Druskos trūkumo pavojai

Jei žmogus gauna per daug druskos, perteklius pašalinamas, jei per mažai – organizmas pašalina vandens perteklių, kad palaikytų pastovų druskos kiekį. Jeigu karštą vasaros deną kankina nenumalšinamas troškulys, ko gero, organizmas tau bando pasakyti, kad nori ne vandens, o druskų, esančių vandenyje. Išgerk sūroko mineralinio vandens ir troškulys dings.
Ar žinai, kad… ypatingais atvejais, kai organizmui trūksta arba skysčių, arba druskų, kyla mirties pavojus. Vienas tokių liūdnų pavyzdžių yra bėgikai, mirę maratonų metu. Nustatyta, kad jiems visiškai pakako skysčių, tačiau gerokai trūko druskų.
JAV armijoje yra užfiksuota atvejų, kai kareiviai numirdavo išgėrę didelius kiekius vandens žygiuose ar prieš duodami šlapimo mėginius.

Pagalbininkė virtuvėje

Šį kartą mes ir vėl kalbame ne apie druskos vartojimą maistui. Siūlome keletą praktiškų patarimų, kaip ją panaudoti visgi neišėjus iš virtuvės…
1.Vandens virinimui: druska pakelia vandens virimo temperatūrą. Rezultatas – trumpesnis virimo laikas.
2. Kiaušiniams virti: sūdytame vandenyje virti kiaušiniai lengviau lupsis.
3. Kiaušinių šviežumui tikrinti: į stiklinę vandens įberkite 2 šaukštelius druskos ir įdėkite kiaušinį. Šviežias kiaušinis nugrims, senstelėjęs plūduriuos.
4. Kad neruduotų nulupti vaisiai ir daržovės: įmeskite nuluptus obuolius, kriaušes ar bulves į lengvai pasūdytą vandenį, kad neruduotų.
5. Špinatams plauti: jei špinatus plausite pasūdytame vandenyje, pakaks tik vieno plovimo.
6. Kad nesikristalizuotų cukrus: truputėlis druskos pyrago glaiste apsaugos nuo kristalizavimosi.
7. Keptuvėms valyti: į ne teflonu dengtą keptuvę įberkite nedidelę saują rupios druskos, pakaitinkite ir iššveiskite popieriniu rankšluosčiu.
8. Puodukams valyti: kavos ir arbatos nuosėdų dėmes galite pašalinti įbėrę druskos ir šiek tiek pašveitę.
9. Orkaitėms valyti: druskos ir cinamono mišinys panaikins degėsių kvapus. Jei ką nors išpylėte orkaitėje, kol vis dar karšta, pabarstykite mišiniu ir palikite, kad atvėstų, tada iššluokite šepetėliu.
10. Šaldytuvams valyti: vandenyje ištirpdykite truputį druskos ir sodos, šiuo mišiniu išvalykite šaldytuvo vidų – panaikinsite kvapus ir nesubraižysite paviršiaus.
11. Svogūno kvapui panaikinti: sudrėkinkite rankas actu ir patrinkite druska, panaikinsite nemalonius kvapus.
12. Kriauklėms valyti: karts nuo karto įpilkite į kriauklę druskos tirpalo – išvalysite vamzdžiuose susikaupusius riebalus bei panaikinsite nemalonius kvapus.
13. Pieno šviežumui: pienas ilgiau išsilaikys nesurūgęs, jei įbersite žiupsnelį druskos.

naminiai marcipanai

Kitaip nei Vokietijoje ar Estijoje marcipaninių skanumynų Lietuvoje vis dar tenka ieškoti su žiburiu. Tačiau vis dagiau gerbėjų sulaukiantį saldumyną gali pasigaminti kiekvienas namuose. Nors marcipano pagaminimo paslaptis yra saugoma, ir bandymai imituoti ne visada nusiseka, vis dėlto galima rasti įvairių nesudėtingų receptų.
Be to, yra keletas marcipanų ruošimo būdų. Ruošiant marcipanus terminiu būdu, sugaištama daugiau laiko, tačiau marcipaninę masę lengviau naudoti puošiant įvairius kepinius ar lipdant figūrėles. Kitas ruošimo būdas yra šaltas ir daug greitesnis – masė ruošiama virtuviniame kombaine, tačiau tokia marcipaninė masė yra trapesnė, puikiai tinka įdarams.
Marcipanams ruošti naudojami migdolai turi būti nulupti. Tai atlikti lengva pasinaudojus maža gudrybe: užvirkite ant ugnies puodą su vandeniu, reikiamą migdolų kiekį suberkite į sietelį ir panardinkite minutei į verdantį vandenį, o po to iškart perplaukite šaltu. Įsitikinsite, kad apiplikytų migdolų odelė lengvai nusilupa.
Gurmanai ir kulinarai tikina, kad šis receptas yra autentiškiausias. Taigi, tereikia 200g paprastų, 15 vienetų karčiųjų migdolų, 3 šaukštų medaus ir 3 šaukštų rožių vandens. Migdolus reikia nuvalyti ir sutrinti. Vėliau masę sumaišyti su medumi ir rožių vandeniu bei viską išminkyti. Gautą masę palikti stovėti per naktį.

Pagal kitą receptą, reikia 200g migdolų, 200g cukraus pudros, 50ml brendžio ir 2–3 šaukštų virinto vandens. Migdolus nuplikyti verdančiu vandeniu, nulupti luobeles ir truputį padžiovinti nekarštoje orkaitėje. Džiovinti migdolus reikia atsargiai, kad nepradėtų ruduoti. Migdolus kelis kartus permalti mėsmale. Gautas kruopeles sumaišyti su cukraus pudra ir brendžiu. Visą masę dar kelis kartus permalti mėsmale ir suminkyti rankomis.
Terminiu būdu paruoštiems marcipanams reikia 100ml grietinėlės; pusės stiklinės aukščiausios rūšies miltų; 100g maltų migdolų; kelių lašų migdolų esencijos arba eterinio migdolų aliejaus; valgomųjų dažų (nebūtinai) ir 250g cukraus pudros. Miltus reikia sumaišyti su grietinėle dubenyje taip, kad neliktų miltų gumuliukų. Tuomet dubenį su miltais reikia įstatyti į verdančio vandens vonelę arba ant labai silpnos ugnies ir kaitinti, kol masė sutirštės ir atšoks nuo dubens sienelių. Masę ataušinti, sudėti maltus migdolus, cukraus pudrą, migdolų esenciją, valgomuosius dažus ir išminkyti iki vientisos lygios masės. Masę iškočioti plonu lakštu ir pjaustyti norimų formų figūrėles.

Virtuvės paslaptys: alkoholis kulinarijoje

Šiuo pasakojimu visiškai nenoriu reklamuoti alkoholį ar skatinti jį vartoti, tačiau noriu atkreipti dėmesį į tai, jog dažnai kulinariniuose receptuose siūloma maistą pagardinti vienokiu ar kitokiu vynu, alumi, konjaku ar romu, tiesa, nedideliais kiekiais. Neseniai troškinau jautieną aluje, ir , reikia sutikti, ji buvo tikrai skani, nors truputį neįprasto skonio.
Nereikia specialių receptų ar patarimų, kad ruošiant patiekalus iš įvairios nemaltos mėsos ir paukštienos, kepant ją ar troškinant galima įpilti ar pašlakstyti puse ar visu šaukšteliu degtinės, spirito ar šaukštu vynuogių vyno. Pavyzdžiui, antrekotą ar vištos gabalą pakanka patepti degtine ir palaikyti keletą minučių, tada kepti. Prieš verdant ar troškinant mėsą dar į šaltą vandenį patartina įpilti truputį degtinės ar vyno.
Verdant alkoholis išgaruoja, tačiau jis pagerina mėsos skonį ir sutrumpina jos ruošimo laiką, dezinfekuoja produktą, pašalina nepageidaujamus kvapus. Vartojant konjaką, svarbu jo nepadauginti, nes tokiu atveju gali pakisti patiekalo skonis. Tiktai ruošiant žuvį, kurioje daug mikroelementų, fosforo, baltymų, nereikia vartoti alkoholio. Nors Prancūzijoje, Ispanijoje, Rytų šalyse žuvies patiekalai paskaninami vynuogių vynu. Tokiu būdu pagerinama jų maistinė vertė. O Rusijoje, verdant žuvienę, įpilama taurelė degtinės. Todėl drąsiai galima mažais kiekiais vartoti alkoholį ruošiant įvairius patiekalus, netgi sriubas (išskyrus pieniškas), jo įpilant virimo pradžioje.
Sakoma, kad namų kulinaro virtuvėje be druskos, pipirų, kai kurių mėgstamų prieskonių turėtų būti buteliukai su 100 g spirito, 100 g degtinės, 200 g sauso baltojo vyno, vyno acto. Virtuvėje turėtų būti ir sirupo, kurį galima būtų pasigaminti patiems taip: į nedidelį buteliuką iki pusės pripilti gero konjako ar romo, tada į jį pilti cukraus ar fruktozės, gerai užkimšti ir vis kas valandą pakratyti, kol be kaitinimo ištirps.
Tokiu sirupu prieš patiekiant galima palaistyti ledus, nuvalytus susmulkintus vaisius ar kitus konditerinius gaminius. Tik nepadauginti, kad sirupas nenustelbtų pagrindinio patiekalo skonio. Šaukštelį tokio sirupo galima įpilti į arbatą, ypač jei su citrina, ar kavą. Tokio sirupo galima pasidaryti ir iš gero vyno. Patogu turėti namuose paruošto įvairaus sirupo – taip nesunkiai galėsime suteikti patiekalams vis naujesnį skonį.

Patarimai ruošiant salotas

Tekstūra ir šviežumas.
Reiktų rinktis tik žalius traškius lapus ir šviežiausias daržoves, nes jų skonis ir šviežumas bus jaučiamas valgant.
Planuoti. Spontaniškumas kartasi gerai, bet reiktų vengti dėti į salotas visus šaldytuve užsigulėjusius produktus.
Kokybiški žalumynai. Tie lapai, kurie parduodami paruošti ir nuplauti, greitai genda. Paruošti produktus. Prieš naudojant produktus, juos reikia gerai nuplauti ir nusausinti. Jei lapai bus šlapi, ant jų nesilaikys užpilas.
Sezoninės daržovės. Norint paruošti skanias salotas, šparagus reiktų pirkti pavasarį, pomidorus vasarą, o moliūgus – rudenį.
Išradingumas. Norint sukurti neįprastas salotas, reiktų naudoti tik šviežius žalumynus ir prieskonius. Galima eksperimentuoti su egzotiškais vaisiais ir daržovėmis. Taip pat reiktų nevengti išmėginti naujų, neragautų užpilų.
Kita vertus, norit pasigaminti ką nors originalaus, užpilą galima pasiruošti ir namuose. Tai nėra sudėtinga, be to, toks užpilas gali būti skanesnis ir pigesnis negu pirktinis. Geras užpilas gali neatpažįstamai pakeisti salotų skonį. Ką reiktų žinoti?


Laikytis proporcijų
Reiktų nepamiršti, kad kiekvieno užpilo pagrindą sudaro 3 dalys augalinio aliejaus 1 daliai acto ar kitokios rūgšties, tarkim citrinų ar žaliųjų citrinų sulčių. Laikantis tokių proporcijų galima eksperimentuoti, pridedant kitų ingredientų.

Actas
Balzaminis actas puikai tinka Viduržemio jūros salotoms ir keptoms daržovėms. Obuolių actas geriausiai tinka salotoms, kuriose yra vaisių.
Actas iš chereso tinka su stipraus skonio sūriais. Tarkim, salotoms iš ožkos sūrio. Šviežios citrinų sultys puikiai tinka salotoms su žaliomis salotoms ir parmezanu. Dar galima pamėginti žaliųjų citrinų sultis su makaronais.
3 dalis ryžių acto reiktų sumaišyti su viena dalimi aliejaus, įberti arbatinį šaukštelį malto imbiero, įdėti 1 aitriąją papriką be sėklų ir įberti 2 šaukštus koriandro: turėsite puikų užpilą salotoms su makaronais.

Aliejus
Aliejus iš graikinių ar paprastų riešutų puikiai tiks salotoms su mėlynuoju sūriu. Naudoti reikia labai nedaug, todėl ruošiant užpilą tikslingą būtų atskiesti per pusę su saulėgrąžų aliejumi. Sezamo aliejus puikiai tinka rytietiškoms salotoms. Taip pat – salotoms su tunu ar vištiena. Alyvuogių aliejus (extra virgin) puikiai tiks vaisinėms Viduržemio jūros salotoms, nes jis aromatingesnis už saulėgrąžų aliejų.


Prieskoniai
Norint pasigaminti česnakinį užpilą, reiktų česnako galvutę suvynioti į foliją ir 20 min. kepti 200 C karščio orkaitėje. Vėliau minkštimą per naktį reiktų palaikyti klasikiniame užpile. Žolelės greitai ir paprastai papildo užpilo aromatą. Minkštos žolelės, tokios kaip petražolės ar bazilikai, geresnės už kietas, tokias kaip rozmarinai ar kmynai. Švieži bazilikai puikiai tiks prie pomidorų, mėtos nepakeičiamos graikiškoms salotoms, koriandras – salotoms su krevetėmis. Jei norite ne tokio rūgštaus užpilo, galima įberti šaukštelį cukraus ar medaus.

Saugojimas
Užpilas mišrainėms, skirtingai nuo majonezo, nestabili emulsija. Tai reiškia, kad mišrainė greitai susisluoksniuoja. Prieš naudojimą jį reiktų suplakti.
Mišrainę sandariame indelyje šaldytuve galima laikyti dvi savaites.
Užpildą į salotas reikia pilti prieš pat naudojimą. Padarius tai anksčiau visi lapai peršlaps.

Eksperimentai
Užpilus visada galima papildyti aromatizuotu actu, pjaustytais džiovintais pomidorais, smulkiai supjaustytais kaparėliais ar tarkuota citrinos žievele. Dalį augalinio aliejaus galima pakeisti grietine ar grietinėle.
Galima kartu suplakti 3 šaukštus alyvų aliejaus, 1 šaukštą baltojo vyno acto ir porą šaukštelių garstyčių. Taip bus gautas puikus pagrindas tolesniems eksperimentams.

KAD BŪTŲ GARDU IR MAISTINGA

* Ruošdamos daržovių salotas, pirmiausia jas pasūdykite ir tik tada užpilkite aliejumi, nes druska aliejuje netirpsta.

* Sutarkuoti krienai nepatamsės, jeigu pašlakstysite juos citrinos sultimis ar actu ir išmaišysite.

* Krienus sutarkuoti bus lengviau, jei juos per naktį palaikysite šaltame vandenyje.

* Kepdami svogūnai nesudegs, įgaus gražų auksinį atspalvį, jeigu prieš dėdamos į riebalus juos pavoliosite miltuose.

* Prieš dedant į sriubą, pomidorų padažą reikia šiek tiek pakepinti riebaluose.

* Užvirintas vanduo atšals greičiau, jeigu indą įstatysite į puodą su pasūdytu šaltu vandeniu.

Norėčiau patarimo tik nesusijusio su virtuve.. Kaip išvalyti pridegusį ligintuvą ? Kažkokia medžiaga turbūt sintetinė pasilydė Girdėjau valo su naturaliom žvakėm, bet nežinau kaip..

Aš valau taip -truputi pašildau lygintuvą ir valau su acte sudrėkintu medžiagos gabalėliu. Tik saugok kvėpavimo takus, nes kvapas būna labai aštrus.

Dėkui

kai dirbau siuvimo fabrike,tai mes taip darydavom: karsta ligintuva perbrauki kelis kartus per ukiska muila,o paskui per stora vilnoni medziagos gabaleli,o dar geriau per vailoka

Šiandien acto namuose nėra, tai neišbandžiau.. Ryt bandysiu nušveisti, jei dar liks - pasitelksiu ūkišku muilu ir vailoku Dėkui Tutsi

niekaip negalejau tada prisiminti zodzio,o kai dabar atsiverciau,tai iskarto prisiminiau Ne vailokas,o veltinis Bet manau supratai ka turejau omenyje

Aišku supratau Vailokas čia tarmiškai man atrodo, nes mano mama šį žodį vartoja

Dar kartą dėkui už patarimą, vigpetr Nusišveitė puikiai - kaip naujas dabar nors ir buvo naujas Tik su pūsle milžiniška likau ant piršto.. bet iki vestuvių pagis

APIE KIAUŠINIUS

Norint kiaušinius išvirti kietai, sudėti juos vienu sluoksniu ant puodo dugno, užpilti šaltu vandeniu, kad apsemtų, įpilti druskos ir neuždengus ant silpnos ugnies užvirti. Vandeniui ėmus kunkuliuoti, nukelti nuo viryklės, puodą uždengti ir palaikyti kiaušinius karštame vandenyje apie 15 min.

Kitas būdas – kiaušinius užpilti šaltu vandeniu ir virti 8-10 min. nuo užvirimo pradžios. Tada išimti ir užpilti šaltu vandeniu.

Norint išvirti pusiau kietai, kiaušinius užpilti šaltu vandeniu ir virti apie 4 min. nuo užvirimo pradžios, tada išimti ir užpilti šaltu vandeniu.

Norint kiaušinius išvirti minkštai, dėti juos į verdantį vandenį ir virti 3-5 min.

Kiaušinį geriau lupti nuo drūtgalio – jame po lukštu yra įdubimas, todėl kiaušinis lengviau nusilupa.

Šviežias kiaušinis vandenyje skęsta, vidutinio šviežumo būna pusiau paniręs į vandenį, senas – plūduriuoja vandenyje.

Šviežius kiaušinius šaldytuve patariama laikyti 3 savaites, kietai virtus – 1 savaitę.

Vieną dieną kambario temperatūroje laikomi švieži kiaušiniai pasensta tiek, kiek per savaitę šaldytuve.

Rudais ir baltais lukštais kiaušinių maistinė vertė yra vienoda – kiaušinių lukštų spalva priklauso nuo vištų veislės.

„Laisvai lakstančių“ vištų kiaušinių maistinė vertė yra tokia pat, kaip ir kitų vištų kiaušinių.

Kiaušinio trynio spalva priklauso nuo lesalo, kuriuo lesinamos vištos.

Anekdotas iš mano patirties
sąžiningai rinkau kavos tirščius (po svečių apsilankymo -nes geriu aš tik arbatą ) džiovinau ir kruopščiai išbarsčiau šiltnamyje.Rezultatas- skruzdėlės ne tik kad neišėjo,bet ir kaimynes iš viso kaimo susikvietė
paskui jau man ,,dašuto" kad kava buvo....su cukrumi

kavystes matyt pasitaike

Žuvies filė reikia marinuoti ne ilgiau, nei 15 min., antraip žuvis pasidaro nebesultinga.

-Produktus pavartykite, kad marinatas tolygiai įsigertų.

-Prieš kepimą išimkite produktus iš marinato ir sudėkite į kitą indą, taip pašalinsite nereikalinga skystį.

-Jei kepsite keptuvėje, aliejaus pilkite kuo mažiau.

-Produktus galima marinuoti bet kokiuose induose, išskyrus puodus iš aliumino ir ketaus.

-Keptus produktus aptepkite padažais tik tada, kai jie bus visiškai iškepę, antraip jų sudėtyje esantis cukrus ar medus gali pridegti.

Kokią druską rinktis, kad būtume sveiki?

Su saiku vartojama druska ne tik skanina maistą, bet ir teigiamai veikia mūsų organizmą. Tačiau kokią druską rinktis – įprastą, jūros, o gal Himalajų?

Suvartojame per daug
„Natrio ir chloro junginys sudaro natrio chloridą, kurį mes vadiname druska. Jos gauti būtina kiekvieno žmogaus organizmui, tačiau ne tiek, kiek įprastai suvartojame. Žmogui pakaktų 2 g natrio chlorido per dieną. Maždaug tiek druskos mes gauname iš maisto, jeigu jo nesūdome“, – teigia gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė.
Vis dėlto dažniausiai mes sūdome maistą, tad viršijame būtiną paros normą. Kas tuomet nutinka? „Natris skatina skysčių kaupimąsi organizme. Žinoma, ne iš karto, o su laiku didėja arterinis kraujospūdis, vėliau sukeliantis dar daugiau komplikacijų – žmogus tampa ligotas, – aiškina gydytoja. – Kad to išvengtume, ribokime druskos kiekį maiste – galvokime, ką valgome.“
Pasak A. Jauniškytės, tos Afrikos gentys, kurios nevartoja druskos, yra gerokai sveikesnės nei mes, europiečiai. „Galime ir mes kai ko iš jų pasimokyti“, – šypteli medikė.

Geriau su jodu
Dietologė pataria vengti pusfabrikačių, konservuoto maisto. „Tokiame maiste druskos kiekis viršija normą, – pabrėžia ji. – Siūlyčiau vengti sūdytų ir rūkytų žuvų bei mėsos gaminių.“
Įprastus kumpius ir dešras galėtų pakeisti virta, troškinta mėsa. Kad būtų skaniau, valgykite daug ir įvairių daržovių.
Šeimininkėms, kurios neįsivaizduoja maisto gaminimo proceso be mėgstamų prieskonių su druska, siūlytume eksperimentuoti. Parduotuvių lentynose gausu džiovintų prieskoninių žolelių, o ką jau kalbėti apie savo rankomis užaugintas? Juk net daržo nebūtina turėti, kad ant virtuvės palangės aromatingai viliotų vazonėlis su bazilikais.
A. Jauniškytės teigimu, lietuviai gauna pernelyg mažai jodo. „Tad jeigu maisto ruošai vis dėlto naudojate druską, rinkitės tą, kuri papildyta jodu“, – pataria pašnekovė.

Druska iš Himalajų
„Akmens druska yra kasama kasyklose. Jos kokybė labai priklauso nuo vietos, gylio, kuriame glūdi, amžiaus, cheminės sudėties. Jūros druska išgaunama iš jūros vandens, deja, dabar dažniausiai su teršalais, todėl ją būtina apdoroti cheminėmis priemonėmis ir atitinkama temperatūra, – sako elektroninės parduotuvės www.sveikiproduktai.lt atstovė Simona Glodenienė. – Dar viena druskos rūšis – Himalajų druska. Ji – švelniai rožinės spalvos, kasama Himalajų priekalnėse. Ši druska ypač vertinama dėl mineralų ir mikroelementų gausos, švelnaus skonio ir švaros, mat jos nereikia valyti.“
Pasak pašnekovės, Himalajų druska nuo mums įprastos druskos skiriasi visų pirma tuo, kad yra nerafinuota. „Rafinuojant prarandama unikali druskos kristalų struktūra. Kai kurie sveikatos specialistai tvirtina, jog būtent dėl rafinuojant suardytos kristalų struktūros druska tampa žalinga organizmui, – teigia S. Glodenienė. – Himalajų druska – taisyklingų kristalų struktūros, yra lengvai pasisavinama, ir tai lemia jos didelę energinę vertę. Ši struktūra susiformavo daugelį metų veikiant dideliam slėgiui.“
Būtina paminėti ir tai, kad Himalajų druskoje randami 84 cheminiai elementai, o štai tradicinėje rafinuotoje druskoje – tik natrio chloridas ir jodas, jeigu jo pridėjo gamintojas.

Smulki ar net gabalais
Pašnekovė pasakoja, kad Himalajų druskos klodai susiformavo išdžiūvus senovinėms jūroms ir glūdi 400–600 metrų po žeme (dėl to yra apsaugota nuo aplinkos teršalų) Himalajų priekalnėse. Ten ji kasama, perrenkama rankomis ir smulkinama.
Parduotuvėse galima įsigyti smulkios, vidutinio stambumo druskos ar net gabalais. „Visų pavidalų druska yra tokia pati, be priedų, tik skirtingai naudojama, – tvirtina S. Glodenienė. – Tarkime, vidutinio stambumo druska labiausiai tinka voniai, tačiau daug kas mėgsta jos įberti į sriubą, nes patogu dozuoti. Yra ir smulkios Himalajų druskos su įvairiomis žolelėmis bei prieskoniais patogiuose barstyti indeliuose. Tokia labiausiai tinka salotoms ar karštiesiems patiekalams gardinti.“

Ne tik maistui
Pasak S. Glodenienės, Himalajų druską galima naudoti vonioms, odos priežiūrai, inhaliacijoms, pavilgams, skalavimams. „Tarkime, peršalus galima pamirkyti kojas karštame vandenyje su Himalajų druska ar plauti nosį pasigaminus maloniai sūrų tirpaliuką – gausite jūros vandenį. Juk Himalajų druska yra iš jūros, tik išdžiūvusios“, – sako pašnekovė.
Gydytojos A. Jauniškytės teigimu, ir įprasta druska – natrio chloridas – gali pasitarnauti žmogui, kai naudojama ne vien maisto gamyboje. „Druskos tirpalas – puiki priemonė, kai skauda gerklę. Šiltame vandenyje ištirpinkite druskos ir šiuo tirpalu skalaukite gerklę, – pataria medikė. – Druskos tirpalai taip pat greitina žaizdų gijimą.“
Šiltas druskos kompresas malšina sąnarių skausmus.

Saldesniam gyvenimui
Lietuviai piktnaudžiauja ne tik druska, bet ir cukrumi. Juk kartais taip norisi kažko saldaus, tačiau kai kuriems žmonėms tai ne tik nerekomenduojama, bet ir griežtai draudžiama. Ko griebtis tuomet?
„Yra iš tiesų nemažas natūralių (nerafinuotų) saldiklių pasirinkimas. Jie, nors ir išlaiko natūralų augalui būdingą skonį, tikrai yra saldūs. Pavyzdžiui, sunku būtų rasti saldesnį sirupą nei agavų. Šis sirupas labai tinka ir diabetu sergantiems žmonėms, nes jo itin žemas glikemijos indeksas“, – aiškina S. Glodenienė.
Norintiesiems ko nors saldaus pašnekovė siūlo klevų sirupą. Jis itin mėgstamas JAV ir Kanadoje kaip blynelių saldiklis.
„Cukrinių runkelių sirupo pavadinimas gali skambėti nepatraukliai, bet tai – apgaulingas įspūdis: šio sirupo skonis – puikus, be to, jame gausu mineralų, pavyzdžiui, geležies, – teigia pašnekovė. – Puikus pasirinkimas – nerafinuotas cukranendrių cukrus, panašesnis į smėliuką nei į įprastą cukrų, nes jis neturi būdingos kristalų struktūros, bet tarp dantų tikrai negirgžda. Jo skonis – ypač malonus. Angliškai toks cukrus vadinamas active sugar, vokiškai – Urzucker, lietuviškai verčiame „džiovintos cukranendrių sultys“.
Dar viena tradicinio cukraus alternatyva – palmių cukrus. „Palmių cukrus gaminamas iš palmių sulos. Išsiskiria mums neįprastu pavidalu, nes yra nebirus – šio cukraus reikia tiesiog atsilaužti ar atsipjauti. Šis cukrus nuo seno vartojamas Azijos šalyse, vilioja ypač maloniu skoniu. Vaikai jį mėgsta valgyti vietoj saldainių, – sako S. Glodenienė. – Kaip ir dauguma kitų nerafinuotų saldiklių, į kraują šis cukrus patenka palengva, palyginti su rafinuotu.“

As naudoju druska iš Himalajų

Geriamosios sodos galios

Jei valgysime daug daržovių, užterštų nitratais, ar vietoje teigiamo rezultato negausime neigiamo? „Neekologiškos daržovės nėra tokios grėsmingos, kaip įsivaizduojame. Augalas nepasiims mineralų ir kitų medžiagų daugiau, negu jam reikia. Tiesa, importuoti vaisiai tikrai būna apipurkšti nuo gedimo saugančiais chemikalais. Juos galima pašalinti geriamąja soda. Parsinešėte iš parduotuvės vynuogių, apelsinų, bananų ar agurkų ir - į koncentruotą sodos tirpalą. Jo receptas paprastas: sauja sodos - litras vandens. Puikiai tirpina chemikalus. Po 15-20 minučių nuplaukite švariu vandeniu ir, gerbiamosios šeimininkės, turėsite jau nebe „sintetinį", o gurgždantį, lyg močiutės augintą vaisių ar daržovę."

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto fitoterapeutas Juozas Ruolia

ydomu, ar neprisigers sodos skonio per tiek laiko

Kyla tokių pagrįstų abejonių, kad vietoj chemikalų valgytume sodos tirpaliuką

Isbandytas reikalas ,nieko neprisigeria,as istraukusi is sodos,dar svariu vandenuku nupilu ir viskas.

Niu tada reiks bandyt ir man