Priestalo.lt • Temos rodymas - Prieskoniai

  DUK - Ieškoti - Registruotis - Prisijungti


Dabar yra 20 Rgp 2018, 22:13    

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 146 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3, 4, 5
Autorius Žinutė
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 28 Spa 2007, 21:09 
Atsijungęs
GURU
GURU
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pranešimai: 17172
Miestas: Kėdainių raj.
Pliusai: 736
BBQ prieskoniai įtrynimui

2 šaukštai druskos
2 šaukštai cukraus
2 šaukštai rudojo cukraus
2 šaukštai maltų kmynų
2 šaukštai čili pipirų
2 šaukštai šviežiai maltų juodųjų pipirų
1 šaukštai kajeno pipirų
0,25 puodelio paprikos

Sumaišykite visus produktus nedideliame inde ir gerai išmaišykite; naudokite jautienai, vištienai, ėrienai ar kiaulienai įtrinti (sausuoju būdu).


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 29 Spa 2007, 11:11 
Atsijungęs
Site Admin
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 03 Vas 2007, 12:54
Pranešimai: 35795
Miestas: Aukštaitijoje
Pliusai: 794
o yra kajeno pipiru atskirai pirkti :oops:

_________________
Paveikslėlis http://girl-rest.org.ua/?upd


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 29 Spa 2007, 13:29 
Atsijungęs
Virtuozas
Virtuozas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 28 Geg 2007, 08:46
Pranešimai: 11071
Miestas: Kaunas
Pliusai: 689
Yra, bet specializuotose pardėse ieškok. Šiaip kajeno pipirai tai gaminami iš sudžiovintų ir sutrintų i miltelius kelių rūšių aitriosios paprikos sėklų ir mažų ankščių, tai gali pakeist čiliukais kokiais


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 29 Spa 2007, 13:58 
Atsijungęs
Site Admin
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 03 Vas 2007, 12:54
Pranešimai: 35795
Miestas: Aukštaitijoje
Pliusai: 794
:aciu1:

_________________
Paveikslėlis http://girl-rest.org.ua/?upd


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 01 Lap 2007, 19:41 
Atsijungęs
GURU
GURU
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pranešimai: 17172
Miestas: Kėdainių raj.
Pliusai: 736
Bazilikai

Aromatingais bazilikų lapais ir ūgliais dažniausiai skaninamos salotos, sriubos, užkandžiai, mėsos patiekalai. Nepatartina vartoti bazilikų bulvinių arba ankštinių daržovių patiekalams gardinti.
Švelnūs žalieji bazilikai naudojamas europietiškoje virtuvėje. Mėlynieji bazilikai, turintys labiau „temperamentingą“ skonį, dažniau vartojamas kaukazietiškoje virtuvėje. Bazilikais skaninami ir aukštosios virtuvės patiekalai – vėžlių sriuba be jo neįmanoma.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 01 Lap 2007, 19:41 
Atsijungęs
GURU
GURU
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pranešimai: 17172
Miestas: Kėdainių raj.
Pliusai: 736

Krapai

Bene populiariausia prieskoninė daržovė Lietuvoje. Be krapų praranda savo skonį marinuotos, sūdytos daržovės. Naudojamas žuvies, daržovių patiekalams gardinti. Nors reikėtų pabrėžti, kad rūgščioje terpėje krapai gali „užmušti“ visus kitus prieskonius, šiuo atveju juos reikėtų vartoti saikingai. Derinamas su česnakais, peletrūnais, čiobreliais.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 01 Lap 2007, 19:42 
Atsijungęs
GURU
GURU
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pranešimai: 17172
Miestas: Kėdainių raj.
Pliusai: 736
Petražolės

Dar XVIII a. prancūzų kulinarai petražolėmis pradėjo gardinti beveik visus patiekalus, na, gal į desertus nedėdavo. Petražolės suteikia šviežumo bet kuriam patiekalui, dažnai jomis puošiami patiekalai. Derinamos su melisomis, peletrūnais.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 01 Lap 2007, 19:42 
Atsijungęs
GURU
GURU
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pranešimai: 17172
Miestas: Kėdainių raj.
Pliusai: 736
Pipirmėtės

Pipirmėtės skatina apetitą ir yra gydomųjų arbatų sudedamoji dalis. Pipirmėtės naudojamos konservuoti, gardinti žuvies, avienos patiekalus, gaminti padažams. Galima gardinti desertus, taip pat kepinius.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 01 Lap 2007, 19:42 
Atsijungęs
GURU
GURU
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pranešimai: 17172
Miestas: Kėdainių raj.
Pliusai: 736

Čiobreliai


Čiobreliai – ne tik vaistas nuo kosulio. Jais gardinamos sriubos, salotos, padažai. Nuo seno lietuviai valgydavo varškę arba varškės sūrius su trupučiu čiobrelių. Prancūzų virtuvėje jais gardinami sūriai, kiaušinių patiekalai, šviesūs padažai. Čiobreliai esti aštraus skonio, dėl to jų patartina vartoti labai mažai.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 01 Lap 2007, 19:43 
Atsijungęs
GURU
GURU
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pranešimai: 17172
Miestas: Kėdainių raj.
Pliusai: 736
Rozmarinai

Labiausiai paplitęs ir vienas aromatingiausių prieskoninių augalų. Kulinarijoje vartojami lapeliai, surinkti nuo dar nepražydusių augalų. Ypač vertinami patiekaluose iš žvėrienos, jais skaninama paukštiena. Svarbu rozmarinų nepadauginti ir laiku išimti šakelę iš sriubos arba karšto patiekalo, priešingu atveju patiekalas bus kartus.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 01 Lap 2007, 19:43 
Atsijungęs
GURU
GURU
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pranešimai: 17172
Miestas: Kėdainių raj.
Pliusai: 736
Pipirnė

Plačiai paplitęs augalas. Vartojama dažniausiai šviežia, geriausiai tinka salotoms, sumuštiniams. Retkarčiais gaminami padažai, sriubos, ypač tinka prie žvėrienos. Europoje pradėta plačiai vartoti nuo XVI a., o XIX a. pipirnė pasiekė ir Ameriką. Kinijoje labai populiari pipirnių sriuba, be to, kinai niekad nevartoja šviežių pipirnių. Pipirnė kuo puikiausiai auga ant palangės, jai nereikia net žemės, užteks nuolat drėgno audinio, ir praėjus savaitei po pasėjimo galima džiaugtis aitroku augalėliu.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 01 Lap 2007, 19:44 
Atsijungęs
GURU
GURU
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pranešimai: 17172
Miestas: Kėdainių raj.
Pliusai: 736
Šalavijai

Lotyniškas šalavijų pavadinimas – salvia, kilęs iš salvier – gelbėti. Iš tikrųjų šalavijai gelbsti nuo įvairių ligų ir negalavimų, netgi palengvina pagirias. Bet šalavijai vertinami nuo antikos laikų ne tik dėl gydomųjų savybių. Plačiai paplitęs Viduržemio ir Adrijos jūros regionuose šalavijai dedami į mėsos patiekalus (ypač avienos), juo gardinami sūriai. Kadangi šalavijų skonis yra stiprus, paprastai jie vartojami vieni.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 01 Lap 2007, 19:49 
Atsijungęs
Virtuozas
Virtuozas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 25 Rgs 2007, 19:02
Pranešimai: 5234
Miestas: crawley
Pliusai: 127
:hypno:


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 01 Lap 2007, 19:58 
Atsijungęs
Gurmanas
Gurmanas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Rgs 2007, 12:02
Pranešimai: 1209
Miestas: Klaipeda
Informacija :luks:


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 01 Lap 2007, 20:40 
Atsijungęs
Virtuozas
Virtuozas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 20 Gru 2006, 19:18
Pranešimai: 3967
Miestas: SIAULIAI
Tai gerai,kad netingi ir mums ta informacija paskleist.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 02 Gru 2007, 22:15 
Atsijungęs
Virtuozas
Virtuozas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 12 Rgs 2006, 11:05
Pranešimai: 8898
Miestas: Kaunas/Mažeikiai
Pliusai: 101
Žinotė kur patogiau prieskonius laikyti?
Padariau išvada , kad Avent buteliuokuose, skirtus pienui saugoti.
Turiu toki , http://www.avent.philips.com/en_GB/prod ... 612_10.asp
Nu baisiai patogu. Galvoju dar užsipirkti. 8)


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 02 Gru 2007, 22:18 
Atsijungęs
Virtuozas
Virtuozas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 25 Rgs 2007, 19:02
Pranešimai: 5234
Miestas: crawley
Pliusai: 127
GERAI SUGALVOJAI :lol:


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 24 Vas 2008, 10:13 
Atsijungęs
GURU
GURU
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pranešimai: 17172
Miestas: Kėdainių raj.
Pliusai: 736
Prieskoniai - Valgių gardinimas

Vaistinė agurklė. Augalas atvežtas iš Mažosios Azijos. Agurkle galima skaninti, jos žiedais puošti įvairius valgius, kuriems tinka agurkai. Jauni lapai tinka šaltibarščiams vietoj agurkų, o paruošti su citrinos rūgštimi ir aliejumi - prie mėsos bei žuvies patiekalų. Auginama darže.

Anyžiai. Dažniausiai dedamas į konditerinius gaminius.

Builis. Jaunais žaliais builio lapeliais gardinama paukštiena, aviena, valgiai iš subproduktų, ypač inkstų.

Darželinis dašis. Atvežtas iš Pietų Europos. Pas mus auginamas retai. Šviežia ir džiovinta dašio žole gardinamos sriubos, mėsos, žuvies patiekalai, padažai, marinatai, daržovių konservai. Arbata vartojama sutrikus virškinimui.

Citrinos sultys. Pilamos į troškinamą mėsą, kad greičiau suminkštėtų, tinka ištrinti kepamą kepsnį, vištą (galima keisti citrinos rūgštimi), gardinti padažams.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 24 Vas 2008, 10:14 
Atsijungęs
GURU
GURU
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pranešimai: 17172
Miestas: Kėdainių raj.
Pliusai: 736
Prieskoniai - Valgių gardinimas


Vaistinė agurklė. Augalas atvežtas iš Mažosios Azijos. Agurkle galima skaninti, jos žiedais puošti įvairius valgius, kuriems tinka agurkai. Jauni lapai tinka šaltibarščiams vietoj agurkų, o paruošti su citrinos rūgštimi ir aliejumi - prie mėsos bei žuvies patiekalų. Auginama darže.

Anyžiai. Dažniausiai dedamas į konditerinius gaminius.

Builis. Jaunais žaliais builio lapeliais gardinama paukštiena, aviena, valgiai iš subproduktų, ypač inkstų.

Darželinis dašis. Atvežtas iš Pietų Europos. Pas mus auginamas retai. Šviežia ir džiovinta dašio žole gardinamos sriubos, mėsos, žuvies patiekalai, padažai, marinatai, daržovių konservai. Arbata vartojama sutrikus virškinimui.

Citrinos sultys. Pilamos į troškinamą mėsą, kad greičiau suminkštėtų, tinka ištrinti kepamą kepsnį, vištą (galima keisti citrinos rūgštimi), gardinti padažams.

Garstyčia. Kaip prieskoniai ir vaistiniai augalai buvo seniai žinomi Azijoje ir Senovės Graikijoje. Iš garstyčių gaminamas padažas, kuriuo gardinami šalti ir karšti mėsos, kiaušinių patiekalai, majonezas, daržovių salotos. Sėklos vartojamos daržovių marinatams, dešroms, rūkytiems mėsos gaminiams, žuvų patiekalams skaninti.

Gelsvė. Jos lapai ir stiebeliai skaniausi švieži, bet vartojami ir džiovinti. Nedaug gelsvės dedama į mėsiškas sriubas, kiaulienos ir avienos valgius, daržovių ir mėsos troškinius.

Grybai. Švieži grybai, džiovintų grybų milteliai ir ekstraktas naudojami sriuboms, padažams, mėsos, daržovių patiekalams gardinti.

Vaistinė juozažolė. Kilusi iš Pietų Europos. Šviežia ir džiovinta jos žolė vartojama įvairioms daržovių salotoms paskaninti, džiovinta žolė - pikantiškiems mėsos (ypač žvėrienos), žuvies, silkės, bulvių patiekalams, sriuboms, padažams.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 24 Vas 2008, 10:14 
Atsijungęs
GURU
GURU
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pranešimai: 17172
Miestas: Kėdainių raj.
Pliusai: 736
Darželinė juodgrūdė ir sėjamoji juodgrūdė. Sėklos naudojamos mieliniams kepiniams paskaninti, aromatizuoti įvairius gėrimus. Tinka juodgrūdėmis skaninti rauginamus agurkus ir kopūstus.

Kapariai. Tai konservuoti žiedpumpuriai, kurie turi malonų, švelnų skonį. Jais gardinami visi mėsos valgiai, padažai.

Citrininė katžolė. Prieskoniams vartojama šviežia ir džiovinta. Ja gardinami sūriai, silkė.

Krienai. Glikozidai suteikia krienams kartoką skonį, todėl dažnai patiekiami tarkuoti atskirai, dedami į padažus. Į krienus, kad nepatamsėtų, dedama grietinė arba pilama acto.

Tikroji levanda. Augalas kilęs iš Viduržemio jūros pakrančių. Prieskoniams vartojami švieži ir džiovinti žiedai bei lapai. Mažu jų kiekiu skaninamos salotos, daržovių, grybų, žuvies ir mėsos patiekalai bei sriubos, padažai.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 24 Vas 2008, 10:14 
Atsijungęs
GURU
GURU
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pranešimai: 17172
Miestas: Kėdainių raj.
Pliusai: 736
Anyžinis lotantas. Kilęs iš Šiaurės Amerikos. Šviežia ir džiovinta augalo žolė tinka vaisių salotoms, uogienėms, kepiniams bei gėrimams skaninti.

Vaistinė melisa. Žinoma dar nuo Avicenos laikų. Šviežiais ir džiovintais lapais gardinami patiekalai, kuriems tinka citrinos kvapas (arbatos, sriubos, valgiai iš žuvies ir mėsos, varškės, kiaušinių) .

Mėlynžiedė ožragė. Džiovinta jos žole, turinčia grybų kvapą ir skonį, skaninami daržovių, sojų, mėsos, žuvies patiekalai, sriubos, padažai.

Paprastasis pankolis. Šviežia ir džiovinta žolė, turinti anyžių bei krapų kvapą, tinka įvairioms salotoms, daržovėms, žuviai, padažams, gėrimams paskaninti.

Peletrūnas. Švieži ir džiovinti jų lapai vartojami salotoms, sriuboms, varškės, kiaušinių, mėsos patiekalams, padažams, marinatams paskaninti. Šviežia ir džiovinta žolė tinka daržovių salotoms, žuvies, mėsos, bulvių, varškės patiekalams, padažams, marinatams, gėrimams gardinti.

Pipirinė. Pipirinės - didžiosios nasturtės sėklos marinuojamos dar žalios ir vartojamos maistui kaip kapariai. Pjaustytais jaunais lapais gardinami mėsos valgiai, padažai.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 24 Vas 2008, 10:15 
Atsijungęs
GURU
GURU
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pranešimai: 17172
Miestas: Kėdainių raj.
Pliusai: 736
Pomidorų tyrė. Tinka pagardinti ir suminkštinti mėsai; padažams.

Poras. Gardinimui tinka balta porų dalis ir žalių lapų apatinė dalis. Dedamas į visus mėsos valgius, padažus, sriubas. Virtus arba troškintus galima patiekti atskirai prie mėsos patiekalų.

Serentis. Švieži ir džiovinti serenčių žiedai ir lapai vartojami pikantiškiems daržovių, žuvies ir mėsos patiekalams, sriuboms, padažams, marinatams skaninti.

Salieras. Labiausiai tinka aštriai ir tamsiai mėsai pagardinti (jautienai, šernienai, elnienai).

Vaistinis šalavijas. Švieži ir džiovinti lapai vartojami daržovių, ypač ankštinių, silkės, žuvies, riebios mėsos patiekalams, sūriams, marinatams aromatizuoti.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 20 Kov 2008, 12:03 
Atsijungęs
GURU
GURU
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pranešimai: 17172
Miestas: Kėdainių raj.
Pliusai: 736
Sveikatai naudingos prieskoninės žolės

Nuo seniausių laikų žmonės naudoja įvairiausius prieskonius bei prieskonines žoles maistui pagardinti. Vartodami prieskonines žoles kasdieninėje mityboje ne tik suteiksime patiekalams subtilesnį skonį ar kvapnesnį aromatą, bet ir pagerinsime sveikatą.

Česnakas
. Labai vertingas antibakterinis produktas, kuris naudojamas ir profilaktiškai, apsisaugant nuo susirgimų širdies ir kraujagyslių ligomis bei kai kuriomis vėžio formomis.

Imbieras. Padeda išvengti žarnyno problemų, taip pat yra efektyvi priemonė, slopinant skausmą sergant artritu.

Kmynai.
Padeda gydyti virškinimo sutrikimus, taip pat gali būti vartojami kaip profilaktikos priemonė vėžiniams susirgimams išvengti.

Čili pipirai. Juose esantis kapsaicinas gerina virškinimą, stimuliuodamas skrandžio išskyras. Palengvina kvėpavimą sergant, gali sumažinti padidėjusį kraujo spaudimą ir cholesterolio kiekį, apsaugoti nuo kai kurių vėžio formų.

Cinamonas. Tirština kraują, mažina trombų susidarymo tikimybę. Amerikos mokslininkai nustatė, kad pastoviai vartojant pusę arbatinio šaukštelio cinamono sergantiems 2 tipo diabetu sumažėja „blogojo“ cholesterolio ir cukraus kiekis kraujyje.

Ciberžolė. Nuo seno naudojama kinų ir indų medicinoje kaip priemonė stiprinanti imunitetą, padedanti atstatyti jėgas nusilpus raumenims, valanti kraują. Taip pat sumažina kai kurių vėžinių susirgimų riziką.

Koriandras. Mokslininkai teigia, kad ši prieskoninė žolė gali sumažinti cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje. Pasižymi priešuždegiminiu poveikiu.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 20 Kov 2008, 14:26 
Atsijungęs
Site Admin
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 03 Vas 2007, 12:54
Pranešimai: 35795
Miestas: Aukštaitijoje
Pliusai: 794
gera info :!:

_________________
Paveikslėlis http://girl-rest.org.ua/?upd


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 12 Bal 2008, 14:55 
Atsijungęs
GURU
GURU
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pranešimai: 17172
Miestas: Kėdainių raj.
Pliusai: 736
Prieskoniai su kava mėsos kepsniams ant grotelių

3 arbatiniai šaukšteliai smulkiai maltos kavos
½ arbatinio šaukštelio garstyčių miltelių
¼ arbatinio šaukštelio maltų paprikų
⅛ arbatinio šaukštelio maltų aitriųjų pipirų
1 arbatinis šaukštelis juodųjų pipirų
½ arbatinio šaukštelio džiovintų petražolių
Viską sumaišyti ir apibarsčius mėsą palaikyti ją ne mažiau kaip valandą, tada galima gaminti.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 08 Geg 2008, 18:49 
Atsijungęs
GURU
GURU
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pranešimai: 17172
Miestas: Kėdainių raj.
Pliusai: 736
Kasam šparagus

Močiučių darželiuose neretai auga vaistiniai smidrai (Asparagus officinalis L.) — 1-1,5 m žolinis augalas puošnia ažūrine laja, plonomis ilgomis šakomis ir siaurais žvyniškais lapukais. Pas mus vaistiniai smidrai auginami tik dėl grožio, kaip dekoratyvinis augalas, o užsienyje ypač vertinami dėl skanių ir nekaloringų ūglių.
Vaistiniai smidrai daugiamečiai - atželia balandžio viduryje arba pabaigoje. Iš pradžių iš žemės išlenda stori balti ūgliai, kurie nuo saulės pažaliuoja, o kartais įgauna švelniai violetinį, rausvą ar gelsvą atspalvį. Ūgliai valgomi, tai šparagai — skani ir užsienyje labai vertinama daržovė. Maždaug per mėnesį iš ūglių išauga ilgi, ploni, šakoti stiebai, o birželį pražysta smulkiais baltais žiedeliais. Vasaros pabaigoje prinoksta raudonos uogytės. Sėklos ilgai išlieka daigios.
Vaistiniai smidrai dauginami sėklomis arba šakniastiebio auginiais (pavasarį atpjaunamas šakniastiebio gabalėlis su 1-2 augimo pumpurais ir keliomis šaknelėmis). Šviežios, ką tik surinktos sėklos sėjamos į dėžutes rudenį. Sausos ir senos sėklos prieš sėją stratifikuojamos — pamirkomos 2-3 dienas vandenyje (jį kasdien reikia keisti), sumaišoma su drėgnu smėliu ir mėnesį palaikoma šaldytuve. Paskui sėjama į vazonėlius, laikoma šiltai ir laukiama daigų.
Pavasarį daigeliai persodinami į lysves. Vėlų rudenį stiebai sunyksta, o šakniastiebis su mėsingomis požeminėmis ataugomis peržiemoja. Pravartu žemę aplink šakniastiebį prieš žiemą storai mulčiuoti durpėmis. Derlius pradedamas imti po 2-3 metų. Jeigu pavasaris sausas, smidrus reikia laistyti, nes ūgliai bus kieti ir neskanūs. Šakniastiebio auginiais smidrai dauginami pavasarį, kai pradeda žydėti šalpusniai. Pasodintų daigų pumpurai turi būti 10-15 cm po žeme.
Vaistiniai smidrai mėgsta trąšias, giliai įdirbtas ir vandeniui laidžias dirvas. Nepakenčia stovinčio vandens. Vienoje vietoje gali augti ir derėti labai ilgai, jeigu kasmet patręšite geru kompostu arba perpuvusiu mėšlu.
Storas mulčio sluoksnis ne tik saugo nuo žiemos šalčių ir pavasario šalnų, bet pagausina ūglių derlių — juo storesnis mulčias, tuo ūgliai auga ilgesni ir ilgiau išlieka balti. Pažaliavę ūgliai apkarsta ir maistui netinka. Užsienyje šparagai rudenį mulčiuojami net 30 cm durpių sluoksniu. Kai ateina laikas pjauti ūglius, durpės atsargiai nušluojamos. Grėbti nepatariama, nes ūgliai lengvai lūžta. Jeigu nėra mulčio, šparagus galima apkaupti žemėmis.
Vienas smidro keras užaugina apie 8-16 ūglių. Lietuvoje jie pjaunami balandžio pabaigoje — gegužės pradžioje, nelygu orai. Kad nepražiopsoti geriausio laiko derliui nuimti, būtina nuolat stebėti augančius ūglius. Paprastai jie pjaunami atrankos būdu kas 1-3 dienas. Kai žemė storai mulčiuota durpėmis ar kitu lengvu mulčiu, o paviršius lygus, augdami smidrų ūgliai šiek tiek pakelia mulčią — atsiranda kauburėlis. Tai labai palengvina šparagų paiešką ir derliaus nuėmimą. Ūgliai atkasami, nupjaunami arba nulaužiami, vėl užpilama durpėmis ir išlyginama. Jie auga beveik visą mėnesį.
Užsienyje šparagai labai mėgiami gurmanų ir mielai auginami mėgėjiškuose daržuose. Yra išvesta įvairaus ankstyvumo veislių — šparagų sezonas pratęsiamas keletą savaičių. Be to, yra veislių, kurių ūgliai tinka valgyti ir žali, jų kaupti ar storai mulčiuoti nereikia. Šparaguose daug mineralinių medžiagų — kalio, kalcio, magnio, fosforo, taip pat vitamino C. Jie nekaloringi.
Maistui šparagus paruošti paprasta. Jų koteliai atsargiai nulupami (viršūnėlės neliečiamos), nupjaunami ir verdami stati, kad suminkštėtų. Į vandenį galima įberti druskos, įpilti citrinos rūgšties šlakelį ar vyno acto - pagal skonį. Svarbu nepervirti! Išvirti šparagai apšlakstomi alyvų aliejumi (jeigu daugiau nebus ruošiami). Labai skanu su parmezano sūriu, avokadu, plonai supjaustyta šonine ir baltu sausu vynu. Galima šparagus ruošti garuose arba kepti.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 146 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3, 4, 5

Reklama




Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju; skaitliukai

Oficialus puslapio www.priestalo.lt forumas

Powered by phpBB © 2008

Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007
phpBB SEO