Sveikas ir naudingas maistas

Ar laikotės, ar kada nors laikėtės dietų ir ką apie jas manote?

Moderatorius: Lilina

Bulve
Naujokas
Pranešimai: 5
Užsiregistravo: 29 Lap 2006, 20:58

Sveikas ir naudingas maistas

Standartinė Bulve » 29 Lap 2006, 21:07

Sveiki, bandžiau internete susirast kokių maisto piramidžių, bet nelabai pavyko. Gal kas jau radot ir galit duoti nuorodą? Ar nepatingėt ir aprašyti čia kokį savaitės valgiaraštį kuris būtų naudingas paagliui ar kažką pan.?

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 29 Lap 2006, 21:21

Yra toks puslapis www.edieta.lt Ten yra apie dietas, maisto derinimą ir t.t.

Kitas puslapis yra www.naturele.net. Čia rasit visko, net valgiaraščių.

O šiaip tai geriausiai pasitarti su gydytoju, nes galima tik susigadinti sveikatą, o naudos negauti 8)

Vartotojo avataras
daida
Virtuozas
Virtuozas
Pranešimai: 3484
Užsiregistravo: 30 Rgp 2006, 12:47
Pliusai: 51
Miestas: Vilnius

Standartinė daida » 30 Lap 2006, 00:42

Vien tik lietuviškai radau kelias mitybos piramydes, o jei dar mokate kitų kalbų, tai tikrai jų galima surasti daug... bet jos visos vienodos :wink:
Prikabinti failai
mitybos_piramide.gif
mitybos_piramide.gif (7.43 KiB) Peržiūrėta 11184 karus(ų)
image004.gif
image004.gif (22.23 KiB) Peržiūrėta 11185 karus(ų)
piramide.gif
piramide.gif (45.8 KiB) Peržiūrėta 11185 karus(ų)

Bulve
Naujokas
Pranešimai: 5
Užsiregistravo: 29 Lap 2006, 20:58

Standartinė Bulve » 30 Lap 2006, 21:47

Ramunė rašė:O šiaip tai geriausiai pasitarti su gydytoju, nes galima tik susigadinti sveikatą, o naudos negauti 8)
Nu ne dietos man reikia, o tiesiog žinoti kas valgyti sveiką ir pan. Kokį valgiaraštį susirasti kur būtų surašytas visas savaitės rekomenduotinas maistas su visais reikalingais vitaminais.

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 30 Lap 2006, 21:58


Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 11 Lie 2007, 14:27

Mėgaukitės sriubomis

Lėkštė sriubos pietums padės jums išlikti liekniems.

Tyinėtojai iš Pensilvanijos valstybinio universiteto pastebėjo, kad žmonės, valgantys sriubą pietums, suvartoja 100 kalorijų mažiau. Čia įskaičiuojamas ir vanduo, esantis maiste, kuris veikia kitaip, negu geriamas atskirai. Tokiu būdu ilgiau jaučiamas sotumo jausmas ir suvartojama mažiau kalorijų. Teikite pirmenybę mažai kaloringoms sriuboms - daržovių, pomidorų ar morkų - taip sulauksite didžiausio teigiamo efekto.

Vartotojo avataras
Tutsi
Site Admin
Pranešimai: 35795
Užsiregistravo: 03 Vas 2007, 12:54
Pliusai: 794
Miestas: Aukštaitijoje

Standartinė Tutsi » 11 Lie 2007, 14:29

o as taip nemegstu sriubos :merg2:

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 11 Lie 2007, 15:28

Aš mėgstu, bet vyras - ne :evil: tai negi samtį virsiPaveikslėlis

Vartotojo avataras
Tutsi
Site Admin
Pranešimai: 35795
Užsiregistravo: 03 Vas 2007, 12:54
Pliusai: 794
Miestas: Aukštaitijoje

Standartinė Tutsi » 11 Lie 2007, 16:42

o as vyrui samti verdu :roll: :evil:

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 18 Lie 2007, 11:51

O aš pas draugę einu :twisted:

Vartotojo avataras
Tutsi
Site Admin
Pranešimai: 35795
Užsiregistravo: 03 Vas 2007, 12:54
Pliusai: 794
Miestas: Aukštaitijoje

Standartinė Tutsi » 18 Lie 2007, 12:42

gerai kai drauge du samcius isverda :wink:

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 18 Lie 2007, 16:31

Žinok, jinai turi 6 litrų puodą sriubaiPaveikslėlis Tai ir man samtukas kliūna :twisted:

Vartotojo avataras
Tutsi
Site Admin
Pranešimai: 35795
Užsiregistravo: 03 Vas 2007, 12:54
Pliusai: 794
Miestas: Aukštaitijoje

Standartinė Tutsi » 18 Lie 2007, 16:38

6 litru sriubai :shock: Tai kiek ji seimynos turi :roll:

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 18 Lie 2007, 16:46

Jie 4. Sūnus bus mano auklėtinis - penktokas , ir dukrytė. Bet jie visi labai valgo sriubą, tai ji dviem dienom verda, nes parėjusi nepuola prie puodų, kaip aš. :lol:

Vartotojo avataras
Tutsi
Site Admin
Pranešimai: 35795
Užsiregistravo: 03 Vas 2007, 12:54
Pliusai: 794
Miestas: Aukštaitijoje

Standartinė Tutsi » 18 Lie 2007, 16:47

kad pas mane taip sriuba valgytų :roll:

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 23 Lie 2007, 10:10

Septyni stereotipai, kurie trukdo taisyklingai maitintis

Nuo daugybės patarimų, kaip taisyklingai maitintis, gali sutrikti virškinimas. Medikai mano, kad kuo jie kategoriškesni (valgome daržoves, o riebalus ir kiaušinius – į šiukšlių kibirą), tuo labiau neatitinka tiesos.
Vis dėlto viskas, kas per daugelį amžių atsirado ant mūsų stalo, organizmui duoda daugiau naudos nei padaro žalos. Nes tada natūralios atrankos būdu šie produktai seniai būtų dingę iš žmonių valgiaraščio.
Mitybos pasaulyje viskas labai sąlygiška, pasistengsime tai įrodyti.

Daržovės
Valgyti kuo daugiau daržovių. Šis patarimas tarsi nekelia abejonių, nes daržovėse gausu vitaminų ir virškinimui naudingos ląstelienos. Jos turi mažai kalorijų, o tūris suteikia sotumo. Daržovės mažina kraujospūdį, normalizuoja vidurių veiklą.Tačiau per didelis suvalgytų žalių daržovių kiekis gali neigiamai paveikti žmonių, turinčių skrandžio ir žarnyno trakto problemų (kolitai ir kt.), sveikatą.Jaunoms moterims nenaudinga maitintis vien tik daržovėmis (pavyzdžiui, lieknėjant), nes, tarkime, geležies stygius gali turėti įtakos sugebėjimui gimdyti. Gerai pasisavinamos geležies yra tik gyvulinės kilmės produktuose.

Riebalai
Žinoma, galima visiems laikams atsisakyti riebaus maisto. Tik ar būtina? Reikia vartoti mažiau gyvulinių riebalų (riebios mėsos, dešrelių, riebių pieno produktų), nes jie – cholesterino šaltinis. Pastarojo perteklius ir sukelia aterosklerozę (kraujagyslių susiaurėjimą ar užsikimšimą) bei širdies problemas.
Kita vertus, visiškai atsisakydami riebalų negauname vitamino A, kuris stiprina regą, ir vitamino E, dar vadinamo „grožio vitaminu“. Jie tirpsta riebaluose, tai yra be riebalų organizmas jų nepasisavina.Be to, dėl riebalų stygiaus žmonės nesąmoningai valgo daugiau cukraus. Kadaise amerikiečiai atsisakė riebaus maisto, bet ėmė vartoti daugiau cukraus vienokiu ar kitokiu pavidalu. Jie ir toliau storėja, bet jau nuo angliavandenių.

Sviestas ar aliejus?
Sviestą skubiai keisti augaliniu aliejumi. Toks pakeitimas išties naudingas širdžiai, nes augaliniuose aliejuose nėra cholesterino.Kita vertus, šis aliejus gana kaloringas, to nereikėtų pamiršti viršsvorio turintiems žmonėms. Tačiau sviestas stiprina imunitetą, naudingas regai. 1/3 bendro reikalingų riebalų kiekio būtina gauti iš sočiųjų riebalų, todėl per dieną reikia suvalgyti 20 gramų sviesto.

Angliavandeniai
Atsisakyti angliavandenių. Angliavandeniai – pagrindinis energijos šaltinis, kai kurie jų komponentai – sudėtinė organizmo ląstelių ir audinių dalis. Tačiau nesaikingai vartojami angliavandeniai gali virsti riebalais.Todėl atsisakyti reikia papras-tųjų angliavandenių, kuriuos organizmas lengvai pasisavina (cukraus, saldumynų, miltinių), bet nepamiršti sudėtinių (daržovių, vaisių, kruopų, duonos su sėlenomis).

Kiaušiniai
Nedarydami žalos galime suvalgyti daugiausiai 2-3 kiaušinius per savaitę. Šis teiginys pagrįstas tuo, kad kiaušinio trynyje yra kone visa cholesterino dienos norma. Kita vertus, jame yra ir lecitino su cholinu, kurie ardo tą cholesteriną.Galima sumažinti neigiamą cholesterino poveikį. Ši medžiaga tirpsta riebaluose, todėl jeigu kiaušinį valgysite su sviestu ar majonezu, organizmas jį geriau pasisavins.Tačiau pagyvenusiems, nejudriems, linkusiems į aterosklerozę žmonėms kiaušiniais išties verčiau nepiktnaudžiauti. O jauni ir aktyvūs būtinai jų turi valgyti dėl didelio mangano, geležies, vario, kobalto ir visaverčių baltymų kiekio.Visa tai kartu – puiki priemonė nuo mažakraujystės. Kiaušiniuose esančio fosforo reikia nervų sistemos bei galvos smegenų maitinimui.

Druska
Atsisakyti druskos - geras patarimas. Tik neatsisakykite visiškai. Jos vartojimą sumažinkite bent trigubai, ypač jei esate hipertonikas.Tyrinėjimai parodė, kad, druskos vartojimą sumažinus nuo 10 iki 3,5 gramo per parą, arterinis kraujospūdis sumažėja 4-6 mm gyv. st. Vadinasi, hipertonijos gydymas vaistais tampa kur kas efektyvesnis.Tačiau visiškai atsisakius druskos, sutrinka skrandžio sulčių išsiskyrimas, galima dehidratacija. Be to, natris – pagrindinis valgomosios druskos elementas – taip pat reikalingas kraujui.

Jūros gėrybės
Jūros produktų reikia valgyti neribotą kiekį. Taip, jūros gėrybės labai naudingos, nes turi visaverčių baltymų – pagrindinės organizmo ląstelių bei audinių statybinės medžiagos: jodo, vitaminų A ir D, Omega-3 rūgščių, mažinančių arterinį kraujospūdį ir neleidžiančių susidaryti trombams.
Tačiau krevečių valgymas nebeteiks tiek džiaugsmo, kai sužinosime, kad jose yra 2 kartus daugiau cholesterino, negu dešrelėse ar 20 proc. riebumo grietinėlėje. Jeigu mąstote apie savo kraujagysles, gydytojai jų rekomenduoja atsisakyti pirmiausiai.Todėl jeigu norite pasilepinti, rinkitės midijas. Jose nėra cholesterino, tačiau daug polinesočiųjų riebalų, neleidžiančių vystytis trombozei.

Vartotojo avataras
Tutsi
Site Admin
Pranešimai: 35795
Užsiregistravo: 03 Vas 2007, 12:54
Pliusai: 794
Miestas: Aukštaitijoje

Standartinė Tutsi » 23 Lie 2007, 10:12

ir vel neturi ka veikti Paveikslėlis

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 23 Lie 2007, 10:15

Aš tai tikrai turiu, nes man daug kas įdomu, randu, skaitau. Bet jei nepatinka, galiu ir sau pasilaikyt :roll:

Vartotojo avataras
Tutsi
Site Admin
Pranešimai: 35795
Užsiregistravo: 03 Vas 2007, 12:54
Pliusai: 794
Miestas: Aukštaitijoje

Standartinė Tutsi » 23 Lie 2007, 10:17

nei pajuokauti negalima Paveikslėlis

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 24 Lie 2007, 15:01

http://www.delfi.lt/news/DELFI_for_wome ... d=13866413

Ar tikrai žinome, ką valgome, arba ką slepia raidė E?

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 18 Vas 2008, 12:29

Riebūs vaisiai

Žiemą riebalų norisi daugiau. Jie padeda kūnui gintis nuo šalčio. Tačiau kiek grasinančių faktų apie riebalus žinome! Per didelis , neišeikvotas jų kiekis - pagrindinė antsvorio priežastis, o gyvulinių riebalų - dar ir širdies bei kraujagyslių ligų.
Tačiau visai be riebalų apsieiti irgi neįmanoma, o ir nereikia. Per dieną suvartojamų riebalų kiekis neturi viršyti 30 proc. raciono, o iš jų pusę turėtų sudaryti augaliniai riebalai. Palyginti su gyvuliniais, augaliniai pasižymi neabejotinais privalumais - juose nėra kraujagysles siaurinančio cholesterolio ir daug mažiau sočiųjų riebalų rūgščių. Taigi tikrai vertingiau sukrimsti kelis riešutus, žiupsnelį saulėgražų, suvalgyti avokadą ar kelias alyvuoges, nei sukirsti riebaluose keptą kepsnį. Avokadai (100g - 220 kcal) ir alyvuogės (100g - 270 kcal) - vieni iš nedaugelio riebių vaisių, kurių galima rasti mūsų parduotuvėse. Alyvuogės dar yra ir puikus antioksidantų, vitamino E šaltinis, jos reguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje, todėl jas reikėtų pasistengti vartoti dažniau

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 24 Vas 2008, 09:35

Geros mitybos receptai

Šiais laikais turime kur kas didesnes galimybes nei prieš gerą dešimtmetį valgyti įvairesnį maistą ir gauti daugiau maistinių medžiagų. Deja, vitaminų stygiaus daugeliui išvengti nepavyksta. Baigiantis žiemai, dėl nepalankaus aplinkos poveikio, saulės ir vitaminų stokos organizmas linkęs silpnėti.

Per daug nebus

Stengtis maitintis tinkamai reikia ištisus metus, todėl negali būti raciono, kuris tiktų tik vienam sezonui. Tačiau tenka pripažinti, kad vienu ar kitu metų laiku pasirenkame tai, ko labiau tarsi savaime norisi.
Dietologės Daivos Pipiraitės nuomone, kaimo žmonės dar vis pavydėtinai gerai maitinasi. Jų maistas kokybiškesnis ir natūralesnis už tą, kurį valgo miestiečiai. Galbūt tik produktų asortimentas ne toks platus.
O ir riebalai fizinį darbą dirbančiajam yra būtini kaip energijos šaltinis. Tačiau dietologė rekomenduoja vartoti daugiau augalinių riebalų. Naudingiausi organizmui – ne kepinti, bet salotoms ar košėms pagardinti naudojami aliejai. Vis dėlto tenka pripažinti, kad mūsų mityba nėra visavertė. Baigiantis žiemai, dėl nepalankaus aplinkos poveikio, saulės ir vitaminų stokos organizmas linkęs silpnėti. Todėl pravartu kartkartėmis pavartoti polivitaminų su mineralais. Dietologė sako, kad kiekvieno vitamino pasisavinimas – ypatingas. Vienų vitaminų perteklius iš organizmo pašalinamas, kiti – gali būti kaupiami ir panaudojami vėliau. Prisiminkime odos pageltimą dažnai geriant šviežias morkų sultis – tai dėl beta karotino pertekliaus.
Žmonėms, nevartojantiems vitaminų megadozių, dažniausiai jų perteklius negresia. Nes polivitaminuose dažniausiai vitaminų bei mineralinių medžiagų kiekis nėra didelis, t. y. tik profilaktinė paros dozė.
Vieni vitaminai gali būti pasisavinami geriau, kiti – blogiau. Tai priklauso nuo to, ką žmogus valgo. Anot D. Pipiraitės, polivitaminus vartoti reikėtų žmogui per dieną nesuvalgančiam 300–400 g daržovių, 2-3 vaisių, ar reikiamo kiekio kitų maisto produktų (kai maitinimasis nėra visavertis), praleidžiančiam per darbo dieną vieną ar kelis valgymus, senyvo amžiaus žmonėms, besilaukiančioms moterims, sergantiems lėtinėmis ligomis.Numoti ranka nereikėtų ir į sintetinius vitaminus. Pasak D.Pipiraitės, organizmo ląstelei, kuri tą vitaminą naudoja, yra visiškai tas pats, kokios kilmės –natūralios ar sintetinės – jis yra. Kartais vitaminai gali sukelti alergines reakcijas. Tačiau skubėti daryti išvadą, kad jos priežastis – sintetiniai vitaminai, nereikėtų. Iš tiesų alergiją neretai sukelia vitamino tabletėje esantys priedai. Pasitaiko žmonių, alergiškų ir patiems vitaminams.

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 24 Vas 2008, 09:36


Nauja – pamiršta sena


D.Pipiraitės tvirtinimu, atsižvelgiant į amžių, ūgį, darbo krūvį, fiziologinę būklę, per dieną turėtume suvalgyti 6–11 porcijas grūdinių produktų. Tai angliavandenių turintys produktai – duona, košė, makaronai ir bulvės. Gydytoja įspėja, kad gamindami jų patiekalus reikia naudotumėte, kuo mažiau riebalų. Dietologė taip pat priminė, kad virta bulvė – puikus produktas, turintis vitaminų bei krakmolo, suteikiančio energijos.
Nenustebkite, bet vieną porciją košės sudaro tik du jos valgomieji šaukštai, o viena porciją duonos – 30 g duonos riekelė. Viena vidutinio dydžio virta bulvė – jau porcija. Kasdien turime valgyti vaisių ir daržovių. Jų kiekiai gali būti įvairūs. Per dieną reikėtų suvalgyti 2–4 vaisius. Daržovių dienos norma – 300–400 g.D.Pipiratė kasdien rekomenduoja suvalgyti bent po vieną citrusinį vaisių. Mat vaisių vertingos savybės labai skiriasi, todėl valgydami skirtingų rūšių vaisius, organizmas gaus įvairesnių medžiagų. Pasak dietologės, daržovės skirstomos į penkias grupes: kopūstines, ankštines, lelijines, tamsiai žalių lapų ir oranžinės spalvos. Būtų idealu kiekvieną dieną iš kiekvienos grupės suvalgyti bent po vieną daržovę. Tai pakankamai sudėtinga, nes reikėtų nuolat dėmesį sutelkti į tai, ką valgome. Tačiau, patikėkit, pastangos tikrai nenueitų perniek.Taip jau yra, kad vienus produktus dažniau vartojame žiemą, kitus – vasarą. Pavyzdžiui, žiemą daugiau suvalgome kopūstų, tačiau kur kas mažiau pupelių. Tuo tarpu ankštinių daržovių „atstovą“ galėtume įmaišyti į įvairius žiemos patiekalus. Tai organizmui – ir sveika, ir naudinga.
Per dieną reikėtų suvalgyti bent dvi porcijas pieno produktų. Tvirtinimai, kad pienas organizmui – žalingas, iš piršto laužti. Jis kelia grėsmę tik laktozės netoleruojantiems žmonėms. Pienas – pagrindinis kalcio šaltinis. Lietuviai jo suvartoja nepakankamai, todėl pieno produktų turėtume stengtis suvartoti kuo daugiau.Msa, žuvis ir paukštiena, kiaušiniai dar viena maisto produktų grupė. Minėtų produktų pagal kiekvieno pomėgius būtų galima valgyti kelis kartus per savaitę. D.Pipiraitės teigimu, baltyminių produktų dažniausiai suvartojame per dideles porcijas ir per daug. Žmogui per dieną jų pakaktų tik 100–150 g. Deja, minėtų produktų porcijos būna didesnės ir valgome ne vieną, bet ir po du kartus per dieną.
Kaip jau buvo minėta, riebalai yra dviejų rūšių: gyvūniniai ir augaliniai. Augaliniai riebalai neribojami, jie naudingi. Jų reikėtų suvartoti 2–3 šaukštus per dieną. O gyvūniniai riebalai – grietinė, sviestas - turėtų būti ne pagrindinis riebalų šaltinis racione. Pasak dietologės, saldumynų, o taip pat ir alkoholio reikėtų vartoti kuo rečiau.
D.Pipiraitė paneigė mitus apie produktų derinimo būtinybę. Pasak jos, produktuose yra įvairių komponentų. Pavyzdžiui, grikiuose ar kitose kruopose yra baltymų. Daugelyje kitų grūdinių produktų yra riebalų, angliavandenių ir baltymų. Vadinasi, derinti, nemaišyti šių komponentų tiesiog neįmanoma. Todėl sakyti, kad sveikos mitybos pagrindas – skirtingų produktų derinimas iš esmės yra neteisingas.
„Liesos mėsos gabaliukas, viena bulvė ir daug daržovių lėkštėje bus puikai suvirškinti, netukins, suteiks organizmui visų reikiamų medžiagų“, – teigė gydytoja.

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 24 Vas 2008, 10:17

Vitaminų gidas: jų mums reikia kasdien

Kad būtume sveiki, maitintis reikia protingai ir saikingai. Subalansuota mityba laikoma tokia, kai organizmas gauna baltymų, angliavandenių, riebalų, vitaminų ir mineralinių medžiagų iš visų maisto grupių. Šįkart – žvilgsnis iš vitaminų „varpinės"Šie biologiškai aktyvūs organiniai junginiai svarbūs ne tik medžiagų apykaitai, bet ir kitoms gyvybinėms organizmo funkcijoms.
Jei žmogus sveikas ir gerai maitinasi, vitaminų jam paprastai pakanka. Tačiau valgantiems prastesnį maistą, ligoniams, vaikams ir paaugliams dažniausiai jų reikia papildomai.

A
Kur jo yra?
Kepenėlėse, kiaušinių tryniuose, piene, grietinėje, kai kuriose žalios ir geltonos spalvų daržovėse, morkose, abrikosuose. Daugiausia – žuvų taukuose.
Poveikis
Be vitamino A nesusidarytų naujos odos ląstelės, jis būtinas kaulams ir dantims formuotis, nuo jo greičiau gyja žaizdos. Persišaldžius organizmas sunaudoja apie 60 procentų visų jo atsargų, todėl būtina vartoti papildomai.
B1
Kur jo yra?
Gausu grūdų daiguose ir jų apvalkaluose. Pastarieji, deja, gaminant aukščiausios rūšies miltus, pašalinami.
Poveikis
Po didelio krūvio padeda atsigauti nervų sistemai, skatina augimą bei vaisingumą.
B2
Kur jo yra?
Daug randama mielėse, lapinėse daržovėse, grikiuose, kviečiuose. Turi ir mėsos, žuvies, pieno produktai.
Poveikis
Padeda atnaujinti odos ir gleivinių funkcijas, geriau pasisavinti riebalus.
B6
Kur jo yra?
Nedideliais kiekiais – visose daržovėse. Taip pat žuvies, mėsos, pieno produktuose, kepenėlėse.
Poveikis
Reikšmingas baltymų apykaitai, būtinas imuninei sistemai, hemoglobino gamybai. Labai svarbus fermentiniams procesams, vykstantiems galvos smegenyse. Ypač puikus magnio ir B6 derinys: pagerina net autizmu sergančių vaikų būklę.
B12
Kur jo yra?
Nedideli kiekiai randami kepenyse, inkstuose, širdyje, žuvies produktuose, piene, kiaušiniuose. Augaluose beveik nėra.
Poveikis
Dalyvauja formuojant genetinės medžiagos struktūrą, padeda susidaryti raudoniesiems kraujo kūneliams. Dėl šio vitamino trūkumo didėja rizika sirgti piktybine mažakraujyste, jis laikomas augimo faktoriumi, mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje.

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 24 Vas 2008, 10:18

C
Kur jo yra?
Daugybėje maisto produktų, ypač daug turi erškėtuogės, šaltalankio uogos, juodieji serbentai, saldžiosios paprikos, citrusiniai vaisiai, braškės, agrastai, pomidorai. Yra net bulvėse ir kepenyse.
Poveikis
Stiprina organizmo imunitetą ir teikia žvalumo. Padeda skaidyti cholesterolį, todėl stabdo arterijų kalkėjimą. Dalyvauja iš organizmo šalinant sunkiuosius metalus: šviną, kadmį, gyvsidabrį. Kai kurie mokslininkai mano, kad vitaminas C saugo net nuo navikų susidarymo.
D
Kur jo yra?
Gausu žuvų taukuose, ikruose, svieste, sūriuose, kiaušinio trynyje, menkės kepenėlėse, lašišoje.
Poveikis
Gerina kalcio pasisavinimą, todėl saugo nuo osteoporozės – kaulų retėjimo ligos, kuria dažniausiai serga brandaus amžiaus moterys.
E
Kur jo yra?
Turi daugelis augalinių produktų, ypač aliejai, grūdai, kruopos, kukurūzai, soja, kiaušinio trynys.
Poveikis
Saugo organizmą nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Slopina daugelio kenksmingų medžiagų, skatinančių vėžines ligas, veikimą. Saugo vidines arterijų sieneles nuo kalkėjimo, t.y. padeda išvengti infarkto ir insulto. Stiprina organizmo imunitetą, padeda viršutiniam odos sluoksniui išlaikyti drėgmę, saugo nuo kenksmingų ultravioletinių spindulių.

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 24 Vas 2008, 10:18


7 JAUNYSTĖS SARGAI

Tai produktai, kurie stabdo ląstelių senėjimą, padeda kraujagyslėms likti elastingoms. Kai norime atsikratyti kelių kilogramų, žinome, ką daryti: apriboti riebalus, valgyti daugiau daržovių ir daugiau judėti. Tačiau kokį maistą valgyti, kad ilgiau išliktume jauni?
Pupelės
Norite būti liekna? Valgykite daugiau pupelių – jose gausu ląstelienos. Pupelės pamažu virškinamos, todėl cukraus kiekis kraujyje kinta lėtai: tai sveika inkstams. Turi daug folio rūgšties, kalio, kalcio, fosforo: tai saugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Kalis ir magnis reguliuoja kraujospūdį. Bet kuri pupelių rūšis pasižymi šiomis savybėmis, todėl rinkitės mėgstamiausias: baltąsias, raudonąsias, graikines ar sojos. Patartina valgyti po pusę stiklinės keturis kartus per savaitę.
BrokoliaiJie vertingi dėl ląstelienos, mikroelementų ir vitaminų gausos. Mitybos specialistai juos rekomenduoja kaip produktą, saugantį nuo auglių susidarymo. Jei įmanoma, valgykite jų kasdien. Geriausiai rinkti šviežius, tvirtus, sodriai žalios spalvos, mėsingus žiedynus. Tačiau tiks ir šaldyti.
Citrusiniai vaisiai
Daugelis juos vartoja kaip vitamino C šaltinį, svarbų imuninei sistemai stiprinti. Tačiau jie turi ir kalio, kuris mažina kraujospūdį: vos ne kiekvieno šiuolaikinio žmogaus piktąjį palydovą. Apelsinas, greipfrutas, citrina, laimo vaisius – turi būti laukiami jūsų virtuvėje.
Pienas
Visi žino, kad kalcis, kurio gausu piene, svarbus osteoporozės profilaktikai. Tačiau jei trūksta kalcio, organizme gali papildomai gamintis riebalų, jie bus sunkiau skaidomi. Kasdien gerkite lieso pieno, o jei jo netoleruojate – rinkitės surūgusių jo produktų: kefyro, jogurto, pasukų. Tik nepamirškite, kad pienas laikomas maistu: jo stiklinė – apie 90 kcal.
Javainiai
Jei jie be cukraus – tikrai puikus maistas. Kadangi gaminami iš grūdų, tai pasižymi visomis gerosiomis grūdų savybėmis: mažesnė tikimybė sirgti širdies ligomis, cukriniu diabetu, vėžiu. Užpilkite juos pienu ar vandeniu, geriau rinkitės nesaldintus, su džiovintais vaisiais.
Riešutai
85 proc. jų kalorijų sudaro tam tikra riebalų rūšis, kuri padeda mažinti „blogojo" cholesterolio kiekį kraujyje. Juose gausu medžiagų, padedančių kraujagyslėms išlikti elastingoms. O juk jau senovės gydytojai sakydavo: „Esate toks jaunas, kokios elastingos yra jūsų kraujagyslės…" Suvalgykite saujelę riešutų kasdien. Kokių? Kuriuos labiausiai mėgstate. Migdolai turi ir nemažai vitamino E.
Lašiša
Turi daug „Omega 3" riebiųjų rūgščių, kurios gerina širdies ir smegenų ląstelių veiklą. Kai kurie mitybininkai teigia, kad ši žuvis padeda net nuo depresijos ir tinka Alzheimerio ligos profilaktikai. Lašiša per brangu? Vertingos ir kitos raudonosios žuvys.

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 25 Vas 2008, 20:56

Traukia prie saldaus? Keiskite darbą!

Žmogaus potraukis vienokio ar kitokio skonio maistui gali daug papasakoti apie jo sveikatą. Pavyzdžiui, jei pastaruoju metu labai jau traukia prie sūraus maisto, – atrodo, kad galėtumėte suvalgyti sūdytą silkę, užkąsti raugintu agurku ir užgerti sūrymu, – nebūtinai esate nėščios ar pagiringi. Labai tikėtina, jog tiesiog susilpnėjęs jūsų imunitetas.

Taigi, jeigu staiga įsigeidžiate kažko...
Rūgštaus: dažnai tai būna sumažėjusio skrandžio rūgštingumo ženklas. Taip pasitaiko sergant gastritu ir sutrikus sekreto funkcijai, kai skrandis išskiria per mažai skrandžio sulčių. Patvirtinti šią diagnozę galima atlikus gastroskopijos tyrimą.Taip pat rūgštus maistas pasižymi gaivinančiu poveikiu, todėl padeda pagerinti savijautą persišaldžius ir karščiuojant, gerina apetitą.
Sūraus: jeigu žvėriškai norisi raugintų agurkėlių ir silkės, jeigu visas maistas atrodo nepakankamai pasūdytas, gali būti, jog paūmėjo koks nors užleistas uždegiminis procesas arba organizme atsirado naujas infekcijos židinys. Praktika rodo, jog dažniausiai tokios problemos susijusios su šlapimo pūsle ir šlapimtakiais: tai gali būti cistitas, prostatitas, šlapimtakių uždegimas ir kt.Sūraus maisto taip pat norisi ir susilpnėjus imunitetui.
Kartaus: gali būti, jog taip organizmas įspėja apie intoksikaciją dėl ne visiškai išgydytos ligos arba šlakais apnuodytą virškinimo sistemą.Jeigu kažko kartoko norisi dažnai, verta pagalvoti apie iškrovos dienas, atlikti organizmo valymo procedūras.
Saldaus: tikėtina, jog dirbate iki visiško išsekimo ir tai ima atsiliepti nervų sistemai. Gliukozė aktyviai dalyvauja išskiriant streso hormoną adrenaliną. Todėl nervinės bei protinės įtampos atvejais organizmas cukrų išeikvoja greičiau ir ima reikalauti naujos dozės.Tokiomis aplinkybėmis palepinti save kokiu nors saldėsiu – visai ne nuodėmė. Tik geriau nekimšti pyragaičių su riebiu kremu (juose daug sunkiųjų angliavandenių), o apsiriboti šokoladu arba saldžia pastile.
Aštraus: valgis atrodo prėskas, kol nesuverčiate į jį pusės pipirinės turinio, o kojos pačios veda į meksikietiškų patiekalų restoraną kai tik prie tokio prisiartinate? Toks potraukis aštriam maistui gali reikšti, jog jūsų „tingus“ skrandis: jis lėtai virškina maistą ir šiam darbui jam reikalingas stimulas (aštrūs prieskoniai kaip tik ir stimuliuoja virškinimo procesą).Aistra burną deginantiems patiekalams taip pat gali signalizuoti, jog sutriko lipidų apykaita ir padidėjo blogojo cholesterolio kiekis organizme. Mat aštrus maistas skystina kraują, padeda iš organizmo pašalinti riebalus ir valo kraujagysles. Tiesa, jis dirgina skrandžio gleivinę, todėl niekada nevalgykite čilio visiškai tuščiu skrandžiu.
Ko nors „sauso“: jeigu jaučiate nenumaldomą poreikį suvalgyti saują šermukšnių ar aronijų arba negalite parduotuvėje ramiai praeiti pro persimonus, jūsų organizmo apsaugos mechanizmai sparčiai silpsta ir būtina juos kuo skubiau „gelbėti“.Esmė tai, kad burną džiovinančio skonio produktai skatina odos ląstelių dalijimąsi (padeda užgyti žaizdoms), gerina veido spalvą, padeda sustabdyti kraujavimą (pavyzdžiui, miomų atveju), sergant bronchų ir plaučių ligomis, padeda suskystinti ir pašalinti gleives.
Tačiau toks maistais taip pat ir tirština kraują – tai gali būti pavojinga žmonėms, kurių kraujas pernelyg krešus ir linkęs sudaryti trombus (sergant varikoze, hipertonija, kai kuriomis širdies ligomis).
Prėsko maisto: toks poreikis neretai kyla susirgus gastritu arba skrandžio opalige, esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui, užkietėjus viduriams, turint bėdų su kepenimis ir tulžies pūsle.Prėskas maistas laisvina vidurius, palengvina spazminius skausmus, ramina sudirgusį skrandį.
Tačiau jeigu visas maistas atrodo prėskas ir beskonis, gali būti, jog vystosi depresija – dėl jos kartais sutrinka skonio receptorių funkcija.
Kai kuriais atvejais skonio receptorių veikla sutrinka dėl galvos smegenų pažeidimo.

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 26 Vas 2008, 21:38

Ar vegetarai laimingesni?

„Lietuvoje vegetarizmas nėra labai populiarus. Jeigu sakoma, kad vegetarai sudaro apie 10 procentų visų pasaulio gyventojų, tai Lietuvoje vegetarų turime apie penkis procentus visų gyventojų“, - sakė Lietuvos vegetarų draugijos pirmininkė Ksavera Vaištarienė. Užsienio šalyse vegetarizmas kilo iš etinių sumetimų. Dėl įsitikinimo žmonės negalėjo pjauti gyvulių. K. Vaištarienė mano, kad Lietuvoje vegetarizmas įsitvirtino, kai žmonės pradėjo ieškoti būdų, kaip gerinti savo sveikatą. „Tapus vegetaru sveikata gerokai pasitaiso. Pati išsigydžiau ne vieną negalavimą, štai, pavyzdžiui, kad ir reumatoidinį artritą“, - sakė chemijos mokslų daktarė K. Vaištarienė, ir pridūrė, jog negalavimai neatsinaujino net po dvidešimt penkerių metų.
Prie vegetarizmo žmogų galima pratinti nuo mažų dienų.
„Mėsa mūsų organizme spartina hormonų gamybą, o protiniam vystymuisi įtakos turi mažai“, - mano vegetarų draugijos pirmininkė. Iš karto tapti vegetaru negalima. Reikia palaipsniui mažinti mėsos porcijas.
„Asmeniškai pati vegetare tapau per tris mėnesius, tuo tarpu žinomas Lietuvos filosofas bei rašytojas Vydūnas (kuris taip pat buvo vegetaras) valgymo įpročius pakeitė per metus“, - pasakojo pašnekovė.
„Per septynerius metus organizmo ląstelės užmirš mėsą ir tikrai nebejausite poreikio jai“, - tikino K. Vaištarienė.
Būna vaikų, kurie nuo gimimo atstumia mėsą.
„Tai galima sieti su ankstesniu gyvenimu. Gali būti, kad vaikai iš buvusio gyvenimo atsineša polinkį į vegetarizmą. Tuo tarpu iš tėvų tai nepaveldima, bet sveikintina, jei tėvai per daug mėsos vaikui nekiša“, - mano pašnekovė.
Jos teigimu, didelis baltymų kiekis organizmui yra kenksmingas, todėl gyvulinės kilmės baltymais tikrai nereikia piktnaudžiauti.Pagal indų filosofiją, mėsaėdžiai yra materialistai, neturintys gerų, kilnių, gražių idėjų. Jiems sunkiai sekasi kūrybinis darbas.
„Fizinis kūnas dar nereiškia, kad tu esi, - tvirtino K. Vaištarienė. - Nemačiau depresuojančio vegetaro, nieko neveikiančio, visi jie aktyvūs, veiklūs. Vegetarizmą vertinu teigiamai. Nerekomenduoju grįžti prie senų įpročių, nes tikrai pablogės sveikata ir sugrįš senos bėdos“.

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 27 Vas 2008, 18:42

Nesveika mityba 10 proc. sutrumpina lietuvių gyvenimą

70 proc. vyrų ir maždaug pusė moterų turi per didelį kraujo spaudimą, pusės gyventojų kraujyje – per didelė cholesterolio koncentracija, apie 60 proc. suaugusių lietuvių kenčia nuo antsvorio.
„Mokslininkai yra paskaičiavę, kad maždaug 10 proc. visų dėl mirties ir invalidumo prarastų gyvenimo metų yra susiję su nesveika mityba. 10 proc. sutrumpėja mūsų sveikas gyvenimas dėl to, kad netinkamai maitinamės“, – trečiadienį Nacionalinės sveikatos tarybos posėdyje kalbėjo Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimo instituto docentė daktarė Janina Petkevičienė.

Riebalai ir druska
Pagal jos pristatytus preliminarius tyrimų duomenis, lietuvių mitybos įpročiai nėra sveiki.Tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai mėgsta riebų maistą. „Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijas riebalų mes vartojame pusantro karto daugiau nei reikėtų, – sakė J. Petkevičienė. – Sočiųjų riebalų rūgščių, kurios labiausiai didina cholesterolio koncentraciją kraujyje ir didina išeminės širdies ligos riziką, taip pat suvartojame pusantro karto daugiau negu reikėtų. Iš riebalų gauname 42-45 proc. maisto davinio energinės vertės. Tuo metu angliavandenių kiekis maisto gaminyje yra per mažas, baltymų su maistu gauname pakankamai.“Atlikta gyventojų apklausa, ar jie tepa sviestą ant duonos, parodė, kad mažiausiai tokių žmonių buvo 2000 m. Vėliau lietuviai pradėjo dažniau vartoti šį produktą ir tepius riebalų mišinius. Dabar maždaug pusė apklaustųjų atsakė valgantys sviestą ar riebalų mišinius.
„Kaip žinote, sviestas ir jame esančiose riebalų rūgštys didina cholesterolio koncentraciją kraujyje“, – atkreipė dėmesį daktarė.Anot jos, džiugina tai, kad vis daugiau rajonų gyventojų atsisako taukų ir naudoja aliejų. Tačiau apie 40 proc. lietuvių geria riebų karvės pieną.Tyrimai taip pat rodo, kad žmonės ėmė valgyti daugiau šviežių daržovių ir vaisių. „Gyvensenos tyrimas vykdomas balandį, kuris nėra labai palankus šviežiems vaisiams ir daržovėms, bet net ir tuomet 48 proc. apklaustųjų teigė tris dienas per savaitę valgantys vaisius ir daržoves, – kalbėjo J. Petkevičienė. – Šis skaičius išaugo beveik tris kartus – nuo 18 iki 48 proc.“Tačiau rajonų gyventojų apklausa rodo, kad smarkiai skiriasi vaisių ir daržovių vartojimas žiemą ir vasarą. Vasarą šiuos produktus valgo apie 60 proc. apklausos dalyvių, žiemos mėnesiais – tik 14 proc. vyrų ir kas penkta moteris.
„Mityba iš tiesų nėra sveika, todėl tikėtis, kad būtų ženklesni pokyčiai dėl lėtinių ligų rizikos veiksnių paplitimo tikėtis sunku“, – kalbėjo gydytoja.

Kūno masės indeksas – per didelis
„Kalbant apie antsvorį situacija tikrai nėra džiuginanti“, – pabrėžė pranešėja.
Anot jos, antsvoris ir ypač nutukimas plinta tarp vyrų. „Vyrų nutukimas nuo 1994 m. išaugo beveik dvigubai. 2006 m. kas penktas vyras buvo nutukęs“, – tvirtino docentė.Tyrimai rodo, kad antsvorį turi apie pusė moterų, o maždaug kas penkta moteris yra nutukusi. Rajonuose padėtis dar prastesnė. Ten kas ketvirtas vyras ir kas trečia moteris yra nutukę.Vidutinis lietuvių kūno masės indeksas sudaro 25–26. Tuo metu 2003 m. patvirtintoje Sveikos mitybos skatinimo programoje numatyta siekti, jog 2010 m. šis indeksas būtų 21.Kūno masės indeksas – tai žmogaus svorio ir ūgio kvadrato santykis. Medicinoje ir mityboje jis naudojamas kaip rodiklis, leidžiantis įvertinti, ar žmogaus masė yra normali, ar yra antsvoris bei nutukimas.„Duodu 100 proc. garantiją, kad šio tikslo mes nepasieksime“, – sakė J. Petkevičienė.Anot jos, itin nesmagu, kad nutukimas didėja tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių vyrų. „Pagal šį rodiklį esame prilyginami besivystančioms šalims. Jis padidėjo vos ne tris kartus“, – tvirtino gydytoja.„Pats turiu viršsvorio, nėra kada pavalgyti, tik vakare pavalgai ir daugiausia sėdi. Dauguma vyrų ir serga ta liga, kad neturi racionaliai išdėstytos dienos ir racionalios mitybos pagrindų“, – išklausęs pranešimo konstatavo Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius Romualdas Sabaliauskas

Vaisiai – nemokamai?
„Mūsų vaikai dar nėra tokie nutukę, kaip daugumos Europos valstybių vaikai, – pasidžiaugė J. Petkevičienė. – Štai Didžioji Britanija muša pavojaus varpais, kad pas penktas vaikas turi antsvorį. Mes galime pasidžiaugti, kad tik 4 proc. mergaičių ir 10 proc. berniukų 2006 m. turėjo per didelį kūno svorį, bet jei negerinsime vaikų mitybos įpročių, ir pas mus tai ateis.“Tyrimų duomenimis, kas penktas Lietuvos moksleivis kasdien valgo šviežių daržovių. Tačiau palyginti su 2002 m. sumažėjo berniukų, valgančiųjų šviežių daržovių.„Dar prasčiau yra su vaisiais. Esame tarp mažiausiai vaisius valgančių gyventojų. Tarp 36 valstybių Lietuvos mergaitės užima antrą vietą, berniukai – ketvirtą nuo galo“, – tvirtino gydytoja.Tačiau džiugina, kad mūsų vaikų nėra tarp daugiausiai geriančiųjų „Coca cola“. „Tarp visų šalių mergaitės yra dešimtoje vietoje, berniukai – aštuntoje. Tik 13-16 proc. mūsų moksleivių geria „Coca cola“, – sakė pranešėja. – Bet nerimą kelia, kad tokių vaikų daugėja, vos ne trigubai išaugo per ketverius metus.“
R. Sabaliauskas informavo, kad neseniai buvo sugriežtinta vaikų mitybos tvarka. Jis net svarstė, kad reikėtų inicijuoti nemokamą moksleivių maitinimą vaisiais ir daržovėmis.Tuo metu Žemės ūkio ministerijos viceministrės Virginijos Žostautienės duomenimis, nemokamas pieno dalijimas ugdymo įstaigose vyksta gana vangiai. Šiame projekte dalyvauja 124 lopšeliai ir darželiai, 70 mokyklų ir gimnazijų, 9 globos namai ir 5 savivaldybės. Iš viso – apie 50 tūkst. vaikų.

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 29 Vas 2008, 20:32

Penki produktai – žudikai

Žmonės dažnai daro parodaksalius dalykus. Besirūpindami savo sveikata ir stengdamiesi vartoti tik sveiką maistą, vis tiek neapsieina be įvairių skanumynų, nors ir žino, kokią žalą jie sukelia. Gydytojai – dietologai pataria vengti penkių pačių baisiausių sveikatai produktų, kurie tuo pačiu yra ir patys populiariausi.

1. Saldūs gazuoti gėrimai. Čia rasime ir citrinos, ir kapučino, ir tropinių vaisių skonį. Tačiau prieš geriant eilinį buteliuką saldaus gėrimo, prisiminkite, kad tokie gėrimai visų pirma sukelia troškulį ir be to turi labai daug cukraus.

2. Šokoladiniai batonėliai. Dar vienas delikatesas, kurio paragavę patirsime rojaus skonį, energijos proveržį ir netgi sėkmę savo gyvenime. Tai žada reklamos. Tačiau nei viena iš šių reklamų jums nepasakys, kad kiekvienas toks šokoladinį batonėlį sudaro be galo daug cukraus ir įvairių cheminių elementų, kurie ir suteikia tą nepakartojamą skonį.

3. Dešra. Joks vyras tikriausiai neįsivaizduoja savo dienos be sumuštinio su dešra ar virtos dešrelės. Bet mažai kuris žino, kad dešrą sudaro iki 40 % riebalų ir masę maistinių priedų.

4. Traškučiai. Paskutiniuoju metu šis produktas yra ypač populiarus. Be jų neapsieinama nei žiūrint kiną, nei bare, gurkšnojant alų – dažniausiai traška visi aplink. Tačiau šis skanumynas susidaro iš angliavandenių ir riebalų, o ką jau kalbėti apie maistinius priedus.

5. Riebios mėsų rūšys. Ne veltui musulmonai ir žydai nevalgo kiaulienos – ši mėsa labai pavojinga sveikatai, ypatingai kepta.

Skelbti atsakymą