jų gaminamam vynui. Tik baigiant šią apžvalgą norėtųsi atkreipti skaitytojų dėmesį į kitą Argentinos žvaigždę, kuri taip pat jau pasiekė Lietuvą – tai baltasis vynas Torrontes. Unikalaus stiliaus vynas, turtingo aromato, vaisingas, minerališkas, gyvas ir kartu sodrus. sakoma, kad šios vynuogės kilusios iš ispaniškos Galicijos, kurios vynai mūsų dar laukia.

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 21 Kov 2008, 11:46

Vynas ir maistas: triušiena su lengvu Luaros raudonuoju vynu

Triušiena - balta mėsa, tačiau turinti specifinį kvapą, kuris suvaldomas ilgai mėsą brandinant, troškinant ją vyne arba pateikiant su tirštu padažu. Triušiena - mėgstamas prancūzų valgis, neveltui prie jos puikiai dera šiaurės Prancūzijos raudonasis vynas.
Triušiena – balta mėsa, tačiau ji turi specifinį kvapą, kurį galima neutralizuoti mėsą ilgai brandinant, troškinant ją vyne arba pateikiant su tirštu padažu. Triušienos patiekalus itin mėgsta prancūzai, neveltui prie jos puikiai dera šiaurės Prancūzijos raudonasis vynas.
Su česnaku, čiobreliais ir citrinos žievelėmis marinuota ir baltajame vyne su rozmarinais troškinta triušiena – labai kvapni, tačiau visgi balta mėsa. Ji neatsilaiko prieš galingus taninus ir ąžuolo aitrumą, tad jai labai reikia raudonojo vyno vaisių skonio. Renkamės klasikinį derinį – „Cabernet Franc“ vynuogių vyną iš Luaros slėnio – „B. Baudry Les Granges Chinon AOC 2005“. Jis kvepia juodomis uogomis su švelniais žemių tonais, taninai švelnūs, neaitrūs, jaučiama maloni gaiva. Toks vynas numalšina, tačiau neužgožia specifinio triušienos skonio, svaiginančio česnakais ir kvapniomis Provanso žolelėmis. Gana nebloga alternatyva galėtų būti ne itin sunkus „Thomas Leithner Hommage Zweigelt 2002“. Tačiau vynas brandintas ąžuolo statinėje, todėl jis šiek tiek per sūdrus sausai baltai mėsai.
Baltasis „Pinot Grigio“ iš Moldovos maloniai dera savo vaisiškumu, bet yra per lengvas tokiai mėsai. Gal reiktų išbandyti Čilės, Sicilijos ąžuolo statinėje brandintus „Chardonnay“ arba Centrinės Italijos „Trebbiano“.

Vartotojo avataras
sinsan
Virtuozas
Virtuozas
Pranešimai: 7378
Užsiregistravo: 21 Lap 2007, 22:45
Pliusai: 924
Miestas: Alytus

Standartinė sinsan » 21 Kov 2008, 11:59

noreciau paragauti tokiu vynu su triusiena :)

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 21 Bal 2008, 16:46

Patarimai, kaip apsimesti vyno žinovu? :wink: :wink: :wink: :wink:

Jei būtų galima vesti vyno degustacijose užduodamų klausimų statistiką laurai atitektų truputį ciniškam klausimui: „o kaip elgtis, kad taptum panašiu į vyno žinovą?“. Šį klausimą dažniausiai užduoda sėkmingai ar net labai sėkmingai dirbantys verslininkai, viską įpratę gauti labai greitai. Kokie jie bebūtų mano mėgstamas atsakymas visada labai paprastas. Paprasčiausias būdas tapti panašiu į vyno žinovą – perskaityti daug knygų bei žurnalų, nepamirštant paragauti įdomaus vyno.
Kiek ilgiau užtrunka, bet daug maloniau atsakyti susirūpinusiam žmogui, vyną gerai suprantančių žmonių kompanijoje bijančiam pasirodyti nevykusiai. Jei nenorima tapti „ekspertu“, o toks melas išaiškėja labai greitai, visišku neatrodysite kaip nemokša jei laikysitės kelių pagrindinių taisyklių:
- Kaip švarko nešioti nemokantį atpažįsta iš užsegtos apatinės sagos, taip vyno nesuprantantį atskiria iš galantiško, bet nemokšiško vyno taurės laikymo už „galvos“. Ne už kojelės laikomoje taurėje vynas labai greitai sušyla, tad netenka gaivumo bei per greitai atiduoda aromatą. Ypatingai blogai už „galvos“ taurę laikyti stovimame priėmime, nes ją visą laiką laikant rankose vynas tampa iš viso nebegertinas. Be to taurė nuo rankomis valgomų vieno kąsnio užkandžių greitai išsimurzina riebalais. Nėra malonu stebėti į tokią purviną taurę supilto vyno spalvą, tačiau net susitepusiomis rankomis laikant taurę už kojelės susiriebalavimas ne itin pastebimas. Jei žinovų tarpe norite elgtis lyg savas, vyno taurę visada laikykite už kojelės arba pagrindo. Išimtinu atveju, o ir tai tik trumpam, taurę už „galvos“ galima paimti tik tam, kad iš karto perimti ją laikyti teisingu būdu.
- Jei nenorite tapti balta varna vyno žinovų tarpe, nepulkite sriaubti iš taurės tik ją pakėlę nuo vakarėlio metu padavėjo nešiojamo padėklo. Tokio „mielo“ elgesio pavyzdžiu galima laikyti visuomenėje žinomą narcizą, pagarsėjusį darboviečių keitimu bei pretendavimu į privalomo vakarėlių svečio statusą. Neišsiskirsite iš žinovų prieš pirmą paragavimą diskretiškai įvertinę jo spalvą ir aromatą. Šios rekomendacijos nereikia suprasti perdėm tiesmukiškai. Nepradėkite bėgioti po kambarį ieškodami šviesaus fono vyno apžiūrai, taip pat oficialioje aplinkoje nereikia garsiai taurėje šniaukšti aromatą bei burnoje gargaliuoti vynu.
- Patiekdami vyną savo namuose ar organizuotame vakarėlyje laikykitės rekomenduotų vyno serviso taisyklių. Jų žinovai laikosi ne dėl buko snobizmo, bet todėl, kad tai priemonė padėti atsiskleisti geriausioms vyno charakterio savybėm. Net jei ir nežinosite informacijoje apie vyną nurodytų patiekimo subtilybių prasmės, paisydami instrukcijų vis tiek vynui suteiksite geresnį skonį, tad ir pelnysite žinovų pritarimą.
- Jei vyno žinovų tarpe nenorite rėžti akį, vyną ragaukite kaip nepamainomą maisto priedą, o ne kaip alkoholinį gėrimą, geriamą vienumoje. Išskyrus jokiu charakteriu neišsiskiriantį birzgalą už kelis litus, bent kiek kokybės užuomazgų turinčio vyno dauguma puikiausiai atsiskleidžia tik ragaujama kartu su maistu. Žinodami tai vyną tikrai išmanantiems žinovams nesigirkite, jog ilgai mėgaujatės ragavimu tiesiog pasistatę prieš save tik solidaus vyno taurę. Tai nebus priimta lyg didingo Jūsų išmanymo vyne ženklas :-).
- Organizuodami vakarėlį patiekite mažai, tačiau toms aplinkybėms maksimaliai gero vyno. Žinovų tarpe kiekybė nedaro įspūdžio

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 21 Bal 2008, 16:47

Už 27 raudonojo vyno butelius sumokėta rekordinė 500 tūkst. dolerių suma

Nors pasaulinė kreditų krizė daugelį vartotojų privertė pažaboti išlaidas, vienas Pekine gyvenantis milijardierius už 27 raudonojo vyno butelius suplojo rekordinę 500 tūkst. dolerių (1,08 mln. litų) sumą, šeštadienį paskelbė Londone įsikūrusi „Antique Wine Company“.
Milijardierius, kuris panoro likti anonimu, nusipirko Burgundijos vyno „Romanee Conti“, kuris laikomas vienu ypatingiausių pasaulyje ir kurio per metus pagaminama tik 450 dėžių.
Minimas klientas nusipirko dvylika 1978 metų „Romanee Conti“ butelių, po du 1961, 1966, 1996 ir 2003 metų butelius ir po vieną 1981, 1990, 1992, 1995, 1999, 2001 ir 2002 metų butelį.
„Tai didžiausia kaina, kada nors gauta už vieną partiją“, - sakė minėtos kompanijos vykdomasis direktorius Stephenas Williamsas.
„Nemanau, kad jis tai nusipirko kaip investiciją - jis jį nusipirko gerti“, - pridūrė S.Williamsas.
Didžiausias ankstesnis šio kliento pirkinys buvo 30 tūkst. svarų (130 tūkst. litų) vertės 1982 metų „Chateau Petrus“ dėžė.
2006 metais „Antique Wine Company“ pardavė brangiausią pasaulyje baltojo vyno butelį - tas įprasto dydžio 1787-ųjų „Chateau d'Yquem“ butelis buvo nupirktas už vos mažiau nei 100 tūkst. dolerių (216 tūkst. litų).

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 30 Bal 2008, 07:17

Vyno ragavimo ir vertinimo ypatumai: išvaizda

Vyno išvaizda turi būti įvertinama stebint taurę prieš tolygiai apšviestą baltą foną. Tiesioginis taurės apžiūrėjimas prieš lempą be gaubto ar saulę duoda mažai naudos. Į vyno taurę patogiausiai žiūrėti ją palenkus 45 laipsnių kampu nuo savęs prieš ant stalo patiestą balto popieriaus lapą ar staltiesę.
1. Skaidrumas. Iš esmės geras vynas visada privalo būti idealiai skaidrus. Reikia atminti, jog „briliantinė“ ar „spindinti“ išvaizda bendros vyno kokybės savaime pagerinti negali, bet jei spalva nėra idealiai skaidri – galima įtarti tam tikrus kokybės trūkumus kvape ir skonyje. Šiek tiek ar pakankamai miglota išvaizda vyne nėra pageidaujama. Įmanoma tik vienintelė ne idealų skaidrumą leidžianti išimtis – ilgai išlaikyto, gausias nuosėdas turinčio ir į ąsotį perpilto raudonojo vyno „bitės sparno“ skaidrumas.
2. Vyno paviršiaus švarumas. Nepageidaujamas ženklas – vyno paviršių netolygiai padengianti nevienalytė plėvelė. Ties pačiu vyno paviršiumi susidarantys ypatingai maži burbulėliai – pasenusio vyno ženklas (jų nereikia painioti su ant taurės sienelių pakibusiais burbulėliais, signalizuojančiais, kad tai šalto klimato vynuogynų baltasis vynas).
3. Vyno vizualinis tirštumas. Pradedančiųjų vyno ragautojų mėgstamiausias užsiėmimas – per taurės sieneles tekančio vyno tirštumo įvertinimas iš esmės yra tuščias laiko gaišimas. Nėra vizualinio tirštumo ryšio su skonio pojūčiu, tą patį galima pasakyti ir apie vizualinio tirštumo ryšį su bendra vyno kokybe. Vizualinis vyno tirštumas rodo tik aukštesnę vyno alkoholio koncentraciją. Įprastai jis tampa regimas esant bent 13% ar panašiam vyno stiprumui. Su šia savybe yra susijęs buvusios Rusijos Imperijos teritorijoje esančių šalių gyventojų įprotis tikrinti vyno tirštumą. Tik tokiu būdu XIX amžiuje būdavo įmanoma atpažinti neatskiestą tuomet buvusį madingą pastiprintą vyną.
Vienintelė išimtis, kuomet vizualinis vyno tirštumas gali duoti užuominą apie vyno kokybę, įmanoma ragaujant vėlyvojo skynimo derliaus saldų vyną. Paradoksalu, tačiau tirštumo įspūdį daugiausiai sudaro ne natūralūs gliceroliai, o šio tipo vyne pasitaikanti aukšta rūgščių koncentracija.
4. Kristalinės nuosėdos. Nepaisant Lietuvoje vis dar gajos nuomonės apie tartarų kristalų arba „vyno akmens“ nepageidaujamą buvimą, drįstu agituoti už pozityvią nuomonę apie šį reiškinį. Šie kristalai dažniausiai regimi šalto klimato regionų baltajame vyne, kokybės vardan nepatyrusiame stabilizavimo atšaldymu. Ši druska atsiranda rūgščių jungimosi dėka atsiradus druskoms. Jų tirpumas mažėja, ypatingai šaltoje temperatūroje, tad išlaikomas baltasis gali palaipsniui vis daugiau šių kristalų sukaupti. Kristalai gali formuotis ne tik kaip nuosėdos, bet ir kaip kamštį dengianti kristalų sankaupa. Raudonajame vyne „vyno akmuo“ gali būti rausvos spalvos. Įprastinė „vyno akmens“ išvaizda primena cukrų, bet šios druskos gali būti ir ne tokios skaidrios. Dažnai „vyno akmens“ buvimas sufleruoja, kad šis vynas gali tikti ilgesniam išlaikymui.
5. Kietos ne kristalinės nuosėdos. Raudonojo vyno spalvą ir skonį formuojančių fenolių molekulės vyno mėgėjų nuostabai nėra ištirpusios vyne, o kaba tarsi pakibusios dalelės. Ilgainiui jos pradeda sukibti tarpusavyje iki tokio dydžio, kuris nebeleidžia plūduriuoti vyne. Iškritusios tarsi nuosėdos, fenolių dalelės butelio dugne pradeda formuoti smilčių ar įvairaus dydžio granulių sankaupas. Jos gali būti susimaišiusios su „vyno akmens“ druskos kristalais. Kaip ir pastaruoju atveju kietos ne kristalinės nuosėdos sufleruoja, kad šis vynas gali tikti ilgesniam išlaikymui. Ypatingai retai, dažniausiai karšto klimato vynuogynų vyne, kietos nuosėdos tarsi dažai, bet išpurkšti netolygiai, gali padengti vidinį butelio sienelių paviršių.
6. Minkštos nuosėdos ir drumzlės. Želė ar beformius minkštus darinius reikia traktuoti kaip nekenksmingą, bet vis dėl to visomis formomis nepageidaujamą vyndario darbo broką. Dažniausiai tai ne iki galo pašalintos baltyminės vyno skaidrinimo medžiagos likučiai.
7. Spalva. Vyno spalva, nesvarbu blyški ar intensyvi, nėra vyno kokybės rodiklis. Vyno spalvos tamsumas ar blyškumas yra derliaus auginimo sąlygų indikatorius. Karšto oro metų ar kasmet karštais orais išsiskiriančios vietos vynuogynų vynas dažniausiai būna tamsus. Šviesios spalvos vynas dažniausiai gamintas vėsiu oru išsiskiriančiuose vynuogynuose. Balto vyno spalvos blyškumas retai tiksliai gali nurodyti vyno stotą ar bendrą pojūčių ryškumą. Raudono vyno spalvos sodrumas yra daug prasmingesnis. Blyškus raudonas vynas dažniausiai yra lengvo stoto, neturi daug šiurkštumo. Labai tamsus raudonas vynas – stiprus alkoholiu, turi daug taninų ir apskritai masyvaus svorio. Deja, šioje taisyklėje yra ir išimčių.
8. Vyno kokybę parodo spalvos intensyvumas bei tolygumas – t.y. sugebėjimas išlaikyti tą pačią spalvą 45 laipsnių kampu nuo savęs palenktos taurės giliausioje vietoje bei taurės pakraštyje. Aukščiausios kokybės vyne spalva kinta tik prie pat taurės sienelės, o prastame – “pavandenijimas” regimas akivaizdžiai. Šis kokybę nurodantis bruožas daugiau svarbus raudonojo vyno įvertinime.

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 05 Geg 2008, 14:41

Vyno ragavimas ir vertinimas: skonis

Vyno skonis yra pats svarbiausias bendrame kokybės įvertinime. Svarbu neperlenkti lazdos ir ragauti nei per mažą, nei per didelį vyno gurkšnį. Tas pat principas galioja ir ragavimo veiksmo intensyvumui: neverta bet kuriomis aplinkybėmis gargaliuoti burnoje laikomu vynu, bet ir pasyvus flegmatiškas vyno nurijimas nėra protingas.
Kiekvienas vynas sukuria skirtingą pojūtį burnoje. Daugiausiai alkoholio, bet ir rūgščių bei taninų dėka vynas gali sukurti labai skirtingo stiprumo pojūčius. Dėl to vynas yra skirtingo stoto: lengvas, vidutinio svarumo, sunkus ar netgi masyvus. Atsakymas apie vyno svarumą turi būti duodamas anksčiau už kitus pojūčių apibūdinimus. Tai lengva padaryti palyginus ragaujamą vyną su ragautais anksčiau.
Ne mažiau svarbus – vyno tekstūrinis pojūtis. Jis viename įmanomo pojūčių spektro gale gali būti tirštas ir labai glotnus, o kitame mažo tirštumo. Mažiau tirštame vyne daugiau jaučiasi alkoholio ar kitų komponentų dygumas. Dažnai nepatyrę ragautojai glotnios skonio tekstūros vyną nepagristai vadina lengvu!!!
Vyno saldumo - sausumo faktorius yra lengvai suprantamas, nes nesunku įvertinti vyne likusio cukraus koncentraciją. Deja, kai kurie pradedantieji ragautojai sausu vynu vadina saldumo turintį, tačiau itin rūgštų ar šiurkštų vyną. Šių vyno skonio komponentų nereikia painioti.
Labai svarbu atskirti tikrąjį saldumą nuo tariamojo. Jei vynuogių derlius buvo labai sirpus, vynui perduotas sirpių vaisių skonio charakteris gali sudaryti netikro saldumo pojūtį visai sausam vynui. Netikro saldumo pojūtis yra jaučiamas alkoholiu labai stipriame vyne. Ąžuolo statinėse brandintas vynas irgi būna tariamai saldus dėl skrudinto vidinio medienos paviršiaus dėka vyne padidėjusio polisacharidų kiekio.
Raudonajam vynui būdingi burnos paviršių šiurkštinantys taninai savo pojūčiais ir kilme gali būti nevienodi. Taninai į vyną gali patekti iš ąžuolo medienos, tačiau daug svarbesnis taninų šaltinis – tamsių uogų odelės.
Šiuolaikines tendencijas atitinkančio itin gerai prisirpintų vynuogių derliaus “fiziologiškai sirpūs” taninai savo pojūčiu yra gerokai švelnesni už tame pačiame vyne anksčiau pasitaikydavusius grubius neprisirpusių uogų taninus. Gerai prisirpusių uogų taninų pojūtis gali būti vadinamas šilkiniu arba aksominiu. Ilgainiui išlaikymo dėka bendras taninų pojūtis mažėja, bet jie negali tapti daugiau aksominiais.
Taninų nereikia maišyti su rūgštimis!!! Pavyzdys - stipri arbata be citrinos. Joje yra gausu taninų, bet jos niekas nevadina “rūgščia”. Taninų pojūtis dažnai yra ryškiausias poskonyje. Kuo anksčiau nuo pirmosios paragavimo akimirkos pasijaučia taninai, tuo jaunatviškesnis vynas.
Raudonajame, o dar daugiau baltajame vyne yra gausu rūgščių, suteikiančių skoniui gyvybingumo pojūtį. Kai kada tikrasis rūgštumo lygis negali būti tiksliai įvertintas dėl jį maskuojančio tirštumo pojūčio ar vyno saldumo. Dėl šios priežasties raudonasis vynas nedažnai atrodo rūgštus. Dar mažesnis rūgštumo pojūtis jaučiasi vėlyvojo skynimo derliaus saldžiame baltajame vyne, nors tam tikros aplinkybės jame lemia kelis kartus didesnį rūgšties kiekį.
Rūgščių pojūtis išlaikymo metu silpnėja. Labai ryškios rūgštys jaunam vynui suteikia skonyje juntamą kietumo pojūtį arba kitaip tariant “plieninį” charakterį. Jei vynas turi malonų skonį – to nereikia bijoti. Blogai vertintinas dėl silpnų rūgščių pojūčio sudribusio skonio vynas.
Skonio charakteris – vienas svarbiausių vyno skonio elementų. Jei jo nepakanka – skonio stuburo funkcijas atliekantys taninai ir rūgštys atrodo dominuojantys ir vynas dėl prasto balanso neteikia malonumo. Kaip ir aromate, vyno skonio aromatas gali būti vaisių arba daugiau neutralaus charakterio.
Reikia įvertinti kiek ryškus skonio charakteris, nes ryškus ir ilgai išliekantis skonis – ypatingo vyno požymis. Jei jis yra silpnas – tai prastos kokybės vyno ženklas, nesvarbu ar kiti vyno komponentai yra gerai sukomponuoti.
Pageidautina, kad vaisių ar neutralaus skonio charakterio pojūtis būtų visada jaustųsi vienodai stiprus. Vyno skonio pojūčių susilpnėjimas burnos pojūčių viduryje, ar kitais žodžiais „tuščias skonis“, nepakankamos kokybės vyno požymis. Taip dažniausiai pasitaiko Cabernet Sauvignon rūšiniam vynui, tad dėl šios priežasties šių vynmedžių derlius neretai yra maišomas su šį trūkumą mažinančiais kitos kilmės komponentais. Labai dažnai aprašymuose minint “vaisių skonį” gali būti vardinami prieskoniai ar mineraliniai pojūčiai. Taigi, šio termino nereikia suprasti labai tiesiogiai.
Vyno kokybę lemia skonio komponentų tarpusavio balansas. Tai yra derinys tarp vyno skonio charakterio iš vienos pusės bei alkoholio, taninų, rūgščių bei tekstūros iš kitos pusės. Kai kurios kilmės vyno balansas gali pagerėti išlaikymo dėka, tačiau reikia atidžiai ir visada atsargiai vertinti tokį vyną, nes didžiosios dalies vyno balansas nepagerėja.
Naujokams lengviausiai suprantamas ir aiškus vyno finišo arba poskonio įvertinimas. Tai skonio pojūčio trukmė po to kai vynas buvo nurytas. Aukščiausios kokybės vyne poskonis gali trukti minutę ar net ilgiau. Stebėkite ar tuo metu neatsiranda pašalinių nenatūralių pojūčių. Ypatingo vyno poskonio pojūčių charakteris gali keistis tarsi savotiška pojūčių kaskada.
Vyno įvertinime itin svarbūs praktiniai įgūdžiai, tačiau niekada nepamirškite, jog visada reikia išlaikyti saiko pojūtį. Vadovaukitės principu, jog mažiau - tai geriau. Vyno gamyba ar prekyba užsiimantys specialistai ragavimo metu nenurija vyno, o jį išspjauna į kibirėlį. Kadangi skonio receptoriai yra tik burnoje, vyno nurijimas profesionaliame ragavime nėra būtinas.
Paprasti vyno mėgėjai visame pasaulyje buriasi į ragautojų bendrijas, tad norėdami patirti naują pojūtį nėra priversti išgerti ar išpilti visą vyno butelį. Vynas yra skirtas dalinimuisi su draugais!

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 05 Geg 2008, 14:42

Vyno ragavimas ir vertinimas: aromatas

Iš esmės Lietuvoje vyno ragautojai skiria mažą dėmesį vyno aromatui. Iš dalies tai atkartoja pasaulinę tendencija, nes žmonės daugiau pasitiki vizualiniu bei skonio suvokimu. Tačiau yra ir grynai lietuviška ypatybė, kurios „dėka“ vyno aromatui skiriamas mažesnis dėmesys: spaudoje teko skaityti vieno diplomatinio protokolo „mohikano“ komentarą, jog baltojo vyno uostyti nereikėtų!!! Taip nusišnekėti gali tik išties gerą fantaziją turintis žmogus, tad lietuvių vyno mėgėjų bendruomenei linkiu neskaityti protokolo vadovėlių skyrių apie vyną. Geriau šiems specialistams leisti kalbėti tik apie susodinimą aplink stalą ar svečių pasitikimą.
Vyno aromato pilnam įvertinimui būtina pasirinkti tinkamas taures. Lietuvoje esantys restoranai ir privatūs vyno ragautojai dažniausiai vyną ragauja iš per mažo dydžio taurių, o nuo to smarkiai nukenčia vyno aromatas. Per mažo dydžio taurėse jis neįgauna stiprumo, nes toliau nuo vyno ragavimo paviršiaus atsiskleidžiantys kvapai nėra apriboti taurės sienelių, tad pasklinda ore be deramos koncentracijos.
Kadangi nosies receptoriai labai greitai prisitaiko prie to paties kvapo, labai svarbu „neužmigti“ laikant nosį vyno taurėje. Uostant dvi skirtingo vyno taures ši problema negresia, nes nosis neprisitaiko prie kvapų pokyčio.
Ragaujant vyną būtina taurę pasukti ratu, kad teliūskuojantis vynas pakibtų ant taurės sienelių. Tokiu būdu trumpam padidinamas vyno garavimo paviršius, tad vynas kvepia intensyviau. Neverta praleisti šio patarimo negirdomis, nes pateliūskavę savo taurę patirsite daugiau ragavimo malonumo už tai nesumokėję nei cento daugiau.
Vyno aromato savybės juntamos geriau jei vynas ragaujamas iš krištolo taurių. Krištolo paviršius turi mikroskopines poras, kuriose pakibęs vynas dar aktyviau skleidžia kvapą.
Jei vyno aromatas nėra lengvai suprantamas, susivokti padeda specifinis metodas. Išgėrus ar per burnoje laikomą vyną įtrauktas kvapas iškvepiamas per nosį.
Pirmasis ir lengviausias vyno aromato įvertinimo būdas – intensyvumo įvertinimas. Pateliūskavus vyną taurė iš lėto keliama prie nosies, stebint kada pradedamas jausti aromatas. Nesubrendusio vyno aromatas yra slopus, sklindantis trumpą atstumą nuo vyno paviršiaus. Jis po taurės pateliūskavimo trumpam gali „sušvytėti“, bet vėliau vėl tarsi pranyksta.
Bręstančio vyno aromatas pradeda stiprėti ir sklisti didesniu atstumu nuo vyno paviršiaus. Intensyvų aromatą galima pajusti net taurės nepakėlus nuo stalo, tačiau neverta tikėtis, jog ypatingo vyno aromatas sklis kelerių metrų atstumu. Pilnai subrendusio vyno aromatas šiek tiek silpnesnio intensyvumo, tačiau jis geresnis kitomis savo savybėmis. Pasenusio vyno aromatas negali visiškai prapulti, tačiau jis neturi kitų tikėtinų teigiamų savybių.
Geros kokybės vyno aromatas privalo būti tyras. Jame jokiu būdu negali būti jokių pašalinių ar nenatūralių kvapų. Grindų pašluostės, prakaituotų rūbų, suplėkusių ir pasenusių kopūstų kvapai nurodo vyndario darbo broką arba vyno išlaikymo metu įgytą ydą.
Anksčiau būdavo skiriamas didelis dėmesys įvertinti vyno aromato atitikimą ragaujamo vyno tipui. Šiuo metu šio kriterijaus svarbą ginčija autoritetingi vertintojai, nes jo dėka gali būti stabdomas vyno kokybinis progresas. Jei visi vyndariai paisytu šio kriterijaus, Pietų Italijos ar Pietų Ispanijos vyno kokybės revoliucijos nebūtų įvykusios. Vyno aromato atitikimo ragaujamo vyno tipui svarbą sumažino ir vyno industrijoje esantys globalizacijos procesai.
Vienas svarbiausių vyno aromato bruožų – charakteris. Nedažnai kalbama, jog vynas gali būti ne tik aromatingo vaisių, bet ir neutralaus aromato.
Aromatingas vaisių charakteris savo sąvokoje talpina ne tik tiesiog vaisių, bet ir uogų, gėlių bei prieskonių niuansus vyno aromate. Dažniausiai vaisių charakterio intensyvumas priklauso nuo tam tikrų vynmedžių rūšių. Riesling, Muscat bei Gewürztraminer vynmedžiai turi ryškesnį prigimtinį vaisių charakterį, o Chardonnay ir Xarel-lo – ne tokį ryškų, jei apskritai juntamą, vaisių aromatą. Šiuolaikinė vartojimo tendencija demonstruoja didėjantį vaisių charakterio vyno poreikį, tad vyndarystės priemonėmis jis tik papildomai pabrėžiamas. Populiariausias vaisių charakterio kvapų komponentų skirstymas grindžiamas prisirpimo – neprisirpimo principu. „Žalieji“ kvapai primena šalto klimato teritorijų ar ne iki galo prisirpusius vaisius ir augalus: obuolius, agrastus, žolę, rabarbarus, agurkus, serbentų lapus, citrinas ir taip toliau. „Sirpūs“ kvapai primena šilto klimato teritorijų ar gerai prisirpusius vaisius: melionus, figas, persikus, abrikosus, bananus, mango ir panašiai. Nei „žalias“, nei „sirpus“ charakteris negali būti vadinamas pranašesnis be kitų komponentų įvertinimo.
Jau minėtas Chardonnay, Tempranillo ar kitų mažiau žinomų vynmedžių vynas tam tikrais atvejais gali turėti intensyvų, tačiau sunkiai nusakomo charakterio aromatą. Tai neutralaus charakterio aromatas, daugiausiai primenantis mineralų, žemės ar kitokį sunkiai nusakomą kvapą. Neutralaus charakterio aromatas, jei vynas nėra lengvo stoto, yra papildomas vyno fermentacijos ar brandinimo įtakotais kvapais. Fermentacija ir po jos liekančios mielių nuosėdos vynui gali suteikti sviesto, jogurto, sūrio, duonos, tešlos ar kitokius pieniškus bei duoninius kvapus. Brandinimas ąžuolo statinėse suteikia vanilės, ąžuolo bei kedro medienos, dūmų ir įvairių prieskonių kvapus.
Vyno aromato įvertinime svarbus jaunatviškumo – brandumo aspektas. Tiesa, per jauno vyno ilgalaikėje perspektyvoje negalima vadinti blogu, o per senas vynas jau gali būti vertinamas neigiamai.
Jaunatviškame vyne ilgainiui stiprėjantis vaisių kvapas vėliau tampa daugiau harmoningas, jo komponentai tampriau susipina tarpusavyje ir juos sunku atskirti nuo bendros visumos. Išlaikymo metu vyno aromatas pasipildo „tretiniais“ kvapais papildančiais prigimtinius bei vyndarystės metu atsiradusius komponentus.
Papildomas išlaikymas balto vyno aromate išryškina medų primenantį kvapą. Raudonasis vynas išlaikymo dėka įgauna odos, nukritusių lapų, humuso ar žemės kvapą. Kai kuris vynas gali įgauti ir specifinių, tik tam tikrai vynmedžių rūšiai būdingų, kvapo bruožų.
Senovinio stiliaus vyne, nesvarbu iš kokios vietos jis yra kilęs, aromatas gali būti “nešvarus” dėl prastos vyndarystės įrangos. Tai oksiduoto charakterio vyno bruožas, parodantis, jog vynas negali ilgai būti išlaikomas rūsyje.
Visas aukštos kokybės vynas privalo turėti sudėtingą aromatą, supintą iš daugybės kvapų. Skirtingi vyno kvapai gali jaustis nevienodu atstumu nuo vyno paviršiaus. Tai taip vadinamas “daugiasluoksnis” aromatas, tad yra tikslinga atkreipti dėmesį į aromato pokyčius taurę lėtai keliant prie nosies. Tik taurės gilumoje juntamus kvapus galima patirti ją palenkus ir tokiu būdu nosiai leidžiant atsidurti arčiau vyno paviršiaus.

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 15 Geg 2008, 06:49

Kokį vyną apsimoka pirkti Lietuvoje?

Aklas pasitikėjimas vyno kaina ir pernelyg didelis jos sureikšminimas dažną vyno gėriką įvaro į kampą. Geru privalantis būti brangus vynas gali pakišti kiaulę ne vieną kartą, o per anksti nuteistas kuklutis gali pasirodyti visai neblogas. Tai, jog vyno kaina negali būti patarėju sunkiausiai įsisavina neatsikračiusieji suvokimo, jog vynas yra ne kokia šventenybė. Gal ir skaudu įsisąmoninti, bet vynas yra prekė! Romantiška, skani, o kartais ir bjauri prekė. O ekonomikos profesoriai jau senai įrodė, jog kiekvienai prekei galioja ekonomikos dėsniai.
Vyno ragautojų sluoksniuose dabar labai madinga keikti Lietuvos vyno importuotojus ir prekybininkus per dideliu lupikavimu. To tikrai pasitaiko, tačiau vyno pirkėjai ne visada mato vyno kainą didinančias aplinkybes, Lietuvoje neleidžiančias išlaikyti tą patį kainų lygį kaip ir Vakarų Europos šalyse. Svarbu pastebėti, jog vyno gamintojai savo „namų rinkose“ dažniausiai tiesiogiai parduoda savo vyną į prekybos tinklus ir restoranus. Parduodant vyną greta gamybos vietos visada transporto kaštai yra minimalūs. Didžiosiose Vakarų Europos šalyse ne tik vartotojų kiekis, bet ir perkamoji galia yra gerokai didesnė, tad vyno gamintojai savo produkciją parduoda su tikrai didelėmis nuolaidomis, vynui suteikiančiomis patrauklią kainą. Galiausiai mažmeniniai prekybininkai net ir su nedideliu antkainiu parduodami milžinišką vyno kiekį sugeba sau gauti pakankamą pelną.
Atsižvelgiant į minėtas priežastis nesunku atspėti, jog nebrangus paprastas vynas Lietuvoje dažnokai kainuoja daugiau nei Vakarų Europos šalyse. Tačiau yra vyno kurį Lietuvoje tikrai geriau apsimoka pirkti!!! Įprastai tai daugiau nei 30 – 35 LTL už butelį kainuojantis vynas. Pas mus toks vynas nėra itin paklausus, o tai savaime koreguoja jam taikomus prekybinius antkainius. Vakarų Europoje - visiškai priešingai, tad jie sau leidžia kur kas didesnius uždarbius. Ypatingai tai pasakytina apie labai nedideliais kiekiais gaminamą ir pagal gamintojų kvotas į skirtingas rinkas paskirstomą vyną. Tokiu vynu didelėse vyno rinkose nevengiama paspekuliuoti, tad būna atveju kai Toskanos krašto ar kitoks retas Italijos ar Ispanijos vynas Lietuvos restorane kainuoja kaip Europos didmiesčio parduotuvėje!
Jei norite pasitikrinti perkamo vyno kainos adekvatumą, rekomenduoju apsilankyti adresu http://www.wine-searcher.com/wine-select.lml.

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 19 Geg 2008, 19:59

Vyno gidas gurmanams: Muscat

Tai simbolinę prasmę turintis rūšinis vynas. Ne tik man asmeniškai, bet ir daugeliui kitų vyno gerbėjų pirmuoju paragautu vynu buvo kokios nors atmainos Muscat.

Muscat sinonimai
Vardas Muscat yra tik naujokus klaidinantis trumpinys. Lengvindami „žalių“ vartotojų liežuviams skirtą darbą vyndariai šiuo sutrumpintu pavadinimu padabina keturias vynmedžių rūšis: Muscat Blanc a Petits Grains, Muscat d‘Alexandrie, Muscat Hamburg ir Muscat Ottonel. Vyndariai neignoruoja savo vyno tikrosios kilmės. Jei pagrindinėje ar pagalbinėje butelio etiketėje nėra patikslinto vynmedžių rūšies pavadinimo, beveik būkite tikri, jog Jums į rankas brukamas ne rimtas vynas, o opiumas liaudžiai.
Pats žymiausias, aukščiausios kokybės vynas gaminamas iš Muscat Blanc a Petits Grains vynmedžių derliaus. Nors žodis „blanc“ pavadinime nurodo baltą vynuogių spalvą, vynmedžiai dera baltos, rausvos ir net tiesiogine prasme raudonos spalvos uogas. Muscat Blanc a Petits Grains derlius duoda aukščiausios kokybės vyną, išsiskiriantį gėlių, apelsinų abrikosų, medaus ir prieskonių charakteriu. Muscat Blanc a Petits Grains atmaina, lyginant ją su kitomis, puikiai tinkama gaminti net ir sauso skonio vyną.
Muscat d‘Alexandrie vyno skonio savybės gerokai nusileidžia Muscat Blanc a Petits Grains vynui. Sakoma, jog ši Muscat atmaina išvesta Aleksandrijos miesto apylinkėse, po Viduržemio regioną išplatinta romėnų dėka. Iki šiol Muscat d‘Alexandrie vynas gaminamas itin karšto klimato vietovėse. Muscat d‘Alexandrie daugiausiai būdingas vynuogių ir begonijų aromatas.
Įprastai Muscat Hamburg vynmedžių derlius skiriamas raudonųjų valgomų vynuogių mėgėjams, tačiau Kalifornijoje iš jo gaminamas ir dėmesio vertas išimtinai raudonasis saldus retas vynas. Rytų Europos vyndariai irgi daro vyną iš Muscat Hamburg vynmedžių derliaus, tačiau rezultatas būna apverktinas.
Visiems gerai žinomas Muscat Ottonel vynas, nes ši atmaina tradiciška Lietuvoje populiaraus vyno gamybos šalyse: Vengrijoje ir Moldovoje. Muscat Ottonel neturi intensyvaus aromato ir skonio, tad vynas be savo saldumo retai išsiskiria ypatingomis savybėmis. Viską gali pakeisti kilnusis pelėsis, Muscat Ottonel vynui suteikiantis išskirtinį kvapą.
Tūkstantmečius trukusi mada savitai kvapniam, saldžiam vynui visada gundė vyno verslo avantiūristus savintis Muscat pavadinimą. Šių laikų vikruoliai supermarketų lentynas užpildė įvairiausiais gazuotais Muscat šnypštalais ar neputojančiais to paties lizdo paukščiais. Pažvelkite į privalomo ženklinimo lipduką. Jei ten rasite užrašą „vyno gėrimas“ ar panašiai, būkite tikri, kad gersite vyno ir ne tokių patrauklių skysčių mišinį. Vien pats faktas, jog gausiai į parduotuves tiekiamas „Muskatnoje“ vardu pavadintas šnypštalas yra pagamintas Vokietijoje, kelia abejones dėl vyno kokybės. Vokietijoje Muscat vynmedžiai dabar retai auginami, tad tikrai verta abejoti ar tą nedidelį derliaus kiekį vokiečiai paverčia putojančiu vynu, skirtu Lietuvai.
Beje, yra ir panašų vardo sąskambį turinčių, bet jokios giminystės su Muscat neturinčių vynmedžių rūšių: Morio Muskat ar Muscadelle. Prancūzijos Muscadet de Sevre et Maine vynas irgi su Muscat neturi nieko bendro.
Muscat vynmedžių paplitimas skirtingomis kalbomis šnekančių tautų teritorijoje paakino daugybės sinonimų atsiradimą. Visų jų paminėti neįmanoma, bet pagrindinius aprėpti būtina:
Muscat Blanc a Petits Grains – Brown Muscat(Australijoje), Frontignac(Australijoje ir PAR), Gelber Muskateller(Vokietijoje), Moscatel de Grano Menudo(Ispanijoje), Moscato d‘Asti(Italijoje), Moscato di Canelli(Italijoje), Muscat de Frontignan(Prancūzijoje), Muscat d‘Alsace(Prancūzijoje), Muskateller(Austrijoje ir Vokietijoje), Sargamuskotaly(Vengrijoje), Tamyanka(Rusijoje ir NVS šalyse),
Muscat d‘Alexandrie – Moscatel ir Moscatel de Alejandria(Ispanijoje), Moscatel de Malaga(Ispanijoje), Moscatel de Setubal(Portugalijoje), Zibibbo(Italijoje)
Muscat Hamburg – Black Muscat(JAV)
Muscat Ottonel – Muskotaly(Vengrijoje)
Muscat vynmedžių kilmė
Ko gero tai viena seniausių žmonijai žinomų vynmedžių rūšių. Simboliška, jog ne tik daugelio Lietuvos gyventojų asmeninė vyno ragavimo patirtis, bet ir Europos vyno istorija prasidėjo nuo Muscat vynu pripildytos taurės. Antikos graikai minėdami „anathelicon moschaton“ manoma galvoje turėjo Muscat vynmedžius. Daugybė vynmedžius tiriančių mokslininkų linkę manyti, jog Graikija yra šių vynmedžių tėvynė.
Austrijos Burgenland vyno krašte dirbantis Günter Triebaumer gamina lengvo skonio puikų putojantį Muscat vyną. Tačiau tik 7% alkoholio ir 110 gramų cukraus litre skysčio turintis vynas, nežiūrint jo puikumo, nesudomintų plačiųjų Lietuvos masių. Kaip gi švaistyti pinigus vynui, kuris teturi tiek mažai alkoholio.

Galimi Muscat derliaus partneriai vyno gamyboje
Dėl visų Muscat atmainų charakterio egzotiškumo nėra lengva, o be to ir beprasmiška, derlių su kuo nors maišyti. Daugumoje atvejų Muscat vynmedžių derlius panaudojamas gryno rūšinio vyno gamybai, tačiau gaminant vyną pasitaiko ir skirtingų Muscat atmainų tarpusavio maišymo. Daug kam Lietuvoje teko paragauti Vengrijos Aszu Tokaji vyno, kuriame Muscat Ottonel derlius maišytas su Furmint ir Harslevelu.
Jei ieškoti egzotiško Muscat žaliavos maišymo čempiono, laurai ko gero atitektų Kalifornijos Caymus Vineyards Conundrum Napa Valley vynui. Šis sausas ąžuolo statinėse brandintas baltasis vynas gamintas maišant Muscat Blanc a Petits Grains su Chardonnay, Semillon, Sauvignon Blanc ir net Viognier!!! Tradiciškai mąstančiam vyndariui nuo tokių minčių piestu pasišiauštų plaukai ne tik ant galvos...

Muscat vynas protingam pirkėjui
Nėra lengva aiškiai atsijoti pelus nuo grūdų Muscat vyno pasirinkime. Jei ryžtis ieškoti nebrangaus, atmintino vyno paieškai, verta pradėti nuo silpnai putojančio itališko Moscato d‘Asti. Dėmesio vertas ir piniginės nedraskantis sauso Prancūzijos Elzaso Muscat vyno pasirinkimas.

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 24 Geg 2008, 10:17

Chardonnay

Daugelio nuomone tai geriausi vymedžiai baltojo vyno gamybai. Būčiau linkęs priklausyti mažumai, atiduodančiai laurus Riesling vien dėl šio vyno stilių įvairovės. Tačiau Chardonnay ignoruoti negalima. Šis pavadinimas, ko gero, dažniausiai šmėkščioja ant solidaus baltojo vyno etiketės, tad vartotojams nevalingai tapo kokybiško vyno sinonimu.
Vyno kritikai, patyrę restoranų verslo liūtai ilgainiui pradeda aukštinti bet kokius Chardonnay konkurentus, tačiau vartotojams tai nė motais. Ši tendencija akivaizdžiai atsispindi Chardonnay vynmedžiams skirtame plote. Iš viso pasaulyje 2004 metais buvo 432900 akrai(vienas akras lygus maždaug 0,46 ha) Chardonnay vynuogynų. Didžiausią dalį Chardonnay vynuogynų turi JAV, Prancūzija bei Italija. Didesnį plotą už Chardonnay užima tik Airén vynmedžiai, tačiau ar esate juos girdėję?
Chardonnay sinonimai
Chardonnay sėkmei ir vartotojų patogumo dėlei likimas lėmė praktiką retai naudoti šio pavadinimo sinonimus. Italijoje ir kitose šalyse dažniausiai naudojamas sinonimas – Pinot Chardonnay. Vokietijoje anksčiau naudoti Feinburgunder bei Feinner Weisser Burgunder vardai, tačiau jų šiuo metu atsisakyta, nes vyndariams lengviau vartotojus patraukti įprastiniu vardu. Austrijoje naudotas Morillon sinonimas, tačiau praktika nutraukta tuo pačiu motyvu kaip Vokietijoje. Dažniausiai prancūziškai kalbančiuose regionuose naudojami Arnaison, Aubaine, Epinette Blanche bei Melon Blanc sinonimai.
Chardonnay vynmedžių kilmė
Šie vynmedžiai neabejotinai yra kilę iš Prancūzijos Burgundijos vyno krašto. Šiuolaikiniai vynmedžių „tėvystę“ nustatantys DNR tyrimai yra itin madingas užsiėmimas vyno mokslininkų tarpe, tad nenuostabu, jog šis testas atliktas ir Chardonnay. Tėvai tikrai nustebino. Tai atsitiktinio Pinot šeimos ir Europoje itin retų Gouais Blanc vynmedžių susikryžminimo rezultatas. Dabartinės tyrėjų galimybės neleidžia nustatyti kas iš Pinot šeimos: Pinot Noir, Pinot Blanc ar Pinot Gris savo genus ir savybes perleido Chardonnay, tačiau didžiausi įtarimai tenka Pinot Noir.
Chardonnay tėvystę nustačiusi Kalifornijoje dirbanti didžioji vyno mokslininkė Dr. Carole Meredith teigia, jog Gouais Blanc ir Pinot šeimos vynmedžių vediniai į pasaulį paleido dar apie 15 skirtingų vynmedžių. Jų tarpe yra ir gana garsių, pavyzdžiui Gamay ar Melon de Bourgogne. Pastarieji atitinkamai duoda derlių Beaujolais AC ir Muscadet AC vynui.
Chardonnay vyndarystės būdai
Chardonnay vyno gamyboje šiuolaikiškai mąstančio vyndario veiksmus lemia tai, jog šių vynmedžių žaliava turi ganėtinai neutralų kvapo ir skonio charakterį. Siekdami „niekuo“ nekvepiančią, pakankamai apimties burnoje turinčią, bet neužtektinai skoniu išsiskiriančią žaliavą paversti puikiu vynu vyndariai ima gudrauti. Fermentacija vykdoma itin iš lėto, kad aktyvus burbulėlių išsiskyrimas neišsklaidytų lakių aromatinių medžiagų. Vynas neretai ilgą laiką išlaikomas nenupiltas nuo talpoje likusių mielių nuosėdų. Tai suteikia sviesto, mielių, skrebučių ir net riešutų bei makaronų kvapus.
Vienas paprasčiausių ir dažniausiai naudojamų Chardonnay charakterio praturtinimo būdų yra vyno fermentavimas ar(ir) brandinimas ąžuolo statinėse. Tačiau vaikydamiesi greito rezultato vyndariai neretai peržengia ribą, skiriančią gerai ir prastai subalansuotą vyną. Taip atsitinka tuomet, kai vyndarys neutralią žaliavą per ilgai laiko agresyvų kvapą ir skonį suteikiančiose statinėse. Atsirado vartotojai savotiškai protestuojantys prieš šį reiškinį ir geriantys tik statinėse nefermentuotą(nebrandintą) vyną. Tokį angliškai šnekančiose šalyse etiketėse ženklina užrašu „Unwooded Chardonnay“ arba „Unoaked Chardonnay“. Ąžuolo statinių kvapą dievinančių Lietuvos gyventojų tarpe savo charakterio tyrumu besididžiuojančio vyno sėkmė vargu ar būtų įmanoma.
Įprastai šių vynmedžių vynas yra gaminamas sauso skonio, tad vyndario darbas – sekti, kad mielės visą cukrų paverstų alkoholiu. Likę 1 – 5 gramai cukraus litrui vyno dažniausiai nėra juntami, tad vyno skonis suvokiamas kaip visiškai sausas.
Specifinis su Chardonnay derliumi dirbančio vyndario rūpestis – geras sulčių ir vyno skaidrinimas. Chardonnay vyne yra nemažai pakibusių fenolių dalelių. Jei jų laiku nepašalinti, vynas greitai įgauna nesveiką rusvą ar tamsiai geltoną spalvą.
Chardonnay vyno spalva
Vėsaus klimato vynuogynų Chardonnay būna blyškios išvaizdos, neretai žalsvo atspalvio. Vos šiltesnio klimato vynuogynuose vynas būna aukso spalvos, turi šiaudų atspalvį.
Chardonnay laikui bėgant greitai įgauna sodrų auksinį atspalvį. Spalvai greitai tamsėjant tai tampa vyno išlaikymą ribojančiu veiksniu.
Chardonnay vyno aromatas
Prastai prisirpusio derliaus Chardonnay vynas turi agurkų ir tabako kvapą. Geram vynui būdingas obuolių, greipfrutų, laimo, ananasų, agrastų (retai), melionų, persikų, figų kvapų derinys.
Po išlaikymo butelyje Chardonnay vynas įgauna medaus bei įvairių riešutų kvapą.
Chardonnay vyno skonis
Chardonnay vynas dažniausiai yra vidutinio ar svaraus stoto, lengvas vynas pavyksta tik vėsaus klimato vynuogynuose derlių auginantiems vyndariams.
Priklausomai nuo to ar Chardonnay patyrė malolaktinę fermentaciją bei brandinimą ąžuolo statinėse, jo skonio tekstūros tirštumas bei pats charakteris gali labai kisti. Fermentuojamas statinėse vynas įgauna grietinėlės, mielių, duonos pojūtį, atsiradęs tirštumas maskuoja ir taip ne visada gausią vyno rūgštį.
Chardonnay vyno išlaikymo potencialas
Net ir gana kuklus Chardonnay gali būti išlaikomas 3 – 5 metus. Deja, tačiau neretai net ir solidus vynas ilgiau negali būti išlaikomas vien dėl nepakankamą gaivumo pojūtį suteikiančių rūgščių.
Ypatingų vynuogynų derliaus Chardonnay vynas vertas net 20 metų ar ilgesnio išlaikymo. Ilgesniam išlaikymui kelią užkerta pernelyg tamsėjanti vyno spalva.
Chardonnay vynas protingam pirkėjui
Garsiai plodami katučių Naujosios Zelandijos Sauvignon Blanc vynui nepastebime koks geras bendras šios šalies Chardonnay vyno lygis. Verti dėmesio ir JAV Oregono bei Vašingtono valstijų Chardonnay pavyzdžiai. Jie kartu su nebrangiu Australijos Chardonnay sudaro gero kainos ir kokybės santykio kandidatų sąrašą.

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 31 Geg 2008, 16:14

Riesling


Šis vynas – amžinas Chardonnay konkurentas kovoje dėl paties geriausio ir svarbiausio rūšinio baltojo vyno laurų. Nors nepraleidžiu progos suvilgyti snapą dorai padaryto Chardonnay taurėje, nuoširdžiai manau, jog Riesling vynas privalo būti skelbiamas svarbiausiu. Gaminamo vyno stilių įvairove ir ilgaamžiškumu Riesling negali būti nukonkuruotas. Masinių produktų gamintojai, o ir vartotojai, mano kitaip. Tačiau nereikia sirgti trumpa istorine atmintimi, nes prieš gerą šimtmetį Riesling vynas dominavo svarbiausių vyno pirklių rūsiuose. Tapimas masiniu produktu jį pražudė, taip vieną dieną gali atsitikti ir su Chardonnay...

Riesling istorija ir dabartis

Savo istorijos ilgiu Riesling vynas lenkia daugumą konkurentų, nes buvo pradėtas minėti gerokai anksčiau, kad ir už Cabernet Sauvignon. Ir dabar Riesling vynui neabejotinai svarbi Vokietijos Rheingau sritis yra šiuo vardu pavadintų vynmedžių vyno gimtinė. Pirmasis „riesslingen in die wingarten“ paminėjimas siekia 1435 metus, tačiau Riesling istorija negali turėti tikslios pradžios. Manoma, jog šie vynmedžiai – sukultūrintas laukinis augalas, o ne senovės selekcininkų darbas.
Riesling vynmedžių atsparumas šalnoms ir ligoms bei vyno kvapnumas greitai užsitarnavo šlovę. Vynmedžiai paplito po gimtosios Vokietijos žemes viso labo per šimtmetį. Septynioliktame amžiuje Riesling įkėlė koją į Elzasą Prancūzijoje, kuris išlieka vieninteliu ne vokiško didingo Riesling vyno gamybos kraštu.
Nors tuomet ir neužėmė daugumos Vokietijos vynuogynų ploto, Riesling XIX amžiuje patyrė savo aukso amžių. Patrauklių to meto asmenybių ir sunkaus darbo dėka Riesling tapo beprotiškai paklausus. Prie to daug prisidėjo Napoleono epochos diplomatijos genijus kunigaikštis Metternich‘as. Jo dvare Schloss Johannisberger, prie Reino, pirmąsyk Vakarų Europoje pagamintas vėlyvojo skynimo derliaus saldusis vynas. Nereikia daug sumanumo, kad suprasti, jog toks vynas lengvai rado kelią į išrankiausius namus.
Riesling gerbėjais buvo ir Geležinis Kancleris Bismarkas, ir Karalienė Viktorija, nepagailėjusi laiko Rheingau vynuogynų aplankymui. Dabar negrįžtamai praėjusią šlovę primena tik karalienės garbei oficialiai pervadintas vynuogynas bei Sotheby‘s aukcionų namų įrašai. Jie byloja apie brangiausius prancūzų konkurentus triskart lenkiančią vokiško Riesling kainą. Kas atsitiko, kad Riesling prarado svarbiausiojo vyno poziciją?
Aukso epochos Riesling vynas buvo visiškai kitoks, nei dauguma šių dienų vyno. Tai buvo itin galingo stoto, sauso skonio, pakankamai ilgai išlaikytas vynas. Aukcionų dalyviai mėgavosi septyniasdešimties metų senumo Hock vynu - taip tuomet pasaulio vyno madas diktuojantys britai vadino Reino vynuogynų Riesling vyną. Dabar net ekspertai stebisi rizikavusiais tą daryti, tačiau paskutiniu metu pasigirsta sensacingų minčių.
Pasirodo, jog XIX amžiuje Vokietijos vyndariai tegaudavo 1500 – 2000 litrų vyno iš vieno hektaro derliaus. Tai penkis kartus mažiau nei šiais laikais, tad belieka tik bandyti įsivaizduoti kokios skonio koncentracijos derlių prisirpindavo to meto vynmedžiai. Ne nuostabu, jog tuometis Riesling buvo itin ilgaamžis, kaip ir dabar iš tokio derliaus pagaminta maža elitinio vyno grupė. Deja, augant paklausai augo ir pagunda didinti vynuogynų derlingumą. Bėgant laikui nusirista iki to, jog uogomis apkibę vynmedžiai pradėjo iki galo neprisirpinti derlių. Siekdami subalansuoti lengvo ir gana rūgštaus vyno skonį, vokiečių vyndariai pradėjo gaminti saldesnį vyną. Toks tikrai negalėjo prilygti galvą keliančiam burgundiškajam.
Per paskutinius dvidešimt metų vokiečiai energingai bandė nustoti švaistyti laiką lengvo pus-sausio Riesling vyno gamybai. Ne visada tai buvo daroma pamatuotai. Dažnai pusiau sausas Riesling išties buvo pavykęs, o pernelyg gausaus derliaus sausam vynui nepakako vaisių charakterio, kad suvaldyti laukinį rūgščių skonį.
Dabar jau atsiranda suprantančių, jog sauso skonio vynas savaime nėra išsigelbėjimas. Gaminama vis daugiau revoliucingai naujo, o gal tiksliau seno stiliaus vyno. Jį atranda vyno ragautojai, jį atrandu ir aš. Lieka tikėtis, jog tarp viso pasaulio šalių vyno esant globaliai konkurencijai Riesling kaina išliks šiuolaikiškai protinga.

Riesling sinonimai ir klaidinantys vardai
Šlovinga praeitis Riesling vynui padarė meškos paslaugą. Visiškas abejingumas ir sąžinės stoka leido paplisti gausybei Riesling šlove parazituojančių apsimetėlių. Dabar jų yra išties nemažai, tad verta pateikti ištisą sąrašą (pirmuoju pateikiamas su Riesling nieko bendrą neturintis pavadinimas, vėliau tikrasis apsimetėlio pavadinimas):
Banatski Rizling – Welschriesling;
Briesgaver Riesling – Elbling;
Cape Riesling – Cruchen Blanc;
Clare Riesling – Cruchen Blanc;
Franken Riesling arba Frankenriesling – Sylvaner;
Gray (Grey) Riesling – Trousseau gris;
Grossriesling – Elbling;
Hunter River Riesling – Semillon;
Italiansky Rizling – Welschriesling;
Laski Rizling – Welschriesling;
Monterey Riesling – Sylvaner;
Müller Schwarzriesling – Pinot Meunier;
Olasz Rizling arba Olaszrizling – Welschriesling;
Paarl Riesling – Cruchen Blanc;
Riesling Italico – Welschriesling;
Riesling Sylvaner – Müller Thurgau;
Rizling Vlassky – Welschriesling;
Schwarzriesling - Pinot Meunier;
Sonoma Riesling – Sylvaner;
Talijanski Rizling – Welschriesling;
Itin svarbu pabrėžti, jog dalis šių pavadinimų neįgudusiam pirkėjui atrodo lyg Riesling vyno iš tam tikros vietos, pavyzdžiui Italijos ar Paarl srities Pietų Afrikoje. Norėdami išvengti nesusipratimų, atidžiai skaitykite pagalbinę vyno etiketę!
Tikras Riesling irgi dažnai taikosi susukti protą. Štai kokie sinonimai gali būti naudojami vietoje įprasto pavadinimo:
Johannisberg Riesling (arba Johannisberger) – Amerikoje naudojamas Riesling sionimas, pagerbiantis kunigaikščio Metternich ūkį Schloss Johannisberger;
Petit Rhin, Petit Riesling – prancūziškai kalbančiuose kraštuose naudojami sinonimai;
Riesling Renano – itališkas sinonimas;
Rajinski Rizling, Rajnai Rizling, Rezlink Rinsky, Rezlink, Rislig Rejnski, Rizling Rajinski bijeli, Rynski Rizling – Centrinėje Europoje naudojami sinonimai;
Mosel Riesling, Rhein Riesling, Weisser Riesling – Austrijoje naudojami Riesling sinonimai;
Rhine Riesling – angliškai kalbančiose šalyse naudojamas sinonimas;
Reno, Rheingauer, Rössling – įvairių šalių fantastų sugalvoti Riesling vardo pakaitalai.

Riesling vyno keistenybė
Aukšto lygio Riesling vynas labai dažnai turi išlaikymo metu apgaulingai kintantį charakterį. Iškart po supilstimo į butelius jis gali būti tiesiog puikus, o po 2 – 3 metų pradėti prarasti kvapo intensyvumą tam, kad 5 – 6 gyvenimo metais atgimti su nauja jėga. Tariama vyno gyvenimo pabaiga ir atgimimas kai kada kartojasi ne vieną kartą!

Riesling vyno spalva
Vokietijos šiaurinių vynuogynų vyno spalva dažnai yra visai blyškios, vandeninės išvaizdos. Riesling kai kada turi žalsvą atspalvį, bet jis vyne ilgai netveria, vyno spalvai tamsėjant ir įgaunant daugiau intensyvumo. Vėlyvojo skynimo derliaus Riesling yra ryškios aukso ar net tamsaus medaus spalvos, kartais kitam vynui nebūdingo oranžinio atspalvio.

Riesling vyno aromatas

Riesling kvapas labai įtakojamas uogų sirpimo sąlygų. Jei vynuogynas nelepinamas saulės ar šilto mikroklimato – vyno aromatas delikatus ir gana paprastas. Gerai prisirpusio derliaus Riesling taurė tiesiog trykšta nebanaliu, gana sodriu kvapu. Riesling neabejingas dirvos tipui: skalūno dirvožemyje augintas derlius vynui suteikia mineralų kvapą.
Vėsioje vietoje auginto Riesling kvapas primena gėles, vaismedžių žiedus, vynuoges ir žalius obuolius. Jei derlius prisirpo puikiai, atsiranda ankstesnius komponentus papildantys arbatos, kriaušių, citrusinių vaisių, ananasų, persikų, abrikosų, figų komponentai. Riesling vynui nesvetimas medaus kvapas, bet jame nesistenkite įžvelgti kilniojo pelėsio įtakos.
Tikrai ilgai išlaikytas Riesling kvape įgauna vaisių ir medaus komponentus papildantį žibalo niuansą. Tai vertinama Riesling mėgėjų tarpe, tačiau šis kvapas privalo būti neįkyrus ir nediskriminuojantis kitų komponentų!

Riesling vyno skonis
Riesling vynas paprastai lengvo ar vidutinio svarumo stoto. Tai, jog jo gamyboje nenaudojamos mažos ąžuolo statinės nereiškia, jog vynas negali turėti tirštumo. Geriausias Riesling turi aiškų mineralinį skonį, kuris kartu su rūgščių pojūčiu sukuria “plieninį” pojūtį burnoje. Vaisių charakteris beveik visada yra labai ryškus, ilgai išliekantis burnoje.

Riesling vyno išlaikymo potencialas
Dėl spalvos atsparumo senėjimui ir labai gaivaus charakterio Riesling vynas tinkamas ilgam išlaikymui.
Mažai prisirpusio derliaus sauso ar beveik sauso skonio Riesling dera būti išlaikomas ne daugiau kaip 8 metus. Gerai prisirpusio derliaus, atitinkančio vokišką Auslese ar prancūzišką Vendange Tardive reglamentą, sausasis Riesling gali būti išlaikomas iki 25 metų.
Pusiau saldus Riesling iš įprasto derliaus tinka būti išlaikomas iki dešimties metų, tačiau venkite tai daryti su paprastu nebrangiu vynu.
Kilniojo pelėsio paveikto derliaus Riesling vynas tinkamas išlaikyti 12 – 50 metų.
Ledo vynas iš Riesling gali būti išlaikomas tiek pat ilgai, tačiau jei jame dėl derliaus sąlygų nėra daug rūgšties – ilgas išlaikymas nėra prasmingas.

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 02 Bir 2008, 16:01

Merlot

Šios rūšies vynmedžių vynas ko gero turi amžiną „buvimo antruoju“ karmą. Visada būdamas Cabernet Sauvignon įtakos zonoje, Merlot vynas lyginamas su juo kol galiausiai pralošia. Pralošia tik kovą dėl įvaizdžio apie, nes statistikos duomenys gerokai palankesni Merlot naudai. Tačiau kam rūpi statistika kai iš TV ekrano kas keliolika minučių kalama į galvas, jog „įvaizdis yra viskas“...

Merlot sinonimai
Merlot derliaus rūšinis vynas praktiškai visada yra vadinamas tik Merlot vardu. Viskas keičiasi kai tenka kalbėti apie Merlot vardu prisidengusius apsimetėlius.
Jei teko ragauti baltojo Merlot Blanc vyno – esate laimės kūdikis, nors šis vynas su tikruoju Merlot neturi nieko bendro. Bordo vyno krašte šių vynmedžių mažėja ne dėl klaidinančio pavadinimo, bet dėl neišraiškingo jų deramo derliaus skonio.
Paragavę Čilės Merlot vyno, gaminto prieš 1990 metus, irgi turite galimybę būti apgauti klaidinančiai panaudoto pavadinimo. Maždaug tuomet šios šalies vyno specialistai susigriebė šiuo vardu vadinę Carmenere vynmedžius ir jų derliaus vyną.

Merlot vynmedžių kilmė

Merlot kilmė ganėtinai miglota. Sutariama, jog šie vynmedžiai kilę iš Prancūzijos Bordo vynuogynų. Pirmasis paminėjimas siekia 1784 metus, tačiau ko gero Merlot derliaus vynas tuomet jau buvo pagarsėjęs, nes tada nebuvo mados aprašyti nieko vertus dalykus.

Išsiskiriantys Merlot pavyzdžiai ir vyno regioniniai ypatumai

Skirtingai nuo Cabernet, galima aiškiai pasakyti geriausių Merlot vyno gamybos vietą. Tai Bordo krašte, dešiniajame Žirondos krante esantys Pomerol ir Saint Emilion vynuogynai. Tokios ypatingo Merlot vyno gamybos koncentracijos nėra nei vienoje kitoje pasaulio vietoje.
Italijos Toskanos vyno krašto Bolgheri vynuogynuose gaminamas Tenuta dell‘Ornellaia ūkio Masseto vynas gali būti laikomas etaloniniu. Precedentas sukurtas. Kada pasirodys dar vienas kitas didis Merlot iš Bolgheri?
Pabrėžtina, jog visoje likusioje Europoje, Šiaurės Amerikoje bei Australijoje nėra vietų, kuriose kompaktiškai sutelkta aukšto lygio Merlot vyno gamyba. Žinant tai svarbu vyną rinktis pagal gamintojo reputaciją.

Merlot vynas protingam pirkėjui
Renkantis vyną už nedidelę kainą verta pabandyti Čilės Merlot. Nebrangaus vyno kainų lygmenyje šios šalies Merlot savo įdomumu išties lenkia Cabernet vyną. Pastarojo daugiau parduodama tik dėl gerai išsukto pavadinimo.

Merlot vyno spalva
Skaisti avietinė ar rubino spalva su laiku greitai įgauna rudą atspalvį. Vynas retai būna granato spalvos tamsumo.

Merlot vyno aromatas

Žolės ir lapų kvapas būdingas blogai prisirpusio derliaus vynui. Geras vynas turi žibuoklių, prieskoinių, vyšnių, aviečių, slyvų, serbentų, gervuogių, rabarbarų kvapų derinį. Nenustebkite pajutę burokėlių kvapą! Jei jis tik papildo kitus komponentus – vynas nuo to tik išlošia.
Dalis aromatų primena Cabernet Sauvignon vyną, tad juos atskirti padeda spalva bei vyno stotas.

Merlot vyno skonis
Merlot retai būna masyvaus stoto. Dažniausiai tai vidutinio svarumo vynas su šilkine taninų tekstūra. Merlot būdingas vyšnių, aviečių ar slyvų skonis bei jų deriniai.
Brandinimas statinėse Merlot suteikia kokosų, dūmų, šokolado, vanilės, pieštukų drožlių, kedro medienos charakterį.

Merlot vyno išlaikymo potencialas
Šis vynas yra tinkamas 3 – 5 metų papildomam išlaikymui. Solidus statinėse brandintas vynas vertas 8 – 15 metų išlaikymo, tačiau tą daugiau įtakoja vynuogyno dirva, o ne vyno gamybos technologija. Yra abejojančių net ir ypatingo „garažo vyno“ Château Valandraud ilgaamžiškumu, nes jo kokybė nulemta ne vynuogyne, o rūsyje. Laikas parodys.

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 09 Bir 2008, 10:33

Syrah


Syrah vynmedžiai – „mieste gyvenančių jaunų profesionalų“ favoritas. Iš jų derliaus išspaustas vynas paperka sodria spalva, uogų, džemo ir prieskonių kvapais gausiu aromatu bei skoniu. Šios grupės vartotojams dar svarbiau žinoti, jog jų taurėse esantis vynas pavadintas „nenuvalkiotu“ vardu. Juk tokiu pasirinkimu draugus lengva įtikinti savo nestandartiniu skoniu. Tačiau užstalėse rodomas stebuklas nėra toks naujas. Žinovai Syrah vynmedžių vyną klasikiniu vadina jau porą šimtmečių.

Syrah kilmė
Anksčiau visi aprašymai apie Syrah būdavo pradedami istorijos ūkuose atsiradusia legenda apie egzotišką šių vynmedžių kilmę. Anot šių legendų Syrah vynmedžiai yra kilę iš Persijos Shiraz miesto apylinkių, Egipto ar Libano, į Prancūziją buvo atgabenti Romos legionierių. Vynmedžių auginimo mokslo profesorė iš Kalifornijos Davis universiteto Carole Meredith su savo kolega Jean-Michel Boursiquot DNR tyrimais nustatė, jog tai yra atsitiktinai atsiradęs Mondeuse Blanche ir Dureza vynmedžių vedinys. Vyno pasauliui klasikinės svarbos vynmedžius davęs atsitiktinio kryžminimosi procesas neabejotinai įvyko Prancūzijoje.

Syrah vyno keistenybė
Toks regis įprastų vynmedžių vynas turi savo antrąjį neviešą veidą. Vienas iš tikrai populiarių, bet Europoje nežinomų Shiraz pavyzdžių gaminamas Australijoje. Tai Sparkling Shiraz vardu vadinamas sausasis ryškaus purpuro spalvos putojantis vynas. Pirmą kartą toks dvigubos klasikinės fermentacijos vynas pagamintas 1893 metais Auldana vyninėje. Įprastai brandinimas kontakte su mielėmis trunka nuo vienerių iki net septynerių metų. Jo ar vėlesnio „brandinimo su kamščiu“ metu vyno spalva šviesėja, Sparkling Shiraz įgauna kreminį skonio pojūtį. Toks vynas geriausiai dera su paukštienos patiekalais.

Syrah vynas protingam pirkėjui
Australijos vyno pramonė visada buvo puikus geros kokybės ir nebrangiai įkainoto Shiraz vyno tiekėja. Tikėtina, jog vyno gamybos pertekliaus išprovokuota dabartinė jos krizė tikrai nepaskatins šio vyno brangimo, tad pirkėjai ilgai turės galimybę išsirinkti gero vyno.

Itin dėmesio vertas, tiesa kol kas dar gaminamas ne itin dideliais kiekiais, Ispanijos centrinės ir pietinės dalies vynuogynų Syrah. Bandykite ieškoti Jumilla vynuogynų bei Madrido miesto apylinkių vyno.
Šiek tiek brangesnis, tačiau itin vertas dėmesio Italijos Toskanos vynuogynų Syrah vynas. Tokią pačią puikią reputaciją turi Čilės Syrah. Ragaudami Čilės Syrah ne tik galėsite pajusti vandenyno vėsos prailginto uogų sirpinimo suteiktą privalumą, bet ir pailsėti nuo lentynas tarsi parazitų apnikusio Čilės Cabernet Sauvignon vyno.

Syrah vyno spalva
Šių vynmedžių vynas įprastai pasižymi ganėtinai tamsia spalva. Retai vyno išvaizda būna viso labo tamsios rubino spalvos. Daug dažniau Syrah yra granato spalvos, ypatingai svaraus stoto vynas gali būti beveik juodos neperregimos išvaizdos. Ilgainiui su amžiumi kaip ir kiekvienas raudonasis vynas Syrah įgauna rusvą atspalvį.

Syrah vyno aromatas
Vėsaus klimato vynuogynų vynas turi gaivesnio charakterio aromatą, bet tai nėra laikytina vyno privalumu. Syrah vynas kvepia paprika jei yra gamintas iš nepakankamai prisirpinto derliaus!
Įprastai Syrah vyne jausite subtilų prieskonių, mėtų, cinamono, aviečių, trešnių, eukalipto, juodųjų serbentų, slyvų, juodųjų alyvuogių, šokolado ir razinų kvapus ar jų derinius. Brandinimas ąžuolo statinėse įneša adekvačius ąžuolo medienos ir prieskonių kvapo pojūčius.
Įprastai Syrah vyno kvapo intensyvumas ganėtinai didelis, tačiau net intensyvaus aromato vynas gali išlaikyti subtilumą.

Syrah vyno skonis
Ypatingas vaisių bei prieskonių pojūčių burnoje intensyvumas dažnam ragautojui trukdo susivokti, jog Syrah vynas ne visada yra sunkaus stoto. Dažniausiai pasitaiko vidutinio svarumo vynas, sunkus gaminamas nedažnai. Taninų pojūtis Syrah vyne nemenkas, tačiau pasitaiko ir specialiai itin švelniais taninais išsiskiriančio vyno. Greta aviečių ir tamsių uogų pojūčio skonyje, o ypatingai poskonyje, jaučiasi ilgai išliekantis prieskonių pojūtis. Jo sukurtas efektas dažnai klaidingai priskiriamas Syrah vynui įprastai aukštai alkoholio koncentracijai.

Syrah vyno išlaikymo potencialas
Côte-Rôtie AC ir Hermitage AC vynuogynuose gaminto legendinio vyno sėkmingas išlaikymas gali trukti ilgiau nei 50 metų. Tačiau tai pasakytina tik apie tikrai retai gaminamą prestižinį vyną. Įprastasis šių vynuogynų vynas tinka kuklesniam, bet vis viena ne trumpam 10 – 15 metų išlaikymui. Tiek pat ar mažiausiai tiek pat tinka išlaikyti prestižinį Australijos Shiraz vyną. Dėl kuklaus Australijos Shiraz vyno verta būti gerokai daugiau atsargesniam. Gražiai, bet miglotai aprašytas tokio vyno mistinis ąžuolo kvapas ir skonis gali būti išgautas paprastų ąžuolo drožlių pagalba. Tokiu atveju net po 3 metų butelyje esantis vynas bus miręs.

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 30 Lie 2008, 13:44

Septynios mirtinos vyno ragautojo nuodėmės
Pirmoji nuodėmė. Manymas, jog daugiau vyno – geriau.

Nėra nieko blogiau už saiko stoką vyno ragavime. Bet kuriuo atveju ragauti daugiau nėra geriau. Jei prisipilsite sklidiną taurę, vynas taurėje nebekvepės, nes nebebus erdvės kvapo susiformavimui. Jei daug kartų, o po to dar daug kartų pripildysite savo taurę – vakaras neišvengiamai pasibaigs klozeto apsikabinimu. Perdozavimą kartojant su kvailu pastovumu galima nukeliauti į kapus anksčiau laiko. Žodžiu tik patys sau pakenksite.
Padarėte vieną kitą nuodėmę? Ir aš kadaise dariau, bet dabar nebedarau. Jums irgi laikas.

Antroji nuodėmė
. Vyno pylimas kur papuolė.
Vakarėliuose vynas liejasi laisvai. Laisvai, kur papuolęs. Kartais į kavai skirtus puodelius, kartais į vandeniui skirtas stiklines, o būna, kad ir į vienkartinius plastiko indus. Juose vynas negali būti apžiūrėtas, netenka kvapo, praranda gaivumą. Lieka tik alkoholis, o jis yra mažiausiai svarbus vyno teikiamame malonume. Norintiems prisigerti tokiu atveju gali padėti degtinė, kuri taip pat veikia ir geriama tiesiai iš butelio, ir iš krištolinio stikliuko.
Nereikia galvoti, jog vyno ragavimas iš taurių yra bereikalingas manieringumas. Viskam skirtas savas indas ar instrumentas. Juk nemėginate uogienę iš stiklainio siurbti tiesiai į burną ar ją gerti iš puodelio.

Trečioji nuodėmė.
Vyno prilyginimas alkoholio gėrimui.
Turiu galvoje ne kvailas biurokratų nuostatas, bet epidemijos mastus pasiekusią madą vyną siurbčioti šiaip sau lyg niekur nieko. Šiai rolei tinka kava ar mineralinis vanduo, nes vynas iš tiesų yra daugiau ar mažiau ištaigingas maisto palydovas. Jo komponentai, kurie įprastai erzina neproginio srėbimo gerbėjus, yra skirti atsigaivinti nuo vieno ar kito maisto produkto „pavargusiems“ skonio receptoriams.
Uogienę primenantis Naujojo Pasaulio šalių vynas ir yra populiarus dėl savo ginkdie neužgaulaus būdo. Tokio vyno ragavimo rate įkliuvusius žmones liežuvis nesiverčia pavadinti vyno žinovais.

Ketvirtoji nuodėmė.
Kamščio sureikšminimas.
Nieko nėra kvailiau už nereikalingą kamščio sureikšminimą ir jo iškilmingą apžiūrėjimą. Žmonės prie stalo per daug dėmesio skiria kamščiui, o ne vynui. Dažnai apie kamštį šnekama ilgiau, nei šnekama apie patį vyną. Tuomet verta savęs paklausti kas yra svarbiau.

Penktoji nuodėmė.
Manymas, kad niekas nesupras kas taurėje.
Nieko nėra baisiau kaip galvoti, jog tik išskirtiniai žmonės gali suprasti vyną. Tuo pretekstu restoranuose su nemažu antkainiu pateikiamas visoks šlamštas: buvęs blogu dar iki patekdamas į butelį ar tapęs blogu dėl prastos priežiūros. Kvaila tikėtis, jog ne kiekvienas supranta vyną, nes anatomiškai visi esame vienodai sutverti. Tai reiškia, jog visi turime vienodas galimybes, nebent Jūs mėgstate ryte savo liežuvį skalauti druskos rūgštyje. Rūkoriai vien dėl savo įpročio netampa invalidais. Jei sugebate atskirti rūsyje supuvusį obuolį, atskirsite ir sugedusį vyną.

Šeštoji nuodėmė. Netikrų stabų garbinimas.
Ragaujant vyną svarbiausias yra vynas, nesvarbu ar kuklus, ar ištaigingas. Kaip ten bebūtų visi mes renkamės daugiau ar mažiau savo pajamas atitinkantį vyną, o su vyno aksesuarais kartais sukvailiojame. Gerai jei tik kartais. Jei pastoviai vyno rakandams išleidžiama daugiau nei vynui, tai tampa panašu į netikrų stabų garbinimą.
Konkrečiausias pavyzdys – vyno šaldytuvų garbinimo isterija. Specialiai juos taip pavadinau, nors ir pats tokį turiu. Tokį pavadinimą panaudojau, kad suprastumėte, jog tai metalo, plastiko ir stiklo detalių aparatas, kuris per savaitę nepadarys geresniu supermarketo vyno už 21 litą. Ta proga galiu papasakoti, jog vienas buvęs jaunas ministras nusipirko madingą vyno šaldytuvą, o į jį pasidėjo vyno už kelis kartus mažesnę sumą. Kažin kas tokiu atveju padarys įspūdį vyną išmanančiam svečiui?
Kaip visišką „ministro istorijos“ priešingybę noriu parodyti kito verslininko pavyzdį. Jo šaldytuvas gamintas „Snaigėje“, bet turinys – Toskanos, Šampanės, Vokietijos ir kitų kraštų vyno elitas. Vyno šaldytuvo pasirinkimas manęs neapgauna dėl šio vyno gerbėjo finansinių galimybių, nes ant jo riešo prisegtas santūraus dizaino laikrodis su pavadinimu Audemars Piguet. Aišku, kad šaldytuvo turinys savo kaina kelis kartus pranoksta kevalo vertę. Pranokti ar bent prilygti įrankių vertei turi vynas dedamas į Eurocave šaldytuvą ar pilamas į Riedel rankų darbo taurę. Jei taip ir yra – Jūs vynui pats geriausias pirkėjas!

Septintoji nuodėmė.
Išankstinis nusistatymas prieš dar neparagautą vyną.
Vyno pasaulis greitai keičiasi. Keičiasi tik į gerąją pusę, tad blogo vyno gamybos kraštai sužimba naujai, o gero vyno gamintojai dar daugiau pasitempia. Kiekvienais metais atsiranda dešimtys tūkstančių naujienų, o ir seni gamintojai, jei nėra visiški kelmai, sugalvoja ką nors naujo. Esant tokioms aplinkybėms kvaila sakyti bet kokį vyno regioną apibendrinantį verdiktą. Dvigubai kvaila pareikšti, kad „man nepatinka Čilės vynas“ ar visiškai priešingą jam teiginį. Esant tokiai gaminamo vyno stilių įvairovei galima lengvai rasti ir išpūsto vaisių charakterio rūšinį vyną, ir europietiškai elegantišką, santūrų bei taninais gana gausų kelių vynmedžių derliaus mišinį. Taip ir Europos šalyse, ir kituose kontinentuose, išskyrus Antarktidą. Geras vyno ragautojas visada turi turėti smalsumo, bet tai netrukdo turėti savo mėgstamą vienintelį vyną.
Visi yra įpratę, kad yra tik septynios mirtinos nuodėmės. Iš tiesų jų yra daugiau, tad ateityje jų sąrašą plėsiu. Dabar pridedu vieną bonus nuodėmę.

Bandymas skubėti ne vietoje.
Vynas į taurę turi patekti kai taurės šeimininkas ją jau laiko rankose ar kai parodo aiškų ketinimą tai padaryti. Vynas visada keičiasi lyg būtų gyvas. Daugeliui išprususių ragautojų kvapo pokyčio stebėjimas yra vienas didžiausių malonumų. Kodėl jį reikėtų atimti?
Dėmesio, pobūvių organizatoriai! Nepilkite vyno į taures prieš pasirodant svečiams. Vynas išsikvėps ir taps siaubingai šiltas. Baisiau už tokį vyną tik Ispanijoje pagaminta „Manastyrskaja Izba“.

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 01 Rgs 2008, 17:00

Mitai apie vyną

1. Kuo senesnis ir brangesnis vynas, tuo jis geresnis
Kaip visur, vyno pasaulyje galioja skonio taisyklė. Visų pirma, reikia atsižvelgti į tai, koks vynas bus išlaikomas, ir ar apskritai vynas buvo skirtas ilgam laikyti. Jei ne, atidarius jį po penkerių metų, išlaikymo rezultatu galite labai nusivilti. Gali būti ir taip, kad jums nepatiks net ir labai gero, ilgai išlaikyto vyno skonis ar kvapas. Tad šis kriterijus yra labai individualus.
Vyno išlaikymo principą bandysiu paaiškinti pateikdamas pavyzdį apie obuolius. Kaip ne visi obuoliai yra skirti laikyti žiemą, taip ir ne visą vyną tinka ilgai laikyti. Viskas priklauso nuo vyno kokybės, vynuogių rūšies, vyno rūgštingumo ir pan. Išlaikymui tinkamas vynas privalo turėti nemažą kvapo bei skonio koncentraciją. Deja, ją galima pasiekti tik nepigiai kainuojančiomis priemonėmis: vynmedžio derlingumo mažinimu, derliaus atranka bei brangia įranga.
Vyno kaina priklauso nuo daugelio kriterijų – regiono, vynuogyno, vyno kokybės, šalies ekonominio lygio, sąnaudų, išlaikymo, vyninės žinomumo, metų derliaus, regiono populiarumo (pvz., tokių žinomų regionų kaip Bordo, Šampanė, Elzasas, Riocha vynas yra brangesnis) ir pan. Visi šie kriterijai turi įtakos kainai, todėl nenuostabu, kad tos pačios vynuogių rūšies vynų kaina skiriasi. Pigesnis vynas kai kuriems žmonėms gali būti skanesnis, nors jis nebūtinai yra paties aukščiausio lygio. Visa tai yra labai individualu, svarbiausia, kad jūs ieškotumėte ir rastumėte jūsų skonį atitinkantį vyną ir patys pajustumėte vyno skirtumus.

2. Kuo labiau įgaubtas vyno butelio dugnas, tuo vynas geresnis.
Vyno butelio išgaubimas reikšmingas tik kalbant apie šampaną. Fermentacijos metu šampano butelyje susidaro didelis slėgis, todėl reikia daugiau tvirtumo bei atsparumo, kurį ir suteikia dugno išgaubimas. Vyno skoniui ir kokybei butelio išgaubimas jokios reikšmės neturi. Net kai kurių brangiausių vyno rūšių butelio dugnas yra visiškai plokščias. Galima sakyti, kad butelio išgaubimas vynui yra naudojamas tik kaip psichologinio poveikio priemonė: taip butelis atrodo didesnis.

3. Atsukami metaliniai vyno kamšteliai yra naudojami tik pigiems vynams.

Atsukami kamšteliai vis dažniau naudojami net ir brangių vyno gamintojų vyninėse. Šie kamščiai, kaip įprasta, labiau paplitę Naujojo Pasaulio vyninėse. Brangaus vyno gamintojai tokį kamštį pasirenka siekdami išvengti kamščio ydos. Kadangi metalinis kamštelis nepraleidžia deguonies, kai kurios ekologinės vyninės, kaip Albet i Noya, juos naudoja siekdamos sumažinti sulfitų kiekį.

4. Atkimšus vyną, negalima jo gerti iš karto, reikia valandėlę palikti jį pastovėti, nes taip atsiskleidžia geriausios jo savybės ir vynas tampa skanesnis.
Ši taisyklė taikoma tik ąžuolo statinėse brandintam ir ilgai išlaikytam vynui. Kad atsiskleistų ilgai išlaikyto vyno kvapas, reikia, kad vynas „įkvėptų“ oro. Norėdami pagreitinti šį procesą, vyną galite tiesiog dekantuoti, t. y. perpilti į specialų grafiną vynui.

5. Baltas vynas turi būti geriamas atvėsintas, raudonas – kambario temperatūros.
Baltąjį ir rausvąjį vyną vertėtų gerti atvėsintą iki 12 laipsnių. Bet yra ir nemažai raudono vyno, kurį gamintojas rekomenduoja gerti tik atvėsintą. Pavyzdžiui, lašišos ar kitos raudonos žuvies patiekalus rekomenduotume užgerti iki 15 laipsnių atvėsintu „Zenato Bardolino Classico“ vynu. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad kambario temperatūra yra 18–19 laipsnių, o ne 22 ar dar aukštesnės, kaip mano kai kurie.

Vartotojo avataras
silsta
Gurmanas
Gurmanas
Pranešimai: 1706
Užsiregistravo: 19 Spa 2006, 13:45
Pliusai: 5
Miestas: Kaunas

Standartinė silsta » 02 Rgs 2008, 10:37

Ramune, tau medalis už tokią gausybę receptu, patarimų ir t.t..... :luks:

Vartotojo avataras
Tutsi
Site Admin
Pranešimai: 35795
Užsiregistravo: 03 Vas 2007, 12:54
Pliusai: 794
Miestas: Aukštaitijoje

Standartinė Tutsi » 02 Rgs 2008, 13:15

gerai,kol darbu neperdaugiausiai.... tai atidirbineja uz mokslo metus :lol: :geles:

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 03 Rgs 2008, 07:25

taip, Tutsiuk, tu teisi. Vakar jau nebeturėjau laiko po pamokų, o paskui - sveiukatos sėdėti prie kompo :cry:

Vartotojo avataras
Tutsi
Site Admin
Pranešimai: 35795
Užsiregistravo: 03 Vas 2007, 12:54
Pliusai: 794
Miestas: Aukštaitijoje

Standartinė Tutsi » 03 Rgs 2008, 13:48

tai tu nesidraskyk labai :shock:

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 03 Rgs 2008, 18:10

Tai kad šefas iki rugsėjo 10 visus pamokų planus, neformalųjį ugdymą ir klasės planus liepė pristatyt :evil: tai ir sėdžiu iki pažaliaviumo :( bet ne viena, kartu su tinginiu :twisted:

Vartotojo avataras
Tutsi
Site Admin
Pranešimai: 35795
Užsiregistravo: 03 Vas 2007, 12:54
Pliusai: 794
Miestas: Aukštaitijoje

Standartinė Tutsi » 03 Rgs 2008, 18:32

tai vis dviese smagiau :D

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 03 Rgs 2008, 19:19

Aišku, kad smagiau :lol: bet šiandien daugiau nebedirbsiu, eisiu pažaist, gana :)

Vartotojo avataras
Tutsi
Site Admin
Pranešimai: 35795
Užsiregistravo: 03 Vas 2007, 12:54
Pliusai: 794
Miestas: Aukštaitijoje

Standartinė Tutsi » 03 Rgs 2008, 19:21

o tingini ir gi kartu vesies :?: :D

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 03 Rgs 2008, 19:26

Ko gero, kad paliksiu prie planų, tegul pasėdi iki rytojaus popietės. Žaisti ir vienai neblogai :D

Skelbti atsakymą