Paplepėkim ne į temą II
- Lilina
- Virtuozas
- Pranešimai: 8898
- Užsiregistravo: 12 Rgs 2006, 11:05
- Pliusai: 101
- Miestas: Kaunas/Mažeikiai
Visiems mažiukams duoda daržovių košytės. Tik aš tai nedėdavau jas į buteliukus su soskė. Iš šaukštelio duodadavau. O kuom blogas derinys pienas, bulvė ir kopustas sutrinti vaikui?
O nuo stresų tai niekur nepabėgsi. Aš gal irgi norėčiau gyventi kokiose Kanaruose ant jūros kranto ir ne dirbti kasdien. Bet gyvenu Lietuvoje ir reikia kovoti už duonos kąsnį, ir bute gyventi, ir paskolas mokėti, ir daug visokiu kitų darbų nuveikti.... ir vaikas laikui bėgant turi tai suprasti
O nuo stresų tai niekur nepabėgsi. Aš gal irgi norėčiau gyventi kokiose Kanaruose ant jūros kranto ir ne dirbti kasdien. Bet gyvenu Lietuvoje ir reikia kovoti už duonos kąsnį, ir bute gyventi, ir paskolas mokėti, ir daug visokiu kitų darbų nuveikti.... ir vaikas laikui bėgant turi tai suprasti
- Forelle
- Virtuozas
- Pranešimai: 11071
- Užsiregistravo: 28 Geg 2007, 08:46
- Pliusai: 689
- Miestas: Kaunas
- Susisiekti:
Blogas tuom, kad 1) tokių skystų nevalgom, ir jai tai buvo pasakyta ą valgom, kaip virti (bet ji juk geriau žino); 2) ką tik pamelžtas karvės pienas? dar pieno produktų nevartojam, o čia net nepavirino, ką tik pamelžto įpylė, atseit karvės pienas geresnis nei manasis, riebesnis ir pan. Ir kai pasakau ką nors, kad to dar neduodu ir pan, tai man atšauna: tegul pratinasiLilina rašė:Visiems mažiukams duoda daržovių košytės. Tik aš tai nedėdavau jas į buteliukus su soskė. Iš šaukštelio duodadavau. O kuom blogas derinys pienas, bulvė ir kopustas sutrinti vaikui?
- Lilina
- Virtuozas
- Pranešimai: 8898
- Užsiregistravo: 12 Rgs 2006, 11:05
- Pliusai: 101
- Miestas: Kaunas/Mažeikiai
Na taip, sutinku. karvės pieno dar anksti duoti.Forelle rašė:Blogas tuom, kad 1) tokių skystų nevalgom, ir jai tai buvo pasakyta ą valgom, kaip virti (bet ji juk geriau žino); 2) ką tik pamelžtas karvės pienas? dar pieno produktų nevartojam, o čia net nepavirino, ką tik pamelžto įpylė, atseit karvės pienas geresnis nei manasis, riebesnis ir pan. Ir kai pasakau ką nors, kad to dar neduodu ir pan, tai man atšauna: tegul pratinasiLilina rašė:Visiems mažiukams duoda daržovių košytės. Tik aš tai nedėdavau jas į buteliukus su soskė. Iš šaukštelio duodadavau. O kuom blogas derinys pienas, bulvė ir kopustas sutrinti vaikui?
- Forelle
- Virtuozas
- Pranešimai: 11071
- Užsiregistravo: 28 Geg 2007, 08:46
- Pliusai: 689
- Miestas: Kaunas
- Susisiekti:
Šiandien taip ant anytos pikta, kaip visada paskambinus sugeba visą nuotaiką su savo patarimais sugadint Kartais pagalvoju ar aš pikta, kad ji paskambina, paklausia kaip padaryti ir visada daro pagal save, taip mane supykdydama ar vis dar jaučiu nuoskaudą dėl to ką ji pasakė mano vyrui, prieš mūsų vestuves? Reikia geriau kakavos pasidaryt ir apsiramint
- Lilina
- Virtuozas
- Pranešimai: 8898
- Užsiregistravo: 12 Rgs 2006, 11:05
- Pliusai: 101
- Miestas: Kaunas/Mažeikiai
Pagyvenusio žmogaus nepakeisi. Iš tikrųjų kartais gerai pratrūkti. Būna, kad tai padeda kažką išspręsti. jeigu nedaeina žodžiai tyliai, pasakyti garsiai ir su emocijom, kartais daeina. bet paskui vėl grįžta į senas vežės. Žmogaus neperauklėsi. Gali tik susitaikyt su jo trūkūmais, kaip ir jis su tavias.
Vajetau,kaip jus ligos apipuole!stiprinkites.Nepatingekit morku sulciu vakare susitarkuot ir issispaust.Ir sotu,ir sveika,i soliariuma nereik eit.ne tik mano sunai pripazista,bet ir sunaus panike.O Ingrida mums dave pilna morku maisa,tai mes vitaminizuojames.o ir skanu.Su salierais dar skaniau,bet as apseinu be ju-nes papildomaos islaidos.Tik ,aisku,rankos,,ryzos"
O del anytu pasakysiu taip.Anksciau ar veliau,gyvenimas viska sustato i savo vietas.Tik nekreikpit demesio,laukit to momento,juk nedarot nieko blogo.Na,kas is to,kad man anyta pries mirti rankas buciavo ir atsiprasinejo-velu.Bet jai-nors tai-buvo laime.Kabinosi i tai,ka bloga dare.Neispirksi kaltes,jei ja tycia darai.Ir jus bukit ramios,mergickos,gyvenkit savus gyvenimus,nekartokit tevu klaidu.
as savo vaikams sakau-matot,mums nepasiseke-nedarykit taip.O mokyt be siaip sau-nesamone.o nuteikinet pries-is viso nuodeme.
mane siandien seimyna nuveze i Siluva.Kazkaip nusiteikus esu taip graziam gyvenimui.Na,gal nebe mano,vaiku,bet svarbu-graziam.
O del anytu pasakysiu taip.Anksciau ar veliau,gyvenimas viska sustato i savo vietas.Tik nekreikpit demesio,laukit to momento,juk nedarot nieko blogo.Na,kas is to,kad man anyta pries mirti rankas buciavo ir atsiprasinejo-velu.Bet jai-nors tai-buvo laime.Kabinosi i tai,ka bloga dare.Neispirksi kaltes,jei ja tycia darai.Ir jus bukit ramios,mergickos,gyvenkit savus gyvenimus,nekartokit tevu klaidu.
as savo vaikams sakau-matot,mums nepasiseke-nedarykit taip.O mokyt be siaip sau-nesamone.o nuteikinet pries-is viso nuodeme.
mane siandien seimyna nuveze i Siluva.Kazkaip nusiteikus esu taip graziam gyvenimui.Na,gal nebe mano,vaiku,bet svarbu-graziam.
Labas rytelis , merginos Atrodo bus nebloga diena ,saulute sypsosi Ai , nekreipkit demesio i tas anytas , visos jos turi savo pliusu ir minusu As turiu bjauria savybe isdeti viska i akis , nesaukdama nerekdama , bet tiesiai sviesiai is pradziu buvo jai sokas , o dabar labai vertina ta mano toki staciokiskuma ir nebetauskia , ko nereikia
Grazios dieneles visoms
Grazios dieneles visoms
Mielos mokytojos ir mokytojai Jau labai labai daug laiko praėjo, kai aš baigiau vidurinę mokyklą, labai dažnai prisimenu savo motytojus... Sveikinu Jus su profesine švente
Tavo gyvenimo prasmė – ruduo.
Lyg lapai krintantys šiurena
Sąsiuviniai tarp tavųjų pirštų.
Lyg paukščiai išskrendantys pakelia
Sparnus tavieji mokiniai į kelią.
Kaskart artojo kantrumu žarstai žinias
Kaip žiemkenčius į jaunas širdis
Ir vis bandai su atkaklumo raktais
Kuklias mintis į laisvę nuskraidinti.
Taip ir klampoja metai po gyvenimo
Takus, paženklintus laukimo.
Laukimo derliaus, to, kurį
Tavi delnai kartų kartoms sodino.
Ir teka dienos kaip spalvotų lapų
Burlaiviais išmargintas vanduo.
Todėl sakau:
„Tavo gyvenimo prasmė – ruduo“.
Tavo gyvenimo prasmė – ruduo.
Lyg lapai krintantys šiurena
Sąsiuviniai tarp tavųjų pirštų.
Lyg paukščiai išskrendantys pakelia
Sparnus tavieji mokiniai į kelią.
Kaskart artojo kantrumu žarstai žinias
Kaip žiemkenčius į jaunas širdis
Ir vis bandai su atkaklumo raktais
Kuklias mintis į laisvę nuskraidinti.
Taip ir klampoja metai po gyvenimo
Takus, paženklintus laukimo.
Laukimo derliaus, to, kurį
Tavi delnai kartų kartoms sodino.
Ir teka dienos kaip spalvotų lapų
Burlaiviais išmargintas vanduo.
Todėl sakau:
„Tavo gyvenimo prasmė – ruduo“.