Tibeto pieno grybas
Moderatorius: Lilina
Tibeto pieno grybas
Gavau šį stebuklingą daiktą-augalą
Tik nežinau ar jis tikrai toks stebuklingas kaip apie jį rašoma, gal kas turėjot ir jau išbandėt?
Tik nežinau ar jis tikrai toks stebuklingas kaip apie jį rašoma, gal kas turėjot ir jau išbandėt?
- Tutsi
- Site Admin
- Pranešimai: 35795
- Užsiregistravo: 03 Vas 2007, 12:54
- Pliusai: 794
- Miestas: Aukštaitijoje
Kombučia ir netgi Tibeto žole vadinamas arbatinis grybas buvo išrastas prieš mūsų erą kinų gydytojo Kombu. Šis grybas yra acto rūgšties bakterijų ir mieliagrybio kolonija.
Arbatinis grybas panašus į medūzą, tačiau jo užpilo – saldžiarūgščio skysčio – skonis daugeliui žmonių patinka. Jis primena girą.
Paprastai toks grybas auginamas ant palangių, marle užklotuose didesnio tūrio stikliniuose induose, pripiltuose saldintos arbatos. Grybu reikia rūpintis – kasdien „maitinti“, užpilant saldintos arbatos puodeliu. Arbata gali būti ir juoda, tačiau teigiama, kad žalia, ypač pagardinta ne cukrumi, bet medumi, dar labiau pagerina gydomąsias šio grybo savybes. Nemaitinamas ir neprižiūrimas grybas tiesiog sunyksta.
Arbatinis grybas turi ir giminaičių – ryžių grybą, dar vadinamą japoniškaisiais ryžiais, bei išvaizda ir skoniu rūgpienį primenantį pieno grybą. Jie auginami panašiai, kaip ir arbatos grybas, tik vienas maitinamas saldintu vandeniu, o kitas – pienu.
Laiko jaunystės eliksyru
Visiems šiems grybams priskiriama daugybė gydomųjų savybių. Jų užpilai laikomi vaistais ir profilaktinėmis priemonėmis nuo daugelio ligų.
Arbatiniame grybe yra vitaminų B ir D. Teigiama, kad šio grybo antpilas stiprina imuninę sistemą, gerina virškinimą, naikina kai kurias kenksmingas bakterijas skrandyje ir žarnyne. Sergant angina ar dantenų uždegimu, juo patariama skalauti gerklę.
Arbatiniu grybu galima apmalšinti troškulį, bet ne per dažnai, nes antpile esanti acto rūgštis gali pakenkti virškinimo traktui.
Žmonės šio grybo antpilą vartoja ir kaip vaistą nuo pagirių, mat jis valo organizmą nuo toksinų. Juo neva galima išsigydyti ir spuogus bei ant veido atsiradusias dėmes. Kai kas arbatinio grybo antpilą vadina ne tik vaistu nuo įvairiausių – širdies, kasos, inkstų, kraujotakos, netgi vėžinių – susirgimų, bet ir jaunystės eliksyru, stabdančiu senėjimą.
Yra žmonių, manančių, kad arbatinis grybas turi ir mistiškų galių. Neva auginamas jis pildo norus, o sudžiovintas sergsti namus nuo blogio.
Teiraujasi vaistinėse
Nors arbatinio grybo gydomosios savybės aprašytos Medicinos enciklopedijoje, daugelis medikų ir farmacininkų apie šią gydymo priemonę žino tik iš nuogirdų, o kiti apskritai nieko nebuvo girdėję. Netgi ne visi liaudies medicina besidomintys sveikuoliai žinojo apie arbatinius grybus.
Gydytojai ir vaistininkai neprisiminė, kad būtų turėję pacientų, kurie gerdami arbatinių grybų užpilą būtų apsinuodiję.
Vaistinės „Medikana“ vedėja Liudvika Kilpienė apie arbatinį grybą girdėjo iš jį auginusios kolegės. „Žinau, kad jis – gyvas padaras, kuriuo reikia rūpintis: kiekvieną savaitę nuplauti ir vis arbata užpilti. Laiku nenuplautas grybas gali numirti. Girdėjau, kad jis gerina virškinamąjį traktą, be to, jo užpilas gerai malšina troškulį, ypač karštą vasaros dieną. Tačiau gerti jo tikrai nebandžiau. Labai jau jis nekaip atrodo – kažkokia medūza. Paragaučiau tik nematydama, kas tai“, - tvirtino farmacininkė.
L.Kilpienė sakė, kad vaistinėse arbatiniai grybai neparduodami. Juos žmonės platina iš rankų į rankas. Kartais vienas – kitas klientas pasiteirauja vaistininkių, ar jos nežino, kas tokių grybų turi.
Norėjo auginti
Estetiškiau atrodantį arbatinį grybą galima nusipirkti Kavos ir arbatos namuose. Šios įstaigos savininkė Rima Zinkevičienė pasakojo, kad pas juos parduodami iš Vokietijos gauti džiovinti su žalia arbata sudaryti arbatiniai grybai turi paklausą. Juos žmonės perka dėl malonaus skonio ir dėl gydomųjų savybių.
R.Zinkevičienė pasakojo, kad ir jai pačiai patinka iš arbatino grybo paruošta arbata, plikoma taip pat, kaip visos kitos. „Jos skonis – malonus, panašus į žaliosios arbatos. Kvapas – citrusinis. Patarčiau arbatinio grybo arbatą gerti rytais, geriau ant tuščio skrandžio“, - siūlė R.Zinkevičienė.
Kartą klientai Kavos ir arbatos namams padovanojo gyvą arbatinį grybą. „Buvome užsidegę jį auginti. Žinojome, kad reikia užpilti žalia arbata. Bet jo priežiūra reikalauja tikslumo, tad pagaliau idėjos auginti grybą atsisakėme“, - prisipažino Kavos ir arbatos namų savininkė.
Pašnekovė žino ir apie pieno grybą. Pasak R.Zinkevičienės, jis, kaip ir arbatinis grybas, nuolat vartojamas gerai veikia žarnyną. „Tik girdėjau, kad pradėjus gydytis šiomis priemonėmis, prieš sveikstant visos lėtinės ligos paūmėja“.
"Info.lt"
Arbatinis grybas panašus į medūzą, tačiau jo užpilo – saldžiarūgščio skysčio – skonis daugeliui žmonių patinka. Jis primena girą.
Paprastai toks grybas auginamas ant palangių, marle užklotuose didesnio tūrio stikliniuose induose, pripiltuose saldintos arbatos. Grybu reikia rūpintis – kasdien „maitinti“, užpilant saldintos arbatos puodeliu. Arbata gali būti ir juoda, tačiau teigiama, kad žalia, ypač pagardinta ne cukrumi, bet medumi, dar labiau pagerina gydomąsias šio grybo savybes. Nemaitinamas ir neprižiūrimas grybas tiesiog sunyksta.
Arbatinis grybas turi ir giminaičių – ryžių grybą, dar vadinamą japoniškaisiais ryžiais, bei išvaizda ir skoniu rūgpienį primenantį pieno grybą. Jie auginami panašiai, kaip ir arbatos grybas, tik vienas maitinamas saldintu vandeniu, o kitas – pienu.
Laiko jaunystės eliksyru
Visiems šiems grybams priskiriama daugybė gydomųjų savybių. Jų užpilai laikomi vaistais ir profilaktinėmis priemonėmis nuo daugelio ligų.
Arbatiniame grybe yra vitaminų B ir D. Teigiama, kad šio grybo antpilas stiprina imuninę sistemą, gerina virškinimą, naikina kai kurias kenksmingas bakterijas skrandyje ir žarnyne. Sergant angina ar dantenų uždegimu, juo patariama skalauti gerklę.
Arbatiniu grybu galima apmalšinti troškulį, bet ne per dažnai, nes antpile esanti acto rūgštis gali pakenkti virškinimo traktui.
Žmonės šio grybo antpilą vartoja ir kaip vaistą nuo pagirių, mat jis valo organizmą nuo toksinų. Juo neva galima išsigydyti ir spuogus bei ant veido atsiradusias dėmes. Kai kas arbatinio grybo antpilą vadina ne tik vaistu nuo įvairiausių – širdies, kasos, inkstų, kraujotakos, netgi vėžinių – susirgimų, bet ir jaunystės eliksyru, stabdančiu senėjimą.
Yra žmonių, manančių, kad arbatinis grybas turi ir mistiškų galių. Neva auginamas jis pildo norus, o sudžiovintas sergsti namus nuo blogio.
Teiraujasi vaistinėse
Nors arbatinio grybo gydomosios savybės aprašytos Medicinos enciklopedijoje, daugelis medikų ir farmacininkų apie šią gydymo priemonę žino tik iš nuogirdų, o kiti apskritai nieko nebuvo girdėję. Netgi ne visi liaudies medicina besidomintys sveikuoliai žinojo apie arbatinius grybus.
Gydytojai ir vaistininkai neprisiminė, kad būtų turėję pacientų, kurie gerdami arbatinių grybų užpilą būtų apsinuodiję.
Vaistinės „Medikana“ vedėja Liudvika Kilpienė apie arbatinį grybą girdėjo iš jį auginusios kolegės. „Žinau, kad jis – gyvas padaras, kuriuo reikia rūpintis: kiekvieną savaitę nuplauti ir vis arbata užpilti. Laiku nenuplautas grybas gali numirti. Girdėjau, kad jis gerina virškinamąjį traktą, be to, jo užpilas gerai malšina troškulį, ypač karštą vasaros dieną. Tačiau gerti jo tikrai nebandžiau. Labai jau jis nekaip atrodo – kažkokia medūza. Paragaučiau tik nematydama, kas tai“, - tvirtino farmacininkė.
L.Kilpienė sakė, kad vaistinėse arbatiniai grybai neparduodami. Juos žmonės platina iš rankų į rankas. Kartais vienas – kitas klientas pasiteirauja vaistininkių, ar jos nežino, kas tokių grybų turi.
Norėjo auginti
Estetiškiau atrodantį arbatinį grybą galima nusipirkti Kavos ir arbatos namuose. Šios įstaigos savininkė Rima Zinkevičienė pasakojo, kad pas juos parduodami iš Vokietijos gauti džiovinti su žalia arbata sudaryti arbatiniai grybai turi paklausą. Juos žmonės perka dėl malonaus skonio ir dėl gydomųjų savybių.
R.Zinkevičienė pasakojo, kad ir jai pačiai patinka iš arbatino grybo paruošta arbata, plikoma taip pat, kaip visos kitos. „Jos skonis – malonus, panašus į žaliosios arbatos. Kvapas – citrusinis. Patarčiau arbatinio grybo arbatą gerti rytais, geriau ant tuščio skrandžio“, - siūlė R.Zinkevičienė.
Kartą klientai Kavos ir arbatos namams padovanojo gyvą arbatinį grybą. „Buvome užsidegę jį auginti. Žinojome, kad reikia užpilti žalia arbata. Bet jo priežiūra reikalauja tikslumo, tad pagaliau idėjos auginti grybą atsisakėme“, - prisipažino Kavos ir arbatos namų savininkė.
Pašnekovė žino ir apie pieno grybą. Pasak R.Zinkevičienės, jis, kaip ir arbatinis grybas, nuolat vartojamas gerai veikia žarnyną. „Tik girdėjau, kad pradėjus gydytis šiomis priemonėmis, prieš sveikstant visos lėtinės ligos paūmėja“.
"Info.lt"