DUK - Ieškoti - Registruotis - Prisijungti


Dabar yra 25 Bir 2018, 14:41    

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 659 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1 ... 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22  Kitas
Autorius Žinutė
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 27 Kov 2008, 11:03 
Atsijungęs
Virtuozas
Virtuozas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 28 Geg 2007, 08:46
Pranešimai: 11071
Miestas: Kaunas
Pliusai: 689
Apie egles ir aš skaičiau, kad neigiamai veikia. Net baldai, pagaminti iš medžio skleidžia energiją, tik silpnesnę.
Bet ir patys galim pastebėti kaip veikia tie medžiai, aš pavyzdžiui labai gerai jaučiuosi pas tėvus sode, nes aplinkui pušynas, beržų nemažai, o va pas mamos seserį kaime, man labai nepatinka, norisi greičiau lėkt namo, gal kad gyvena šalia drebulyno. Sako tik sveikiems žmonėms tai stipriai jaučiasi, nes medžiai vampyrai siurbia jų energiją, o jeigu sergi, tai kai tik ištraukia tavo tą blogąją energiją. O tada jau gali lėkt į kokį ažuolyną krautis teigiamos :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 27 Kov 2008, 11:10 
Atsijungęs
Site Admin
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 03 Vas 2007, 12:54
Pranešimai: 35795
Miestas: Aukštaitijoje
Pliusai: 794
tada as ieskosiu drebulyno :roll:

_________________
Paveikslėlis http://girl-rest.org.ua/?upd


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 30 Kov 2008, 13:23 
Atsijungęs
GURU
GURU
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pranešimai: 17172
Miestas: Kėdainių raj.
Pliusai: 736
Šokiruojantys žmonių rekordai

http://gatve.delfi.lt/news/idomybes/art ... d=16478414


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 30 Kov 2008, 15:16 
Atsijungęs
Virtuozas
Virtuozas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 20 Gru 2006, 19:18
Pranešimai: 3967
Miestas: SIAULIAI
As pernai tokiam drebulyne rudeny grybus rinkau,nu ir drebejau pati su tais medziais.net juokas imt pradejo.Sirdis ir ta spurda.Paskui isejom i toki pusyna -ir atrodo nieks nebedreba.Tai vyras juokes ,kad as laukine-prie medziu prisitaikau.O greiciausiai tikrai drebules veike.... :roll:


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 02 Bal 2008, 22:36 
Atsijungęs
Virtuozas
Virtuozas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 20 Gru 2006, 19:18
Pranešimai: 3967
Miestas: SIAULIAI
ŽVAKIŲ MAGIJA
Tai viena iš seniausių ir lengviausių magijos formų. Ugnis žavi žmogų jau daugybę amžių ir jos naudojimas magiškais tikslais labai efektyvus. Žvakių magijai naudojamos spalvotos žvakės simbolizuojančios trokštamus dalykus, tikslus ar žmones.
Klasikinis žvakių magijos pavyzdys yra torto žvakučių pūtimas per gimimo dieną. Jei dar neskaitėte apie ritualo sudedamąsias dalis siūlau tai padaryti dabar, kad galėtumėte palyginti gimtadienio žvakučių pūtimą su magišku ritualu.
Visų pirma turėtumėte pastebėti, jog ši ceremonija atliekama įpatingu laiku – žmogaus gimimo dieną. Be to yra sukuriama įpatinga nuotaika ir nekasdienė aplinka. Pats ugnies užpūtimas taip pat turi visas pagrindines magiško ritualo dalis: konkretus kerų tikslas – noras, energijos sukaupimas – kelios akimirkos tylos kai mąstoma apie savo norą ir galiausiai energijos išlaisvinimas – žvakių užpūtimas. Be to visi susirinkę, gero linkintys draugai ir artimieji, savo dalyvavimu (dažniausiai sustoję ratu aplink stalą) suteikia žvakes pučiančiąjam papildomos energijos.
Manau iš šio palyginimo susidarėte bendrą vaizdą kas yra žvakių magija. Iš tikrųjų viskas gali būti taip paprasta kaip ką tik aprašytame pavyzdyje, bet jei jūsų vaizduotei išjudinti reikia ko nors sudėtingesnio skaitykite toliau.
Žvakių kerai atliekami kaip įprasto ritualo dalis. Kadangi su ritualo struktūra jau esate pažįstami dabar panagrinėsime tik specifinius, su žvakių magija susijusius klausimus.
Visų pirma atminkite, jog žvakės yra tik įrankis. Taip pat kaip durklas ar taurė. Jos yra tik tai, kuo jas padarote ir padeda nukreipti jūsų pačių energija.
Galite naudoti tokias žvakes, kokios jums patinka, bet siūlyčiau rinktis paprastesnės formos ir vienspalves, kad neblaškytų dėmesio. Natūralios medžiagos yra geriau, bet turiu prisipažinti, jog aš pati naudoju dailias sintetines :) Taip pat paprastai laikomasi taisyklės kerams naudoti naują, dar niekada nedegtą žvakę. Tiesa, jei tai meditavimo žvakė geriau nusipirkti didelę ir nuolat ją naudoti šiam tikslui. Taip pat galite įsigyti didelę žvakę jei planuojate ilgą laiką pakartotinai atlikinėti tuos pačius kerus. Svarbiausia nenaudoti tos pačios žvakės skirtingiems kerams ar kaip vakarienės stalo papuošimo.
Kas dėl spalvų tai čia labai individualus dalykas. Aš esu perskaičiusi daugelio žmonių sarašus kokia spalva ką simbolizuoja ir žinot ka – nėra dviejų vienodų. Vieni gydymui naudoja žydras žvakes, kiti žalias arba auksines. Siūlau sudaryti savo sarašą. Tiesiog surašykite ant lapo popieriaus visas spalvas ir šalia parašykite, ką jūsų manymu jos simbolizuoja. Arba galite pradėti iš antro galo: pirmiausia surašykite jums svarbius dalykus (grožis, meilė, sveikata, pinigai, harmonija), o tada pagalvokite, kokia spalva galėtų juos simbolizuoti.
Visuomet naudinga turėti atsargoje keletą baltų žvakių nes jos universalios. Galite jas naudoti jei neapsisprendžiate, kokia spalva geriausiai atitiktų jūsų troškimą arba jei neturite tinkamos spalvos žvakių.
Tie kas suteikia labai daug reikšmės pačiai žvakei, prieš ritualą ją pašventina ir tam tikru būdu įtrina tikslą atitinkančiu aliejumi ar/ir žolelėmis. Man atrodo, kad svarbiausia yra pati ugnis, o ne žvakė, todėl aš pasitenkinu tik tinkama jos spalva.
Prieš pradėdami ritualą įsitikinkite, kad turite pakankamai laiko, nes žvakė turi sudegti iki galo. Labai patogu naudoti mažytes žvakes arba netgi torto žvakutes, jei tai “vienkartiniai” kerai. Jei planuojate ta pati ritualą kartoti ilgesnį laiką žvakę tiesiog užgesinkite iki kito karto.
Paties ritualo metu galite tiesiog įsivaizduoti savo tikslą, galite aštriu smeigtuku įrėžti jo simbolį ar net trumpą užkalbėjimą ant žvakės arba galite užrašyti savo norą ant lapelio ir jį sudegintį. Jei jums labiausiai patinka paskutinis variantas iš anksto pasirūpinkite pelenine.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 05 Bal 2008, 11:16 
Atsijungęs
GURU
GURU
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pranešimai: 17172
Miestas: Kėdainių raj.
Pliusai: 736
Ant G.W.Busho stalo - Kijevo kotletai
Ukrainos prezidento spaudos tarnyba pirmadienį pranešė, kad JAV prezidentą George'ą W.Bushą Kijevo Borispolio oro uoste pasitiks ministrai, kiti oficialūs asmenys, diplomatai.
Žinomas ir Amerikos prezidento oficialaus sutikimo antradienį ryte priešais Ukrainos valstybės vadovo sekretoriatą scenarijus.
Per oficialią JAV prezidento sutikimo ceremoniją atliekant JAV ir Ukrainos valstybinius himnus nuaidės vadinamasis nacijų saliutas - 21 artilerijos salvė, - sakė prezidento atstovė spaudai Irina Vanikova. Pasak jos, tai labai sena tradicija, kuomet į užsienio uostą įplaukiantys laivai iššaudavo savo patrankų sviedinius parodydami, jog atvyksta su gerais ketinimais.
Atstovė spaudai papasakojo, kad Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka su žmona Jekaterina ketina padovanoti Bushams didelę medinę lėkštę, liaudies meistrų išmargintą ornamentais, o Amerikos delegacijos nariai gaus tautinių suvenyrų, tarp jų ir medinių dėžučių.
Atstovė spauda neslėpė ir to, kuo bus vaišinami George'as ir Laura Bushai per iškilmingą priėmimą svečių garbei. Į stalą bus nešami tradiciniai ukrainietiški patiekalai, tarp jų ir visiems gerai žinomi Kijevo kotletai iš vištienos. Desertui bus siūloma ragauti garsiųjų virtinukų su vyšni


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 05 Bal 2008, 11:19 
Atsijungęs
GURU
GURU
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pranešimai: 17172
Miestas: Kėdainių raj.
Pliusai: 736
Anglai pamėgo lietuviškus sūrelius, o kinai – kiaulių ausytes

Kinai ieško lietuviškų kiaulių ausyčių, anglai – sūrelių, indai skanauja silkę su karštomis bulvėmis, o turkai klausinėja knygų jiems nesuprantama kalba. Tai – ne scena iš filmo apie globalizaciją, o lietuvių verslininkų, gabenančių į Didžiąją Britaniją mūsų šalyje gaminamus maisto produktus, kasdienybė.
Žinoma, daugiausia gaminių, pažymėtų jiems gerai pažįstamomis etiketėmis, nuperka išeiviai. Net atokesniame Jungtinės Karalystės regione gyvenantys lietuviai gali jaustis lyg gimtinėje. Šimtuose parduotuvių nesunku rasti lietuviškos duonos, sūrio, dešros, pieno, silkės, laikraščių. Norint paskaityti knygą gimtąja kalba ar pasiklausyti šiomis dienomis populiarios muzikos nebūtina keliauti į Lietuvą ar laukti su lauktuvėmis atvykstančių artimųjų.
Pagrindinė lietuviškų maisto produktų didmenininkė – jau penkerius metus veikianti kompanija „Lituanica“. Jos bazėje Rytų Londone, Barkingo rajone, glaudžiasi ir lietuviškomis knygomis, muzika bei filmais prekiaujanti bendrovė „Knygnešys“. Ne itin toli – Niūheme įsikūrusi kita lietuvių kompanija, užsiimanti didmenine prekyba, – „Lignesa Foods“.

Verslą pradėjo nuo Airijos

„Lituanicą“ galima vadinti lietuviškų gaminių į išeivių pamėgtas salų valstybes – Airiją ir Didžiąją Britaniją pioniere. Pirmasis bendrovės sandėlis duris atvėrė 2002 m. pradžioje Dubline, po metų – Londone. Rolandas Sakauskas, pradėjęs verstis didmenine prekyba lietuviškais maisto produktais Airijoje, įsivažiavusį verslą paliko sesers šeimai, o pats atvyko į gretimą šalį viską pradėti nuo nulio.
Dėl didėjančios maisto iš Rytų Europos paklausos „Lituanica" prieš kurį laiką persikraustė į naują – didesnę bazę. Senoji naudojama kaip pagalbinis sandėlis. Kaip DELFI pasakojo verslininkas, Dubline veikianti bazė – dar didesnė nei Londono. Mat Airijoje kompanija turi net 16 mažmeninės prekybos parduotuvių, o Didžiosios Britanijos sostinėje – penkias.
„Lituanica“ lietuviškais produktais taip pat aprūpina apie 280 Jungtinėje Karalystėje ir apie 200 Airijoje veikiančių parduotuvių. Anot R. Sakausko, jos priklauso ne tik išeiviams iš mūsų šalies, tačiau ir anglams, indams, pakistaniečiams, turkams. Iš Lietuvos vežamais gaminiais domisi įvairių tautybių verslininkai, prekiaujantys didmiesčių rajonuose ar miesteliuose, kur gyvena daugiau lietuvių.
Tiesa, pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos sostinės centre netoli London Bridž įsikūrusioje „Lituanicos“ parduotuvėje septyni iš dešimties pirkėjų būna britai. Į šią parduotuvę dažniausiai užsuka aplinkinių biurų darbuotojai.
Kitose parduotuvėse taip pat mielai lankosi ne tik naujieji ir senosios kartos išeiviai, bet ir anglai. Šie, R. Sakausko teigimu, dažnai ieško sūrelių, jogurto, silkės su įvairiais padažais.

Britanijoje prekės „atpinga“

„Lituanica“ prekes gabena ne tik iš Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių, Lenkijos, Vokietijos, kur gaminama nemažai rusiškų produktų, Norvegijos, Belgijos, Rumunijos, Bulgarijos.
Tam kompanija nuo pat veiklos pradžios samdo vieną transporto bendrovę. Balandžio pabaigoje „Lituanica“ planuoja Lietuvoje atidaryti distribucijos centrą, į kurį bus atgabenami produktai, o iš jo keliaus į užsienį.
Maždaug 95 proc. kompanijos asortimento sudaro maistas – mėsa, žuvis, duona, pieno produktai, konservai, prieskoniai, saldumynai, vaistažolių arbatos, gaivieji gėrimai, alus, kiti gaminiai. Likusią dalį – spauda, neseniai pradėti vežti ir jau neblogai perkami šampūnai, prausikliai, kitos higienos priemonės.Pasak R. Sakausko, nemaža dalis prekių, net pasiekusios Didžiąją Britaniją, būna pigesnės nei mūsų šalies parduotuvėse.„Jau antrą savaitę esu Lietuvoje ir darosi baisu – kaip čia pragyvena žmonės? Kažkoks absurdas. Štai užėjęs papietauti pastebėjau, kad mineralinio vandens „Evian“ buteliukas kainuoja 5 litus, o pas mus – 30 pensų (apie 1,3 lito). Gerai lietuviai gyvena…“ – ironizavo verslininkas.
Maždaug 50 darbuotojų vien Didžiojoje Britanijoje turinti „Lituanica“, kaip spėjo R. Sakauskas, užima apie keturis penktadalius rinkos.
Kai kurios nedidelės parduotuvės, anot pašnekovo, turi savo tiekėjus, kurie prekes jiems gabena, pavyzdžiui, autobusiukais.

Neveža tik trumpai galiojančių prekių

Gegužę bus dveji metai, kai veikia didmenine prekyba maisto produktais ir kitais gaminiais besiverčianti kompanija „Lignesa Foods“. Ši bendrovė, antroji lietuviškų produktų importo į Didžiąją Britaniją rinkos žaidėja, buvo tiesioginė lietuviško kapitalo investicija.
Tauragės rajone įsikūrusi žuvies perdirbimo įmonė „Lignesa“, nusprendusi plėstis į Vakarus, pasirinko Didžiąją Britaniją, kur gyvena mažiausiai 100 tūkst. išeivių iš Lietuvos.
Kaip DELFI pasakojo „Lignesa Foods“ vadovas Žilvinas Urbutis, pirmiausia planuota tiekti tik žuvies produktus, tačiau pamačius, kad yra ir kitų gaminių – mėsos, pieno, duonos – poreikis, veiklos sritis išsiplėtė.
Šiuo metu bendrovė į Didžiąją Britaniją veža 3-3,5 tūkst. pavadinimų įvairių maisto produktų – nuo mineralinio vandens iki silkės. Tarp jų nėra tik labai specifinių gaminių, kurių galiojimo laikas trumpas, pavyzdžiui, kai kurių pieno produktų, todėl tenka gabenti tik termiškai apdorotą pieną. Produktai vežami daugiausia iš Lietuvos, bet yra ir latvių, lenkų produkcijos.
Dauguma prekių perkamos tiesiai iš gamintojų, kai kurios – iš tarpininkų, mat taip pigiau. Produktai iš visos Lietuvos suvežami į sandėlį „Lignesos“ teritorijoje, o iš ten sunkvežimiais keliauja į Londone įrengtą bazę.
Bendrovės „Lignesa Foods“ klientai yra maždaug 200 parduotuvių, veikiančių įvairiose šalies vietose – nuo Londono iki Škotijos. Du trečdaliai šių parduotuvių, Ž. Urbučio teigimu, yra įkurtos lietuvių, kitų šeimininkai – lenkai, rusai, britai. Lietuviškus produktus mielai perka vietos gyventojai, vėliau juos parduodantys turguje.
„Neseniai buvo atvykęs vienas klientas, tikras britas, neturintis jokių ryšių su Lietuva, bet mūsų dėka atradęs lietuvišką maistą. Jis pasakojo, kad itin išaugo kiaulių ausų pardavimas, mat šiuo produktu itin susidomėjo kinai“, - kalbėjo kompanijos vadovas.
Pernai silkės su lietuviška grietine, svogūnais ir karštomis bulvėmis buvo galima paskanauti ir Londone veikiančiuose indų restoranuose „Cafe Spice Namaste“.

Užsimoję dar labiau plėstis
Pagrindinei šios bendrovės konkurentei „Lituanicai“ tenka didesnė rinkos dalis. Anot Ž. Urbučio, jo vadovaujamos bendrovės privalumas – didesnė žuvies produktų įvairovė. Kai kurie gaminiai, sukrauti bendrovės sandėlyje, kainuoja tiek pat kiek Lietuvoje ar dar mažiau.
Verslininkas negalėjo išskirti nė vienos maisto produktų grupės, kuri būtų perkama aktyviau už kitas. Tačiau pirkėjo paveikslą jis sakė jau susidaręs.
„Žmonėms svarbu kaina, kokybė, net tam tikri lingvistiniai dalykai. Britanija turi senas tradicijas, mūsų žmonės sunkiai adaptuojasi. Daugelis emigrantų, ypač vyresnioji karta, prasčiau kalba angliškai, todėl jaučiasi nepilnaverčiai, - kalbėjo pašnekovas. – O mes esame lietuvybės sala. Pirkdami pažįstamus maisto produktus su lietuviškomis etiketėmis jie pasijunta psichologiškai geriau. O jei dar ateina į lietuvišką parduotuvę ir randa lietuviškos spaudos…“
Iš viso „Lignesa Foods“ turi septynis darbuotojus lietuvius. Kiek bendrovei, užsimojusiai plėsti verslą į Didžiąją Britaniją, teko investuoti, Ž. Urbutis neatskleidė, tačiau neslėpė, kad suma viršijo planuotą. Be to, teko perprasti kitokią verslo kultūrą, gauti įvairius leidimus, apie kuriuos sėdint Lietuvoje sunku nutuokti.
Paklaustas, gal plėstis Lietuvoje apsimokėtų labiau, verslininkas sakė, jog viskas priklauso nuo planų. „Lignesa“ buvo užsibrėžusi įsitvirtinti Europos Sąjungos rinkoje. Jungtinė Karalystė yra pakankamai didelė šalis, be to, čia gyvena nemažai lietuvių.
„Praėjo dar nedaug laiko, kad visiškai įsitvirtintume rinkoje, bet kol kas Lietuvai gėdos nepadarėme, - pažymėjo Ž. Urbutis. – Šiuo metu matome perspektyvą, norisi plėstis. Žinoma, yra šalutinių faktorių. Krenta svaro kursas – dar pernai rudenį jis kainavo per 5 litus, o dabar – tik puspenkto. Dėl to teko pakelti kainas, juolab kad maistas ir Lietuvoje brangsta. Pirkėjai natūraliai į tai reaguoja neigiamai“.

Knygų nereikia važiuoti į Lietuvą
Jau kurį laiką verslininkai į Didžiąją Britaniją gabena ne tik dešrą, silkę ir juodą duoną, bet ir Lietuvoje išleistas knygas: nuo vadovėlių iki Biblijos.
Kol kas vienintelis lietuviškas knygynas Didžiojoje Britanijoje „Knygnešys“ įsikūręs „Lituanicos“ bazėje. Čia atkeliauti nepatingėję išeiviai gali įsigyti ir skaitinių, ir kompaktinių plokštelių ar DVD su įvairiais filmais.
Tačiau didelė dalis knygų, kaip ir maisto produktai, iškeliauja į parduotuves. Be to, jas galima užsisakyti internetu. Knygyno šeimininkai juokiasi esantys lyg šiuolaikiniai knygnešiai, mat skaitinius ne tik atgabena iš Lietuvos, bet ir, britų paštui sustreikavus, nuveža į namus ar mieste atiduoda tiesiai į užsakovo rankas.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 05 Bal 2008, 12:17 
Atsijungęs
Virtuozas
Virtuozas

Užsiregistravo: 26 Rgp 2007, 18:57
Pranešimai: 2016
Pliusai: 1
Populiarėja kulinarinis turizmas

Šiandien maistas užkariauja ne tik vyrų meilę, bet ir sparčiai populiarėja kaip turizmo rūšis, ypač JAV. Per pastaruosius trejus metus beveik 27 mln. arba kas šeštas amerikietis rinkosi atostogas pagal savo skrandžio pageidavimus – ten, kur išskirtinis dėmesys skiriamas maistui ir vynui.

Atsakyti, kodėl kulinarinės kelionės populiarios, nesudėtinga – norint pasimėgauti maistu nereikia daug pastangų: pavyzdžiui, įtempus ausis klausytis istorinių faktų ar kopti į kalno viršūnę, kad išvystum kvapą gniaužiantį vaizdą. Maisto kalba lengvai suprantama – ji slypi skonyje, kvapuose, reginyje ir formose.

Kulinarinių kelionių populiarumas šį tą pakeitė ir amerikiečių kultūroje – šalyje pastebimas ypač didelis susidomėjimas maistu: atsirado daug didesnė maisto produktų pasiūla, kulinarinių TV laidų ir internetinių diskusijų šia tema. Todėl sociologas Barry Glassner drąsiai teigia, jog “šiandien mes esame tai, ką valgome, o per maistą geriau pažįstame kitus žmones bei kultūras“.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 05 Bal 2008, 12:18 
Atsijungęs
Virtuozas
Virtuozas

Užsiregistravo: 26 Rgp 2007, 18:57
Pranešimai: 2016
Pliusai: 1
Kulinarinis turizmas ieško užuovėjos Egipto piramidžių papėdėje

Vis populiarėjančiam maisto turizmui lemta triumfuoti – pinigų sumos, išleidžiamos šiam malonumui, auga kaip ant mielių, o norint patenkinti šią aistrą – keliones tenka planuoti gerokai į priekį.

Neseniai vykusią maisto fiestą Bankoke, kurioje turtingi gurmanai nepašykštėjo 25 tūkst. JAV dolerių (65 tūkst. litų) už vakarienę, jau spėjo nustelbti naujas pasiūlymas – ištaiginga puota Egipte Gizos piramidžių papėdėje.

Romantiškos šventės, kurią suruoš garsiausi pasaulio virtuvės paslaptis išmanantys kulinarai, laukiama tik 2008 m. gruodžio 12 d., bet užsisakyti vietas patariama iš anksto. Kaina dar nenustatyta, bet manoma, jog ji bus kiek kuklesnė nei Bankoke ir neturėtų viršyti 10 tūkst. JAV dolerių (26 tūkst. litų), bet užtat pakvies kur kas daugiau milijonierių – apie 500.

Puotos meniu sudarys įvairiausi pasaulio virtuvių patiekalai. Vienas aukščiausios klasės kulinaras 800 m. ilgio virtuvėje piramidės pašonėje maistą ruoš vidutiniškai 17 gurmanų. Ir tai dar ne viskas – patiekalai bus sugrupuoti su geriausiai prie jų derančiais pasaulio vynais.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 05 Bal 2008, 13:42 
Atsijungęs
GURU
GURU
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pranešimai: 17172
Miestas: Kėdainių raj.
Pliusai: 736
Pasakojimas apie vyno rūsius ir tikrą Gruzijos vyndarį

Kai Tbilisio centre esančio viešbučio administratorės paklausiau, kur netoli galima rasti kokį nors didelį prekybos centrą, ji atsakė, kad „visas Tbilisis yra didelis prekybos centras“. Iš karto pagavusi klausiamą žvilgsnį moteris greitai pridūrė, kad juokauja.
„Jei norite saldainių, teiks eiti į vieną parduotuvę. Suvenyrų – į kitą. Jei norite gruziniško vyno – geriausia užsukti į netoli esančią nedidelę parduotuvytę prie Operos teatro Rustavelio prospekte. Ten gausite iš tiesų neblogo vyno“, – sakė administratorė ir paaiškino, kaip iki ten nueiti.
Neslėpsiu, viešbučio administratorės patarimas tikrai nenuvylė.

Garbingiems svečiams – ekskursija
Rasti moters nurodytą parduotuvę nebuvo sunku. Viduje pasitikę keli vyrai iš karto maloniai sutiko padėti renkantis vyną. Tačiau išgirdęs, kad vyną pirks svečiai iš Lietuvos, vienas vyriškis netikėtai pasiūlė pirmiausiai leistis su juo į ekskursiją po gėrimų rūsį, esantį pastato apačioje.
„Mano vardas yra Važa, o pavardė labai sunki – Ularjišvili, – juokdamasis prisistato vyriškis. – Visas „ūkis“, kurį čia matote, yra mano šeimos verslas. Dirbu aš pats, mano žmona, duktė. Greta parduotuvės turime nedidelį restoranėlį, čia pat įrengtas baras, o rūsyje laikome putojantį vyną, kurį žmonės vadina šampanu. Jį gaminame mes patys.“
Važa Ularjišvilis sako, kad netoli Tbilisio jis turi vynuogyną, nedidelę vyno gamyklėlę. „Iš viso mano firmoje dirba septyniolika žmonių, įskaitant mane ir mano šeimą. Verslas nedidelis, bet jį sukūriau tam, kad propaguočiau ir reklamuočiau geriausias tradicinės Gruzijos vynininkystės tradicijas“, – pasakoja svetingas šeimininkas.
V. Ularjišvilis pakviečia apžiūrėti garbingose vietose laikomas dvi reto vyno kolekcijas. Vynas čia surinktas iš viso pasaulio – Prancūzijos, Čilės, Argentinos, kitų šalių. Kai kurioms vyno rūšims – 50 metų, didžiuodamasis praneša Važa. Jis sako, kad ne visų rūšių vyną galima ilgai laikyti. Tačiau brangiam ir kokybiškam rūšiniam vynui ilgas laikymas buteliuose nekenkia.
„Aš jau trisdešimt metų sukuosi vynininkystės versle. Iš jų dešimt metų turiu savą verslą. Iki tol dirbau valstybinėse įmonėse, bet tais laikais nieko sava negalėjome turėti“, – pasakoja gruzinas.
Vyno kaina, pasak vynininko, visame pasaulyje priklauso nuo to, kur išaugintos vynuogės, kokia jų rūšis, nuo pagaminimo savikainos. Labai svarbu yra tai, ar vyno darykla turi savo vynuogyną. „Aš turiu savo vynuogyną, pats jame dirbu. Greta vynuogyno yra įkurta gamyklėlė. Ten gaminame raudonąjį ir baltąjį vyną, sausą ir pusiau saldų, taip pat vyną ruošiame šampano gamybai. Vėliau paruoštą vyną atsivežame čia, į Tbilisį, ir rūsyje prasideda ilgas ir sudėtingas šampano gamybos procesas“, – pasakoja V. Ularjišvilis.

Gamybos procesas užtrunka trejus metus
Trisdešimt metų vyną gaminantis vyriškis sako, kad gamindamas putojantį vyną jis bendradarbiauja su prancūzais, naudojasi jų gamybos technologija. „Geriausias yra trejus metus išlaikytas šampanas. Jo gamybai kovo mėnesį jau pradėjome naudoti pernykščio derliaus vyną. Trejus metus išlaikytame gėrime geriausiai atsiskleidžia visos šampano savybės“, – pasakoja Važa.
Pasakodamas apie sudėtingą putojančio vyno gamybą V. Ularjišvilis vedžioja skliautuoto rūsio labirintais. Vyriškis rodo šimtus butelių, kurie, dvejus metus pragulėję ramiai, dabar kasdien rankomis yra pasukami lygiai po aštuntadalį apsisukimo.
Kitoje salėje stovi kamščių keitimo įranga, dar kitoje – jau pagamintas šampanas.
„Viena partija šampano pagaminama per trejus. Per tą laiką visi gamintojai patiria didelių nuostolių – jų neįmanoma padengti taip greitai, kaip norėtųsi. Todėl Gruzijoje, o ir kitose šalyse, jau leista pardavinėti šampaną, kurio gamybos ciklas – ne trumpiau kaip metai. Taip galima sumažinti nuostolius. Tačiau visi vis tiek stengiasi gėrimą išlaikyti trejus metus. Tada jis būna geriausias“, – pasakoja vyno verslo savininkas.
V. Ularjišvilis teigia, kad jo gaminamam gėrimui skirtos vynuogės auga centrinėje Gruzijos dalyje, optimaliame aukštyje – 600 m virš jūros lygio. Vyndario bendrovė gamina putojantį vyną, kuris pavadintas „Karalienė Margo“. Gėrimas išvežamas parduoti į Vakarų Europą. „Mes turime tik vieną parduotuvę, bet stambios firmos, kurios pačios negamina šampano, gėrimą užsako pas mus. Mes pagaminame, ant butelio klijuojamos tos firmos etiketės ir jis išvežamas parduoti. Viskas, kas sukrauta rūsyje, skirta vienai tokiai firmai. Gėrimas keliaus į Belgiją“, – pasakoja Važa.

Galėtų atvežti ir į Lietuvą

„Tbilisio centre išlaikyti tokį ūkį yra nepaprastai sunku. Tačiau mano tikslas – propaguoti tradicinę Gruzijos ūkio šaką, be kurios mūsų šalis prarastų savo identitetą. Labai gaila, bet vietos gyventojai pas mus beveik neperka. Mūsų klientai – Gruzijos svečiai. Vietinių yra gal tik vienas procentas. Jie pas mus perka tik tada, kai nori pavaišinti svečius ar patys į užsienį veža ką nors gruziniška“, – sako V. Ularjišvilis.
Pasak vyndario, jaunimas vyno Gruzijoje irgi beveik negeria. „Jie eina į barus ir geria visokius kitokius, dažnai stiprius gėrimus. Taip pat piktnaudžiauja alumi, martiniu. Mūsų žmonės jau pamiršo tai, kuo didžiavosi mūsų protėviai. Ir dėl to kalta sovietinė sistema, kurioje gyvenome. Ji viską sunaikino“, – apgailestauja vyno parduotuvės savininkas, iš rūsio pakilęs į viršų ir padedantis išsirinkti gėrimus.
Išgirdęs, kad Lietuvoje nusipirkti gero gruziniško vyno yra gana keblu, Važa šypsodamasis pateikia verslo planą: „Galime ir pas jus savo produkciją gabenti. Bus gera proga išplėsti vynuogyną. Jūs tik pasirūpinkite patalpomis, visa kita – mano galvos skausmas“, – vietoje kelių planuotų buteliukų, po dėžę vyno išsinešančius svečius išlydi šeimininkas.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 07 Bal 2008, 06:50 
Atsijungęs
GURU
GURU
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pranešimai: 17172
Miestas: Kėdainių raj.
Pliusai: 736
Rafinuotas maistas gali prišaukti vėžį

http://www.delfi.lt/news/daily/Health/a ... d=16584119


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 10 Bal 2008, 06:48 
Atsijungęs
GURU
GURU
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pranešimai: 17172
Miestas: Kėdainių raj.
Pliusai: 736
Vokietijoje atidarytas restoranas be padavėjų

Vokietijos Niurnbergo mieste duris atvėrė automatizuotas restoranas, kuriame lankytojai užsisako patiekalų sensoriniais monitoriais, įmontuotais staleliuose, rašo Didžiosios Britanijos laikraštis "The Telegraph".
Maisto užsakymas siunčiamas į pastato palėpėje esančią virtuvę, o iš ten patiekalai nuleidžiami specialiais bėgiais, privestais prie kiekvieno stalelio. Dėl šių bėgių restorano interjeras primena atrakcionų parką.
Laukdami savo užsakyto patiekalo restorano lankytojai minėtaisiais monitoriais gali išsiųsti SMS žinučių ar elektroninių laiškų.
Restorano savininkas Michaelis Mackas teigia, kad tokia idėja jam kilo prieš 10 metų. Jo teigimu, dabar staleliai automatizuotame restorane yra užsakyti kelioms savaitėms į priekį.
Lankytojus į restoraną vilioja atmosfera, galimybė nemokėti arbatpinigių. Tačiau vyresnio amžiaus klientai dažnai nemoka naudotis moderniais monitoriais.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 10 Bal 2008, 08:17 
Atsijungęs
Gurmanas
Gurmanas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 15 Lap 2007, 18:10
Pranešimai: 1931
Miestas: Boston
Pliusai: 1
Kaip įdomu būtų ten nuvykt :P

_________________
http://rankdarbiupasaulis.wordpress.com/


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 10 Bal 2008, 12:52 
Atsijungęs
GURU
GURU
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pranešimai: 17172
Miestas: Kėdainių raj.
Pliusai: 736
Virtuvės subtilybės: garnyras
Garnyrai - neatskiriama patiekalo dalis. Nors jų būna įvairiausių, reikėtų žinoti kelias derinimo prie patiekalo taisykles. O tuomet ir akiai bus malonu, ir skrandžiui gardu.

Pirma taisyklė
Garnyro ir patiekalo temperatūra turi būti vienoda - karštas patiekalas (kepsnys, žuvis), karštas garnyras, šaltas patiekalas, šaltas ir garnyras. Priešingu atveju, kai garnyro ir patiekalo temperatūros skirtingos, šaltojo garnyro sultys patiekalą gali atšaldyti ir jis taps ne toks skanus.

Antra taisyklė
Turi derėti patiekalo sunkumas ir lengvumas - kai patiekalas sunkus, garnyras turėtų būti lengvai virškinamas. Tam tinka daržovės, šviežios, truputį apkeptos, troškintos ar virtos, lengvai paruošta bulvių košė su įvairiais prieskoniais (aliejumi, bazilikais ar sūriu), ryžių apkepai. O jei ruošiamas kepsnys su skrandį apsunkinančiomis stipriai skrudintomis bulvėmis, galima patiekti taurę vyno, kuris ne tik pagardins patiekalą, bet ir padės jį lengviau suvirškinti.

Trečia taisyklė
Su vištiena geriausiai tinka vidutinio sunkumo garnyras iš makaronų, jų apkepo, bulvių košės, virtų ar žalių bulvių apkepų, vienų virtų ar maišytų su bulvėmis daržovių (brokolių, žiedinių kopūstų, pjaustytų morkų).

Ketvirta taisyklė
Kadangi žuvis yra pats lengviausias patiekalas, prie jos tinka ir sunkesni garnyrai - keptos ar virtos bulvės, ryžiai, blanširuotos daržovės (porą minučių verdančiame vandenyje palaikytos ir suminkštėjusios daržovės).

Penkta taisyklė
Apkeptos daržovės (morkos, baltieji ridikai, cukinijos, baklažanai) turėtų būti ne sukepusios, bet lengvai apskrudintos sviesto bei aliejaus mišinyje ant didelės ugnies, o blanširuotos ir suminkštėjusios gali būti apkepintos svieste bei apibarstytos prieskoniais (patroškintos daržovės praranda spalvą, išvaizdą, ir formą).

Keli patarimai:
Prie mėsos ar žuvies patiekalų tinka įvairūs apkepai: daržovių, bulvių, ryžių – juos patogiausia kepti iš karto formelėse arba skardoje ir vėliau supjaustyti - pavyzdžiui, ryžius galima sumaišyti su grietinėlės, kiaušinio mišiniu, o išvirtus makaronus sudėti į formą, sumaišyti su pasirinktu padažu ir įdėti į orkaitę – abiem atvejais bus skanus ir gerai pjaustomas garnyras. Beje, apkepus daug lengviau derinti prie pagrindinio patiekalo. Keptas daržoves galima pagardinti tiek šviežiais, tiek džiovintais bazilikais, mairūnais, pipirais, net čili.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 14 Bal 2008, 06:53 
Atsijungęs
GURU
GURU
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pranešimai: 17172
Miestas: Kėdainių raj.
Pliusai: 736
Nyderlandų restoranai sumanė neįprastas baudas klientams
Prie nebaigto valgyti maisto olandams nuo šiol lėkštėje tenka palikti ir 10 eurų centų monetą.
Nyderlandų maitinimo įstaigos kasmet į šiukšliadėžes išmeta apie 50 tūkstančių tonų nesuvalgyto maisto. Jo vertė siekia 235 milijonus eurų (per 811 milijonų litų). Ką daryti?
Minėtus apskaičiavimus prieš metus pateikė vienas Nyderlandų universitetas. Juos išgirdęs Sanderis Verschurenas iš labdaros organizacijos „Roterdamas padeda pasauliui“ ėmėsi neįprastos „baudų“ akcijos.
Akcijos taisyklės numato, jog už kiekvieną iki galo nesuvalgytą patiekalą olandai ir jų svečiai turės primokėti 10 euro centų. Ir visai nesvarbu, ar tai – plonas bulvės griežinėlis sriubos dubenėlyje, ar ant lėkštės krašto paliktas mėsgalis, ar neįveikta plaktos grietinėlės kepurė desertinėje.
Anot S.Verschureno, „bauda“ už maisto likučius lėkštėse – savanoriška: nėra jokios prievartos savo piniginę palengvinti 10 euro centų.
Tačiau akciją palaikančiuose restoranuose ir užkandinėse primenama, kad už šią sumą vieną dieną galima prasimaitinti Siera Leonėje.
„Kodėl Nyderlanduose užsisakomos pernelyg didelės maisto porcijos, o trečiųjų šalių gyventojai priversti gyventi pusbadžiu ar net badauti?“ – klausia akcijos organizatoriai.
Neįprastu būdu surinktos lėšos atiteks „Sunday Foundation“ organizacijai, kuri rūpinasi jau minėtos Siera Leonės benamių globa. Tikimasi, kad per mėnesį jai teks bent 5000 eurų (per 17 tūkstančių litų).


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 14 Bal 2008, 09:51 
Atsijungęs
Virtuozas
Virtuozas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 26 Spa 2007, 12:10
Pranešimai: 5310
Miestas: Klaipėda
Pliusai: 80
Geras, nesuvalgai ir dar moki! :lol:


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 14 Bal 2008, 14:16 
Atsijungęs
Patyręs dalyvis
Patyręs dalyvis
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 07 Rgp 2007, 14:26
Pranešimai: 275
Miestas: London
Pliusai: 60
Tai cia dar nieko :wink: Pas mus yra restoranu, kur reikia £10 moketi :wink: Nesuvalgei, mokek :wink: Arba sedek, kol suvalgysi :lol:


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 14 Bal 2008, 18:22 
Atsijungęs
GURU
GURU
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pranešimai: 17172
Miestas: Kėdainių raj.
Pliusai: 736
Ledai ir kebabai – ne tokie jau ir kenksmingi

Jei gaučiau po ėriuko koją kiekvieną kartą, kai moteris man pasako, kad nebevalgo raudonos mėsos, nes nori numesti svorio ir „būti sveika“, galėčiau atidaryti mėsos parduotuvę. Tačiau tiesa yra ta, kad liesa raudona mėsa gali turėti mažiau riebalų nei vištiena. 100g kukurūzais maitinto viščiuko mėsos yra 129 kalorijos ir 4,8g riebalų, o tokiame pačiame liesos jautienos nugarinės kiekyje yra 135 kalorijos, bet tik 4,5g riebalų.
Be to, nugarinėje yra tris kartus daugiau geležies, kurios trūksta daugeliui Britanijos moterų, ir keturis kartus daugiau cinko, stiprinančio imuninę sistemą. Tačiau jūs paklausite: o kaip dėl sočiųjų riebalų – tų, kurie užkemša kraujagysles? Viščiukas šiuo klausimu yra tik per plauką sveikesnis.
Niekas nesiūlo kasdien valgyti riebius kiaulienos šonkaulius, tačiau jei rinksitės liesą mėsą ir valgysite ją kelis kartus per savaitę, liesa raudona mėsa tik pagerins jūsų valgiaraštį, rašo timesonline.co.uk.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 14 Bal 2008, 18:22 
Atsijungęs
GURU
GURU
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pranešimai: 17172
Miestas: Kėdainių raj.
Pliusai: 736

Ledai


Akivaizdu, kad kas vakarą sėdint prieš televizorių suvalgyti po dėžutę riebių ledų nėra tiesiausias kelias į puikią sveikatą. Tačiau norint būti lieknam ir sveikam, nebūtina visiškai atsisakyti ledų. Ledai yra lėtai virškinami ir cukrų į mūsų kraują išskiria palaipsniui, o tai reiškia, kad kitaip nei šerbetas ar pudingas, jis pasotina mus ilgesniam laikui.
Tipinė 75g ledų porcija, kurioje yra 114 kalorijų ir 6g riebalų, yra žymiai geresnis pasirinkimas desertui nei gabalėlis varškės pyrago, turintis 511 kalorijų ir 43g riebalų.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 14 Bal 2008, 18:23 
Atsijungęs
GURU
GURU
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pranešimai: 17172
Miestas: Kėdainių raj.
Pliusai: 736

Balta duona


Siekdami padidinti ląstelienos kiekį savo maiste, daugelis iš mūsų perėjome nuo baltos prie rupios duonos, manydami, kad ši yra geresnis pasirinkimas. Taip darydami iš tiesų gauname daugiau ląstelienos. 50g baltos duonos yra tik 0,8g ląstelienos, tuo tarpu rupioje duonoje ląstelienos yra 2,5g ir tai yra gerai mūsų žarnynui (pageidautina dienos norma – 18g).
Tačiau kalbant apie mineralus, balta duona triumfuoja. Tai yra todėl, kad nuo pat Antrojo pasaulinio karo visi baltai duonai gaminti naudojami miltai yra praturtinti kalciu ir geležimi, o taip pat vitaminu B ir niacinu. Todėl kaulams reikalingo kalcio baltoje duonoje yra ne mažiau nei rupioje duonoje.
Štai įdomus faktas: kadangi balta duona turi mažiau ląstelienos, kalcis iš jos lengviau pasisavinamas nei iš rupios duonos, nes ląsteliena trukdo pasisavinti kalcį.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 14 Bal 2008, 18:23 
Atsijungęs
GURU
GURU
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pranešimai: 17172
Miestas: Kėdainių raj.
Pliusai: 736

Sviestas


Niekada nesupratau žmonių, kurie nuostabaus skonio iš pieno išsuktą sviestą iškeičia į dirbtinai sukietintą riebalų mišinį, vadinamą margarinu. Na taip, jei esate paveldėję aukštą cholesterolio kiekį, gal tai ir protingas sprendimas. 10g sviesto, kurio užtenka dviem riekelėms užtepti, turi 8g riebalų, iš kurių 5g yra sotieji riebalai.
Tai yra maždaug ketvirtadalis moters ir šeštadalis vyro dienos normos. Tai toks pat riebalų kiekis, koks yra mažame puodelyje kavos su pienu. Tad jei pradėtume rinktis kavą su nugriebtu pienu, galėtume drąsiai sukrimsti skrebutį su sviestu pusryčiams arba priešpiečiams.
Kitas sviesto privalumas yra tai, kad jis yra vienas iš tik keleto produktų, kuriame yra vitamino D (jo taip pat yra riebioje žuvyje). Tamsiai geltoname svieste, kuris gaminamas iš žole, o ne šienu mintančių karvių pieno, taip pat yra natūralaus antioksidanto betakarotino, kuris yra naudingas mūsų plaučiams ir širdžiai.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 14 Bal 2008, 18:23 
Atsijungęs
GURU
GURU
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pranešimai: 17172
Miestas: Kėdainių raj.
Pliusai: 736
Kebabai

Nors dažniausiai kebabai neasocijuojami su sveika mityba, tačiau „shish“ kebabas yra vienas sveikiausių greito maisto patiekalų. Įprastame avienos „shish“ kebabe yra 232 kalorijos ir 6g riebalų (jei renkatės kebabą su vištiena, kalorijų ir riebalų gaunate dar mažiau) ir nemažai naudingų mineralų, o taip pat ir geležies. Paprašyk, kad atskirai įdėtų salotų, ir gausi penktadalį kasdienės vaisių ir daržovių normos. Tačiau riebaus česnakinio padažo verčiau atsisakyti. Tai tiesiog majonezas su česnaku, tad viename jo šaukšte yra 207 kalorijos ir 22g riebalų (tuo tarpu visame McDonald‘s mėsainyje yra 250 kalorijų ir 8g riebalų). Rinkdamiesi „shish“ kebabą su vištiena tikrai sau nepakenksite.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 18 Bal 2008, 19:39 
Atsijungęs
GURU
GURU
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pranešimai: 17172
Miestas: Kėdainių raj.
Pliusai: 736
Ar žinote kad:

• asimiliacija (anabolizmas) - kai organizme susidaro nauji junginiai, atstatomos ir kuriamos naujos ląstelės,
• disimiliacija (katabolizmas) - kai asimiliacijos metu anksčiau susidarę junginiai suyra.

Baltymai -

pagrindinė organizmo statybinė medžiaga. Jie sudaryti iš aminorūgščių. Kai kurios jų sintetinamos žmogaus organizme (pakeičiamos), kai kurios ne (nepakeičiamos). Nepakeičiamų aminorūgščių būtina gauti su maistu, o pakeičiamų kiekį būtina papildyti. Vartojant įvairių maisto produktų, galima patenkinti visų aminorūgščių poreikį.

Riebalai -
arba (lipidai) - viena pagrindinių maistinių medžiagų, įeinančių į visų organizmo ląstelių sudėtį. Jie yra energijos šaltinis, dalyvauja termoreguliacijos procesuose, aprūpina organizmą nepakeičiamomis riebalų rūgštimis, riebaluose tirpiais vitaminais - A, D, E, K bei pagerina riebaluose tirpių vitaminų įsisavinimą. Riebalai sudaryti iš glicerolio ir sočiųjų, mononesočių ir polinesočių riebalų rūgščių, kurias būtina gauti su maistu ir kurių organizmas nesintetina.

Angliavandeniai -

pagrindinis energijos šaltinis, gaunami su augaliniu maistu. Jie įeina į audinių ir ląstelių sudėtį, o atsargos kaupiamos kepenyse ir raumenyse glikogeno, virstančiu gliukoze, pavidalu. Angliavandenių perteklius virsta riebalais.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 20 Bal 2008, 11:16 
Atsijungęs
GURU
GURU
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pranešimai: 17172
Miestas: Kėdainių raj.
Pliusai: 736
Elektrėnuose atidaroma čėčėnų duonos gaminių kepykla

Elektrėnuose pirmadienį atidaroma prieglobstį Lietuvoje gavusių pabėgėlių iš karo nualintos Čėčėnijos nacionalinių duonos gaminių kepykla „Berkat“.
Kepykla duris atvers kaip vienas pirmųjų Lietuvos vykdomos integracijos politikos projektų, kuriuo prieglobstį Lietuvoje gavę užsieniečiai skatinami kurti savo verslą.
Pirmosios čėčėnų duonos gaminių kepyklos „Berkat“ savininkai - trečius metus Elektrėnuose gyvenantys Movludin ir Alpatu Zakrievai, turintys tris vaikus. Pavadinimas „Berkat“ išvertus iš čėčėnų kalbos reiškia „gerumą“ arba „padėką“.
Parama čėčėnų šeimos verslui suteikta įgyvendinant specialią valstybės paramos programą, skirtą Lietuvoje prieglobstį gavusiems užsieniečiams. Atidarysimos kepyklos savininkas M.Zakrievas paramos sulaukė parengęs verslo planą.
Elektrėnų savivaldybė šiam tikslui skyrė 4 tūkst. litų, dar 13 tūkst. litų atkeliavo iš kasmet prieglobstį gavusių užsieniečių integracijai skiriamų valstybės biudžeto lėšų.
Praėjusiais metais Lietuva sulaukė 480 prašymų suteikti prieglobstį, iš jų 402 buvo patenkinti.
Prieglobstį gavę užsieniečiai turi teisę į valstybės paramą. Ši parama pabėgėlių integracijai yra panaudojama keliomis kryptimis: organizuojamas laikinas apgyvendinimas, lietuvių kalbos kursai suaugusiesiems ir vaikams, užtikrinama socialinė ir sveikatos apsauga, padedama įsidarbinti ar persikvalifikuoti.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 21 Bal 2008, 00:35 
Atsijungęs
Virtuozas
Virtuozas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 20 Gru 2006, 19:18
Pranešimai: 3967
Miestas: SIAULIAI
cia apie organines ir neorganines medziagas maisto pramoneje.tik truputis.
http://www.kavsuc.lt/?m=37&l=101


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 21 Bal 2008, 18:54 
Atsijungęs
Virtuozas
Virtuozas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 12 Rgs 2006, 11:05
Pranešimai: 8898
Miestas: Kaunas/Mažeikiai
Pliusai: 101
Nieko sau truputis :shock:

_________________
Paveikslėlis


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 21 Bal 2008, 19:12 
Atsijungęs
Virtuozas
Virtuozas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 20 Gru 2006, 19:18
Pranešimai: 3967
Miestas: SIAULIAI
nu,as cia del tu zaliu citrinu,laimo,aiskinuos,kad nenoriu nieko blogo,pyktis is viso nemegstu,ir is viso ,man nepatinka zmogui pasakyt kazka nemalonaus.geriau patylet.Bet ,kai kada reikia argumentu,nes zodis yra tik zodis. :roll: Ai,kartais pasidarau filosofe,tai didelis mano minusas. 8) :roll:


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 21 Bal 2008, 19:49 
Atsijungęs
Site Admin
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 03 Vas 2007, 12:54
Pranešimai: 35795
Miestas: Aukštaitijoje
Pliusai: 794
visai cia ne minusas,as taip manau :roll:

_________________
Paveikslėlis http://girl-rest.org.ua/?upd


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 21 Bal 2008, 19:56 
Atsijungęs
Virtuozas
Virtuozas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 20 Gru 2006, 19:18
Pranešimai: 3967
Miestas: SIAULIAI
bet juk ,jeigu pasakai zmogui ka nemalonaus,reik paaiskint,kodel.As ne megeja drabstytis kritikom.jums as gi zinoma.tikrai nenoriu nieko supykint,bet nepatinka,kai isivaizduoja protingesnes ,negu yra.Mes visos labai liuxines ,issilavinusios,grazios,protingos,gabios,ledines mergaites ,zodziu,ir visai nesvarbu,kiek mums,svarbu,kas sirdy!!! :!:
o ,kad sakai,Tutsi,kad ne minusas,tai jau klysti.Is manes visa seimyna juokias.Sake-ikalk vini i siena,parodyk mamai,ir paprasyk,kad valanda paskaita skaitytu mokslininkams-tai jai tik pasilinksminimas.Va taip is manes saipos. :oops: :oops: :oops:


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 21 Bal 2008, 21:39 
Atsijungęs
Virtuozas
Virtuozas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 12 Rgs 2006, 11:05
Pranešimai: 8898
Miestas: Kaunas/Mažeikiai
Pliusai: 101
Ai, aš irgi iš savo mamos šaipaus...aišku gerąją prasme. Kaip lepteli kartais ji nepagalvojus arba prisigalvos ir prikibs kaip vantos lapas...Tai ir tavo vaikai įiš tavęs iš meilės iš tikrųjų taip "šaiposi" :)

_________________
Paveikslėlis


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 659 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1 ... 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22  Kitas

Reklama




Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju; skaitliukai

Oficialus puslapio www.priestalo.lt forumas

Powered by phpBB © 2008

Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007
phpBB SEO