Tostai
Kartą susiginčijo Meilė ir Ištikimybė, kuri iš jų žmonėms reikalingesnė.
-Aišku, aš esu reikalingesnė,
-sako Meilė
-Ko vertas būtų gyvenimas be manęs?
-O ko verta Meilė be ištikimybės?
-Prieštaravo šioji.
-Vaikeliai,- įsikišo Fantazija.
-Jeigu manęs nebūtų ir judviejų nebūtų.
Tad pakelkime taures už Fantaziją...
-Aišku, aš esu reikalingesnė,
-sako Meilė
-Ko vertas būtų gyvenimas be manęs?
-O ko verta Meilė be ištikimybės?
-Prieštaravo šioji.
-Vaikeliai,- įsikišo Fantazija.
-Jeigu manęs nebūtų ir judviejų nebūtų.
Tad pakelkime taures už Fantaziją...
Kaip reaguoja įvairių tautybių moterys, kai vyras jas užklumpa lovoje su meilužiu?
Prancūzė: "O Poli! Gulk šalia!"
Amerikietė: "Sveikas, Džoni. Žinai, Haris irgi geras vyras."
Anglė: "Bili, tu pats kaltas - juk tu šiandien grįžai penkiomis minutėmis anksčiau negu visada."
Rusė: "Vasia, Vasia dėl Dievo meilės, aš juk nekalta: jis mane išprievartavo."
Žydė: "Abramai, tai tu? O kas guli šalia manęs?"
Lietuvė:
"Tai ko akis išsprogdinai? Tu irgi ne šventasis. Ak, tu šitaip negalėtum? Jeigu nebūtum impotentas - galėtum."
Tad pakelkime taures už tas moteris, kurioms geriausias meilužis - savo vyras!
Prancūzė: "O Poli! Gulk šalia!"
Amerikietė: "Sveikas, Džoni. Žinai, Haris irgi geras vyras."
Anglė: "Bili, tu pats kaltas - juk tu šiandien grįžai penkiomis minutėmis anksčiau negu visada."
Rusė: "Vasia, Vasia dėl Dievo meilės, aš juk nekalta: jis mane išprievartavo."
Žydė: "Abramai, tai tu? O kas guli šalia manęs?"
Lietuvė:
"Tai ko akis išsprogdinai? Tu irgi ne šventasis. Ak, tu šitaip negalėtum? Jeigu nebūtum impotentas - galėtum."
Tad pakelkime taures už tas moteris, kurioms geriausias meilužis - savo vyras!
Didelėje Tavo gyvenimo šventėje, tarp daugybės svečių, gėlių, dovanų ir malonių žodžių, esu brangiausiu Tau žmogumi. Su pasitikėjimu man sakydavai nuo pat gimimo, jog nieko brangesnio neturi už mane, už savo vaikelį.
Gėriuosi Tavimi, mano mylima Mamyte, ir prašau priimti mano keistą dovaną... Pasižiūrėk, Motinėle, per langą – aš Tave užlieju mūsų svajonių ir debesų švelnumu. Pasižiūrėk, Motinėle, į dangų – tai aš nematomu vėju mintimis visada pas Tave skrendu. Pasižiūrėk, Motinėle, į delną – tai juk mano ašarėlėmis iš vaikystės sulaistytos raukšlelės. Pasižiūrėk, Motinėle, į mane – tai Tavo širdies dalelė nuolankiai stovi prieš Tave.
Ateinu apkabinti tais delnais, ateinu apkabinti Tave tuo dangumi, kuris mus gaubia bendrais jausmais, bendru artumu ir bendra meile.
Žinok, mieloji, Tu man esi brangiausia.
Gėriuosi Tavimi, mano mylima Mamyte, ir prašau priimti mano keistą dovaną... Pasižiūrėk, Motinėle, per langą – aš Tave užlieju mūsų svajonių ir debesų švelnumu. Pasižiūrėk, Motinėle, į dangų – tai aš nematomu vėju mintimis visada pas Tave skrendu. Pasižiūrėk, Motinėle, į delną – tai juk mano ašarėlėmis iš vaikystės sulaistytos raukšlelės. Pasižiūrėk, Motinėle, į mane – tai Tavo širdies dalelė nuolankiai stovi prieš Tave.
Ateinu apkabinti tais delnais, ateinu apkabinti Tave tuo dangumi, kuris mus gaubia bendrais jausmais, bendru artumu ir bendra meile.
Žinok, mieloji, Tu man esi brangiausia.
Kartą ateina sūnus pas tėvą ir sako:
- Tėve aš susiradau merginą ir noriu ją vesti!
Tėvas sėdėdamas ant akmens tyli ir su botagu ant žemės parašo didelį nulį.
Tada sūnus vėl sako:
- Bet tėve ji graži!
Tėvas parašo antrą nulį.
Sūnus sunerimęs vėl sako:
- Ji dar ir turtinga!
Tėvas parašo trečią nulį.
Sūnus isšigandęs sušunka:
- Bet tėve aš ją labai myliu!!!
Tada tėvas priekyje prirašo vienetą.
Tad mielieji žmonės, pakelkime taurę už tikrą meilę, kuri tūkstantį kartų svarbesnė už viską!
- Tėve aš susiradau merginą ir noriu ją vesti!
Tėvas sėdėdamas ant akmens tyli ir su botagu ant žemės parašo didelį nulį.
Tada sūnus vėl sako:
- Bet tėve ji graži!
Tėvas parašo antrą nulį.
Sūnus sunerimęs vėl sako:
- Ji dar ir turtinga!
Tėvas parašo trečią nulį.
Sūnus isšigandęs sušunka:
- Bet tėve aš ją labai myliu!!!
Tada tėvas priekyje prirašo vienetą.
Tad mielieji žmonės, pakelkime taurę už tikrą meilę, kuri tūkstantį kartų svarbesnė už viską!
Gyveno kartą karalius ir turėjo jis juokdarį. Kartą karalius sugalvojo juokdarį pravirkdyti...
Nužudė karalius juokdario tėvus - juokdarys vis juokėsi, nužudė jo žmoną - jis juokėsi, nužudė jo vaiką - juokdarys nuliūdo, bet jis vis tiek juokėsi... Tada karalius nužudė jo geriausią draugą - juokdarys apsiverkė.
Karalius nustebo ir klausia:
-Aš nužudžiau tavo tėvus, žmoną, vaiką, o tu vis tiek juokeisi. Kodėl kai nužudžiau tavo geriausią draugą tu apsiverkei? Juokdarys ir aiškina karaliui:
-Tėvai buvo seni - vis tiek turėjo greit mirti, žmoną - susirasiu kitą, vaikas - bus dar tų vaikų, o tokio geriausio draugo gyvenime neturėsiu!
Nužudė karalius juokdario tėvus - juokdarys vis juokėsi, nužudė jo žmoną - jis juokėsi, nužudė jo vaiką - juokdarys nuliūdo, bet jis vis tiek juokėsi... Tada karalius nužudė jo geriausią draugą - juokdarys apsiverkė.
Karalius nustebo ir klausia:
-Aš nužudžiau tavo tėvus, žmoną, vaiką, o tu vis tiek juokeisi. Kodėl kai nužudžiau tavo geriausią draugą tu apsiverkei? Juokdarys ir aiškina karaliui:
-Tėvai buvo seni - vis tiek turėjo greit mirti, žmoną - susirasiu kitą, vaikas - bus dar tų vaikų, o tokio geriausio draugo gyvenime neturėsiu!
Šeimininkė pripylė butelį sulčių ir įpylė truputį cukraus,
kad skanesnės būtų. Sultys pradėjo rūgti – buteliui ėmė
šonus veržti. Šis samprotavo:
–Kas geria sultis, o aš turiu kentėti..imsiu ir susprogsiu.
–Nesprok,– subarė jį pro šalį lėkdama musė.
–Šonai plyš ir pats galą gausi.
–Teplyšta..bet užtat sultys išbėgs.
–Padarysi šeimininkei nuostolį: cukrus, jos darbas niekais nueis.
–kad man šonus labai veržia..
–pakentėk, išpils sultis ir šonų nebeskaudės..
–Nešdinkis su savo patarimais, aš sprogstu!
Ir sprogo. Sultys išsiliejo..šeimininkė šviežių sulčių išspaudė,
o butelio šukes sušlavė ir į šiukšlių konteinerį išmetė.
Tad pakelkime taures ir nekeršykime nei sau, nei kitam.
kad skanesnės būtų. Sultys pradėjo rūgti – buteliui ėmė
šonus veržti. Šis samprotavo:
–Kas geria sultis, o aš turiu kentėti..imsiu ir susprogsiu.
–Nesprok,– subarė jį pro šalį lėkdama musė.
–Šonai plyš ir pats galą gausi.
–Teplyšta..bet užtat sultys išbėgs.
–Padarysi šeimininkei nuostolį: cukrus, jos darbas niekais nueis.
–kad man šonus labai veržia..
–pakentėk, išpils sultis ir šonų nebeskaudės..
–Nešdinkis su savo patarimais, aš sprogstu!
Ir sprogo. Sultys išsiliejo..šeimininkė šviežių sulčių išspaudė,
o butelio šukes sušlavė ir į šiukšlių konteinerį išmetė.
Tad pakelkime taures ir nekeršykime nei sau, nei kitam.
Ant degtinės upės rojuje sėdi trys vyrai. Ne šiaip sau sėdi, o geria,
Valgo, šnekučiuojasi. Staiga pribėga kažkoks žmogelis ir prašo:
–Greičiau įpilkite man išgerti.
Vyrai įpila. Tasai vienu mauku išgeria ir vėl nubėga.
Trijulė tęsia pokalbį, išgeria, užvalgo..staiga vėl pasirodo tas vyrukas.
–Bičiuliai, vyreliai gerieji, paskubėkite, įpilkite man taurelę…
Įpila. Tas makt išgeria ir vėl nubėga. Po kelių minučių “bėgūnas”
Vėl pasirodo.
–Ko tu čia bėgioji pirmyn atgal?– nesupranta vyrai.
–Sėsk šalia, išgersime, pakalbėsime.
–Neturiu laiko…gal kitą kartą,– atsiprašinėja keistuolis.
–Aš juk dar guliu reanimacijoje.
Tad pakelkime taures už pakibusius tarp Dangaus ir Žemės.
Valgo, šnekučiuojasi. Staiga pribėga kažkoks žmogelis ir prašo:
–Greičiau įpilkite man išgerti.
Vyrai įpila. Tasai vienu mauku išgeria ir vėl nubėga.
Trijulė tęsia pokalbį, išgeria, užvalgo..staiga vėl pasirodo tas vyrukas.
–Bičiuliai, vyreliai gerieji, paskubėkite, įpilkite man taurelę…
Įpila. Tas makt išgeria ir vėl nubėga. Po kelių minučių “bėgūnas”
Vėl pasirodo.
–Ko tu čia bėgioji pirmyn atgal?– nesupranta vyrai.
–Sėsk šalia, išgersime, pakalbėsime.
–Neturiu laiko…gal kitą kartą,– atsiprašinėja keistuolis.
–Aš juk dar guliu reanimacijoje.
Tad pakelkime taures už pakibusius tarp Dangaus ir Žemės.
Dykuma keliauja rusas, amerikietis ir anglas.
Jų jėgos visiškai išseko. Prieš mirtį rusas pasiūlo išgerti butelį degtinės.
Kai tik keliautojai išgėrė, iš tuščio butelio išlėkė džinas.
–O mano išgelbėtojai,– nudžiugo džinas.– Kuo galiu jums atsidėkoti?
Išpildysiu po du jūsų pageidavimus.
Amerikietis paprašė milijono dolerių ir sugrąžinti jį į gimtąją Ameriką.
Ir tuojau pat jis dingo iš akių. Anglas paprašė tiek pat svarų ir grįžti į Angliją.
Tik spėjo jis pasakyti paskutinį žodį ir išnyko.
Rusas nusiminęs tik rankomis skėstelėjo:
–Nei šis, nei tas..viskas taip gražiai prasidėjo…
Gerai, džinai, duok šen dėžę degtinės ir sugrąžink atgal mano pakeleivius.
Tad pakelkime taures už tuos, kurių vienintelis troškimas
Visada būti linksmoje kompanijoje
Jų jėgos visiškai išseko. Prieš mirtį rusas pasiūlo išgerti butelį degtinės.
Kai tik keliautojai išgėrė, iš tuščio butelio išlėkė džinas.
–O mano išgelbėtojai,– nudžiugo džinas.– Kuo galiu jums atsidėkoti?
Išpildysiu po du jūsų pageidavimus.
Amerikietis paprašė milijono dolerių ir sugrąžinti jį į gimtąją Ameriką.
Ir tuojau pat jis dingo iš akių. Anglas paprašė tiek pat svarų ir grįžti į Angliją.
Tik spėjo jis pasakyti paskutinį žodį ir išnyko.
Rusas nusiminęs tik rankomis skėstelėjo:
–Nei šis, nei tas..viskas taip gražiai prasidėjo…
Gerai, džinai, duok šen dėžę degtinės ir sugrąžink atgal mano pakeleivius.
Tad pakelkime taures už tuos, kurių vienintelis troškimas
Visada būti linksmoje kompanijoje
Gatve ėjęs vyras staiga pargriuvo. Matyt, apalpo.
Aplink jį susirinko būrys žmonių. Vienas per kitą
Buvo girdėti šauksmai:
–Greičiau pakvieskite greitąją! Gydytoją!
Garbaus amžiaus poniutė patarė:
–Duokite jam konjako arba degtinės.
–Duokite jam šviežio oro,– siūlė vyras stumdydamas
apspitusius žmones.
–Geriausia šiuo atveju padeda konjakas arba degtinė,–
kartojo moteris.
Staiga apalpėlis atsigaivaliojo ir silpnu balsu tarė:
–Nutilkite, leiskite kalbėti tai protingai moteriškei.
Taigi pakelkime taures už protingą pasiūlymą,
jog padainavus, užkandus verta ir išgerti.
Aplink jį susirinko būrys žmonių. Vienas per kitą
Buvo girdėti šauksmai:
–Greičiau pakvieskite greitąją! Gydytoją!
Garbaus amžiaus poniutė patarė:
–Duokite jam konjako arba degtinės.
–Duokite jam šviežio oro,– siūlė vyras stumdydamas
apspitusius žmones.
–Geriausia šiuo atveju padeda konjakas arba degtinė,–
kartojo moteris.
Staiga apalpėlis atsigaivaliojo ir silpnu balsu tarė:
–Nutilkite, leiskite kalbėti tai protingai moteriškei.
Taigi pakelkime taures už protingą pasiūlymą,
jog padainavus, užkandus verta ir išgerti.
Valdovas įsakė savo vergui papjauti avinėlį ir
vaišių stalui iškepti pačią geriausią mėsą.
Vergas taip ir padarė: patiekė avinėlio širdį ir liežuvį.
Kitą dieną šeimininkas vergui įsakė pietums
patiekti pačią blogiausią avinėlio mėsą.
Vergas ir šį kartą patiekė širdį ir liežuvį.
–Kaip tai suprasti?– nustebo šeimininkas.–Paaiškink.
–O valdove,– nusilenkdamas pasakė vergas,– kas gali
būti vertingesnio už širdį ir liežuvį,
jeigu jie panaudojami švariems ir kilniems tikslams.
Ir kas gali būti blogiau,
kai širdis bei liežuvis panaudojami blogiui…
Tad pakelkime taures, kad širdis ir liežuvis tarnautų kilniems tikslams.
vaišių stalui iškepti pačią geriausią mėsą.
Vergas taip ir padarė: patiekė avinėlio širdį ir liežuvį.
Kitą dieną šeimininkas vergui įsakė pietums
patiekti pačią blogiausią avinėlio mėsą.
Vergas ir šį kartą patiekė širdį ir liežuvį.
–Kaip tai suprasti?– nustebo šeimininkas.–Paaiškink.
–O valdove,– nusilenkdamas pasakė vergas,– kas gali
būti vertingesnio už širdį ir liežuvį,
jeigu jie panaudojami švariems ir kilniems tikslams.
Ir kas gali būti blogiau,
kai širdis bei liežuvis panaudojami blogiui…
Tad pakelkime taures, kad širdis ir liežuvis tarnautų kilniems tikslams.
Vienas žmogus turėjo gražią, bet lengvabūdę žmoną. Paskalos pasiekė net miesto merą. Jis pasišaukė tos moters vyrą ir ėmė išmėtinėti:
–Kaip tu gali gyventi su tokia pasileidusia moterimi ir ką mylėti? Išvyti ją reikia.
–Ji visais atžvilgiais nuostabi moteris. Kaip aš galiu jos nemylėti, jeigu ją myli visi miesto vyras?
Pakelkime taures už nuostabias žmonas ir tas moteris, kurias visi myli.
–Kaip tu gali gyventi su tokia pasileidusia moterimi ir ką mylėti? Išvyti ją reikia.
–Ji visais atžvilgiais nuostabi moteris. Kaip aš galiu jos nemylėti, jeigu ją myli visi miesto vyras?
Pakelkime taures už nuostabias žmonas ir tas moteris, kurias visi myli.
Svečiai ilgai užsibuvo. Šeimininkė, norėdama jų išsibodėti, pasakė:
–Man ką tik skambino, kad kažkurio iš jūsų dega butas. Aš tik neišgirdau, kurio…
Svečiai suvokė užuominą ir pagaliau pakilo išeiti. Vienas pasakė:
–Tikiuosi, nelabai jums sutrukdėme?
–Ne, ne, ką jūs?– stengdamasi šypsotis pasakė išvargusi šeimininkė.
–Paprastai šiuo metu vis vien mes jau keliamės.
Tad pakelkime po paskutinę taurę…
–Man ką tik skambino, kad kažkurio iš jūsų dega butas. Aš tik neišgirdau, kurio…
Svečiai suvokė užuominą ir pagaliau pakilo išeiti. Vienas pasakė:
–Tikiuosi, nelabai jums sutrukdėme?
–Ne, ne, ką jūs?– stengdamasi šypsotis pasakė išvargusi šeimininkė.
–Paprastai šiuo metu vis vien mes jau keliamės.
Tad pakelkime po paskutinę taurę…
Egzamino metu vienas profesorius paklausė, kur yra širdis.
Studentas atsakė:
–Krūtinės ląstoje.
–Niekų paistymas,– susiraukė profesorius.
– Kaip galima sėsti prie egzaminų stalo, nežinant, kad širdis yra širdies maišelyje.
–Atsiprašau, pone profesoriau,– nenorėjo nusileisti studentas.
– Jeigu manęs kas nors paklaustų, kur jūs šiuo metu esate, kaip aš turėčiau atsakyti:
ar jūs universitete, ar savo kelnėse?
Profesorius nusišypsojo, o tai reiškė: įsk.
Siūlau tostą už tuos, kurie moka rasti išeitį iš bet kokios padėties
Studentas atsakė:
–Krūtinės ląstoje.
–Niekų paistymas,– susiraukė profesorius.
– Kaip galima sėsti prie egzaminų stalo, nežinant, kad širdis yra širdies maišelyje.
–Atsiprašau, pone profesoriau,– nenorėjo nusileisti studentas.
– Jeigu manęs kas nors paklaustų, kur jūs šiuo metu esate, kaip aš turėčiau atsakyti:
ar jūs universitete, ar savo kelnėse?
Profesorius nusišypsojo, o tai reiškė: įsk.
Siūlau tostą už tuos, kurie moka rasti išeitį iš bet kokios padėties
Ateina Ivanas į restoraną ir šaukia:
-Padavėjau, greičiau atneškite sriubos, kol nekilo skandalas.
Sriuba greitai paduodama.. Ivanas suvalgo ir vėl šaukia:
-Greičiau atneškite bifšteksą, kol nekilo skandalas.
Padavėja atneša. Ivanas suvalgo ir vėl šaukia:
-Greičiau atneškite butelį alaus.
Ivanas išgeria alų, o padavėja klausia:
-Prašom paaiškinti, kodėl turėjo kilti skandalas?
-Jis tuojau prasidės,-ramiai aiškina Ivanas.-Aš neturiu kuo užsimokėti.
Tad pakelkime taures, kad Ivanų mūsų krašte nebūtų.
-Padavėjau, greičiau atneškite sriubos, kol nekilo skandalas.
Sriuba greitai paduodama.. Ivanas suvalgo ir vėl šaukia:
-Greičiau atneškite bifšteksą, kol nekilo skandalas.
Padavėja atneša. Ivanas suvalgo ir vėl šaukia:
-Greičiau atneškite butelį alaus.
Ivanas išgeria alų, o padavėja klausia:
-Prašom paaiškinti, kodėl turėjo kilti skandalas?
-Jis tuojau prasidės,-ramiai aiškina Ivanas.-Aš neturiu kuo užsimokėti.
Tad pakelkime taures, kad Ivanų mūsų krašte nebūtų.
Susitinka du draugužiai. Vienas pradėjo skųstis nemiga ir
pasigyrė suradęs būdą, kaip ją nugalėti, nors ir ne visai sėkmingai.
-Ir kai tu gelbstiesi nuo jos?-domisi antrasis.
-Kas dvi valandas išgeriu po stiklinę vyno.
-Ir po to užmiegi?
-Neee…Bet tada linksmiau nemiegoti.
Tad pakelkime taures už tai, kad šiąnakt mums būtų linksma nemiegoti.
pasigyrė suradęs būdą, kaip ją nugalėti, nors ir ne visai sėkmingai.
-Ir kai tu gelbstiesi nuo jos?-domisi antrasis.
-Kas dvi valandas išgeriu po stiklinę vyno.
-Ir po to užmiegi?
-Neee…Bet tada linksmiau nemiegoti.
Tad pakelkime taures už tai, kad šiąnakt mums būtų linksma nemiegoti.
Suvalkietis už paslaugas gavo butelį degtinės.
Kai jis patenkintas skubėjo namo, pro šalį važiavęs automobilis
netikėtai partrenkė jį ant kelio. Žmogelis, atsikėlęs ir pajutęs,
jog marškiniai šlapi, pamaldžiai atsiduso:
-O visagali Dieve, padaryk taip, kad tai būtų tik kraujas.
Tad pakelkime taures už tos, kurie gėrimą vertina labiau negu savo kraują.
Kai jis patenkintas skubėjo namo, pro šalį važiavęs automobilis
netikėtai partrenkė jį ant kelio. Žmogelis, atsikėlęs ir pajutęs,
jog marškiniai šlapi, pamaldžiai atsiduso:
-O visagali Dieve, padaryk taip, kad tai būtų tik kraujas.
Tad pakelkime taures už tos, kurie gėrimą vertina labiau negu savo kraują.
Kartą gėrė vilkas, zuikis ir vėžlys. Begerdami pastebėjo, jog jau nebėra ko gerti.
Reikia dar atnešti. Kuriam eiti? Nutarta pasiųsti vėžlį. Tas išėjo. Vilkas ir zuikis laukia.
-Gal pinigus pragėrė ir guli kur nors griovyje išvirtęs-samprotauja laukiantieji.
Šalimais pasigirsta vėžlio balsas:
-Jeigu šaipysitės, tai visai neisiu!
Pakelkime taures už tai, kad ant šio stalo nepritrūktų gėrimų ir nereikėtų siųsti vėžlio.
Reikia dar atnešti. Kuriam eiti? Nutarta pasiųsti vėžlį. Tas išėjo. Vilkas ir zuikis laukia.
-Gal pinigus pragėrė ir guli kur nors griovyje išvirtęs-samprotauja laukiantieji.
Šalimais pasigirsta vėžlio balsas:
-Jeigu šaipysitės, tai visai neisiu!
Pakelkime taures už tai, kad ant šio stalo nepritrūktų gėrimų ir nereikėtų siųsti vėžlio.
Žalia varlė šliaužia geležinkelio bėgiais. Staiga pralekia traukinys ir nukerta jai kojas.
Nušliaužia varlė į krūmus ir mąsto:
-Gražios buvo kojytės, reikėtų grįžti ir pasiimti…
Varlė tik nušliaužė ant bėgių ir pralėkdamas traukinys nukerta jai galvą.
Pakelkime taures už tai, kad neprarastume galvos dėl gražių kojyčių
Nušliaužia varlė į krūmus ir mąsto:
-Gražios buvo kojytės, reikėtų grįžti ir pasiimti…
Varlė tik nušliaužė ant bėgių ir pralėkdamas traukinys nukerta jai galvą.
Pakelkime taures už tai, kad neprarastume galvos dėl gražių kojyčių
Išmokti traukti plūgą dar ne viskas.
Jautis visą dieną vilko jungą. Vakare, kai jį iškinkė,
alkanas keturkojis per tvorą pasiekė saulėgrąžą ir surupšnojo jos lapą.
Tai pamatęs šeimininkas drožė jam vadelėmis per šonus.
Prie būdos pririštas šuo pasakė:
-Dabar supratai, kad išmokt traukti žagrę ar plūgą dar ne viskas.
Reikia išmokti ir kandžiotis!
Pakelkime taures už tai, kad nevirstume nei engiamaisiais jaučiais,
nei besikandžiojančiais šunimis.
Jautis visą dieną vilko jungą. Vakare, kai jį iškinkė,
alkanas keturkojis per tvorą pasiekė saulėgrąžą ir surupšnojo jos lapą.
Tai pamatęs šeimininkas drožė jam vadelėmis per šonus.
Prie būdos pririštas šuo pasakė:
-Dabar supratai, kad išmokt traukti žagrę ar plūgą dar ne viskas.
Reikia išmokti ir kandžiotis!
Pakelkime taures už tai, kad nevirstume nei engiamaisiais jaučiais,
nei besikandžiojančiais šunimis.