Standartinė
Tylus » 15 Sau 2010, 12:44
Seimo narė Arūnė Stirblytė Panevėžyje organizavo moksleivių
rašinių konkursą “Aš (ne)noriu dirbti Seime”
Pačiu
originaliausiu ir vertu nugalėtojos vardo pripažintas žemiau
pateikiamas
Panevėžio „Vyturio“ vidurinės mokyklos, 7a klasės mokinės
Lukos
Smalinskaitės
rašinys:
***************************************************************
*****
„Aš (ne)noriu dirbti Seime
Aš noriu
dirbti Seime, nes tai yra labai geros reputacijos darbas. Žmonės,
dirbantys čia, dažniausiai būna arba labai linksmi, arba labai
protingi.
Kadangi esu kažkas per viduriuką, turėčiau tuoj pat pradėti
dirbti.
Jei mane priimtų į Seimą, tuoj pat įrengčiau
mokyklą Gedimino pilyje, kad į Lietuvą atvykę svečiai galėtų
pamatyti, kaip Lietuva rūpinasi jaunimo švietimu. Aš papulčiau į
visus
„Žmonių“ numerius ir dalyčiau interviu garsiausiems Lietuvos
laikraščiams. Vaidinčiau nepasiekiamą, kai mane kalbintų TV3
žinios
ir sakyčiau, kad krizės nėra. Vien mano dėka Lietuva taptų
turtingiausia pasaulio valstybe, nes kiekviename kieme atsirastų po
naftos
gręžinį. Lietuviai iš naftos įsigudrintų daryti viską: ir
sultis, ir
sriubą, ir sulą. Viską, ko tuo metu panorės. Už šilumą niekam
nereikės mokėti, nes ant kiekvieno namo stogo nupirkčiau po
saulės
kolektorių. Už Panevėžio pasodinčiau bananų plantaciją, ir
Lietuva
taptų antra pagal dydį bananų eksportuotoja po Ekvadoro.
Lietuvoje
būtų mada rengtis lietuvių liaudies rūbais ir šokti tautinius
šokius.
Diskotekose nebegrotų užsienietiška muzika, o ją pakeistume į
„Grok,
Jurgeli“. Vilniuje aš pastatyčiau NASA atstovybę ir iš
Fabijoniškių
mes leistume raketas į Saulę, tada skraidintume Sibiro laikas ir
jūrinius vėžlius į mėnulį, tačiau tai tik keletas mano
planų.
Lietuvių vaikai būtų mokomi taip, kad per pamoką
girdėtųsi, kaip dirba jų smegenys. Kai jos perkaistų, mokytojai
duotų
vaistų – keletą tomų Sokrato ar Maironio raštų. Vaikai nuo
penktos
klasės privalės pasirinkti specialybę ir kasdien turės po tris
papildomas pamokas jai ruoštis. Per savaitę vaikai turės po
vieną
filosofijos, psichologijos, medicinos, choreografijos, ir
fotografijos
pamoką. Taip pat turės keturias privalomas kalbas – lietuvių,
anglų,
lotynų ir vokiečių. Be to, nuo septintos klasės atsiras dar trys
papildomos kalbos. Lietuva galės didžiuotis visokiais einšteinais.
Visas
mokyklas pastatyčiau ant piliakalnių ir nuimčiau laiptelius –
taip
galėsime atsikratyti kūno kultūros pamokų. O visoje Lietuvoje
bus
nemokami dviračiai, ir jų bus tiek daug, kad, prisikimšę pilnus
garažus, vagys nebeturės, kur jų dėti. Kartą per savaitę
Lietuvoje
snigtų braškėmis su grietinėle arba karameliniais saldainiais.
Lietuvoje nebeliktų vaikų namų, nes kiekvienas Seimo narys turės
pasiimti po keturis vaikus globon. Kadangi tokių vaikų yra daugiau,
tai
juos išdalintume verslininkams, mokslininkams ir estrados princams
ir
princesėms.
Lietuvoje gana mažai bažnyčių,
bet pastatyčiau jų dar daugiau. Kiekvienam po vieną. Kai būčiau
valdžioje, pienas ir sausi pusryčiai nebrangtų, o kaip tik
pigtų.
Kartais būtų dalinami nemokamai. Vieną vasaros savaitę vaikai
iš
Alytaus būtų vežami į Palangą – kad tėvai pailsėtų. O
Klaipėdoje
aš įkurčiau Europos sostinę, čia susirinktų valstybių vadovai
ir
kalbėtųsi apie nelabai reikšmingus dalykus. Kiekviename mieste,
miestelyje ar miesteliūkštyje atidaryčiau po keletą skverų su
savo
paminklu – kad žmonės atsimintų, kokia jiems esu gera. Nuo
pirmosios
mano darbo dienos Lietuvoje įteisinčiau naują savaitės dieną
aštuntadienį… Žinoma, tai nebūtų darbo diena. Propaguočiau
slidinėjimą ir supilčiau Everestą, kad jau trimečiai mokytųsi
slidinėti. Tada Lietuva aplenks Norvegiją ir taps tituluota
slidžių
šalimi. Lietuva bus tokia turtinga, kad vietoje Neries, Nevėžio
ir
Nemuno ims sroventi pienas ir medus, o miške ims augti tokio didumo
vynuogės, kad kekę tektų nešti dviems stipriems vyrams.
Na, o vienas svarbiausių planų – per Vilniaus planetariumą
pravesti nulinį dienovidinį. Tada Lietuva būtų žinoma visame
pasaulyj.
Tik Afrikoje ne. Bet aš tuo pasirūpinčiau. Afrikoje įsteigčiau
privalomą lietuvių istorijos mokymąsi. Tada ramiai miegočiau.
Lietuva
bus žinoma. Aišku, Lietuvai reikia pigios darbo jėgos – tam
tikslui
mes panaudosime ožkas. Taip, ožkas. Gal kas nors pamanys, kad aš
juokauju, bet, kad jūs žinotumėte, kaip ožkos gražiai mezga! Ir
siuvinėja! Tada Lietuva pardavinėtų megztinius su etiketėmis
„Kanopų
darbo“. Ir visi amerikiečiai pirktų, nes madinga ir ekologiška.
Aš dar daug ką padaryčiau, patikėkit! Jei norite
geresnio rytojaus, šviežesnių vaisių „Maximose“, jokių
juodų
buhalterijų, ir oj daug ko… Rinkitės mane! Aš viską padarau,
ką
pažadu*. Tikrai!
*yra papildomų sąlygų .“
###The show must go on !!!###