Sveikas ir naudingas maistas

Ar laikotės, ar kada nors laikėtės dietų ir ką apie jas manote?

Moderatorius: Lilina

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 08 Kov 2008, 18:37

Kuo pavojingas desertas

Desertai paprastai valgomi valgio pabaigoje, kai jau esame pakankamai sotūs ir norime pasigardžiuoti. Tokie desertiniai patiekalai kaip pyragėliai, ledai, saldūs vaisiai ir pan. blogai dera beveik su visais maisto produktais, yra menkaverčiai ir todėl nepatariama jų vartoti.

Ypač venkite šaltų desertų.

Atšaldyti desertai, tokie kaip ledai, šaltas mineralinis vanduo ir pan., slopina virškinimo procesą, nes šaltis kenkia virškinimui. Virškinimo fermentai aktyvūs esant 37 °С temperatūrai. Todėl šaltas maistas pirmiausia sušyla, o tik po to yra virškinamas. Šaltas maistas atšaldo ir šalia skrandžio esančius organus, dėl to sutrinka aprūpinimas krauju, atsiranda šalčio sukelti spazmai.

Vartotojo avataras
Jacinta
Virtuozas
Virtuozas
Pranešimai: 5310
Užsiregistravo: 26 Spa 2007, 12:10
Pliusai: 80
Miestas: Klaipėda

Standartinė Jacinta » 08 Kov 2008, 23:26

Nu va, desertu neleidzia valgyti! :evil:

Vartotojo avataras
Forelle
Virtuozas
Virtuozas
Pranešimai: 11071
Užsiregistravo: 28 Geg 2007, 08:46
Pliusai: 689
Miestas: Kaunas
Susisiekti:

Standartinė Forelle » 08 Kov 2008, 23:33

Tokių patarimų ir teorijų daug yra: kada valgyti, ar valgyti ir pan. Kažkur skaičiau, kad geriausia desertą valgyti prieš pagrindinį patiekalą :shock: net pateikta buvo faktų, kodėl taip geriau. Bet manau, kiekvienas gali pasirinkti kada ką valgyti. Aš labiau mėgstu tarp valgymų desertus dorot.

Vartotojo avataras
justuke
Gurmanas
Gurmanas
Pranešimai: 1524
Užsiregistravo: 08 Sau 2008, 23:06
Pliusai: 56

Standartinė justuke » 09 Kov 2008, 20:41

o as is vis megstu vien desertus valgyt :lol: :lol: :D nors po to nekaip buna nuo ju :roll: bet kita diena vel noriu :D

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 17 Kov 2008, 22:13

Pusryčiai: valgyti ar nevalgyti?


Pusryčiai – šventas reikalas. Jie padeda galutinai prabusti ir pakelia nuotaiką. Daugumai žmonių rytinis maistas tampa kone vieninteliu metu, kai galima priklausyti tik sau. Vis dėl to kiek žmonių, tiek ir nuomonių, kokie turėtų būti sveiki taisyklingi pusryčiai. Yra net požiūris, kad rytais geriausia nieko nevalgyti.

Ar reikia pusryčiauti?
Visiems žinoma patarlė sako, kad, skirtingai nuo atiduotos priešui vakarienės ar per pusę su draugu suvalgytų pietų, pusryčius reikia suvalgyti pačiam.
Be patarlių, yra dar daug prieštaringos informacijos apie tai, kokie turėtų būti sveiki pusryčiai, rašo portalas medportal.ru. Pavyzdžiui, pagal Ajurvedos tradicijas, pusryčiai turi būti minimalūs, labai lengvi ir ne ankstyvi. Geriausia apsiriboti žaliąja arbata su medumi. Jei jaučiatės alkani, galima suvalgyti riešutų.
Vis dėl to nauji tyrimai parodė: tiems, kurie prabudę ilgesnį laiką nieko nevalgo, sulėtėja medžiagų apykaita, sumažėja cukraus kiekis kraujyje, pablogėja dėmesingumas ir atmintis. Idealus laikas pusryčiams, kaip tvirtina medikai ir bioritmų specialistai – nuo septintos iki devintos ryto.

Kaip teisingai pusryčiauti?
Liaudies išmintis (šįkart nacionalinių pusryčių tradicijų prasme) ir šiuo atveju ne kažin ką mums padės. Nacionaliniai pusryčiai, švelniai tariant, visi skirtingi. Žanro klasika – prancūziški pusryčiai (juos dažnai vadina kontinentiniais) – kruasanas, sviestas, kiaušinis, apelsinų sultys, džemas, kava. Turkiški pusryčiai – tradicinis paplotėlis su avies sūriu ir žalumynais, brinza, alyvuogės ir kava. O štai angliški pusryčiai – labai sotūs: kiaušinienė su kumpiu, dešrelės ir keptos pupos.
Beje, kaip prisipažįsta patys anglai, dabar dauguma tokių pusryčių ir nevalgo, ir nebemoka pagaminti. Pasilepinti angliškais pusryčiais galima nebent turistų lankomose kavinėse, bet ir tai ne kasdien: šis maistas tik tvirtiems skrandžiams. Dar vienas tipiškų šiaurietiškų pusryčių pavyzdys – norvegiškieji: bulvės su lupenomis ir žuvis.
Ką gi matome? Nacionalinių pusryčių kaloringumas nemažai priklauso nuo klimato (kuo jis vėsesnis, tuo sotesnis turi būti maistas). Svarbus ir produktų pasirinkimas: kvaila būtų norvegą maitinti alyvuogėmis.
Todėl svarbu ne tiek pasirinkti produktus, kiek subalansuoti pusryčius. Dietologai mano, kad idealius pusryčius turi sudaryti trečdalis baltymų paros normos, du trečdaliai angliavandenių ir ne mažiau penktadalio riebalų. Dar, žinoma, ir vitaminai su mikroelementais.
Žmogaus ir jo pusryčių paveikslas
Fotografas Džonas Hakas – projekto, grįsto patarle „Esame tai, ką valgome“, autorius. Jis – kelių šimtų portretų, kuriuose vaizduojami žmonės ir jų pusryčiai, kūrėjas. Labai įdomus reginys.
Baltymai suteikia sotumo jausmą visai dienai. Jų šaltiniai: mėsa, žuvis, kiaušiniai, pieno produktai, pupos, pupelės, riešutai, saulėgrąžos, grybai. Nesotieji riebalai pasisavinami greičiau ir laikomi naudingesniais. Jų šaltiniai – avokadai, migdolai, žemės riešutai, saulėgrąžų aliejus.
Angliavandeniai – gryna energija, kuri būtina rytais prabusti, bet yra vienas skirtumas: pirmenybę geriau atiduoti ne „greitiesiems“ angliavandeniams, o „lėtiesiems“. Tai yra, ne tiems, kurių yra cukruje ar bandelėse, bet tiems, kurie yra kruopose, pieno produktuose, vaisiuose ir daržovėse.
Organizmui taip pat reikia ir ląstelienos. Ji suteikia sotumo jausmą, normalizuoja medžiagų apykaitą, stimuliuoja žarnyno darbą, stabilizuoja gliukozės kiekį. Geriausi rytiniai ląstelienos šaltiniai – avižinė košė, rupių miltų duona.

Žiemos pusryčiai
Šiltuoju metų laiku pusryčiams visai pakanka kavos puodelio su pieno ir vaisių kokteiliu, o žiemą svarbu pavalgyti sočiau.
Avižinė košė. Tai, kaip jau buvo minėta, puikus ląstelienos šaltinis. Vertėtų atsisakyti „momentinės“ košės iš pakelių ir rinktis natūralią, piene virtą košę, kurią galima pagardinti razinomis, obuolių, apelsinų ar kivių skiltelėmis.
Salotos. Neverta rašyti daržovių salotų receptų, kurie žinomi kiekvienam. Svarbu tik atsiminti, kad iš sveikų pusryčių valgiaraščio reikia išbraukti žodį „majonezas“. Blogiausiu atveju rinkitės grietinę, dar geriau – neriebų jogurtą. Beje, klasikinės „Cezario“ salotos atitinka teisingų pusryčių reikalavimus. Įvairovės dėlei pateikiame dar porą receptų.
Nuvalykite ir smulkiai supjaustykite obuolį ir salierą. Supjaustykite papriką, sudėkite ananasą, galima konservuotą. Išmaišykite, pagardinkite jogurtu.
Žiemos daržovių salotos: supjaustykite kopūstą, morką, obuolį ir pagardinkite neriebia grietine.
Sočios salotos su avokadu: supjaustykite porą avokadų, virtą kiaušinį ir tarkuotą sūrį. Pagardinti niekuo nereikia.
Varškė – vietoj sūrelio. Didelė pagunda – ryte įmesti į skrandį riebų saldų sūrelį, užgerti kava ir pajusti sotumo iliuziją. Verta atsisakyti šios minties ir pasirinkti natūralią neriebią varškę.

Kur pusryčiauti?

Paskutiniu metu pusryčiai suprantami ir kaip gera dienos pradžia – ne atsitiktinai didžiuosiuose miestuose paplito mada pusryčiauti kavinėse. Pirma, kavinėje sukuriama šventiška nuotaika, skirtingai nuo pusryčiavimo virtuvėje su chalatu.
Antra, papusryčiauti galima pakviesti draugų. Trečia, pačiam nereikia gaminti. Ir galiausiai juk dauguma kavinių siūlo specialų rytinį meniu mažomis kainomis.

Vartotojo avataras
justuke
Gurmanas
Gurmanas
Pranešimai: 1524
Užsiregistravo: 08 Sau 2008, 23:06
Pliusai: 56

Standartinė justuke » 17 Kov 2008, 22:42

Mano firminiai pusryciai surelis :D o vat negalima... na bet ka, man dar galima 8) o veliau... :P

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 30 Kov 2008, 13:21

Rastas efektyvus būdas suliesėti

Norėdami sėkmingai numesti keletą kilogramų nekenkdami savo sveikatai, reguliariai vaikščiokite pėsčiomis ir vartokite nuriebintus pieno produktus, teigia Kolorado universiteto dietologai.
Jų skelbiamos programos efektyvumą išbandė 199 vyrai ir moterys. Per 16 savaičių jiems buvo pasiūlyta daugiau vartoti kalcio, geriant nuriebintą pieną, ir vartoti kitus pieno produktus, tokius kaip jogurtas ir sūris, bei į savo dienotvarkę įtraukti kasdienius pasivaikščiojimus, kurių atstumas būtų ne trumpesnis nei 10 tūkst. žingsnių.
Eksperimentui pasibaigus, jo dalyviai numetė vidutiniškai šešis kilogramus.
Tiems, kurie siekia palaikyti gerą fizinę formą, gydytojai pataria kasdien išgerti po tris neriebaus pieno puodelius ir vaikščioti prieš miegą.

Vartotojo avataras
Jacinta
Virtuozas
Virtuozas
Pranešimai: 5310
Užsiregistravo: 26 Spa 2007, 12:10
Pliusai: 80
Miestas: Klaipėda

Standartinė Jacinta » 30 Kov 2008, 13:27

Reikia piena pradeti gerti! :P

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 30 Kov 2008, 13:53

Būsi ir sveika, ir liekna, ir graži. Žodžiu, trys viename :lol: :lol: :lol:

Vartotojo avataras
Jacinta
Virtuozas
Virtuozas
Pranešimai: 5310
Užsiregistravo: 26 Spa 2007, 12:10
Pliusai: 80
Miestas: Klaipėda

Standartinė Jacinta » 30 Kov 2008, 14:02

Man svarbu dabar, kad sveikata butu! :P

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 07 Bal 2008, 21:09

Ko trūksta mūsų maiste?


Tik valgydami įvairų maistą galime aprūpinti organizmą visomis būtinomis medžiagomis ir energija. O žinodami maisto medžiagų poveikius ir jų svarbą sugebėsime visą laiką išlikti sveiki, stiprūs ir darbingi. Amerikos dietologai išskiria septynias medžiagas, kurių dažniausiai trūksta maiste. Tai kalcis, kalis, skaidulos, magnis, vitaminas A, vitaminas C, vitaminas E.

Kalcis
Jau mokykloje mums „kaldavo“ į galvas, kad kalcis būtinas dantims ir kaulams ir kad jo gausu pieno produktuose. Tačiau tai tikrai ne visi kalcio privalumai. Šis mineralas yra būtinas normaliam širdies ritmui palaikyti, raumenų, nervų sistemoms ir kt. Praėjusiais metais buvo ištirta keliolika tūkstančių Lietuvos žmonių ir nustatyta, kad net 60 proc. negauna reikiamo kalcio kiekio. O juk kartais reikia tik šiek tiek pakoreguoti savo mitybą, kad situacija pasikeistų.
Suaugusiam žmogui per dieną reikia apie 1000 mg kalcio, tačiau ši norma priklauso nuo amžiaus. Vyresniems nei 50 metų asmenims, nėščiosioms ar maitinančioms moterims kalcio reikia suvartoti daugiau.
Kalcio šaltiniai: pienas, sūris, jogurtas, daržovės (pupos, kopūstai, garstyčių lapai, brokoliai špinatai), žuvys ( sardinės, lašišos, austrės, kalmarai).

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 07 Bal 2008, 21:09

Kalis
Dauguma žmonių apie kalį žino labai mažai. O šis mikroelementas ypač svarbus palaikant normalų arterinį kraujo spaudimą, skysčių balansą, taip pat nervų ir raumenų darbui. Kai jo trūksta, atsiranda kojų, nugaros skausmai, prastėja atmintis, vargina nemiga, galvos svaigimai, galūnių tirpimai, padidėja kraujo spaudimas, atsiranda vidurių užkietėjimas, mieguistumas ar net traukuliai.
Rekomenduojama paros norma – iki 2500 mg. Kadangi kalio yra daugelyje mūsų kasdieniniame maiste, turėtų būti nesunku jo pakankamai gauti iš maisto.
Kalio šaltiniai: bulvės, grikių kruopos, bananai, razinos, slyvos, pienas, mėsa, ankštiniai.

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 07 Bal 2008, 21:10

Skaidulos
Maistinės skaidulos (ląsteliena) – tai augalinio maisto dalis. Jos skatina žarnyno motoriką, todėl saugo nuo vidurių užkietėjimo, hemorojaus, divertikuliozės, vėžinių pakitimų, pagreitina maisto judėjimą žarnynu, palengvina virškinimą, sutrumpina kancerogenų poveikio žarnyno sienelėms laiką. Tačiau, remiantis moksliniais tyrimais, nustatyta, kad valgant mums įprastą maistą gaunamas per mažas skaidulų kiekis.
Norint per dieną suvartoti 30 g skaidulų, rekomenduojama pusryčiams valgyti daug skaidulų turinčių dribsnių, baltą ar rudą duoną pakeisti rupių miltų duona ir mažiausiai penkis kartus per dieną valgyti daržoves bei vaisius.
Rekomenduojama suvartoti 25–30 g skaidulų per parą.
Skaidulų šaltiniai: neskaldyti grūdai, neskaldytų grūdų duona, košės, morkos, kukurūzai, pupelės, žirniai, persikai, figos, razinos, obuoliai, uogos ir abrikosai.

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 07 Bal 2008, 21:10

Magnis
Suaugusio žmogaus organizme yra apie 20–28 g magnio, didžiausia dalis (50–60 proc.) – kauluose, raumenyse (26 proc.). Magnis yra būtinas, kad organizmas normaliai funkcionuotų, yra atsakingas už daugybę reakcijų. Paprastai jo trūkumas pasireiškia retai ir būdingesnis žmonėms, sergantiems inkstų ligomis, cukriniu diabetu. Magnio trūkumas pasireiškia: raumenų spazmais, pykinimu, vėmimu, nervų sistemos labilumu.
Rekomenduojama magnio paros norma – 350 mg. Daug vartojant kalcio, vitamino D, alkoholio ar patiriant stresą, magnio poreikis padidėja.
Magnio šaltiniai: lapinės daržovės, riešutai, grūdiniai, ankštiniai, šokoladas, jūros gėrybės. Magnio itin gausu tamsiai žaliose lapinėse daržovėse.

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 07 Bal 2008, 21:10

Vitaminas A
Svarbus regėjimui, odos bei įvairių organų gleivinei atsinaujinti, kaulams bei dantims formuotis. Be to, vitaminas yra svarbus nervų sistemos veiklai ir bendram organizmo atsparumui. Kai vitamino A trūksta, pasireiškia vadinamasis vištakumas (prastai matoma prieblandoje), taip pat atsiranda nuovargio pojūtis, odos sausėjimas ir pleiskanojimas, mažakraujystė.
Rekomenduojama paros norma – 800 mg. Kadangi vitaminas A yra tirpus riebaluose, rekomenduojama daržoves, turinčias šio vitamino, vartoti su riebalų turinčiu maistu.
Šaltiniai: morkos, pomidorai, salotos, žuvų taukai, kiaušinio trynys, sviestas, kepenys.

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 07 Bal 2008, 21:11

Vitaminas C
Labiausiai žinoma vitamino C pagalba norint išvengti peršalimo ligų, tačiau imuninės sistemos stiprinimas nėra vienintelė funkcija. Vitaminas C pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis, uždegimą slopinančiu poveikiu, taip pat saugo ir stiprina kraujagysles, dantenas. Rekomenduojama paros norma – 70–100 mg.
Šaltiniai: daugiausia šio vitamino yra citrusiniuose vaisiuose (limetose, citrinose, apelsinuose, greipfrutuose), pomidoruose, bulvėse, svogūnų galvose.

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 07 Bal 2008, 21:11

Vitaminas E
Vitaminas E (tokoferolis) – grožio vitaminas. Jis kartu su vitaminu A yra antioksidantas ir saugo ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio, kuris pagreitina senėjimo procesą, taip pat saugo nuo odos pažeidimų, todėl jo dedama į daugelio priemonių nuo saulės sudėtį. Kadangi vitamino E daugiausiai yra riebiuose maisto produktuose, kurių mes paprastai vengiame, jo gauname mažai. Trūkumo požymiai pasireiškia raumenų masės mažėjimu, lytinių funkcijų sutrikimais, daugelio kitų medžiagų apykaitos sutrikimais.
Rekomenduojama paros norma – 10 mg.
Tačiau, norint pakankamai gauti šio vitamino su maistu, jo reikia suvalgyti labai daug.
Šaltiniai: riešutai, grūdinės kultūros, kukurūzai, svogūnai, česnakai, grikiai, avižinės kruopos, kiaušinis, saulėgrąžos, kopūstai.

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 07 Bal 2008, 21:11

Natūralios maisto medžiagos ar maisto papildai?
Žinoma, geriausia gauti visas reikalingas medžiagas su maistu, tačiau ne visada tai yra įmanoma. Visų pirma, mūsų šalyje nenuimami keli derliai per metus ir šviežių daržovių trūkumas jaučiamas, ypač šaltuoju metų laiku. Kitas dalykas – mes dažnai manome, kad daržovės ir vaisiai – ne maistas, o tik užkandis. Tačiau iš jų galima pagaminti įvairiausių patiekalų ir gauti ne tik daug vertingų medžiagų, bet ir energijos.
Todėl daugeliui mūsų išeitis gali būti maisto papildai – preparatai, kurių sudėtyje esantis maisto medžiagų kiekis neviršija rekomenduojamų paros normų.
Jų rekomenduojama vartoti: · kai sutrikęs maisto medžiagų pasisavinimas žarnyne (pvz., sergate žarnyno ligomis, vemiate ar viduriuojate);
· kai per mažai gauname su maistu (pvz., negalime pakankamai valgyti šviežių vaisių ir daržovių, maitinamės nereguliariai, greito maisto įstaigose ar sausu maistu);
· kai padidėjęs maisto medžiagų netekimas (pvz., karščiuojate, gausiai prakaituojate, jums taikoma pakeičiamoji inkstų terapija);
· kai padidėjęs poreikis (pvz.: daug sportuojate, dirbate sunkų fizinį darbą, esate nėščia ar žindote kūdikį).

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 11 Bal 2008, 13:26

Kuo vertingi kiaušiniai

Iš visų natūralių produktų kiaušiniai turi daugiausiai baltymų. Baltymai yra labai reikalingi mūsų organizmui. Juose esančios amino rūgštys leidžia susidaryti fermentams, kurie pagreitina chemines reakcijas, padedančias išlaikyti ląstelių gyvybingumą, reguliuojančias medžiagų apykaitą, gerinančias imuninės sistemos veiklą bei atliekančias daugybę kitų funkcijų.
Vidutinis kiaušinis turi apie 7 g baltymų, 5 g riebalų ir tik 75 kalorijas.
Dietologai pataria suvalgyti maždaug po 0,75 g baltymų kiekvienam kūno masės kilogramui per dieną. Pavyzdžiui, 60 kg sveriantis žmogus turėtų su maistu gauti 45 g baltymų. Iš dviejų kiaušinių iškeptas omletas užtikrins trečdalį dienos normos baltymų. Be to, tai bus tik 150 - 200 kalorijų (priklausomai kiek ir kokių naudosime kt. ingredientų: pieno, sviesto, aliejaus ir t.t.).
Ypač patartina baltymus vartoti norint numesti svorio. Laikantis įvairių dietų ir ribojant suvartojamo maisto kiekį, pirmiausiai sunyksta raumenys, o ne taip trokštami atsikratyti riebalai. Baltymai – pagrindinė raumenų „statybinė“ medžiaga.
Neturėtumėte baimintis, jog kiaušiniai turi daug cholesterolio, nes cholesterolį mūsų organizmas pasisavina ne tiesiai iš maisto, o pasigamina pats iš suvartotų riebalų.

Vartotojo avataras
justuke
Gurmanas
Gurmanas
Pranešimai: 1524
Užsiregistravo: 08 Sau 2008, 23:06
Pliusai: 56

Standartinė justuke » 11 Bal 2008, 13:51

as turiu suvartot 30g baltymu... gal tiek ir iseina :roll: bet kaip ten skaiciuot reikia?? :oops: nesuprantu as nieko... zinau kad skaiciuojama kalorijom ar kilodzauliais (gamtoj mokemes :lol: ) o kaip apskaiciuot visokius baltymus pvz.? taip kiekviena suvalgyta produkta ir skaiciuot??? :shock:

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 21 Bal 2008, 16:44

Vaisiai ir daržovės - „lieknumo agentai“

Ar galima valgyti, kiek geidžia širdis, visai nepriaugant svorio ar net lieknėjant? Tai visiškai įmanoma. Suprantama, maistas turi būti tinkamas. Vokietijos dietologai sudarė produktų sąrašą, kurie yra „tikri lieknumo agentai“. Dauguma iš jų - tai daržovės ir vaisiai, apie kurių naudą žinojome ir seniau. Tačiau pagrindinis naujosios dietos principas – ne tik įtraukti tinkamus produktus į savo mitybos racijoną, bet ir valgyti juos ne rečiau kaip 5 kartus per dieną ir ne mažiau kaip 6 savaites iš eilės. Tik tokiu atveju nereikalingi kilogramai išnyks, ojūs pasijausite tarsi naujai gimę. Pabandome?

Ananasai. Jų sudėtyje esantis enzimas bromelainas išskiria baltymus, padedančius virškinimui ir mažinančius riebalus. Be to, ananasas turi daug vitamino C ir mažina apetitą. Labai naudinga prieš valgį išgerti šviežiai spaustų ananasų sulčių, o patį vaisių valgyti desertui.

Artišokai. Mažina cholesterino kiekį kraujyje ir optimizuoja riebalų deginimą; taip pat į jų sudėtį įeina cinarinas, stimuliuojantis kepenų ir inkstų veiklą. Artišokus naudingiausia valgyti užkandžiaujant; labai naudingas ir jų nuoviras.

Vynuogės. Atlaisvina ląsteles nuo skysčių pertekliaus, o vynuogių cukrus aprūpina organizmą energija. Fenoliai, esantys tamsių spalvų vynuogių odelėje normalizuoja širdies veiklą ir miokardo ląsteles. Vynuoges pasilikite desertui.

Kriaušės. Puikiai pašalina riebalus iš žarnyno. Jas naudinga valgyti bet kada.

Moliūgai. Šis unikalus vaisius visai neturi riebalų. Iš ląstelių šalina nereikalingus skysčius, mobilizuoja gynybines organizmo jėgas, valo inkstus. Valgykite juos tarp pagrindinių dienos valgių.

Kiviai. Tai tiesiog vitamino C ,,bomba“: kiviuose šio vitamino du kartus daugiau negu apelsinuose. Kivis taip pat padeda gaminti riebalus skaidančius hormonus. Siekiant optimalaus efekto, suvalgykite 2 vaisius per dieną.

Braškės. Jose daugiau negu 300 naudingų medžiagų, tarp jų manganas, optimizuojantis medžiagų apykaitos procesą. Kartą per dvi savaites naudinga atlikti valančiąją ,,braškių dieną“: per dieną suvalgykite 2 kg braškių, padalindamos šį kiekį į 5 dalis. Atsargiai! Tokia priemonė netinkama, kas yra alergiškas braškėms.

Salotos. Turtingos kaliu, kalciu, fosforu, o svarbiausia – chromu. Šis mikroelementas padeda deginti riebalus, valo žarnyną ir ir reguliuoja alkio pojūtį: suvalgius salotų jums tikrai nesinorės papildomai užkandžiauti.

Kukurūzai. Dėl juose esančių angliavandenių ir fruktozės ilgai jaučiamas sotumo jausmas. Dažniau vartokite kukurūzus mišrainėms ir salotoms ruošti.

Papaja. Tikra enzimų puokštė: papainas, lizocimas, lipazė ir vitaminas C bei geležis. Visi kartu skatina medžiagų apykaitą, aktyviai skaidydami riebalus ir baltymus. Optimaliam poveikiui suvalgykite pusę ar visą papają per dieną.

Burokėliai. Juose gausu keratino, gyvybiškai svarbaus kraujagyslėms, raiščiams, kaulams ir plaukams. Jis šalina iš organizmo nereikalingas rūgštis, stiprindamas imuninę sistemą. Sveikiausia gerti šviežiai spaustas burokėlių sultis ryte ir vakare.

Salierai
. Padeda susidoroti su stresu, juose esančios kvapiosios medžiagos ir eteriniai aliejai stiprina nervų sistemą. Valgykite salierus ir gerkite šviežiai spaustas jų sultis bet kuriuo dienos metu.

Raudonieji kopūstai. Jie labai sotūs. Gausus juose esančio kalcio kiekis neleidžia vystytis osteoporozei. Ruoškite iš jų salotas arba virkite sriubas; kopūstų nuoviras labai naudingas.

Cikorijos. Padeda deginti riebalus. Labai tinka salotoms ruošti.

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 30 Lie 2008, 13:46

Dešimt sveikiausių maisto produktų

Mitybos specialistas ir rašytojas Jonny Bowdenas sukūrė kelis sveikų produktų, kuriuos žmonės turėtų vartoti, bet nevartoja pakankamai, sąrašus. Bet kai kurių jo mėgstamiausių produktų – portulakos, guavos ir goji uogų – paprastoje maisto produktų parduotuvėje taip lengvai nerasi.
Todėl knygos „150 sveikiausių produktų Žemėje“ autoriaus buvo paprašyta atnaujinti kai kurių jo mėgstamiausių produktų sąrašą, į jį įtraukiant tik tuos, kurių galima rasti visur, bet kurie į mūsų prekių krepšelius patenka itin retai, rašoma nytimes.com.

Burokai
Burokus vertinkite kaip raudonuosius špinatus, sako J. Bowdenas, nes tai yra folatų šaltinis, be to, juose yra raudonų pigmentų, kurie gali apsaugoti žmogų nuo vėžio. Kaip valgyti: gaminti salotas iš šviežių, nevirtų, tarkuotų burokų. Terminis apdorojimas mažina buroko antioksidacines savybes.

Kopūstai
Juose gausu tokių medžiagų, kaip sulforafanai – manoma, kad šie junginiai suaktyvina priešvėžinius organizmo fermentus.

Lapinis runkelis
Lapinė žalia daržovė, kurioje gausu karotinoidų, apsaugančių nuo akių senėjimo. Kaip valgyti: sukapoti ir paskrudinti alyvų aliejuje.

Granato sultys
Mažina kraujospūdį, jose gausu antioksidantų.

Džiovintos slyvos
Jose daug antioksidantų. Kaip valgyti: suvynioti į džiovintą kumpį ir iškepti.

Moliūgų sėklos
Maistingiausia moliūgų dalis, kurioje yra magnio. Didelis šios mineralinės medžiagos kiekis maiste siejamas su sumažėjusia ankstyvos mirties rizika. Kaip valgyti: paskrudintas kaip užkandį arba smulkintas, užbarstytas ant salotų.

Sardinės
J. Bowdenas sardines vadina „sveiku konservuotu maistu“.
„Jose daug omega-3 riebiųjų rūgščių, beveik nėra gyvsidabrio ir yra daug kalcio. Taip pat jose yra geležies, magnio, fosforo, kalio, cinko, vario ir mangano, bei pilnas B grupės vitaminų rinkinys“, - sako jis. Kaip valgyti: rinkitės sardines, konservuotas alyvų arba sardinių aliejuje. Valgykite vienas, įmaišytas į salotas, su skrudinta duona arba trintas su garstyčiomis ir svogūnais.

Ilgoji ciberžolė

„Prieskonių superžvaigždė“ gali pasižymėti priešuždegiminėmis ir priešvėžinėmis savybėmis. Kaip valgyti: sumaišykite su plakta kiaušiniene ar bet kokiu daržovių patiekalu.

Šaldytos mėlynės

Nors šaldymas gali suskaidyti kai kurias vertingas vaisių ir daržovių medžiagas, šaldytų mėlynių galima gauti bet kuriuo metų laiku ir jos negenda. Tyrimai su gyvūnais rodo, kad mėlynės tikrai gerina atmintį.

Konservuoti moliūgai
Mažai kaloringos daržovės, kuriose daug ląstelienos ir imuninę sistemą stimuliuojančio vitamino A; užpildo skrandį labai nedideliu kalorijų kiekiu. Kaip valgyti: sumaišyti su šiek tiek sviesto, cinamono ir muskato

Vartotojo avataras
Cukinija
Patyręs dalyvis
Patyręs dalyvis
Pranešimai: 465
Užsiregistravo: 26 Lap 2007, 22:21
Pliusai: 27
Miestas: Vilnius

Standartinė Cukinija » 30 Lie 2008, 14:22

daida rašė:Vien tik lietuviškai radau kelias mitybos piramydes, o jei dar mokate kitų kalbų, tai tikrai jų galima surasti daug... bet jos visos vienodos :wink:
Nevienodos. Pirmoj piramidėj duona, kruopos, bulvės beveik į patį viršų užšoko. Ir dar užrašyta: ribotas kiekis. :shock: Tai čia gal kokia dietininkų piramidė :roll:

Vartotojo avataras
merope87
Gurmanas
Gurmanas
Pranešimai: 1767
Užsiregistravo: 28 Sau 2007, 12:34
Pliusai: 99
Miestas: Vilnius

Standartinė merope87 » 30 Lie 2008, 14:38

justuke rašė:as turiu suvartot 30g baltymu... gal tiek ir iseina :roll: bet kaip ten skaiciuot reikia?? :oops: nesuprantu as nieko... zinau kad skaiciuojama kalorijom ar kilodzauliais (gamtoj mokemes :lol: ) o kaip apskaiciuot visokius baltymus pvz.? taip kiekviena suvalgyta produkta ir skaiciuot??? :shock:
Tai produktų etiketėse būna surašyti baltymų, angliavandenių ir riebalų kiekiai produkte. O gaminant kažką jau sunkiau susiskaičiuot, bet apytikriai primest galima.

Vartotojo avataras
Tutsi
Site Admin
Pranešimai: 35795
Užsiregistravo: 03 Vas 2007, 12:54
Pliusai: 794
Miestas: Aukštaitijoje

Re: Sveikas ir naudingas maistas

Standartinė Tutsi » 06 Vas 2009, 18:03

lilina, sluok :wink:

Vartotojo avataras
Lilina
Virtuozas
Virtuozas
Pranešimai: 8898
Užsiregistravo: 12 Rgs 2006, 11:05
Pliusai: 101
Miestas: Kaunas/Mažeikiai

Re: Sveikas ir naudingas maistas

Standartinė Lilina » 06 Vas 2009, 19:08

Padaryta Paveikslėlis
Paveikslėlis

valgytojas
Naujokas
Pranešimai: 37
Užsiregistravo: 12 Vas 2009, 16:41

Re: Sveikas ir naudingas maistas

Standartinė valgytojas » 12 Vas 2009, 17:09

sveiki,
neseniai pajaučiau labai įdomų dalyką. Stengiuosi balansuoti mitybą, ir pastebiu, kad po valgio (praėjus ~1val) pilvas pradeda gurgti. Valgyti dar tikrai nesinori, nes žinau, akd taip būna kai ilgai nevalgai, bet kad po valgio iškart... Toks jausmas labai nemalonus, ypač kai esi darbo susirinkime, tai net nežinai, ar atsiprašinėti už tą garsą ar ne :|
bandžiau po valgio pavartoti virškinimo fermentų, mezym, bet kažko neypatingai padėjo, tikriausiai bėda ne virškinimas, o kažkas kito. Gal kas susidūrėte ir galite ką nors patarti?

Vartotojo avataras
sinsan
Virtuozas
Virtuozas
Pranešimai: 7378
Užsiregistravo: 21 Lap 2007, 22:45
Pliusai: 924
Miestas: Alytus

Re: Sveikas ir naudingas maistas

Standartinė sinsan » 15 Vas 2009, 17:45

na, man pilvas gurgia tik tada, kai bunu alkana, arba kai buci avidurius, tada bezduliai prasideda :oops:
Paveikslėlis

Vartotojo avataras
Siesta
Fanatas
Fanatas
Pranešimai: 767
Užsiregistravo: 10 Vas 2008, 20:33
Pliusai: 79
Miestas: Vilnius

Re: Sveikas ir naudingas maistas

Standartinė Siesta » 27 Vas 2009, 17:32

valgytojas rašė:sveiki,
neseniai pajaučiau labai įdomų dalyką. Stengiuosi balansuoti mitybą, ir pastebiu, kad po valgio (praėjus ~1val) pilvas pradeda gurgti. Valgyti dar tikrai nesinori, nes žinau, akd taip būna kai ilgai nevalgai, bet kad po valgio iškart... Toks jausmas labai nemalonus, ypač kai esi darbo susirinkime, tai net nežinai, ar atsiprašinėti už tą garsą ar ne :|
bandžiau po valgio pavartoti virškinimo fermentų, mezym, bet kažko neypatingai padėjo, tikriausiai bėda ne virškinimas, o kažkas kito. Gal kas susidūrėte ir galite ką nors patarti?
Kad tokios problemos nebūtų patariama valgyt tam tikromis valandomis kiekvieną dieną. Tada organizmas prisitaikys virškint maistą tam tikru laiku ir nebus gurguliavimo pilve.

Vartotojo avataras
Lilina
Virtuozas
Virtuozas
Pranešimai: 8898
Užsiregistravo: 12 Rgs 2006, 11:05
Pliusai: 101
Miestas: Kaunas/Mažeikiai

Re: Sveikas ir naudingas maistas

Standartinė Lilina » 27 Vas 2009, 17:59

Reikia aišku tvarkingai valgyt: atsikeli - 9 val pusryčiai, kokia 12 val - pietūs, vakarienė pavalgei 18 val ir būk ramus...nu bet kad užkąst prieš miegą norisį, arba tarpuvalgyje koki šokoladą sukrimst ... ek
Paveikslėlis

Skelbti atsakymą