Veido odos valymas medumi
Prieš procedūrą veidas švariai nuplaunamas ir sausai nusausinamas. Po to, veidas pamažu (po atskirą lopinėlį) ištepamas ir švelniai įtrinamas medumi. Trinama tol, kol oda pasidaro sausa ir nelipni. Baigus trinti, imamas kilpinis rankšluostis, pamirkoma karštame vandenyje, nuspaudžiama ir glaudžiama prie veido švelniai masažuojant bei drėkinant odą. Baigus masažuoti, palaukiama kol veidas nudžius. Valant tokiu būdu, pasišalina negyvos odos ląstelės bei šlakai ir pagerėja kraujotaka.

Pastaba: taip valyti galima visą kūną.

reikes pameginti

Medus gali būti pavojingas

Visi žinome apie medaus teikiamą naudą. Bet ar žinome, kad medus gali būti ir pavojingas.Bičių šeimos gali sirgti. Pasirodo, tie bitininkai mėgėjai, kurie mažai dėmesio skiria savišvietai, naujoms technologijoms, dažnai sergančias bičių šeimas gydo nemokšiškai. Bitėms gydyti naudoja paprasčiausius antibiotikus, o jie gamtoje išlieka. Net ir po penkerių metų nuo antibiotikų skyrimo sergančioms bitėms, žmogus, valgydamas šviežų šios bičių šeimos medų, gaus ir dozę antibiotikų! Tarkim vėliau jis suserga. Gydymui skirti antibiotikai jo neveiks, nes prie mažų antibiotikų dozių jo organizmas priprato valgant medų.Deja, žmonės dažniausiai apie tokius pavojus nieko nežino.

Mano bitininkai dar nėra skyrė antibiotikus bitems. Bet dėjo vaistus nuo viduriavimo

Bičių įgėlimai – vaistas nuo varikozės

Ko tik nepadarytum dėl gražių ir sveikų kojų. Netgi leistumeisi, kad tave du mėnesius skaudžiai geltų... Gydytis bičių įgėlimais pasiryžau sąmoningai – ir nepasigailėjau.
Kolegė, sužinojusi, kad turiu problemų dėl venų, patarė: „Pabandyk gydytis bičių įgėlimais, kojytės bus kaip naujos“. Išstudijavusi po ranka pasitaikiusią apiterapijos knygelę ir panaršiusi po internetą, išsiaiškinau, kad bičių įgėlimais gydoma ne tik varikozė: mane tikino, kad gydantis praeina net tromboflebitas, užgyja net trofinės opos.
„Žiemos“ nuodai niekuo nenusileidžia „vasariniams“, išskyrus tai, kad po žiemine apranga įgėlimai nepastebimi ir lengviau vilkėti specialius baltinius, būtinus gydantis venas. Be to, jūsų imunitetas pagerėja ir nebepuola peršalimo ligos.
Apioterapijos kabinete tikėjausi išvysti bent jau avilį. Bet nieko panašaus – aplinka pati įprasčiausia. Tik ant stalo stovėjo maža uždengta tinkleliu dėžė, kurioje piktai dūzgė šimtas ar pora šimtų bičių. Kelios ištrūkusios į laisvę kalinės kartkartėms pradūgzdavo tiesiai man panosėje.

Alergijos nebus?
Apiterapija tinka visiems žmonėms, kurie ištveria bičių nuodus. Amžius reikšmės neturi. Teisingai naudojant alergija bičių nuodams, kaip ir kokybiškam natūraliam medui, pasitaiko ne taip ir dažnai.
Gydymo metu rekomenduojama vartoti po desertinį šaukštelį medaus kartą per dieną ir esant galimybei laikytis pieno-augalinių produktų dietos, rašoma zdr.ru. Teks nevartoti alkoholio, kuris neutralizuoja nuodų poveikį. Taip pat ir kitų produktų, neretai sukeliančių alergines reakcijas – šokolado, kiaušinių, citrusinių vaisių, braškių. Gydytoja aiškino, kad bičių būna įvairių rūšių – kanadietiškų, Vidurio Europos, Kaukazo... Nuodų kokybei jų „tautybė“ įtakos neturi. Kaip ir likimui. Po įgėlimo bitės geluonis lieka kūne, ir ji miršta. Nuliūdau – gaila bitučių!
Ant mano kojos, tiesiai ant prasišviečiančios po oda venos, apiterapeutė pažymėjo vietą įgėlimams. Iš pradžių bites leidžia ant biologiškai aktyvių taškų, kad pagerintų viso organizmo darbą, ir tik po to pereinama prie konkrečių ligų gydymo. Esant varikozei, bitės jau pirmojo seanso metu leidžiamos tiesiai ant venos.

Oi, ai!!!
Zoja Viktorovna atidarė vieną dėžės sienelę, pincetu ištraukė bitę ir prinešė prie mano kojos. Pajutau aštrų skausmą. Oho! „Žieminės“ bitės gėlė nė kiek ne švelniau nei „vasarinės“.
Apmaudžiausia, kad pats įgėlimas nėra toks jau skausmingas. Tačiau bitė suleidžia į žaizdą skruzdžių rūgšties porciją, kuri ir sukelia peršėjimą. Tačiau yra prasmės ir pakentėti: uždegimas, kurį sukelia skruzdžių rūgštis, yra naudingas – kraujagyslės išsiplečia, pagerėja audinių aprūpinimas krauju.
Po įgėlimo odoje susiformuoja rausvos spalvos patinimas, kuris išlieka kelias dienas. Kaskart patinimai būna vis mažesni – organizmas palaipsniui pripranta prie bičių nuodų. Esant padidėjusiam jautrumui, iš pradžių leidžiamos mikrodozės – apiterapeutas greitai užmuša bitę ir neleidžia suleisti visos porcijos nuodų.
Tai galima palyginti su kasdieniu šaltu dušu, kuris padeda užsigrūdinti ir ramiai iškęsti šaltį, o kartais net maudytis eketėje.

Įpratimo reikalas
Į seansus vaikščiojau 2-3 kartus per savaitę. Pirmą dieną mane gėlė viena bitė, paskui kiekvienos procedūros metu buvo pridedama dar viena. Kurso pabaigoje ramiai galėdavau atlaikyti 30 įgėlimų. Tačiau pasijusti didvyriškai nepavyko – kai kurie pacientai ištveria pakelia 50-80, o kartais net 100 įgėlimų! Bitininkai sugeba ištverti ir 500 įgėlimų.
Tarp seansų ir jų metu man buvo rekomenduota vartoti bičių nuodų homeopatinius preparatus. Jie turėjo padėti pašalinti odos sudirgimą. Tačiau reikia prisipažinti – padėjo ne itin. Po pirmųjų seansų pakildavo temperatūra, o kojos tindavo taip, kad bateliai tiesiog įsirėždavo į pėdas.
Niežėjo taip stipriai, kad nesigėdydama kasiausi ir darbe, ir lauke. Tiesa, ilgainiui kankynių periodas darėsi vis trumpesnis, ir greitai į bičių įgėlimus reagavau ne ką daugiau nei į uodų.
O tuo metu pradėjau justi ir malonų „šalutinį poveikį“. Nepaisant įtempto darbo, nuolat jaučiau jėgų antplūdį, energija liejosi per kraštus. Nustojau šalti, net per didžiausius šalčius laksčiau be kepurės ir nė nesučiaudėjau. Labiausiai džiugino atvaizdas veidrodyje – švytintis veidas, lyg nebūtų bemiegių naktų prie kompiuterio. Veidas parausvėjo, oda tapo matinė.
Venos išties pasislėpė, tegu ir ne taip greitai, kaip norėjosi. Taip ėmė veikti bičių nuodai, kurių 10-12 seanso metu organizme buvo prisikaupę pakankamai.

Gyvenimas po kurso
Po 20 seanso teko padaryti pertrauką. Venos susiaurėjo, oda virš jų tapo tvirtesnė, ir bičių geluonis negalėjo pasiekti kraujagyslių sienelės. Man pasiūlė pakartotinį kursą po 3-4 mėnesių. Manau, kad neatsisakysiu – bičių įgėlimai pasirodė esą vienintelė priemonė, kuri man padeda.
O štai tepalais su bičių nuodais, kurių dabar apstu kiekvienoje vaistinėje, nustojau naudotis. Kai liga įsisenėjusi, jie beveik nenaudingi.

Nuodai... sveika
Bičių nuodai – unikalus gydantis kokteilis. Jame gausu biologiškai aktyvių medžiagų, kurios gerina kraujotaką, taigi ir ląstelių maitinimą. Taip pat – keli šimtai skirtingų mikroelementų ir didelės dozės hialuronidazės: ši medžiaga padeda odai išlikti sveikai ir stangriai.
Yra net ekstremali metodika, kaip patempti veidą su bičių įgėlimais. Be to, hialuronidazė mažina venų varikozės požymius.
Bičių nuodai normalizuoja medžiagų apykaitą, reguliuoja riebalų apykaitą, stiprina imunitetą. Rytuose bitėmis gydo apie 500 ligų, tarp jų – hormoninius pakitimus, odos negalavimus, hipertoniją, širdies ligas, išvaržas, daugumą moteriškų ligų, ypač miomą ir endometriozę, nevaisingumą, uždegiminius ir klimakterinius procesus.
Žinoma, šis metodas, kaip ir kiti, tinka ne visiems. Jis netinka alergiškiems bičių nuodams, turintiems piktybinių auglių, esant kraujavimui iš gimdos ir skrandžio, sergantiems sunkiomis infekcijomis, tuberkulioze, kepenų, inkstų ligomis, hipertonikams, nėščiosioms.

BIČIŲ PIKIS —NATŪRALUS ANTIBIOTIKAS
Bičių pikis laikomas vienu veiksmingiausių natūralių antibiotikų. Jis naikina ne tik bakterijas, bet ir virusus. Kitaip nei vartojant sintetinius antibiotikus, pavyzdžiui, peniciliną, bakterijos ir virusai atsparumo bičių pikiui neįgauna. Be to, jis naikina grybelius ir stiprina imunitetą, todėl jį rekomenduojama vartoti ligų profilaktikai. Bičių pikį žmonės vertino dar antikos laikais. Viso pasaulio liaudies medicinos užrašuose randama įrodymų,
kad dervos nuo senų senovės vartotos žaizdoms gydyti ir apsisaugoti nuo uždegimų bei įvairių infekcijų. Romėnų istorikas Plinijus (23-79 m. po Kr.) viename žymiausių savo veikalų apie gamtos istoriją ("Naturalis historia") aprašė bičių pikio vartojimą senovės medicinoje.

Ko yra bičių pikyje
Bičių pikio sudėtinių medžiagų tyrimai dar nebaigti. Iki šiol mokslininkams pavyko nustatyti, kad jame gausu vitaminų ir mikroelementų. Bičių gaminamoje dervoje daugiausia B grupės vitaminų, taip pat vitaminų C, E ir biotino (vitamino H). Svarbiausi mikroelementai yra geležis, cinkas, varis, chromas, silicis, vanadis ir manganas. Be to, bičių pikyje rasta svarbiausių aminorūgščių, fermentų ir mineralinių medžiagų (kalcio). Stiprus antibiotinis bičių pikio poveikis aiškinamas bioflavonoidų gausumu. Šios medicinoje vitaminu P vadinamos medžiagos malšina skausmą, slopina uždegimus, neutralizuoja nuodingąsias medžiagas ir stiprina imuninę sistemą.

Veiksmingai kovoja su bakterijomis ir virusais
Bičių pikis labiausiai vertinamas kaip natūralus antibiotikas. Bičių gaminama derva veiksmingai kovoja su daugeliu bakterijų, pavyzdžiui, su stafilokokais ir streptokokais. Ji ne tik stabdo bakterijų dauginimąsi, bet jas ir naikina. Be to, bičių pikis turi ir antivirusinį poveikį. Jis padeda įveikti įvairių rūšių virusus. Prancūzijoje, kur bičių pikio tyrimai yra išplėtoti kur kas labiau nei Vokietijoje, neseniai įrodyta, kad jis turi ir fungicidinių savybių (naikina grybelius). Taigi universaliuoju bičių pikiu gali sėkmingai gydytis mikozėmis (grybelinėmis ligomis) sergantys žmonės.

Sveika burna
Azijos ir kai kurių Rytų Europos šalių dantų gydytojai jau seniai įrodė, kad bičių pikis turi anestezinių savybių (mažina skausmą). Todėl bičių pikiu ne tik galima pakeisti tradicines chemines dantų skausmą malšinančias priemones, bet jis tinka ir uždegiminiams procesams dantų (pavyzdžiui, danties šaknyje) ir gerklės srityje gydyti. Bičių pikis padeda gydyti ir ėduonį bei parodontozę. Pastaraisiais metais bičių pikis tampa vis reikšmingesnis stomatologijoje, medicinos srityje, apimančioje burnos organų gydymą. Šios medžiagos koncentratais sėkmingai gydoma nuo burnos gleivinės, dantenų, liežuvio ir kitų burnos organų uždegimų.

Bičių pikis teigiamai veikia odą
Medikai įrodė, kad bičių pikis padeda įveikti ir daugelį odos ligų, ypač abscesus, spuogus, šunvotes, tinka gydyti opas, nesunkias nudegimų žaizdas (taip pat nudegimą saulėje), įpjovimus, nubrozdinimus, nuospaudas ir karpas.

Kur dar vartojamas bičių pikis
Bičių pikio preparatais sėkmingai įveikiami skrandžio ir žarnyno negalavimai. Propolis puikiai saugo nuo vidurių užkietėjimo. Be to, pasiekta puikių rezultatų bičių pikiu gydant šlapimo sistemos organų (pavyzdžiui, inkstų ar šlapimo pūslės) uždegimus ir infekcinės kilmės ligas.

Vaistai su bičių pikiu
Bičių pikio deda įvairias gydymo priemones ir preparatus. Į kapsules ir ledinukus su bičių pikiu dedama labai smulkių šios medžiagos miltelių. Tokius vaistus rekomenduojama vartoti sergant burnos ir gerklės ligomis ar pajutus skrandžio ir žarnyno negalavimus. Bičių pikio dedama į kremus riebiai, normaliai ir sausai odai. Be to, yra specialių odos priežiūrai skirtų kremų su bičių pikiu. Propolio tinktūras ir tirpalus galima vartoti į vidų ir išoriškai. Burnos skalavimo skysčiai ir dantų pasta su bičių pikiu skirti žmonėms, sergantiems parodontoze. Kremai, tabletės arba tepalai su propoliu, kuriuos perkate vaistinėse ar sveiko maisto parduotuvėse, gaminami įdedant standartinius veikliųjų medžiagų kiekius. Jie negali padaryti žalos. Jei nusprendėte patys pasigaminti kremo ar tepalo su grynu bičių pikiu, būtinai pasikonsultuokite su gydytoju.

Bičių pikis vartojamas profilaktiškai
Jei esate visiškai sveiki, rekomenduojama bičių pikį kurį laiką vartoti kaip maisto papildą. Propolis žmogaus organizmui suteikia jėgų ir stiprina imuninę sistemą. Jis puikiai tinka širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai, nes bičių pikio sudėtyje esantys bioflavonoidai teigiamai veikia kapiliarus ir taip reguliuoja kraujospūdį.

GYDOMOSIOS BIČIŲ PIKIO SAVYBĖS
• Slopina ligų sukėlėjų (bakterijų ir v i r u s ų ) aktyvumą ir juos naikina;
• Malšina skausmą;
• Gydo grybelines ligas;
• Stiprina imuninę sistemą ir padeda organizmui gydytis pačiam;
• Padeda nuo kosulio ir slopina gerklės skausmą;
• Gydo šlapimo organų uždegimus ;
• Padeda gydyti širdies ir kraujotakos sutrikimus ;
• Šalina iš organizmo nuodus ir toksinus ;
• Padeda įveikti skrandžio ir žarnyno negalavimus;
• Stiprina vegetacinę nervų sistemą;
• Greitina žaizdų gijimo procesą ;
• Padeda gydyti odos ligas bei negalavimus;
• Veiksmingai malšina dantų skausmą ir gydo burnos ertmės ligas.

Medaus sandara
Bičių meduje yra beveik 80 proc. angliavandenių, daugiausia fruktozės ir gliukozės, šiek tiek sacharozės bei maltozės. Paprastai meduje būna 16 — 20 proc. vandens. Vokietijos bitininkų draugijos nutarimu, vandens meduje neturi būti daugiau kaip 21 proc. Išimtis taikoma tik grikių ir viržių medui. Jo sudėtyje gali būti iki 23 proc. vandens. Be to, nelygu medaus rūšis, jame yra 3-7 proc. Organinių rūgščių, baltymų, fermentų, mineralų, dažomųjų ir aromatinių medžiagų. Iš viso meduje yra apie 180 įvairiausių medžiagų, tačiau kai kurių po labai nedaug (pavyzdžiui, kai kurių vitaminų ir mikroelementų).

Gliukozė
Meduje gausu gliukozės, todėl jis yra puikus energijos šaltinis. Žmogaus organizmas gliukozę suvartoja tuojau pat, todėl padidėja jo pajėgumas. Cheminiu būdu pagaminta gliukozė veikia kiek kitaip nei medus, nes pastarajame esančios veikliosios medžiagos suteikia jai gerokai didesnį energetinį potencialą.

Fruktozė
Meduje esanti gliukozė gerina širdies veiklą. Ji patenka į kepenis, kur dalyvauja glikogeno sintezėje, skatina medžiagų apykaitos procesus ir padeda neutralizuoti nuodingąsias medžiagas.

Mineralai, vitaminai ir fermentai
Vitaminų, mikroelementų ir mineralinių medžiagų kiekį meduje lemia jo rūšis. Žiedų meduje mineralinių medžiagų yra tik apie 0,1 proc. Lipčiaus (miško) meduje jų būna nuo 0,4 iki 1 proc. Daugiausia yra šių mineralų ir mikroelementų: kalio, kalcio, natrio, geležies, vario bei fosforo. Meduje daugiausia B grupės vitaminų. Be to, jame yra vitaminų C ir K. Labai svarbi medžiaga, esanti medaus sudėtyje, yra bioflavonoidai. Jų koncentraciją skirtingų rūšių meduje lemia žiedadulkių kiekis. Meduje yra ir gyvybiškai svarbių fermentų,
pavyzdžiui, sacharozės ir diastazės. Be to, medus turi nedidelį kiekį svarbiausių aminorūgščių, antibiotinių medžiagų (inhibino) ir biostimuliatorių.

GYDOMOSIOS MEDAUS SAVYBĖS
• Meduje esantys lengvai rezorbuojam i angliavandeniai (gliukozė ir fruktozė) organizmui greitai suteikia energijos;
• Mažina uždegimą, naikina mikrobus;
• Stiprina imuninę sistemą ir padeda organizmui gydytis pačiam;
• Padeda iš organizmo pašalinti nuodingąsias medžiagas ;
• Gerina vegetacinės nervų sistemos veiklą;
• Greitina žaizdų gijimą;
• Stiprina širdį;
• Gerina virškinimą.

Medaus veiksmingumas
Nors biologiškai aktyvių medžiagų (fermentų, vitaminų, aminorūgščių) meduje yra po labai nedaug, šio maisto produkto vartojimas ilgą laiką padės ne tik užbėgti už akių daugeliui ligų, bet ir nuo kai kurių jų pasveikti. Svarbiausia, kad meduje esančios gydomosios medžiagos yra natūralios, be to, produkte jos puikiai dera viena su kita.

Medaus rūšys ir kokybė
Medaus kokybę lemia jo gavyba bei perdirbimas. Kokybei neigiamos įtakos turi netinkamas produkto vartojimas jį perdirbus.

Bičių pienelis
Bičių pienelį išskiria jaunų bičių darbininkių viršutinių žandų ir ryklės liaukos. Šiuo stiprinančiu maistu pirmas tris gyvenimo dienas maitinamos visos bičių lervos. Paskui lervos, iš kurių vėliau išauga bitės darbininkės ir tranai, maitinamos medumi ir žiedadulkėmis. Bičių motinėlių lervos ir toliau maitinamos bičių pieneliu. Maitinimas bičių pieneliu yra vienintelė greito fizinio stiprėjimo, vabzdžiams neįprastai ilgo gyvenimo ir labai gero dauginimosi organų susiformavimo (per dieną motinėlė padeda iki 3 000 kiaušinėlių) priežastis.

Kokių medžiagų yra bičių pienelyje?
Cheminiais tyrimais nustatyta, kad bičių pienelyje yra visų svarbiausių biologinių medžiagų, naudingų žmogaus sveikatai. Sis produktas turi beveik tokių pačių veikliųjų medžiagų, kaip ir žiedadulkės. Bičių pienelyje yra greitai pasisavinamų angliavandenių, riebalų su daugybe polinesočiųjų riebiųjų rūgščių, baltymų, sudarytų iš svarbiausių aminorūgščių, gyvybiškai svarbių mineralinių medžiagų, mikroelementų, vitaminų (ypač B grupės: Bi ; B2, Bg). Be to, bičių pienelio sudėtyje yra hormonų (acetilcholino), į hormonus panašių medžiagų ir antibiotinių medžiagų. Maždaug 3 proc. bičių pienelį sudarančių medžiagų iki šiol nepavyko pakankamai ištirti, todėl gali būti, kad mūsų laukia nemažai siurprizų. Galime sužinoti apie kitas bičių pienelyje esančias sveikatai naudingas veikliąsias medžiagas.

Įvairiapusis gydomasis poveikis
Bičių pienelio, kaip antibiotiko, poveikis įrodytas moksliniais tyrimais. Bičių pienelis naikina daugybę ligų sukėlėjų. Be to, jis gerina kraujotaką, o tai teigiamai veikia kraujospūdį, širdies veiklą ir kraujotakos sistemą. Įvairios bičių pienelyje esančios medžiagos padeda organizmui naudoti maiste esančią energiją ir jį stiprina. Šis produktas gerina virškinimo organų veiklą, žadina apetitą. Bičių pienelis padeda įveikti daugelį odos ligų.

Teigiamas poveikis sielai
Bičių pienelyje gausu biologinių medžiagų, todėl jis suteikia jėgų, energijos, kelia nuotaiką ir turi teigiamos įtakos dvasinei būsenai. Bičių pienelis padeda sėkmingai gydyti nuo nesunkios depresijos.

Bičių pienelis širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai
Bičių pienelis taip pat tinka širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai. Veiklioji medžiaga acetilcholinas ir gausybė bičių pienelio sudėtyje esančių bioflavonoidų gerina kraujotaką ir padeda išvengti aterosklerozės.

G Y D O M A S I S B I Č I Ų P I E N E L I O P O V E I K I S
• Stiprina kūną ir dvasią;
• Stiprina v e g e t a c i n ę nervų sistemą;
• Stiprina ž m o g a u s imuninę sistemą;
• Padeda g y d y t i depresiją;
• Gerina kraujotaką;
• Padeda įveikti odos negalavimus. Tinka odos
p r i e ž i ū r a i ;
• Gerina į v a i r i a s širdies ir kraujotakos s i s t e m o s
f u n k c i j a s ;
• Gerina virškinimą ir žadina apetitą;
• Naikina bakterijas ir slopina uždegimą.

Gerd.L.Lachler - Pikis ir kiti bičių produktai – natūralus vaistai
2003m. Krantai