Žiūriu niekas čia savo gyvenimiškų istorijų ne deda

Prisimeniau iš vaikystės atvėjį. Vienu momentu buvom pasineše ant virto kondensuoto pieno. Įleisdavom bonkutė į puodą ir virdavom apie 3 val, tik vis vandens reikėdavo dapilti. Tai vieną kartą paleidom virti ir su mama įdomų filmą užsižiūrėjom. Apie verdantį pieną pamiršom ir vandens ten niekas nedapylė. Tik girdim jau beveik į filmo galą virtuvėje "bum" tokį ne galinga, pridusinta. Sėdim abi ir ne viena ne lekia žiūrėti kas ten sprogo. Filmas gi idomus. Dažiūrėjom, tada atsargiai nosį įkišom pro virtuvės duris. Tas virtas kondesnuotas pienas buvo visur: ant lubų, ant spintelių, ant stalo, ant sienu. Aišku ne kaip pas poną Biną, kur jis sprogimu savo kambario sienas dažė.... bet gramdyt ir plauti po to ilgokai teko. Ir remontą naujai daryt. Nes riebios pieno dėmės nenorėjo nuo dažytų sienų nusiplauti

kol maza buvau su tevais gyvenom seimyniniam bendrike, nes abu tevai KTU,tada dar KPI mokesi....atsimenu tik tai, kad mama bendroj virtuvej vire 3 skarbas kondensuoto pieno ir tos virtuves lubas juo nutaskytas

Vai, negazdink, aš visad verdu pienelį kai jo reikia. Brrrrrrrrrrr

Kiek viriau kondensuotą pieną, niekad dar taip nebuvo nutikę Net nemaniau, kad kondensuoto pieno indas gali sprogti

kai vandens ne dapili, tai sprogsta, vandenuko ne užmirškit įpilti

Dėžutė visą laiką turi būti apsemta vandeniu, tas tiesa

Tarp kita ko, aš pamenu, kad man buvo liūdniausia toje istorijoje, kai Lilina papasakojo. Taigi aš esu didžiausias šeimynos smaližius ir to kondensuoto pieno visi suvalgydavo daugmaž po porą-trejetą šaukštų, o aš - pusę skardinės. Manęs nei kiek netrigdė mūsų rožinės lubos, persišviečiančios pro geltoną riebalų sluoksnį, už tai PIENO man buvo žiauriai gaila kištelėjau pirštuką į puodą, supratau, kad ta saldi košė visai nėra mano išsvajota karamelė ir baisiai nusivylusi liūdėjau visą vakarą, ir kitą, ir dar kitą. o kadangi pieno virimai po to neatsinaujino, turiu tokį jausmą, tarytum tas liūdesys ir kondensuoto pieno ilgesys tūno manyje iki šiol...

pasnekejei,kaip darzelinuke Kas tau neleidzia jo prisivirti ir prisikirsti kiek sirdis geidzia

Cia veikiau isejo ne linksma istorija virtuveje, o graudi

Šeimos ritualas yra kas kita negu dabar vienai išsivirt ir prisikirst. Dabar aš imu "Karūnos" ploną karališkąjį pienišką šokoladą su karamele ir migdolais... Tiesiog paimti kondensuotą pieną ir suvaldyti - negalima gi šiaip sau. Aš ananasinių vaflinių saldainių nesiperku ir kai kurių kitų skanėstų, nes tai - vaikystės-paauglystės skonis, o jeigu ragausi taip paprastai, kada užsimanei - neteksi, taps kasdienybės skoniais, nieko neprimins.

nesutinku,skonis jei jis likes kazkam nuo vaikystes,jis niekur nedings

Liūdną nostalgiją pasirodo tau primeniau La major

Na, man balandėliai pvz mėgstami nuo pat vaikystės, bet aš juos visą gyvenimą tolygiai valgau. Tai joks čia vaikystės skonis. O štai ananasiniai saldainiai, kurių šiaip nemėgstu, yra visai kas kita, nes jų vagydavau TIK vaikystėj. Ir pirkti sau vaikystės skonį - nu čia nieko gero, turi kažkur būti pavaišintas ar labai išskirtine proga nusipirkti... Jeigu belen kada nuvarei į parduotuvę ir nusipirkai - čia jau raciono dalis... nu, man taip atrodo Gi vistiek tie "vaikystės skoniai" niekada nėra dažnai valgomi...

Nu žinai, atvažiuosi, SPECIAILIAI išvirsiu tau kondensovkę

VArdan vaikystes prisiminimu , vandens irgi uzmirsk ipilti

Dėja virtuvė ne mano

vitele,

Lilina, lauksiu šou

ko siunti lilina,matai,kad visa diena nesamones tauskia

man niekada neteko virti kondensuoto pieno. gerai, kad dabar parduotuvėse yra tokio gėrio kaip Rududu

RUdudu ir virto pačios namuose skonis skiriasi. Bet po matyto sprogimo barakuose, aš vis nedrįstu virt, ypač dabar, kai su maže užsižaidžiu ir pamirštu, kad iš vis ką kepu ar verdu. Taip sprogimas būtų garantuotas

tai imk toki puoda,kad daug vandens galetum pripilti ir kad keleta valandu galetu virti Be baimes,kad ji pamirsi kuri laika

Baimės akys didelės