Pusgaminiai
Moderatorius: zivicib
- Tutsi
- Site Admin
- Pranešimai: 35795
- Užsiregistravo: 03 Vas 2007, 12:54
- Pliusai: 794
- Miestas: Aukštaitijoje
atrodo ir sitoje parduotuveje galima kazka gero nusipirkti mes tai tokias kazkaip tai sonu apeinameRamunė rašė:Vakar apsukau nemažai parduotuvių Kėdainiuose. Leader prise pirkau šaldytus picų papločius. Pirmą kartą mačiau tokius. Vakar ir išbandžiau. Nors aš tikrai nesu mėgėja picų, bet patiko, tikrai verta.
- Ramunė
- GURU
- Pranešimai: 17172
- Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
- Pliusai: 736
- Miestas: Kėdainių raj.
- Susisiekti:
Aš į ją irgi retai pakliūnu, nes atokiai pastatyta. Bet ten Camelia vaistinė yra, o aš tų menkės kepenėlių ieškojau. Tai ir užsukau. Beje dar nusipirkau fetos sūrį visai nebrangų. O skonio dar nežinau, supakuotas ir ilgesingai laukia Velykų.tutsi rašė:atrodo ir sitoje parduotuveje galima kazka gero nusipirkti mes tai tokias kazkaip tai sonu apeiname
- Ramunė
- GURU
- Pranešimai: 17172
- Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
- Pliusai: 736
- Miestas: Kėdainių raj.
- Susisiekti:
Kaimiškoje mišrainėje – netikėtas radinys
www.DELFI.lt
Vilnietė Jovita, penktadienį nusprendusi skrandį per pietus užkimšti pirktine mišraine, nemaloniai nustebo. Įprastą jos pirktos kaimiškos mišrainės skonį papildė neįprastas – kalkinių dažų prieskonis.Pradėjus ją valgyti, kolegės pastebėjo, kad pabalo lūpos, apžiūrėjus liežuvį, jis taip pat buvo baltos spalvos. Mišrainėje radome baltą masę, konsistencija panaši į kalkinius dažus. Nuo jų lūpos ir liežuvis džiūsta, skonis panašus į kalkes. Dažai nusiplauna tik naudojant muilą“, – tokia patirtimi su DELFI penktadienį popiet dalijosi Jovita.
Ji pasakojo dėl Šiaurės miestelyje įsikūrusioje „Norfoje“ pirkto indelio mišrainės ir iškart po incidento pradėjusi skambinti Vilniaus miesto vartotojų teisių apsaugos tarnybai, ši moterį nukreipė į Vilniaus miesto Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT).
Pasak vilnietės, po poros valandų paskambinusi VMVT specialistė informavo, kad Jovitos skundas persiųstas į Rokiškį, kur ir gaminama mišrainė, o tarnybos pareigūnai pažadėjo patikrinti parduotuvę.„Ji man papasakojo, kad mišrainei naudojamas majonezas yra įvežtinis ir pareiškė, kad tai gali būti dėl majonezo“, – apie pokalbį su VMVT atstove pasakojo vilnietė.
Tuo tarpu „Norfos mažmenos“ atstovas viešiesiems ryšiams Darius Ryliškis DELFI sakė, kad visas maistas gaminamas centralizuotai Rokiškyje įsikūrusioje gamykloje, todėl radinys mišrainėje yra tik atsitiktinumas.
„Tai galėjo būti atsitiktinumas, galbūt parduotuvėje. Nemanau, kad gamybos procese galėjo kas nutikti, nes mūsų kulinarijos gaminių gamyba yra centralizuota, o ten tikrai yra gera kokybė. Mūsų maisto gaminimo sąlygos yra pačios geriausios iš visų prekybos centrų, tai pripažįsta ir VMVT“, – sakė jis.DELFI jau rašė, kad VMVT įpareigojo visus šalies prekybos centrus šiais metais nustoti gaminti mišraines savo parduotuvėse.Mažmeninės prekybos tinklas „Norfa“ tai jau daro daugiau nei metus per savo valdomą bendrovę „Rivona“.
www.DELFI.lt
Vilnietė Jovita, penktadienį nusprendusi skrandį per pietus užkimšti pirktine mišraine, nemaloniai nustebo. Įprastą jos pirktos kaimiškos mišrainės skonį papildė neįprastas – kalkinių dažų prieskonis.Pradėjus ją valgyti, kolegės pastebėjo, kad pabalo lūpos, apžiūrėjus liežuvį, jis taip pat buvo baltos spalvos. Mišrainėje radome baltą masę, konsistencija panaši į kalkinius dažus. Nuo jų lūpos ir liežuvis džiūsta, skonis panašus į kalkes. Dažai nusiplauna tik naudojant muilą“, – tokia patirtimi su DELFI penktadienį popiet dalijosi Jovita.
Ji pasakojo dėl Šiaurės miestelyje įsikūrusioje „Norfoje“ pirkto indelio mišrainės ir iškart po incidento pradėjusi skambinti Vilniaus miesto vartotojų teisių apsaugos tarnybai, ši moterį nukreipė į Vilniaus miesto Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT).
Pasak vilnietės, po poros valandų paskambinusi VMVT specialistė informavo, kad Jovitos skundas persiųstas į Rokiškį, kur ir gaminama mišrainė, o tarnybos pareigūnai pažadėjo patikrinti parduotuvę.„Ji man papasakojo, kad mišrainei naudojamas majonezas yra įvežtinis ir pareiškė, kad tai gali būti dėl majonezo“, – apie pokalbį su VMVT atstove pasakojo vilnietė.
Tuo tarpu „Norfos mažmenos“ atstovas viešiesiems ryšiams Darius Ryliškis DELFI sakė, kad visas maistas gaminamas centralizuotai Rokiškyje įsikūrusioje gamykloje, todėl radinys mišrainėje yra tik atsitiktinumas.
„Tai galėjo būti atsitiktinumas, galbūt parduotuvėje. Nemanau, kad gamybos procese galėjo kas nutikti, nes mūsų kulinarijos gaminių gamyba yra centralizuota, o ten tikrai yra gera kokybė. Mūsų maisto gaminimo sąlygos yra pačios geriausios iš visų prekybos centrų, tai pripažįsta ir VMVT“, – sakė jis.DELFI jau rašė, kad VMVT įpareigojo visus šalies prekybos centrus šiais metais nustoti gaminti mišraines savo parduotuvėse.Mažmeninės prekybos tinklas „Norfa“ tai jau daro daugiau nei metus per savo valdomą bendrovę „Rivona“.
Tą moliūgėlių sriubą ir aš ragavau, bet antrą kartą tikrai nebepirksiu. Visai ji man nepatiko. Skiriasi skoniai, matyt.Ramunė rašė:Ir aš išbandžiau naują dalyką : maggi tirpią sriubą "Veggie soup". Įpakuota, kaip kava 3in1. Yra dviejų rūšių : brokolių ir moliūgų su morkom. Aš ragavau šią. Tirštoka, visai nieko. Kelionėj ar darbe tikrai geras dalykas
O pomidorinė su trupučiu mano pridėtų prieskonių ir šaukšteliu grietinės visai skaniai suėjo
Apie Norfą visai patyliu. Bet negendančius produktus tai perku, pvz. košes, kruopas ir t.t.
Norfoj irgi retokai lankomės, bet turiu tokį 'rimtą' pirkinį, kur tik Norfoj išimtinai perku - toletinis popierius Kamilla, ar panašiai kažkaip, trisluoksnis, švelniai kvapnus ir minkštas, su gėlytėm, kaina 2.89 lt. Na nei maximoj, nei Rimi, man nepavyksta šiuo klausimu suderint kainos ir kokybės
Na, o maisto produktų stengiuos ten nepirkt, na nebent kraštutiniu atveju, kai patenku ten, o į kitą pardę tingiu varyt
Na, o maisto produktų stengiuos ten nepirkt, na nebent kraštutiniu atveju, kai patenku ten, o į kitą pardę tingiu varyt
vat del tuoletinio popieriaus sudominai , reiks nuvaryt paziuret...erneka rašė:Norfoj irgi retokai lankomės, bet turiu tokį 'rimtą' pirkinį, kur tik Norfoj išimtinai perku - toletinis popierius Kamilla, ar panašiai kažkaip, trisluoksnis, švelniai kvapnus ir minkštas, su gėlytėm, kaina 2.89 lt. Na nei maximoj, nei Rimi, man nepavyksta šiuo klausimu suderint kainos ir kokybės
Na, o maisto produktų stengiuos ten nepirkt, na nebent kraštutiniu atveju, kai patenku ten, o į kitą pardę tingiu varyt
- Ramunė
- GURU
- Pranešimai: 17172
- Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
- Pliusai: 736
- Miestas: Kėdainių raj.
- Susisiekti:
Gaminiuose iš braškių - braškių nė kvapo
Ar vaisių gaminiai gali būti be vaisių? Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad gali. Daugelio gėrimų ir užkandžių, prisodrintų vaisių aromato, sudėtyje iš tikrųjų nėra jokių vaisių. Didžiosios Britanijos maisto ekspertai tyrė braškių skonio gėrimus, jogurtą, želė ir kitus gaminius. Nustatyta, kad tik mažiau nei 40 proc. jų gaminių esama tikrų vaisių. itaip sakant, iš 28 ištirtų produktų tik 11-oje buvo rasta tikrų braškių. Į juodąjį sąrašą pateko batonėliai su braškių įdaru, ledai, braškių pienas ir braškių arbatos pakeliai, nes jų sudėtyje buvo mažiau nei 1 proc. šių uogų.
Į maistą gali būti dedama apie 2700 įvairių aromatizatorių, ir gamintojai neprivalo nurodyti, kokie papildai - natūralūs ar dirbtiniai - buvo naudojami. Ant pakuotės pakanka pažymėti: "Aromatizatoriai", nors specialiai sudaryta ekspertų komisija teigia, kad gamintojai turėtų išvardyti visus naudojamus aromatizatorius.
Komisijos atstovo Iano Tokelove'o teigimu, nors buvo tiriami tik braškių aromato prisodrinti gaminiai, į ekspertų išvadas privalėtų atsižvelgti ir kitų panašių maisto produktų bei gėrimų gamintojai. Jis pridūrė: "Rašydami, kad produktas yra braškių skonio ir ant pakuotės nupiešdami braškes, nors iš tikrųjų tame gaminyje tų braškių beveik ar netgi visiškai nėra, gamintojai klaidina ir apgaudinėja vartotojus."
Deja, šis reiškinys legalus ir paplitęs. Pirkėjui tenka skaityti labai smulkiomis raidėmis užrašytą gaminio sudėtį, jei nori sužinoti, ko jame iš tiesų yra. Dažnai dėl didelės konkurencijos maisto pramonėje tikrieji duomenys net nepateikiami. Įmonės taip sumažina gamybos išlaidas ir padidina pelną, o vartotojai ne visada suvokia, kad yra apgaudinėjami, nes, pagal galiojančius įstatymus, gamintojas neprivalo nurodyti, kokį aromatizatorių naudoja. Jis gali naudoti įvairius, net ir dirbtinius papildus.
Štai britų bendrovės "Premier foods", gaminančios braškių skonio saldų kremą, atstovas pareiškė: "Kaip ir bet kokie virėjai, mes kartais pridedame aromatų, kad maistas turėtų ir skonį, ir kvapą. Mūsų braškių skonio saldus kremas gaminamas nenaudojant dirbtinių aromatizatorių. Ant pakuotės nėra šių uogų nuotraukos, tik nurodyta, kad gaminys - braškių skonio."
Ar vaisių gaminiai gali būti be vaisių? Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad gali. Daugelio gėrimų ir užkandžių, prisodrintų vaisių aromato, sudėtyje iš tikrųjų nėra jokių vaisių. Didžiosios Britanijos maisto ekspertai tyrė braškių skonio gėrimus, jogurtą, želė ir kitus gaminius. Nustatyta, kad tik mažiau nei 40 proc. jų gaminių esama tikrų vaisių. itaip sakant, iš 28 ištirtų produktų tik 11-oje buvo rasta tikrų braškių. Į juodąjį sąrašą pateko batonėliai su braškių įdaru, ledai, braškių pienas ir braškių arbatos pakeliai, nes jų sudėtyje buvo mažiau nei 1 proc. šių uogų.
Į maistą gali būti dedama apie 2700 įvairių aromatizatorių, ir gamintojai neprivalo nurodyti, kokie papildai - natūralūs ar dirbtiniai - buvo naudojami. Ant pakuotės pakanka pažymėti: "Aromatizatoriai", nors specialiai sudaryta ekspertų komisija teigia, kad gamintojai turėtų išvardyti visus naudojamus aromatizatorius.
Komisijos atstovo Iano Tokelove'o teigimu, nors buvo tiriami tik braškių aromato prisodrinti gaminiai, į ekspertų išvadas privalėtų atsižvelgti ir kitų panašių maisto produktų bei gėrimų gamintojai. Jis pridūrė: "Rašydami, kad produktas yra braškių skonio ir ant pakuotės nupiešdami braškes, nors iš tikrųjų tame gaminyje tų braškių beveik ar netgi visiškai nėra, gamintojai klaidina ir apgaudinėja vartotojus."
Deja, šis reiškinys legalus ir paplitęs. Pirkėjui tenka skaityti labai smulkiomis raidėmis užrašytą gaminio sudėtį, jei nori sužinoti, ko jame iš tiesų yra. Dažnai dėl didelės konkurencijos maisto pramonėje tikrieji duomenys net nepateikiami. Įmonės taip sumažina gamybos išlaidas ir padidina pelną, o vartotojai ne visada suvokia, kad yra apgaudinėjami, nes, pagal galiojančius įstatymus, gamintojas neprivalo nurodyti, kokį aromatizatorių naudoja. Jis gali naudoti įvairius, net ir dirbtinius papildus.
Štai britų bendrovės "Premier foods", gaminančios braškių skonio saldų kremą, atstovas pareiškė: "Kaip ir bet kokie virėjai, mes kartais pridedame aromatų, kad maistas turėtų ir skonį, ir kvapą. Mūsų braškių skonio saldus kremas gaminamas nenaudojant dirbtinių aromatizatorių. Ant pakuotės nėra šių uogų nuotraukos, tik nurodyta, kad gaminys - braškių skonio."