Priestalo.lt

Ramunė rašė:Birštone atidaromas kulinarijos muziejus

Šiandien atidarė tą muziejų. Jau galima apsilankyti

Mintys gali jauninti?

Senėjimas - ne tik fiziologinis, bet ir psichologinis procesas. Vienas iš netikėtų pastarųjų metų mokslo atradimų yra patvirtinimas, kad mūsų fizinė sveikata yra minčių ir jausmų atspindys. Anksčiau apie tai kalbėdavo tik netradicinės medicinos žinovai. Dabar ir rimti mokslininkai nustatė, kad žmogaus organizme yra cheminių junginių, kurie informaciją apie mūsų mintis, nuostatas, emocijas išsiuntinėja po visą kūną. Vadinasi, ir mintimis galima pratęsti jaunystę arba anksčiau laiko prišaukti senatvę. Sunku tuo patikėti? Tuomet pasitelkite logiką. Įsigilinę į savo jutimus pastebėsite, kad pyktis, pagieža, nerimas - ne tik vidinė, plika akimi nematoma būsena. Šie jausmai pasireiškia ir išoriškai: įsitempia ne tik veido, bet ir kai kurie kūno raumenys, pasikeičia odos spalva.

Na kadangi aš nepalaužiama optimistė, turbūt todėl ir atrodau jauniau už savo metus

Į Birštoną – ragauti viduramžių kepsnio

Prašmatnioje Karaliaus Mindaugo menėje puotaujantys svečiai jaučiasi kaip tikri Lietuvos didikai V.Ščiavinskas
Prašmatnia aplinka svečius viliojantis Birštono viešbutis „Sofijos rezidencija“ jau išgarsėjo istorinio detektyvo žaidimu, o dabar jame pradėtos rengti ir viduramžių vakarienės.
Istorinio detektyvo žaidimui reikia mažiausia 15-20 svečių, o viduramžių vakarienę gali užsisakyti ir pora, ir didelis būrys.
Svečiams pasiūlomas ne tik specialus meniu, bet ir didiko ar didikės kostiumas, kuriais vilkėdami jie puotauja Karaliaus Mindaugo menėje.
„Jau atsiranda žmonių, kurie savo artimiesiems vakarienę pas mus padovanoja kaip staigmeną gimtadienio proga ar tiesiog iš meilės“, – sakė viešbučio savininkė Ramunė Šyvokienė.
http://www.lrytas.lt/?id=6&view=3

Štai kokie miestai statomi iš sausainiukų

Ir viskas jauku ir šilta
Ir valgoma

Gaila būtų valgyt, nebent kokį tvoros kampuką nusilaužt

"Vabzdiena" - grožiui, sveikatai ir planetai

Įtraukti vabzdžius į meniu būtų labai naudinga ne tik mums, bet ir aplinkai, tvirtina mokslininkai. Anot jų, vabzdžiai neabejotinai praturtintų dietą maistingomis medžiagomis. Ir jei imtume valgyti vabzdžius, sumažėtų ne tik kenkėjų skaičius, bet ir palengvintume naštą planetai, kurią sukelia įprastinių maisto produktų vartojimas.
Kai kurie džiovinti vabzdžiai turi dvigubai daugiau proteinų nei žalia mėsa bei žuvis, kai kurie jų turtingi nesočiųjų riebalų rūgščių ir gyvybiškai svarbių vitaminų bei mineralų.
Mokslininkai neabejoja, jog vieną dieną vabzdžiais gali būti prekiaujama kaip puikia alternatyva riebiems užkandžiams, teigia "The Daily Mail".
Nors Vakarų pasaulyje tiksliai nėra žinoma, ar bent jau nėra tikslių duomenų, pasaulyje egzistuoja beveik 1700 rūšių vabzdžių, kurie yra valgomi beveik 133 šalyse.
Apkepti svirpliai ar skrudinti vikšrai Taivane yra tikri delikatesai, o sago palmės kirminai, susukti į bananų lapus, labai paklausūs Papua Naujojoje Gvinėjoje. Balyje labai populiarus maistas - laumžirgiai.
Dauguma pietrytinės Azijos prekyviečių parduoda vabzdžius beveik po puskilogramį, o kepti tokie užkandžiai siūlomi kaip greitas užkandis tiesiog gatvėse.
Jungtinių Tautų maisto bei agrokultūros organizacijos atstovas Patrickas Durstas teigia, jog jei vartotojai būtų sugundyti praplėsti savo kulinarinius horizontus, vabzdžiai imtų atrodyti labiau priimtinas maistas. Tiesa, jis pridūrė, jog labai svarbu egzotišką maistą patiekti taip, kad vabzdžiai nekristų į akis.
Šiemet Maisto ir agrokultūros organizacija surengė konferenciją, kurioje diskutavo, kaip vabzdžių valgymas galėtų prisidėti prie darnios plėtros.

Manau dar ilgai mokslininkai turės diskutuoti kaip vabzdžius įtraukti į meniu.
Šiandien sode mačiau vabalus, kurie tunelius rausia po žeme ir šaknis ėda...eina sau kokie šlykštus, o jeigu juos valgyt reikėtų - mirčiau vietoj 4-5 cm dydžio. Okaime karkvabaliai ąžuolo lapus ėda. Nu dydžiuliai parazitai ir durni. Skrenda ir tik šnai kaip girtas sunkvežimio vairuotojas kala kurnors į skruostą. Kibo nemato kur skristi

Va toks debilas žinok ir į burną įskrįsti gali

Ir išbandysi mokslininkų diskutuojamą meniu.
O kaime pavakariais geriau užsičiaupus vaikščiot, nes ne vien karkvabaliai skrandint patekt kėsinasi; yra visokių musiokų, aklių ir t.t., kurie nelabai suvokia, kur skrenda

Mane kaime šiaip paukščiukai labiausiai nervuoja. Miegi saldžiai, o tie 4-3 ryto dainuot pradeda...gerai būtų kur toliau kaip fonas, tai ne, atsitupia prie lango ir davai švilpaut. O kokia 10 ryto jau atsidainuoja ir vėl ramu
Na aišku uodai, bitės, musės...be šitų gyventojų kaimas ne būtų kaimu

O dėl vabalu meniu: mes kai medu renkam tai būna koriai su dar neišridentais tranais. Su jų kiaušinėlias. Močiutė juos siaubingai mėgsta Valgo apsilaižydama, dar jų kūno dalys varva jai smakru.... Aš tai tik žiedadulkės ne vietoj vagiu iš koriu

Lilina rašė: O dėl vabalu meniu: mes kai medu renkam tai būna koriai su dar neišridentais tranais. Su jų kiaušinėlias. Močiutė juos siaubingai mėgsta Valgo apsilaižydama, dar jų kūno dalys varva jai smakru.... Aš tai tik žiedadulkės ne vietoj vagiu iš koriu

O jurgi aukštielnyks

Jo, sako baisiai maistingi ir vėžio profilaktika gera

Gal ir taip, bet kažin, ar išeitų praryt

sugebejot sugadinti apetita nuo pacio ryto

tai šiaip ten tu korių išvaizda nėra labai jau atstumianti
kai kitą kartą rinksiu-pafotkinsiu. aš net irgi buvau jų ragavusi
taip kad Ramuniuk, mokslininkams gal ir ne bus sunku vabzdžius įtraukti į meniu nelygu kaip pateiksi

Japonai sukūrė sojų padažą ledams. Išvaizda panaši į karamelinį padažą. Tamsus, tirštas, sūrus padažas išryškina tikrąjį ledų skonį

Lilina rašė:tai šiaip ten tu korių išvaizda nėra labai jau atstumianti
kai kitą kartą rinksiu-pafotkinsiu. aš net irgi buvau jų ragavusi
taip kad Ramuniuk, mokslininkams gal ir ne bus sunku vabzdžius įtraukti į meniu nelygu kaip pateiksi

Lauksim vaizdžios info

Lilina rašė:Manau dar ilgai mokslininkai turės diskutuoti kaip vabzdžius įtraukti į meniu.
Šiandien sode mačiau vabalus, kurie tunelius rausia po žeme ir šaknis ėda...eina sau kokie šlykštus, o jeigu juos valgyt reikėtų - mirčiau vietoj 4-5 cm dydžio. Okaime karkvabaliai ąžuolo lapus ėda. Nu dydžiuliai parazitai ir durni. Skrenda ir tik šnai kaip girtas sunkvežimio vairuotojas kala kurnors į skruostą. Kibo nemato kur skristi

Lilina, lygiai taip pat aš įsivaizduoju krevetes, moliuskus, geldeles ir kitokius jūros padarus... Jie nors ir nekanda, negriaužia nieko, bet... man jie šlykštūs. Geriau jau be jų! Tai tik mano nuomonė

Krevetes - skanu, man patinka

Krepšelis be E

Po „Šiaulių krašte" publikuotų interviu su Vilniaus universiteto docente mokslų daktare Janina Tutkuviene apie konservantų, maisto priedų ir kitų "E" žalą sveikatai (‑ Receptorius „ skanu„ užkariavo smegenis„ , „ Lietuviams geriausia lietuviška virtuvė„ , „ Pasaulis grįžta prie tradicinio maisto") daugelis mūsų kolegų, o ir, tikimės, dalis laikraščio skaitytojų, atidžiau ėmė rinktis maisto produktus parduotuvėse. Tai yra, skaityti užrašus ant etikečių.

Mokslininkė, pateikusi šokiruojančių faktų apie gliutamatų, skonio ir kvapo stipriklių ir kitų priedų poveikį žmogui, vienareikšmiškai patarė mažiau žvalgytis į pakuotes, o atidžiau skaityti etiketes ir rinktis maistą, kuriame būtų kuo mažiau „E" raidelių.

Redakcijos užduotis — viename iš didžiųjų prekybos tinklų supirkti pagrindinių produktų be E krepšelį.

Vienintelės dešrelės Lietuvoje

Rūkytų dešrų, kumpių ir lašinukų vitrinoje aptikome du produktus be E: Vokietijoje gamintus keptus mėsos kukulius, supakuotus naudojant apsaugines dujas (bet vokiškus kukulius tai kažin ar kokiam lietuviui šautų į galvą pirkti) ir sūdytus lietuviškus lašinukus (lašiniai, druska, prieskoniai). Lašinukus įsidėjome į krepšelį. Visos kitos rūkytos dešros, kumpiai bei kumpeliai buvo pagardinti įvairiausiais E.

Kitame — virtų dešrų, dešrelių bei paštetų — skyriuje tarp gausybės produkcijos aptikome dešreles „Jokių E" su užrašu: "be fosfatų, be nitratų, be konservantų" (bendrovė "Nematekas").

Etiketė patvirtino: pieniškos dešrelės pagamintos iš kiaulienos, vandens, jautienos, lašinių, druskos ir prieskonių. Likęs gal pusšimtis rūšių dešrų, dešrelių bei paštetų buvo pagardintos maisto priedais, kurių ypač gausiai radome vaikams skirtuose produktuose. Pavyzdžiui, „Virtame vaikiškame paštete" suskaičiavome net šešis E.

Po vieną produktą iš lentynos

Pomidorų padažų skyriuje ilgiausiose lentynose tarp lietuviškų ir užsienio gamintojų mūsų grobis buvo vienintelis „Natūralus pomidorų padažas" ("Kėdainių konservų fabrikas") ir to paties gamintojo įvairios variacijos su prieskoniais.

Dar į krepšį pateko vienintelis iš fermentinių sūrių — „Žemaitijos pieno" bendrovės ekologiškas sūris "Dobilas" (sudėtis: pienas ir ekologiškos sudedamosios dalys), visi likę — su E, išskyrus nebent specifinių, ne mūsiškų technologijų sūrius, kaip antai mocarella, kurie yra gaminami su šliužo fermentais (pienas, druska, raugai, fermentai).

Vienintelį jogurtą be konservantų „Dobilas" gamina taip pat "Žemaitijos pienas" (normalizuotas pienas, pieno baltymai, raugas).

Ant sviesto, pieno, grietinės ir varškės pakuočių nėra nurodoma produkto sudėties: galima suprasti, kad šie produktai yra natūralūs.

Kuo sveikesnis pavadinimas — tuo daugiau E
Gausiame duonos skyriuje visi puriausi, gražiausi ir ekologiškuose popieriniuose maišeliuose įpakuoti duonos kepalėliai,taisyklė, įtraukti į E sąrašą. Po kelis E radome labai sveikai atrodančiose „Močiutės", "Marčios" duonose ir jų variacijose. Iš pažiūros sveikuoliška "Penkiagrūdė duonelė", "Sveikuolių duonelė", "Morkų duonelė", "Sveikuolių duonelė su morkomis" — taip pat su gausiai "prifarširuota" E, ruginėse bandelėse aptikome keturis E, ir taip toliau. Akivaizdi tendencija — kuo sveikesnis pavadinimas, tuo daugiau E.

Vis dėlto duonos lentynoje atradome „Gudobelės" duoną, pažymėtą ženklu "Iš gamtos kraitės", "Ajerų duoną" ("Mentoros") ir dar kelias duonas — be jokių E.

Natūraliųjų batonų rasti mums sekėsi žymiai sunkiau. Pilnoje batonų lentynoje be E radome tik du: tos pačios „Gudobelės" iškeptą "Tarybinį batoną" ir "Klaipėdos duonos" batoną "Visiems".

Pastebėjome, kad duonos gaminių lentynoje mažiausiai reikėtų pasitikėti pavadinimu: jei parašyta „Šeimos", "Naminis" ar "Natūralus" — tai dar nereiškia, kad be E. Taip pat prekybos centruose neverta rinktis produkto pagal gamintoją: to paties gamintojo produkcija gali būti ir su E, ir be E.

Dešra be konservantų — iki 50 procentų brangesnė

Remigijus Žiaukas, vieninteles rastąsias dešreles be E gaminančios bendrovės „Nematekas" gamybos vadovas, buvo atviras: "Priedai pagerina gaminio skonį, suteikia gražesnę spalvą (apie tokių priedų pavojus kaip tik perspėjo mokslininkė — red. past.), prailgina jo galiojimo laiką, padidina išeigą, tai yra, sumažina savikainą, suteikia gražesnę spalvą". Kitais žodžiais, padidina įmonės pelną.

Taip, sutiko R. Žiaukas, pagaminti dešrą be konservantų kainuoja nuo 20 iki 50 procentų brangiau. Nenorą gaminti produktus be konservantų esą lemia ir kitos priežastys — sudėtingesnis technologinis procesas, be to, norint pagaminti gerą produktą be konservantų, reikia turėti specialių žinių.

„Nemateko" gamybos vadovas tikino: kol kas Lietuvoje gaminamos tik vienintelės virtos dešrelės be E. Jas, pasak E. Žiauko, galima duoti valgyti vaikams nuo pusės metukų ar alergiškiems vaikams.

Konservantai ar milijoninės investicijos

Danutė Paškevičienė, „Kėdainių konservų fabriko" gamybos vedėja, paaiškino, kodėl Kėdainių fabrikas (bene vienintelis pomidorų padažų tiekėjas į didžiuosius prekybos tinklus) leidžia sau prabangą konservantų nedėti.

Pasak D. Paškevičienės, fabrike jau pagaminta ir į stiklainius supilstyta produkcija termiškai apdorojama autoklavuose, kur stiklainiai sterilizuojami temperatūroje iki 100 laipsnių. Tokiu būdu termiškai apdorotos produkcijos galiojimo laikas prailginamas iki dvejų-trejų metų. „Kam tada dėti chemiją?", — retoriškai klausia D. Paškevičienė.

Tačiau tokia įranga esanti brangi, ir bendrovės, neturinčios atitinkamos įrangos, neturi ir kitos išeities, kaip dėti į produkciją konservantus, prailginančius realizacijos terminą bent iki pusės metų. Priešingu atveju, pagamintą produkciją tektų laikyti kaip namų šeimininkėms — šaldytuvuose ar rūsiuose.

Duona be E rūgsta parą

Vanda Butkutė, „Šiaulių duonos" gamybos vadovė, tikino: bendrovė dalį produkcijos kepa su kepimo priedais (jie žymimi raidele E, ir tai nebūtinai konservantai), dalį — natūraliu būdu. Štai, pavyzdžiui, visa plikyta duona rauginama natūraliu būdu ir kepama be kepimo priedų — duonos iškepimo procesas trunka apie 14-16 valandų. Iš keturių rūšių batonų viena rūšis irgi kepama be kepimo priedų. O štai į kitas tris dedamas emulsiklis E 472c ir antioksidatorius E 300. Tai esą leistini, ir, normuotai naudojant, nekenksmingi priedai.

Skirtumas, anot V. Butkutės, tas, kad, pavyzdžiui, batoną be priedų iškepti prireikia 3-4 valandų, o su priedais pakanka pusvalandžio. Emulsikliai esą geriau sukabina tešlą ir sutrumpina paruošimo laiką, be to, rinka reikalauja įvairovės, nes kai kuriems pirkėjams patinka puresni, minkštesni batonai, nors ir su E.

Ar leistini kepimo priedai yra tikrai visai nekenksmingi? „Šiaulių kraštas" patikrino pirmąjį paminėtąjį kepimo priedą. Emulsiklis E 472c (citrinos rūgšties esteris — dirbtinis emulsiklis ir miltų apdorojimo medžiaga) kepimo priedų lentelėje pažymėtas prie pavojingų, nurodoma, kad tai — — genetiškai modifikuotas organizmas.

Kalbinti mažųjų kepyklų vadovai tikino, kad į tinklus neina dėl nepalankių sąlygų: ilgo apmokėjimo laikotarpio, reketuojamų nuolaidų prekybininkams, didelių antkainių ir didelių baudų. Dalį produkcijos pardavinėja turguose, dalį — mažesnėse parduotuvėse visame regione.

Kęstutis Nesavas, „Gudelių svetainės", kepančios populiarią "Gudelių duoną" savininkas, užsiminė, kad "su kaimiška duona reikia užsiimti, kaip su moterimi". Tešla maišoma iš miltų, druskos, vandens ir raugo (į šią duoną nededama net mielių), ji rauginama 7-8 valandas, krosnis kūrenama malkomis, naudojamos ližės. Užtat, pasak K. Nesavo, "Gudelių" duoną veža lauktuvių į užsienį, ja prekiauja lietuviškos parduotuvės užsienyje.

Gal tokia duona daug brangesnė, negu be E? Paskaičiavome: dviejų kilogramų kepalas kainuoja 7 litus, vadinasi, kilogramas — 3,5 lito. Prekybos centuose vidutiniškai tiek kainuoja pusė kilogramo duonos.



Išnaša: „Virtame vaikiškame paštete suskaičiavome net šešis E"

Išnaša: „Pirmiausia reikėtų žinoti, kad tos bendrovės veža iš Lenkijos amerikiečių nupenėtas kiaules, ir visą tą š... , kurio lenkai nevalgo, deda į dešras".



Nepriklausomas ekspertas: „Jus mulkina"

Su eksperimento išvadomis „Šiaulių kraštas" supažindino Vincentą SAKĄ, nepriklausomą mitybos ir kulinarijos ekspertą. V. Sakas baigė griauti paskutinius mitus apie sveiką maistą parduotuvėse.

— Jokių dešrelių be konservantų negalėjote rasti, nes jų nėra, o kas taip tikina, yra paprasčiausi melagiai. Pirmiausia reikėtų žinoti, kad tos bendrovės veža iš Lenkijos amerikiečių nupenėtas kiaules, ir visą tą š... , kurio lenkai nevalgo, deda į dešras. Į tokias dešreles jau galima jokių E nebedėti, ten ir taip — viena chemija.

— Vadinasi, pieniškų dešrelių be E Lietuvoje nėra?

— (Juokiasi) Technologiškai pieniškose dešrelėse turi būti tikro šviežio pieno. Pieniškų dešrelių Lietuvoje negamina jau dvidešimt metų.

— Tai gal geriau pirkti turguje?

— Jūs pažiūrėkite — lašinių turguje nebėra. Lašininių kiaulių žmonės nebeaugina, nes nebeapsimoka. O skerdieną pardavinėja — lašinukai vos per du pirštus. Tai reiškia, kad jau pradėjo kiaules į turgų iš fermų varyti. Ir turguje į skerdienos kilogramą prišvirkščia 200 gramų vandens, o faršo apskritai nebegalima niekur pirkti.

— Tai gal pirkti žuvį?

— Šaldytoje žuvyje turi būti 4 gramai vandens — tai vadinama glazūra. O Lietuvoje tokioje žuvyje vandens yra 40-60 procentų. Ir sveikatos centrai, higienistai, net vartotojų institucijos aiškina, kad neva tokią žuvį jau importuoja. Nesąmonė. Ją parsiveža, atšildo, sušaldo, vėl atšildo po kelis kartus, kad susidarytų sniegas, ir, manote, kas nors rašo, kiek procentų vandens yra?

Ką tik grįžau iš Londono, apvažiavau Belgiją, Prancūziją, Nyderlandus, Vokietiją — niekur nėra žuvies su tokiu procentu vandens.

— O pomidorų padažas be E?

— Nieko negali būti be E. Pirmiausia, niekas nerašo, kaip tas pomidoras buvo užaugintas. Už tokią kainą tai tegali būti atliekinis pomidoras.

— Prie pieno, varškės, sviesto nerašoma sudėtis, vadinasi, galima suprasti, kad pieno produktai — natūralūs?

— Principingai ne. Natūralių pieno produktų Lietuvoje nebėra. Todėl, kad pasterizuotas pienas yra lavonas. Jei nėra natūralaus pieno, iš kur bus natūrali grietinė? Atminkite, į grietinę, grietinėlę ir sviestą būtinai dedami konservantai. Atminkite, visa, kas yra pieno pramonėje, yra neteisybė.

— Radome vienintelį natūralų jogurtą, pagamintą iš normalizuoto pieno, pieno baltymų ir raugo.

— Kokio pieno? Normalizuoto? (Juokiasi). Ar jums neatrodo juokingai? Nu faina, dedam „šikalo mikalo", o rašom — normalizuojam, pagerinam. Čia jau iš karto — žmonių mulkinimas. Natūralus jogurtas gali išbūti parą, antrą parą jis genda, o jei jogurtas sugestų per vieną parą, maisto parduotuvėje jo nerastumėte. O tos vadinamosios gyvosios bakterijos yra netikros.

— Dar radome keletą rūšių natūralios duonos ir batonų be E.

— Visi batonai yra su priedais, tik ne viskas surašoma. Lietuvoje natūralios duonos irgi beveik nėra. Duona su mielėmis yra nebe duona, jei jau receptūroje atsiranda cukrus, duona — nebenatūrali. Tikras raugas gaminamas iš miltų ir šilto vandens.

— Atlikome eksperimentą, radome produktų be E, o jūs viską sukritikavote. Ką jūs patartumėte?

— Iš dviejų blogybių reikia rinktis mažesnę — produktus be E etiketėse. Aš jūsų vietoje tokius eksperimentus daryčiau nuolat, gal reikia jungtis prie piliečių institucijų, vienyti žurnalistus ir veikti, gal steigti viešąją įstaigą, internetinę svetainę, galima ir pinigų gauti tam dalykui...

— O ką patartumėte tuo metu valgyti?

— Patarčiau gręžtis į natūrinį ūkį. Gyvenate mieste? Galima kelioms bendrijoms tartis, kad atvažiuotų ūkininkas su daržovėmis, kad kas rytą vežtų pieną, sviestą ir grietinę. Užsienyje tą funkciją atlieka mažos krautuvėlės, kurios klesti, o pas mus jos neišsilaiko, užtat klesti prekybos centrai.

Ka daryti, kad vakarėlis praeitų be pėdsakų

Vakarėlis smagus, bet ką daryti po to?

Vasaros pradžia ir šilti saulės spinduliai dažniausiai atneša daug džiaugsmo. Taigi saulėti ir šilti vasaros vakarai puikus laikas vakarėliams. Na, o jeigu švenčiate gimtadienį, Jums tikrai nerūpi tvarka… Nesijaudinkite, dėmės ir nešvarumai negali sugadinti šventės nei Jums, nei draugams ir artimiesiems.

Nuo ko pradėti?

Pirmiausiai pradėkite valyti virtuvę ir svetainę. Išmeskite maisto likučius, sudėkite plėkštes ir stiklines į indų plovimo mašiną (arba išplaukite indus rankomis). Tegul Jūsų šeimos nariai arba draugai padeda tvarkytis. Taip žymiai greičiau iššluostysite ir sudėsite indus į vietas.

Po to imkitės šalinti vakarėlio pėdsakus. Juk dėmių nepavyksta išvengti net po ramaus vakarėlio. Taigi, ką daryti, jei staltiesės aptaškytos vynu ar padažu? Nepanikuokite! Universalius valiklius pasiruoškite dar prieš susirenkant svečiams. Pagrindinė taisyklė kovoje su dėmėmis: „valykite nedelsdami”.

Pirmoji pagalba ir pavėluota reakcija

Tikriausiai nespėsite pastebėti visų dėmių vos tik jos atsiras, ypač jei vakarėlis pasiutusiai smagus! Tačiau Jūs vis dar galite sunaikinti dėmes kitą rytą. Štai keletas puikių patarimų, padėsiančių išvalyti dėmes.

Raudono vyno dėmės:

Jei valote tuoj pat, „neutralizuokite“ raudono vyno dėmę užpildami ant jos balto vyno. Taip pat galima dėmę pabarstyti druska ir palikti nakčiai. Druska sugeria vyną.
Jei dėmę pastebėjote ryte, šaukštą paprasto muilo sumaišykite su dviem šaukštais šilto vandens ir šiuo mišiniu plaukite dėmę. Patrinkite suteptą vietą ir gerai išskalaukite.

Kavos dėmės:

Jei valote tuoj pat, pasiruoškite mišinį iš ketvirčio šaukšto indų ploviklio ir puodelio vandens. Juo plaukite dėmę. Išskalaukite šiltu vandeniu ir palikite džiūti.
Jei dėmę pastebėjote ryte, užpilkite ant dėmės glicerino ir palikite pusei valandos. Po to atlikite aukščiau aprašytą procedūrą. Jei nepavyko pašalinti kavos dėmės, užpilkite vandenilio peroksido ir nenuskalavę palikite.

Šokolado dėmės:

Jei valote tuoj pat, pasistenkite šokoladą nuvalyti jo neištirpdę. Tokiu būdu šokoladas nespės įsigerti į audinį.
Jei dėmę pastebėjote ryte, plaukite drabužį ar staltiesę rankomis arba skalbimo mašinoje, šiltame vandenyje su skalbikliais. Jei šokolado dėmė atsirado ant kilimo, valykite ją kaip vyno dėmę.

Padažo dėmės:

Jei valote tuoj pat, šaukštu arba peiliu nugramdykite padažą nuo sutepto paviršiaus. Sudrėkinkite dėmę ir užpilkite valiklio, kurį pasiruoškite iš vandens ir ketvirčio šaukštelio valiklio. Po to dėmę nušluostykite popieriniu rankšluosčiu arba skuduru.
Jei dėmę pastebėjote ryte, Jums reikės specialaus mišinio: šaukšto balto acto, pusės šaukšto skalbimo miltelių arba vandeniu atskiesto indų ploviklio ir šalto vandens. Patrinkite ir nuskalaukite. Po to nusausinkite sausu skuduru.

Vaško (žvakių) dėmės:

Jei dėmę pastebėjote vos jai atsiradus, palikite vašką sustingti ir tęskite linksmybes. Sustingusį vašką lengvai pašalinsite.
Jei dėmę pastebėjote ryte ant staltiesės, uždėkite laikraščio arba popieriaus skiautę ir lyginkite karštu lygintuvu, kol vaškas susigers į popierių. Likučius išskalbsite indų plovikliu, atskiestu vandeniu. Dėmę patrinkite ir gerai išskalaukite.

Purvo dėmės:

Jei dėmę norite išvalyti tuoj pat, pasistenkite ją nušluostyti neįtrindami į kilimą. Nenaudokite vandens. Palaukite, kol dėmė išdžius ir nuvalykite ją kitą rytą.
Jei dėmę pastebėjote ryte, išsiurbkite suteptą vietą dulkių siurbliu. Jei negalite išvalyti visos dėmės, užpilkite šiek tiek balto acto ant skuduro ir nuvalykite dėmę. Nuskalaukite šiltu vandeniu.

(saltinis-top shop)

O tuos namų gamybos actų tirpalus negalima pakeisti visokiai Domestos, Ace ir Vanish? Kam tada jų prigamina tiek Man tai jie gan efektyvūs atrodo...
(Na, kas dėl vaško ir vyno - čia jau tobuli klasikiniai būdai, prieš juos visos priemonės blanksta).

gamina,tam,kad pirktume,bet kartais nera geresnio budo,kaip namines priemones

Skaniausias plovas – valgomas pirštais (video)

http://www.lrytas.lt/-12151583041212977445-p1-Skonis

Surimi gaminiai


Janina Kondrotienė
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja-valstybinė veterinarijos inspektorė


Šiuolaikinės technologijos leidžia plėsti žuvų gaminių asortimentą. Visame pasaulyje populiarėja surimi gaminiai. Jūros gėrybių skonio gaminiai imituoja natūralius produktus ir leidžia pasimėgauti ypatingu skoniu, mokant už juos mažesnę kainą. Šių maisto produktų populiarumas auga ir Lietuvoje.

Gaminiai, suformuoti iš sūrimi, tai bestuburių gyvūnų skonį ir kvapą arba ir jų formą turintys gaminiai, kuriuose pridėta įvairių prieskonių, kvapiųjų, dažomųjų medžiagų ir kitų maisto priedų. Jie gali būti krevečių, krabų, omarų, vėžių uodegėlių pavidalo, taip pat lazdelių, šiaudelių ir kitokių formų. Surimi – kruopščiai išvalyta ir nukaulinta žuviena, sutrinta iki pastos konsistencijos, iš kurios pašalinti riebalai. Kitaip tariant, tai žuvų baltymų koncentratas, gaminamas dažniausiai iš baltųjų žuvų – jūros lydekų, menkių ir kitų.

Surimi yra beskonė, bekvapė medžiaga, todėl iš jos gaminant maisto produktus, naudojama daug sudedamųjų dalių, ypač maisto priedų. Kartais surimi gali būti maišoma su tikra krabų ar krevečių mėsa, bet tai daroma retai. Pvz., krabų skonio lazdelių gamybai naudojama: surimi, vanduo, krakmolas, sojų baltymai, tam tikra medžiaga, leidžianti išlaikyti produkto formą, – dažniausiai sorbitolis, natūralūs dažikliai, aromato ir skonio stiprikliai, prieskoniai. Paprastai naudojamas krabų ekstraktas, o ne krabų mėsa.

Surimi gaminiai neriebūs, nekaloringi, tačiau neturi biologiškai vertingų medžiagų. Technologinio proceso metu jos žūva. Tai nėra vertingi produktai, todėl dažnai naudojami kaip komponentai įvairiems patiekalams gaminti.

Surimi produktai parduodami švieži ir užšaldyti. Perkant užšaldytus, reikėtų atkreipti dėmesį į jų išvaizdą – ar neišdžiūvę, nesusiraukšlėję, nes tokie požymiai rodo, kad buvo pažeistos laikymo sąlygos – produktai atšildyti ir vėl pakartotinai užšaldyti.

www.vet.lt

ES uždraudė „Pekino antį“

Europos Sąjungoje uždrausta naudoti specialias orkaites, kuriose gaminama „Pekino antis“ – garsus kinų virtuvės patiekalas, kurį mėgsta milijonai ES gyventojų, gazeta.ru cituoja „The Mail on Sunday“.
Kaip sekmadienį rašo „The Mail on Sunday“, inspektoriai šias orkaites uždraudė dėl to, kad jos neatitinka europietiškų anglies monoksido išmetimo normų. Anot laikraščio, šį patiekalą gaminti jau uždrausta dešimtyje Londono restoranų, o dar šimto tokia ateitis laukia per artimiausias savaites.