Krikštynos!
- Tutsi
- Site Admin
- Pranešimai: 35795
- Užsiregistravo: 03 Vas 2007, 12:54
- Pliusai: 794
- Miestas: Aukštaitijoje
Krikštynos!
Kadangi atrodo ne man vienai reikalinga informacija, atidarau tema, kuri bus manau naudinga
Kraukit viska, ka rasit ir zinot
Priimta, kad krikšto drabužiais pasirūpintų krikštamotė, kad ji užsakytų tortą (kadaise pati kepdavo bobą), po krikštynų priprasta nešti lauktuvių bendradarbiams, vadinamąją „lėlės koją“. Mūsų proseneliai laikėsi nepalyginamai daugiau tradicijų.
Dažniausia krikštynos trukdavo dvi dienas. Ši šventė buvo gana uždara, kviečiami susituokę giminaičiai. Iš „jaunimėlio“ išimtis buvo daroma tik krikštatėviams, kurie dažnai būdavo jauni ir nesusituokę. O vaikai galėdavo tik pribėgę prie stalo saldainių pasiimti.
Buvo tikima, kad vaikas „atsigims į kūmus“, ypač jei krikšto tėvai būdavo renkami vaikui dar negimus.
Kai kuriose vietose kūmus stengdavosi parinkti jaunus – 12-17 metų. Buvo sakoma: „Jaunam garbė kūmauti“. Tapimas krikšto tėvu ar mama tarsi kilstelėdavo jaunus žmonės į naują – suaugusiųjų – rangą.
Žemaitijoje buvo populiaru krikšto tėvus kviesti iš skirtingų giminių, ne vyrą ir žmoną. Kviesdavo į krikšto tėvus vestuvėse buvusius pirmuoju pabroliu ir pamerge.
Visoje Lietuvoje buvo tikima, kad nėščios moters krikšto motina kviesti negalima, „nes vaikas mirs“. Manyta, kad atsisakyti kūmauti negerai, nes kvietimas būti krikšto tėvais – didžiulis pagerbimas.
Būti krikšto tėvu - didelis įsipareigojimas. Ir ne tik vaikutį vesti tikėjimo keliu, bet ir prisidėti prie jo globos, auginimo. Jei tėvai kur išvažiuodavo, vaiką drąsiai be jokio susitarimo „prie kūmos atvesdavo“. O jau apie dovanas nėr ką ir kalbėti – kūmai privalėjo visomis progomis kažką padovanoti. Per krikštavaikio vestuves krikšto tėvai sėdi garbingoje vietoje, kaip ir tikrieji tėvai.
Pasirūpinti krikšto drabužiais – krikštatėvių pareiga. Jei kūma pasiturinti, ji vaiką „pasiima nuogą“ ir aprengia nuo galvos iki kojų.
Į bažnyčią krikštatėviai važiuodavo atskirai nuo vaiko, kitu vežimu, o grįždavo kartu. Prieš vežant kūdikį krikštyti, jį reikėdavo 3 kartus apnešti aplink vežimą ir duoti pauostyti arkliams, kad užaugęs jų nebijotų. Prieš veždami kūdikį į bažnyčią, į vystyklo kampelį surišdavo „lauknešėlį“: duonos, druskos, pinigų, adatą su siūlu. Kad visą gyvenimą turėtų ką valgyti ir kuo apsirengti. Sakydavo, kad grįžus iš krikšto, reikia kuo greičiau kūdikį išvystyti, kad užaugęs būtų greitas.
Iš bažnyčios grįžtant kūmams užtverdavo kelią (kaip per vestuves), atkišę „dideles kašes“, prašydavo įdėti gardumynų. Parvažiavus namo, visi stengdavosi išvilioti iš kūmos vaiką, kad gautų išpirką. Kai kur stalus užsėsdavo kūmai-apsišaukėliai, o tikrieji turtėdavo stalą išsipirkti.
Kai kuriose vietose buvo tradicija į krikštynas vaišes visiems susinešti. Svečiai nešdavosi mėsos, pyrago, degtinės – kaip į vestuves. Kiekvienas ant stalo pasidėdavo ką atsinešęs ir vaišindavo kaimynus, ragaudavo, kieno skaniau.
Kūma atsiveždavo didžiausią pyragą - bobą, skanesnio alkoholio (krupniko, kurį pati ir virdavo). Krikšto mamos boba būdavo kokių 70 cm aukščio – koks pečiaus aukštis. Bobos viršų papuošdavo, apraitydavo su cukraus pudra, kiaušinių baltymais, apdėdavo obuolių sūrio gabaliukais. Antrą dieną būdavo kūmos pietūs – kuo skanesni, kuo boba didesnė, tuo vaikui gyvenimas bus geresnis.
Kūmus sodindavo stalo gale. Jie per vaišes turėdavo sėdėti susiglaudę, vis pasibučiuoti. Jei nesėdi susiglaudę, vadinasi, nemyli vienas kito, o krikštavaikis bus su pradante. Populiarios būdavo „kūmų spaustuvės“ – juos iš abiejų suolo pusių spausdavo, kad vaiko dantys gražiai suaugtų.
Jei krikštydavo pirmąjį anūką, per puotą „į bočelius įšventindavo“ senelį, o jei krikštydavo pirmąją anūkę – įšventindavo senelę. Nujus senelį ar senelę sodindavo ant suolo ir kilnodavo.
Puotos pabaigoje ateidavo „ubagai ar žydai“. Jais persirengdavo nekviesti svečiai. Senovėje persirengėlių apsilankymai buvo priimtas dalykas – jie padainuodavo, pašokdavo, linkėdavo visko vaikui, kūmams, tėvams, svečiams. Persirengėliams duodavo lauktuvių.
krikštynos pagal senovinius papročius
Prieš išvykstant į krikštą kūmai buvo pasodinti pačioje garbingiausioje vietoje prie stalo. Stalas turi būti nukrautas kuo gausiau, kad gyvenimas turtingesnis būtų. Duona, sūris ir medus - pagrindiniai patiekalai. Tėtis turi raginti visus vaišintis.
Kūmus reikia kviesti kuo jaunesnius, kad kuo ilgiau globotų ir saugotų. Kūma turi būti dora, sąžininga, tikinti, negerianti.Mūsų išrinktus krikšto tėvus patikrino, ar jie tinkami tapti krikšto tėvais.
Krikšto mama turi kuo gausiau apdovanoti krikšto vaiką, kad gyvenime jam nieko netruktų.
Vaikas gaudavo:česnako skiltelę, kad saugotų nuo piktosios dvasios
riestainių, kad čiulptuko nereikėtų
cukraus, kad pienas saldus būtų
vilnones kojines, kad nesušaltų ir sveika būtų
angeliuką, kad angelą sargą įsigytų
šiaudinį sodą, kad lemtų lengvą gyvenimą
mažą pintinėlę, kad turėtų kur velykinį margutį įsidėti
muilo ir lininį rankšluostį, kad tvarkinga ir švari būtų
šermukšnio šakelę, kad nuo piktų laumių saugotų. Ją rankoje reikia laikyti visą kelionę į bažnyčią
į batuką įpylė žiupsnelį druskos, kad pikta akis nenužiūrėtų.
Prieš išvykstant į krikštą krikšto tėvai davė priesaiką:
„Pasižadame kūdikėlį apkrikštyti ir parinkti angelą sargą, kad jis visą amželį jį saugotų ir keliu einantį, ir namie sėdintį, ir vandeniu plaukiantį, nuo piktų nuotykių, nuo skaudžių ligų, nuo žiaurių žmonių taip, kad ir keleliu eidamas nepaslystų ir vandeniu plaukdamas nenuskęstų.“
Kad vaikelio gyvenimas būtų linksmas ir lengvas, krikšto mama paėmusi kūdikį ant rankų turi smagiai kelis ratelius sušokti.
Prie kiekvienų namų durų stovi Giltinė. Todėl reikia ją apgauti, vaikelį iškelti per langą ir atiduoti kūmams. Krikšto tėtis išeidamas iš namų turi sudaužyti molinį ąsotį, kad kuo daugiau šukių būtų, tuo laimingesnis gyvenimas bus.
Kūmai važiuodami bažnyčion:
turėjo gerai pagalvoti, ar ko nors nepamiršo, kad kūdikis nebūtų blogos atminties;
sutiktiems duoti pyrago, kad užaugęs jų krikštavaikis būtų dosnus;
pasveikinti kiekvieną kelyje sutiktą žmogų, tada ir kūdikis būsiąs dievobaimingas;
nesikalbėti, nes krikštavaikis užaugęs bus liežuvautojas, rėksnys;
nesnausti vežime, nes tada kūdikėlis ilgai negyvens;
važiuoti tik vieškeliu, nes važiuojant šunkeliais vaikas „nueis blogais keliais“;
važiuoti risčia, nes greitai vežamas kūdikis būsiąs apsukrus ir stropus;
Per krikštynas kūmams negalima
pyktis, nes vaikas bus neklaužada
plepėti, nes vaikas bus melagis
sugriūti, nes vaikas bus netikęs, nerangus
perkant derėtis, nes vaikas bus šykštus
dyvytis ko nors, nes vaikas bus godus
ką nors pamiršti, nes vaikas turės silpną atmintį.
Po visų šių apeigų, visi sėdome į karietas, kinkytas žirgais, ir vykome į koplyčią. Prieš krikštą kunigui pyrago reikia duoti, kad pakrikštytų „iš geros rankos“. Išrinktą šventą vardą bažnyčioje reikia ištarti kuo garsiau ir aiškiau, kad kūdikis greičiau pradėtų kalbėti.
Po krikšto įvažiavus į kiemą reikia visiems garsiai pasakyti, kokį angelą sargą parinkom mažylei. Tada pirmąją taurę kelia krikšto tėtis, sveikina krikšto mamą, ji - kūdikio tėtį, o šis - mamą. Ir tik tada gali vaišintis seneliai ir visi svečiai.
Kraukit viska, ka rasit ir zinot
Priimta, kad krikšto drabužiais pasirūpintų krikštamotė, kad ji užsakytų tortą (kadaise pati kepdavo bobą), po krikštynų priprasta nešti lauktuvių bendradarbiams, vadinamąją „lėlės koją“. Mūsų proseneliai laikėsi nepalyginamai daugiau tradicijų.
Dažniausia krikštynos trukdavo dvi dienas. Ši šventė buvo gana uždara, kviečiami susituokę giminaičiai. Iš „jaunimėlio“ išimtis buvo daroma tik krikštatėviams, kurie dažnai būdavo jauni ir nesusituokę. O vaikai galėdavo tik pribėgę prie stalo saldainių pasiimti.
Buvo tikima, kad vaikas „atsigims į kūmus“, ypač jei krikšto tėvai būdavo renkami vaikui dar negimus.
Kai kuriose vietose kūmus stengdavosi parinkti jaunus – 12-17 metų. Buvo sakoma: „Jaunam garbė kūmauti“. Tapimas krikšto tėvu ar mama tarsi kilstelėdavo jaunus žmonės į naują – suaugusiųjų – rangą.
Žemaitijoje buvo populiaru krikšto tėvus kviesti iš skirtingų giminių, ne vyrą ir žmoną. Kviesdavo į krikšto tėvus vestuvėse buvusius pirmuoju pabroliu ir pamerge.
Visoje Lietuvoje buvo tikima, kad nėščios moters krikšto motina kviesti negalima, „nes vaikas mirs“. Manyta, kad atsisakyti kūmauti negerai, nes kvietimas būti krikšto tėvais – didžiulis pagerbimas.
Būti krikšto tėvu - didelis įsipareigojimas. Ir ne tik vaikutį vesti tikėjimo keliu, bet ir prisidėti prie jo globos, auginimo. Jei tėvai kur išvažiuodavo, vaiką drąsiai be jokio susitarimo „prie kūmos atvesdavo“. O jau apie dovanas nėr ką ir kalbėti – kūmai privalėjo visomis progomis kažką padovanoti. Per krikštavaikio vestuves krikšto tėvai sėdi garbingoje vietoje, kaip ir tikrieji tėvai.
Pasirūpinti krikšto drabužiais – krikštatėvių pareiga. Jei kūma pasiturinti, ji vaiką „pasiima nuogą“ ir aprengia nuo galvos iki kojų.
Į bažnyčią krikštatėviai važiuodavo atskirai nuo vaiko, kitu vežimu, o grįždavo kartu. Prieš vežant kūdikį krikštyti, jį reikėdavo 3 kartus apnešti aplink vežimą ir duoti pauostyti arkliams, kad užaugęs jų nebijotų. Prieš veždami kūdikį į bažnyčią, į vystyklo kampelį surišdavo „lauknešėlį“: duonos, druskos, pinigų, adatą su siūlu. Kad visą gyvenimą turėtų ką valgyti ir kuo apsirengti. Sakydavo, kad grįžus iš krikšto, reikia kuo greičiau kūdikį išvystyti, kad užaugęs būtų greitas.
Iš bažnyčios grįžtant kūmams užtverdavo kelią (kaip per vestuves), atkišę „dideles kašes“, prašydavo įdėti gardumynų. Parvažiavus namo, visi stengdavosi išvilioti iš kūmos vaiką, kad gautų išpirką. Kai kur stalus užsėsdavo kūmai-apsišaukėliai, o tikrieji turtėdavo stalą išsipirkti.
Kai kuriose vietose buvo tradicija į krikštynas vaišes visiems susinešti. Svečiai nešdavosi mėsos, pyrago, degtinės – kaip į vestuves. Kiekvienas ant stalo pasidėdavo ką atsinešęs ir vaišindavo kaimynus, ragaudavo, kieno skaniau.
Kūma atsiveždavo didžiausią pyragą - bobą, skanesnio alkoholio (krupniko, kurį pati ir virdavo). Krikšto mamos boba būdavo kokių 70 cm aukščio – koks pečiaus aukštis. Bobos viršų papuošdavo, apraitydavo su cukraus pudra, kiaušinių baltymais, apdėdavo obuolių sūrio gabaliukais. Antrą dieną būdavo kūmos pietūs – kuo skanesni, kuo boba didesnė, tuo vaikui gyvenimas bus geresnis.
Kūmus sodindavo stalo gale. Jie per vaišes turėdavo sėdėti susiglaudę, vis pasibučiuoti. Jei nesėdi susiglaudę, vadinasi, nemyli vienas kito, o krikštavaikis bus su pradante. Populiarios būdavo „kūmų spaustuvės“ – juos iš abiejų suolo pusių spausdavo, kad vaiko dantys gražiai suaugtų.
Jei krikštydavo pirmąjį anūką, per puotą „į bočelius įšventindavo“ senelį, o jei krikštydavo pirmąją anūkę – įšventindavo senelę. Nujus senelį ar senelę sodindavo ant suolo ir kilnodavo.
Puotos pabaigoje ateidavo „ubagai ar žydai“. Jais persirengdavo nekviesti svečiai. Senovėje persirengėlių apsilankymai buvo priimtas dalykas – jie padainuodavo, pašokdavo, linkėdavo visko vaikui, kūmams, tėvams, svečiams. Persirengėliams duodavo lauktuvių.
krikštynos pagal senovinius papročius
Prieš išvykstant į krikštą kūmai buvo pasodinti pačioje garbingiausioje vietoje prie stalo. Stalas turi būti nukrautas kuo gausiau, kad gyvenimas turtingesnis būtų. Duona, sūris ir medus - pagrindiniai patiekalai. Tėtis turi raginti visus vaišintis.
Kūmus reikia kviesti kuo jaunesnius, kad kuo ilgiau globotų ir saugotų. Kūma turi būti dora, sąžininga, tikinti, negerianti.Mūsų išrinktus krikšto tėvus patikrino, ar jie tinkami tapti krikšto tėvais.
Krikšto mama turi kuo gausiau apdovanoti krikšto vaiką, kad gyvenime jam nieko netruktų.
Vaikas gaudavo:česnako skiltelę, kad saugotų nuo piktosios dvasios
riestainių, kad čiulptuko nereikėtų
cukraus, kad pienas saldus būtų
vilnones kojines, kad nesušaltų ir sveika būtų
angeliuką, kad angelą sargą įsigytų
šiaudinį sodą, kad lemtų lengvą gyvenimą
mažą pintinėlę, kad turėtų kur velykinį margutį įsidėti
muilo ir lininį rankšluostį, kad tvarkinga ir švari būtų
šermukšnio šakelę, kad nuo piktų laumių saugotų. Ją rankoje reikia laikyti visą kelionę į bažnyčią
į batuką įpylė žiupsnelį druskos, kad pikta akis nenužiūrėtų.
Prieš išvykstant į krikštą krikšto tėvai davė priesaiką:
„Pasižadame kūdikėlį apkrikštyti ir parinkti angelą sargą, kad jis visą amželį jį saugotų ir keliu einantį, ir namie sėdintį, ir vandeniu plaukiantį, nuo piktų nuotykių, nuo skaudžių ligų, nuo žiaurių žmonių taip, kad ir keleliu eidamas nepaslystų ir vandeniu plaukdamas nenuskęstų.“
Kad vaikelio gyvenimas būtų linksmas ir lengvas, krikšto mama paėmusi kūdikį ant rankų turi smagiai kelis ratelius sušokti.
Prie kiekvienų namų durų stovi Giltinė. Todėl reikia ją apgauti, vaikelį iškelti per langą ir atiduoti kūmams. Krikšto tėtis išeidamas iš namų turi sudaužyti molinį ąsotį, kad kuo daugiau šukių būtų, tuo laimingesnis gyvenimas bus.
Kūmai važiuodami bažnyčion:
turėjo gerai pagalvoti, ar ko nors nepamiršo, kad kūdikis nebūtų blogos atminties;
sutiktiems duoti pyrago, kad užaugęs jų krikštavaikis būtų dosnus;
pasveikinti kiekvieną kelyje sutiktą žmogų, tada ir kūdikis būsiąs dievobaimingas;
nesikalbėti, nes krikštavaikis užaugęs bus liežuvautojas, rėksnys;
nesnausti vežime, nes tada kūdikėlis ilgai negyvens;
važiuoti tik vieškeliu, nes važiuojant šunkeliais vaikas „nueis blogais keliais“;
važiuoti risčia, nes greitai vežamas kūdikis būsiąs apsukrus ir stropus;
Per krikštynas kūmams negalima
pyktis, nes vaikas bus neklaužada
plepėti, nes vaikas bus melagis
sugriūti, nes vaikas bus netikęs, nerangus
perkant derėtis, nes vaikas bus šykštus
dyvytis ko nors, nes vaikas bus godus
ką nors pamiršti, nes vaikas turės silpną atmintį.
Po visų šių apeigų, visi sėdome į karietas, kinkytas žirgais, ir vykome į koplyčią. Prieš krikštą kunigui pyrago reikia duoti, kad pakrikštytų „iš geros rankos“. Išrinktą šventą vardą bažnyčioje reikia ištarti kuo garsiau ir aiškiau, kad kūdikis greičiau pradėtų kalbėti.
Po krikšto įvažiavus į kiemą reikia visiems garsiai pasakyti, kokį angelą sargą parinkom mažylei. Tada pirmąją taurę kelia krikšto tėtis, sveikina krikšto mamą, ji - kūdikio tėtį, o šis - mamą. Ir tik tada gali vaišintis seneliai ir visi svečiai.
- pyp
- Virtuozas
- Pranešimai: 4445
- Užsiregistravo: 14 Rgp 2007, 15:41
- Pliusai: 25
- Miestas: Kaunas
- Susisiekti:
Re: Krikštynos!
as savo vaiko nekrikstyciau, kai uzaugtu pats jei noretu pasikrikstytu
- Tutsi
- Site Admin
- Pranešimai: 35795
- Užsiregistravo: 03 Vas 2007, 12:54
- Pliusai: 794
- Miestas: Aukštaitijoje
Re: Krikštynos!
na didesnes nesamones, nesupyk, neesu girdejusi..... nebent tu ne katalike
Komunijos ir visa kita, tai taip... bet krikstynos........
Komunijos ir visa kita, tai taip... bet krikstynos........
- Tutsi
- Site Admin
- Pranešimai: 35795
- Užsiregistravo: 03 Vas 2007, 12:54
- Pliusai: 794
- Miestas: Aukštaitijoje
Re: Krikštynos!
tai tada taip nekalbek, nes zinai turbut, kad visi vaikai gimsta su nuodeme As ne davatka, bet tiek zinau
- pyp
- Virtuozas
- Pranešimai: 4445
- Užsiregistravo: 14 Rgp 2007, 15:41
- Pliusai: 25
- Miestas: Kaunas
- Susisiekti:
Re: Krikštynos!
zinau, kad taip teigia kazkas, o tiket tuom ar ne cia kiekvieno asmeninis reikalas
- Tutsi
- Site Admin
- Pranešimai: 35795
- Užsiregistravo: 03 Vas 2007, 12:54
- Pliusai: 794
- Miestas: Aukštaitijoje
Re: Krikštynos!
sutinku, tik nesuprtantu tokio poziurio i krikstynas
Kai vaiku neturi, tai taip galvoji
Kai vaiku neturi, tai taip galvoji
Re: Krikštynos!
as manau kad pakrikstyti vaika tevu pareiga. ir kuo anksciau tuo geriau, o ar jis rinksis paskui tolimesni kelia komunijos ir gilesnio tikejimo ar ieskos tai bus tik jo reikalas...
- pyp
- Virtuozas
- Pranešimai: 4445
- Užsiregistravo: 14 Rgp 2007, 15:41
- Pliusai: 25
- Miestas: Kaunas
- Susisiekti:
Re: Krikštynos!
pazistu daug zmoniu su tokiu poziuriu kaip mano ir pazystu tuos, kurie krikstyja vaikus vien del tevu ar seneliu spaudimo....o tevu pareiga yra vaika uzaugint geru ir doru zmogum
- Tutsi
- Site Admin
- Pranešimai: 35795
- Užsiregistravo: 03 Vas 2007, 12:54
- Pliusai: 794
- Miestas: Aukštaitijoje
Re: Krikštynos!
tai gal tu ne i dieva, o i koki buda tiki (cia tik seip klausiu)
Re: Krikštynos!
dora ir geras auklejimas neatsiejamas nuo tikejimo, koks jis bebutu na o jei zmogus nei dievu nei velniu netiki tai tik asmenybes saviugdos stoka.
- pyp
- Virtuozas
- Pranešimai: 4445
- Užsiregistravo: 14 Rgp 2007, 15:41
- Pliusai: 25
- Miestas: Kaunas
- Susisiekti:
Re: Krikštynos!
pastebejau, kad daugumos kataliku vienas is budo bruozu yra uzsipulti kitokiu paziuru zmogu, cia tas pats kaip dauguma mamyciu smerkia tas, kurios nenori tureti vaiku
dievu tikiu, man dievas yra grozis, geris ir gamta...o ne siaubunas kuris i Lietuva atejo su prievarta ir kurio reikia bijoti...tikejimas per baime ne man
cia mano nuomone
dievu tikiu, man dievas yra grozis, geris ir gamta...o ne siaubunas kuris i Lietuva atejo su prievarta ir kurio reikia bijoti...tikejimas per baime ne man
cia mano nuomone
- Forelle
- Virtuozas
- Pranešimai: 11071
- Užsiregistravo: 28 Geg 2007, 08:46
- Pliusai: 689
- Miestas: Kaunas
- Susisiekti:
Re: Krikštynos!
Aš nematau nieko blogo, jeigu tėvai nekrikštys vaiko, pas mus nemažai draugų paliko apssipręsti vaikams patiems. Mes nusprendėm krikštyti, o toliau jau galės mergina daryti ką nori
Re: Krikštynos!
na as nieko neuzsipuoliau - world peace! tik sakau kaip man atrodo, as uz kriksta ne is mados, o is supratimo
Re: Krikštynos!
del manes kiti gali savo vaiku nekrikstyti, as nesergu svetimom problemom, bet pasakysiu ir savo nuomone. jeigu mane tevai nebutu pakrikstine, man butu buve geda buti nekrikstai, gal del to ir tevams buciau priekiastavusi. savo vaikus as krikstysiu, nesvarbu jie katalikai ar krikscionys bus. o uzauge, tikejima pakeisti visada gali.
- Tutsi
- Site Admin
- Pranešimai: 35795
- Užsiregistravo: 03 Vas 2007, 12:54
- Pliusai: 794
- Miestas: Aukštaitijoje
Re: Krikštynos!
nu jooooo , eikit i siuksliu deze diskutuoti.... Cia isvalysiu. O nuomone visi gali tureti ir ja issakyti
Cia skyrelis bus tiems, kam rupi krikstynos
O palikimas vaikui apsispresti, tai mano nuomone yra tevu nusikratymas rupescio ir atsakomybes (cia mano nuomone!)
Cia skyrelis bus tiems, kam rupi krikstynos
O palikimas vaikui apsispresti, tai mano nuomone yra tevu nusikratymas rupescio ir atsakomybes (cia mano nuomone!)
Re: Krikštynos!
Nuomonė yra nuomonė, bet jūs paskaitykit truputį daugiau literatūros, nueikit į bažnyčią, susipažinkit su tikinčiais žmonėm ir jūsų požiūris į viską pasikeis. Į Dievą visi atsisuka tada, kada atsitinka nelaimės ir tikėjimas padeda išbristi iš viso to mėšlo, suteikia jėgų ir vilties. Kol gyveni gerai, sočiai ir laimingai, Dievas, Bažnyčia ir visi tikintieji atrodo bepročiai, netolerantiški ir kategoriški. O jūs pabandykit bent mėnesį pagyventi taip, kaip gyvena tikintis žmogus ir neabejoju, kad pasikeis visas jūsų gyvenimas. Be to, kartais galima paieškot teisybės kitų žmonių kalbojepyp rašė:pastebejau, kad daugumos kataliku vienas is budo bruozu yra uzsipulti kitokiu paziuru zmogu, cia tas pats kaip dauguma mamyciu smerkia tas, kurios nenori tureti vaiku
dievu tikiu, man dievas yra grozis, geris ir gamta...o ne siaubunas kuris i Lietuva atejo su prievarta ir kurio reikia bijoti...tikejimas per baime ne man
cia mano nuomone
Dėl krikštynų, tai nieko nesakysiu, bet logika čia paprasta...
- pyp
- Virtuozas
- Pranešimai: 4445
- Užsiregistravo: 14 Rgp 2007, 15:41
- Pliusai: 25
- Miestas: Kaunas
- Susisiekti:
Re: Krikštynos!
vien tik smerkimas ir mokymai, lygtais buciau pati nuodemingiausia...vaj vaj....mano 82 metu mociute tolerantiskesne
Tutsi, buk gera istrink tuo pokalbius, nes mane baigia "suvalgyt" uztai, kad neatitinku standartu
Tutsi, buk gera istrink tuo pokalbius, nes mane baigia "suvalgyt" uztai, kad neatitinku standartu
- Lilina
- Virtuozas
- Pranešimai: 8898
- Užsiregistravo: 12 Rgs 2006, 11:05
- Pliusai: 101
- Miestas: Kaunas/Mažeikiai
Re: Krikštynos!
Nedrįsk trint Diskusija visada yra gerai ir čia gi ne purvais drabstosi. Va pražiopsojau temą, atejau vėliau ir matau kas ką šneka, idomu gi.Tutsi rašė:nu jooooo , eikit i siuksliu deze diskutuoti.... Cia isvalysiu. O nuomone visi gali tureti ir ja issakyti
Cia skyrelis bus tiems, kam rupi krikstynos
O palikimas vaikui apsispresti, tai mano nuomone yra tevu nusikratymas rupescio ir atsakomybes (cia mano nuomone!)
Aš irgi už tai kad reikia krikštyti, nes tikejimą bet kada gali pakeisti. Iš esmės tikėjimas - yra visuomenės pagrindas. pažiurėkit į šalis, kas geriausiai gyvena? Gyvena geriausiai protestantai ir berods liuteronai, jeigu neklystu. nes jie pagal tikėjimą turi užsidirbti patys, o Dievas jiems padės. Katalikai berods irgi iš tokio požiūrio. Pas stačiatikius "Bog dal-bog vzial" Dievas dave-dievas paeme...tipo tikekis tik iš Dievo malonės. Pas musulmonus berods vien tik Dievas turi viską duoti. Taip kad krikštynos - aišku tradicija, bet manau tikrai nebloga tradicija ir ne be reikalo ją mūsų proteviai sugalvojo... Aš kai užaugau pradėjau net didžiuotis kad aš katalikė
- Lilina
- Virtuozas
- Pranešimai: 8898
- Užsiregistravo: 12 Rgs 2006, 11:05
- Pliusai: 101
- Miestas: Kaunas/Mažeikiai
Re: Krikštynos!
tegul netrina, man patiko jusu diskusija ir niekas čia taves nesmerkiapyp rašė:vien tik smerkimas ir mokymai, lygtais buciau pati nuodemingiausia...vaj vaj....mano 82 metu mociute tolerantiskesne
Tutsi, buk gera istrink tuo pokalbius, nes mane baigia "suvalgyt" uztai, kad neatitinku standartu
- Tutsi
- Site Admin
- Pranešimai: 35795
- Užsiregistravo: 03 Vas 2007, 12:54
- Pliusai: 794
- Miestas: Aukštaitijoje
Re: Krikštynos!
amen, tema paliekama ir netrinama
Mes uz laisva zodi Pyp, viskas gerai- kiek zmoniu tiek nuomoniu Negali visi buti palei viena kurpaliu O savo nuomone reikia moketi "atstoveti"
Mes uz laisva zodi Pyp, viskas gerai- kiek zmoniu tiek nuomoniu Negali visi buti palei viena kurpaliu O savo nuomone reikia moketi "atstoveti"
- Lilina
- Virtuozas
- Pranešimai: 8898
- Užsiregistravo: 12 Rgs 2006, 11:05
- Pliusai: 101
- Miestas: Kaunas/Mažeikiai
Re: Krikštynos!
Valio
Re: Krikštynos!
Ir aš savo nuomonę pareikšiu: Man atrodo, kad čia vyksta nereikalingos diskusijos - juk Lietuvoje vyrauja sąžinės laisvė, pats žmogus pasirenka tikėti jam ar ne. Aš visada atsimenu istorijos pamokas, kai mokydavomės, kad Lietuvoje nėra konstitucinės religijos, todėl neprivaloma nei krikštytis, nei kokį kitą tikėjimą priimti.
Ir išvis: mokyklose turėtų iš programų pašalinti tikybos pamokas, juk daugelyje pasaulio šalių nėra jokių tikybos pamokų, vyksta pamokos sekmadieniais bažnyčiose.
Ir išvis: mokyklose turėtų iš programų pašalinti tikybos pamokas, juk daugelyje pasaulio šalių nėra jokių tikybos pamokų, vyksta pamokos sekmadieniais bažnyčiose.
- Lilina
- Virtuozas
- Pranešimai: 8898
- Užsiregistravo: 12 Rgs 2006, 11:05
- Pliusai: 101
- Miestas: Kaunas/Mažeikiai
Re: Krikštynos!
reikalingos tikybos pamokos Niekas neprivers tave tiketi Dievu, bet žinoti kas tai do daiktas biblija ir su kuo jinai valgoma - reikia
Re: Krikštynos!
Bet tada jau diskriminuojami kitų tikėjimų žmonės, kurie nėra krikščionys.
Re: Krikštynos!
o as nuo 5 klases etik amokinausi, nes pas mus per tikyba mokindavo tik maldu, o tos mokinukes kurios buvo kito tokejimo irgi lanke etika. apie dievuli ir visa tikejima man geriuaisas zinias mociute suteike ir as uz tai jei dekinga.
- Lilina
- Virtuozas
- Pranešimai: 8898
- Užsiregistravo: 12 Rgs 2006, 11:05
- Pliusai: 101
- Miestas: Kaunas/Mažeikiai
Re: Krikštynos!
nugi oficialiai krikštyta valstybe esam ir mokina priimtos krikščionybes čia panašiai kaip ir su lietuviu kalba, yra valstybinė kalba, taip yra ir valstybinis tikėjimasHelle rašė:Bet tada jau diskriminuojami kitų tikėjimų žmonės, kurie nėra krikščionys.
Re: Krikštynos!
Nėra Lietuvoje įteisinto valstybinio tikėjimo, NĖ-RA
- pyp
- Virtuozas
- Pranešimai: 4445
- Užsiregistravo: 14 Rgp 2007, 15:41
- Pliusai: 25
- Miestas: Kaunas
- Susisiekti:
Re: Krikštynos!
aha...is kur jau cia valstybinis tikejimas...as nemaza laika esu pravaiksciojus i baznycia ir zinau koks mazas procentas istikruju yra nuosirdziai tikinciu zmoniu ir kiek daug ateina pavepsoti i kaimyno apredus ar kas su kokia masina atvaziuoja, ir kam tai tiesiog isejimas "kazkur", nes nera daugiau kur eiti
kaip kas nori taip ispazysta dieva...kas eina i baznycia, o kas meldziasi savo zodziais prie kaktuso vazonelio...svarbu tai butu nuosirdu ir tiek
kaip kas nori taip ispazysta dieva...kas eina i baznycia, o kas meldziasi savo zodziais prie kaktuso vazonelio...svarbu tai butu nuosirdu ir tiek