Kadangi prisianekdotinom 50 psl. anekdotinames toliau 2 dalyje

Apie tai, ko mane mokė mama

Mama mane mokė GERBTI KITO DARBĄ:
- Jei susiruošėt vienas kitą pribaigti, tai eikit į lauką, aš ką tik grindis išploviau!
Mama mane mokė TIKĖTI DIEVĄ:
- Melskis, kad ta dėmė išsiplautų!
Mama mane mokė MĄSTYTI LOGIŠKAI:
- O todėl, kad aš taip pasakiau, va kodėl!
Mama mane mokė GALVOTI APIE PASEKMES:
- Jei išdribsi dabar pro langą, tai į parduotuvę nesivesiu, taip ir žinok!
Mama man aiškino apie PRIEŽASTIES IR PASĖKMĖS SANTYKĮ:
- Jei nenustosi bliauti, gausi per šikną!
Mama mane mokė , kad NĖRA NEĮMANOMŲ DALYKŲ:
- Užsičiaupk ir valgyk sriubą!
Mama GRŪDINO IŠTVERMĘ:
- Kol nesuvalgysi, nuo stalo nesitrauksi!
Mama mane mokė NEPAVYDULIAUTI:
- Pasaulyje milijonai vaikų, kurie neturi tokių gerų tėvų kaip tu!
Mama mane mokė DRĄSIAI ŽIŪRĖTI Į ATEITĮ:
- Na, palauk, aš su tavim dar namie pasikalbėsiu!
Mama mane mokė SKAITYTI KITO MINTIS:
- Apsivilk megstinį, aš žinau, kad tau šalta!
Mama mane rengė SUAUGUSIŲJŲ GYVENIMUI:
- Jei nevalgysi, niekad neužaugsi!
Mama mane mokė GENETIKOS PAGRINDŲ:
- Į ką tu toks atsigimei?! Visai kaip tėvas!

geras

- Kaimynėle, turiu pasakyti, kad jūsų vyras labai puikiai sublogo, pataisė kūno linijas. Kaip jam tai pavyko?
- Jis kiekvieną dieną eina meškerioti.
- Tai nuo to jis lieknėja?
- Žinoma, jis gauna valgyti tik tai, ką pagauna....

Šitas geras.

Vyro laiškas ir klausimas, atsiųstas į vyrų žurnalą
Svarbus klausimas: Man reikalingas patarimas, kaip elgtis toliau.

Iš anksto dėkoju už išsamų atsakymą.

Jau nemažai laiko aš stebiu savo žmonos keistą elgesį. Man atrodo, kad ji eina į „kairę", ta prasme, kad ji man nebeištikima. Viskas normalu. Kai ji kažką ilgai kalba telefonu, o aš prieinu, norėdamas pasiklausyti su kuo ir apie ką ji kalba, staiga ji padeda ragelį, o į klausimą, su kuo ji taip ilgai kalba, atsako, kad su drauge, kurios aš nežinau.
Aš visada laukiu taksi, su kuriuo ji parvažiuoja namo, tačiau ją pastebiu tik pareinančią iš už namo kampo. Taigi, aš ir vėl nepamatau, su kokia mašina ji parvažiuoja namo.
Kartą aš paėmiau jos mobilų telefoną pažiūrėti, kiek dabar laiko. O žmona, kai pamatė, kad turiu jos mobilų savo rankose, užkėlė baisiausią triukšmą ir liepė niekada neliesti jos mobiliako. Aš niekada su ja nekalbėjauapie savo prielaidas, nes bijojau išgirsti tiesą. Tačiau, kai praeitą naktį nei iš šio, nei iš to ji išvyko, aš nusprendžiau ją pasekti iš lauko aikštelės, kur stovi mano mašina. Iš aikštelės matosi gan didelė erdvė. Tad pasislėpiau už savo automobilio ir pradėjau laukti, kad pamatyčiau, su kuo ji parvyksta. Pritūpiau už savo mašinos ir netyčia pastebėjau, kad mano mašinos priekinio rato diske matosi kažkokios dėmės. Pasilenkęs arčiau pastebėjau, kad jis parūdijęs.

Pasakykite prašome, ar aš galiu su tokiais diskais važiuoti saugiai, ar man reikia juos nusivalyti? O jeigu juos reikia man pasikeisti į naujus, tai ar aš galiu juos pakeisti ne originaliais? O jeigu taip, tai kokius man geriau pirkti? O gal tos rūdys atsirado dėl blogų kaladėlių? Mano automobilyje jos yra ne originalios, o „Nishinbo" . Aš jas pirkau turguje. Yra tikimybė, kad tai „lievas" produktas. O gal man tiesiog pasikeisti naujas kaladėles?

Aš labai tikiuosi iš jūsų kvalifikuoto patarimo šituo man labai svarbiu klausimu.

kartais kai pasižiūri, nugi tikrai mašina svarbesnė už žmoną būna

Anekdotas iš gyvenimo
Čatinamės su sėsė. Aš jai rašau: galvojau šiandien pagaminti kmyno lazdelės, bet fotiko batarkės nusėdo
Ta kaip dėjo man žvengo smailus mėtyt. Sako, tai ka, be fotiko jau ir gamint neįmanoma

nu tai joa, pagrindinis darbo irankis - fotikas O stai as siendien neturejau kada net pasigaminti ko nors O valgyt kaip norisi, o darbo kiek... Produktus padazui supirkau, bet gaminti nebuvo kada

Blogiausias vaistų mišinys yra ricina su migdomaisiais - užmiegi bešikdamas arba apsišiki miegodamas.
Geriausias vaistų mišinys - viagra su analginu, jei vistiek nestovi tai nors galvos neskauda.
O jei suvartoji viską iškart - miegi apsišikęs su stovinčiu ir net galvos neskauda...

Gūdus miškas. Stovi iš rąstų suręsta trobelė. Pareina namo meškinai.
Tėtis meškinas storu balsu rūsčiai išriaumoja:
- Kas valgė iš mano lėkštės?
Meškiukas rėkia iš paskos:
- Kas gėrė iš mano puodelio?
Mama meškinienė atsisuka nuo viryklės:
- Idiotai, aš dar neįdėjau.
***
Kiškis pasidarė kakavos ir išėjo pirkti bandelės. Kai grįžo, kakavos
nebebuvo.
Kiškis:
- Kas išgėrė mano kakavą?
Tyla.
- Klausiu, kas išgėrė mano kakavą?
Atsistoja meška:
- Aš.
- Tai gal bandelės nori?

Pirmas labai geras

Rašinėlis tema: "Kaip aš įsivaizduoju krizę"

Vakar mane barė. Mama. Mane barė, o aš džiaugiausi. Iki šiol apie tai, kad
vaikus bara, skaičiau tik knygose. Žinojau, jog bara už šunybes, kiaulystes
ir nepaklotas lovas. Pasiutusiai būdavo įdomu, kaip jaučiasi baramas
vaikas. Tačiau kad ir kiek stengiausi, nei mama, nei tėtis manęs nebardavo.
Nenešioju šaliko ir pirštinių, tačiau niekam nerūpi, kaip rengiuosi.
Nevalgau, tačiau niekas to nepastebi – kasdien pusryčiauju ir vakarieniauju
vienas, o valgant savaitgaliais tėtis prie stalo skaito laikraščius, o mama
pešiojasi antakius ir lakuojasi nagus. Tyčia gaunu blogus pažymius, tačiau
nei mama, nei tėtis į pažymių knygelę nežiūri.
Rytais jie skuba, vakarais grįžta vėlai ir beveik miegodami, savaitgaliais
mama visą dieną kalba telefonu, o tėtis skaito žurnalą „Panelė“. Man liepia
netrukdyti.
Vakar mama netikėtai grįžo anksčiau. Pasakė, kad nuo šios dienos dirbs
mažiau, todėl vakarais grįš anksčiau. Paaiškino, jog tai dėl krizės, kad
mes nebegalėsime per atostogas važiuoti į Afriką, o tėtis naują automobilį
pirks tik kas penkeri metai.
Sušukau: „Valio!“
Uћ tai ir gavau barti. Mama kalbėjo piktai (iki šiol su manimi ji beveik
nekalbėdavo, tik siųsdavo SMS žinutes, ką turiu padaryti), pasakė, kad esu
kvailas, nejautrus ir nesuprantu, jog ateis diena, kai valgysime juodą
duoną, agurkus ir gersime pieną.
„Valio“ – norėjau šaukti dar kartą, tačiau taip gražiai barančios mamos
nutraukti nesinorėjo. Kaip sakiau, manęs niekada nebarė, tad dabar galėjau
pasijausti kaip žmogus. Kaip gerokai paaugęs vaikas. Kaip vaikas, kuriam
bus ne gėda pažiūrėti į akis katinams ir tulpėms.
Kodėl šaukiau „Valio“?
Todėl, kad atostogos Afrikoje mane mirtinai užkniso. Ten karšta, mama su
tėčiu pykstasi, tėtis geria, mamai skauda galvą, o per Naujuosius metus
kaip klounas svečiams turiu vaidinti Afrikos dramblius, kurių niekada
nemačiau. Nauji tėčio automobiliai bjauriai atrodo, jų vidus šlykščiai
dvokia. Nespėju savo vietelėje ant sėdynės išsėdėti mano užpakaliui
tinkančią duobutę, o sėdynės odą iškvėpinti mėgstamu jogurtu, kai turiu
lįsti į naują automobilį, neprijaukintą, dvokiantį plastmasėmis ir pernai
padvėsusiu šunimi.
Dėl juodos duonos, agurkų ir pieno dar paprasčiau. Mama kažkodėl mano, kad
šiuolaikiniai žmonės turi valgyti suvytusias picas, išpampusius mėsainius
ir bulves fri, o juoda duona ir agurkai ant stalo daro gėdą pasiturinčiai
šeimai. O aš prisimenu, kaip seneliai mane vaišindavo juoda duona ir
pienu...
Mama pasakė, jog darbo tuoj sumažės ir tėčiui. Pagalvojau, kad tada jis
galėtų padėti suklijuoti laivo modelį, kurį jie man padovanojo per
gimtadienį. Prieš tris mėnesius bandžiau tėčio paklausti, kaip pritvirtinti
stiebus ir kaminus, tačiau jis į mane pažiūrėjo nesuprantančiu žvilgsniu ir
įsijungė vieną iš šešių mūsų televizorių.
Klausiate, kodėl šeši televizoriai trims žmonėms? Kartais tėtis žiūri tris
televizorius iš karto. Jis sako, kad visi užsiėmę žmonės taip daro, o jo
firmoje yra žmogus, kuris vienu metu vairuoja, kalba mobiliuoju telefonu,
naršo internetą, mezga pirštinę ir skalbia kojines.
Girdėjau apie tą krizę. Kaimynė skundėsi, kad negalės kas mėnesį pirkti
naujo kilimo. Ji nemėgsta siurbti dulkių. Ir mokykloje kalbėjo. Atseit tie,
kas mokyklos valgyklos kotletais žaidžia tenisą, nebegaus nemokamų pietų.
O aš nuo vakar vakaro tyliai svajoju, kad tėvai iš neturėjimo ką veikti
pamatys, jog esu ir aš. Kad mama pamatys tėtį, o tėtis – pastebės mamą. Kad
mama kuo nors pasiskųs ar tėtis paprašys mano pagalbos. Gal apsirinku,
tačiau vakar man pasirodė, kad mama į mane žiūri liūdnomis akimis. Jeigu
taip bus ir toliau, gal kada nors ji man leis ją ir paguosti.
Gal net pasakys: „Man liūdna.“ Man vienam pasakys. Pašnibždomis.
Dar noriu, kad vakarais mane vadintų mažybiniu vardu. Dabar mažybiškai
vadina tik vieną dalyką – pinigėlius. Nuo ryto iki vakaro. O kartais net
miegodami.
Tikiuosi, kad šeštadieniais pasivaikščioti eisime ne į prekybos centrą,
dažniau važiuosime pas senelius, vakarais skaitysime knygas ir suges vaizdo
grotuvas.
Kodėl vaizdo grotuvas? Kai gulėjau ligoninėje, mama su tėčiu pasikeisdami
mane slaugė, tačiau visą laiką jie kažkam skambindavo, o prieš mano lovą
pastatydavo nuolat veikiantį vaizdo grotuvą su šlykščiais, šlykščiais,
šlykščiais animaciniais filmais. Dėl to vieną vakarą aš net norėjau
numirti.
Noriu, kad mes neturėtume pinigų naujam vaizdo grotuvui.
Dar noriu, kad krizę išgyventume visi: aš, mama, tėtis, pažįstami ir
nepažįstami žmonės.
Būtinai ir visi iki vieno.

Baisus rašinėlis

aga, gaila vaiko. Bet nemanau kad čia vaikas rašė. Gal čia suaugusiojo rašybą vaikystės tema

Man ta rasineli drauge atsiunte, sake, rado internete...

kai kuriu gyvenimo realybe, bet tikrai ne vaiko, kuris tokioje aplinkoje uzaugo...

....Aš ne keturiasdešimtmetė moteris, o 18-metė panelė su 22 metų stažu! - giriasi moteriškė savo draugei.

Didziojo baltojo ryklio jauniklis zyzia mamai:
Mam, as valgyt noriu.
Labai LABAI.
Kokios problemos sunau, plauki i pliaza, randi labiausiai
nutolusi nuo
kranto plaukika, iskisi peleka, apiplauki tris ratus ir valgyk
i sveikata.
Mam as labai noriu valgyt, galiu as ji suvalgyt is kart, be tu
triju ratu?
Kaip nori sunau, patinka su kakuciais - valgyk su.

Šiandien per M-1 nugirdau tokią frazę: "Atsibodo plauti nešvarius indus? Plauk švarius".

geras

Vyras grįžta namo vėlai, žmona su šluota laukia prie durų.
Jis:
- Tu šluoji ar skristi kažkur susiruošei?

****

Vyras grįžta iš darbo po pusiaunakčio. Žmona guli lovoje ir apsimeta, kad miega. Vyras ima kėdę, pasistato ją priešais „miegančią" žmoną, atsisėda ir stebi ją.
Žmona galiausiai neiškenčia ir klausia:
- Ką tu čia darai?
Jis:
- Kai pradėsi koncertą, noriu sėdėti pirmoje eilėje.

Nu tokie realūs anekdotai tavo, Silsta... Apie vyrus, kurie, žinodami, kas jų laukia, dar ir išsišiepia...

reiškia žmonos iš tikrųjų ne tokios piktos, kad jas bijotu Ir greičiausiai jumora supranta

Laidoja uošvienę. Staiga iš karsto pasigirsta beldimas ir riksmai:
- Atidarykit, atidarykit, aš dar gyva!
Vyras iškart pareiškia:
- Ką jūs, mama, daktaras geriau žino!

Kapinėse eina laidotuvių procesija. Paskui grabą eina ožys, o už jo daugybė žmonių. Vienas praeivis susidomėjo ir priėjęs prie procesijos klausia:
-Kas numirė?
Vienas vyras, juodu kostiumu, atsako:
-Mano uošvienė.
-O kas jai atsitiko?
-Štai tas ožys ją mirtinai užbadė.
-Klausyk, išnuomok man tą ožį vienai dienai?
-Tu ką? Matai kokia eilė jau laukia.
::mrgreen: :
Puikią gimtadienio dovaną gavo buhalterė O. Petraitienė: bendradarbiai jai perdavė jos buvusio vyro, jau 8 metus besislapstančio nuo alimentų, adresą.

Bėga beždžionė per mišką ir rėkia:
– Krizė! Krizė! Krizė!
Susitinka vilką. Tas ir klausia:
– Ko čia dabar šitaip baisiai rėki?
– Nu kad krizė!
– Kokia krizė? – net pyktelėjo vilkas.
– Kaip valgiau mėsą, taip ir toliau
valgysiu, – pareiškė ir nubidzeno sau.
Beždžionė bėga toliau šaukdama –
krizė! Krizė! Krizė! Susitinka lapę. Toji klausia
beždžionės:
– Ko rėki?
– Taigi krizė!
– Krizė, krizė, – pasišaipė lapė. – Kaip
nešiojau kailinius, taip ir toliau nešiosiu, –
tarė ir nubėgo į mišką.
Beždžionė skuba toliau rėkdama tą
patį. Staiga sustoja:
– Ir ko gi aš čia rėkiu? Kaip laksčiau
nuogu užpakaliu, taip ir toliau lakstysiu…