advento tema, prasom diskutuoti cia

Po įnirtingų diskusijų apie Adventą ir jo patiekalus, susidomėjau ir truputį paieškojau internete. Akys pavargo, miego noriu, bet vieną dalyką supratau - senovėje žmonės Advento metu griežtai pasnikaudavo, tai yra nevalgydavo mėsos ir pieno patiekalų bent tris dienas per savaitę - trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais. O kitomis dienomis ribodavo maistą, bet jau nebe taip griežtai. Žinoma, mėsos nevalgydavo. Bet buvo ir išimčių, pvz, būsimos mamos,vaikai, sunkūs ligoniai būdavo atleidžiami nuo pasniko. Taip kad ruošiam patiekalus pagal savo nuožiūrą kokiai norim savaitės dienai, o būsimos mamos tegu nors ir sultingą kepsnį kepasi, joms galima

kas liecia is senoliu pavelto kulinarijos,ar kazkas panasaus.. Lietuvele kad ir nedidelis krastas, turi be galo grazias advento tradicijas. Jei dometis Lietuviska advento kulinarija,cia jau reiketu dometis aukstaiciu,zemaiciu, suvalkieciu,dzuku kilmes paprociais atrodo,musu tiek nedaug, bet kartu ir taip skirtingai viskas buvo daroma Na,jei mes cia, plepedami turim butent tai omeny

Pasidalinsiu savo žiniomis ir kaip praktikuodavo seneliai, ir ką esu skaičius. Seniau lietuviai nenaudodavo tiek daug mėsos ir Erikiux išvardintos dienos -trečiadienis, penktadienis ir sekmadienis būdavo skirtos pasninkui. Per žiemos pasninką Adventą, nepriklausomai kokia savaitės diena negalima mėsos, kiaušinių, pieno bei jo produktų; žuvis galima. Pavasario pasninkas Gavėnia yra dar greižtesnis ir jau negalima valgyti dar ir žuvies. Pasninko nesilaikyti gali vaikai, ligoniai, nėščios moterys.

as vakar su saviskio teta snekejau ir prasiau , kad ji pas savo mama paklaustu. tai toji senute ir papasakojo, kad jie ketvirtadieniais ir penktadieniais nevalgydavo kaiusiniu ir pieno produktu, kitom dienom vartodavo. tomis dienomis dazniausiai valgydavo bulvines bandas su aguonpieniu, ir sutintas bulves su acte mirkytais svogunais, sutintais raugintais kopustais

Lygiai tą patį ir aš girdėjau ir skaičiau

kiek zmoniu tiek nuomoniu,tiek i tradiciju.....

la major,man pavizdziui visiskai vienodai,ka kas valgo per kucias ar advento metu,nesikisu i kitu gyvenimus,jei dabar cia kiekviena uz suvalgyta mesos gabaliuka ar kiausini,kalt prie kryziaus ir dar pabaksnot,tai manau puse lietuvos kabetu,galima pasidalinti kokios yra aukstaitiskos,zemaitiskos ir t.t.advento tradicijos bet nemanau,kad kiekvienas turi aiskinti ir irodineti,kad turi buti taip o ne kitaip.....

tikrai taip Dora, man irgi vienodai kas ka valgo.... cia kiekvieno zmogaus asmeninis reikalas As zinau viena zmogu, kuris visada sako- "... lai pasnikauja tie, kas valgyti neturi ko..."

Advento patiekalas turėtų būti be mėsos, kiaušinių ir pieno produktų

Kiausinis yra atgimimo, gyvybes simbolis (neveltui jis yra velyku atributas), tai man logiskai galvojant adventui kiausinis tikrai netinka.

Adventas – žmogaus santykio su Kristumi apmąstymas



Advento metas – tai susimąstymo, susikaupimo metas, kai iš naujo apmąstome, ką gero padarėme, ką turėtume savo gyvenime keisti, kaip turėtume gyventi toliau. “Priimkite vienas kitą, kaip Kristus mus priėmė Dievo garbei” (iš “Laiško romiečiams”, 15,7). Mes turime priimti vienas kitą, nes visi lyg viena šeima priklausome vienam Kristui, kuris mus atpirko savo krauju, kad turėtume amžiną gyvenimą. Turime priimti kiekvieną, koks jis bebūtų – su visomis jo ydomis, nes ir Kristus mus priėmė visokius. Ar visada skubame padėti kiekvienam, reikalingam mūsų pagalbos ne todėl, kad jis buvo geras ir malonus mums , bet todėl, kad taip liepia Kristus? Jei kiekvienas pagal išgales padėtume šalia esančiam vargingesniam, pastiprintume jį Dievo žodžiu, paguostume, daug šviesesnis būtų pasaulis. Nebūkime abejingi kito liūdesiui ir skausmui. Geriausias gydytojas ir guodėjas yra ir bus Jėzus Kristus. Be Kristaus pagalbos mes nepajėgtume užsigydyti savo nuodėmės žaizdų. Kaip dažnai, dairydamiesi, kas gelėtų mums padėti, ieškome greičiausiai lengviausiai pasiekiamos ir... laikinos pagalbos, užuot pabandę apsivalyti nuo pačios nuodėmės. Todėl ir nesulaukiame Jo pagalbos. Eik pas didįjį Sielų Gydytoją, išsakyk jam savo skausmus ir atiduok jam savo naštą. Tik atvėrę Viešpačiui širdį, išpažinę savo nuodėmes ir atgailaudami, tik pasiryžę jų nebekartoti, atversime savo širdis Dievo veikimui ir Jo malonei.

Kristus, Visatos valdovas, gimė tvartelyje tarp gyvulių. Nusižeminęs, prisiimdamas žmonių išvaizdą, jis taip parodė begalinę meilę jiems. “Aš atėjau į pasaulį kaip šviesa, kad visi, kurie mane tiki, neliktų tamsybėse” (Evangelija pagal Joną, 12, 46).

Jėzau, Tau visa šlovė! Tau – atėjusiam tarp mūsų! Atvira širdimi priimame Tave šiandien ir kiekvieną savo gyvenimo dieną.




(LSPŽGB Plungės skyrius "Mūsų atžala")

Kaip grazu Tutsi

aga, grazu...................

Adventas

Niūrus ir drėgnas lapkritis užleidžia vietą gruodžiui. Mėnesiui, kai laukiama pabalančios žemės. Tačiau gruodis pasikeitimų atneša ne tik į gamtą, bet ir sielą. Mat tai – Advento mėnuo. Jo ramybė ir susikaupimas veda į didžiausią krikščionių šventę – Kalėdas.

Adventas tai laikas, kai už nugaros jau nueinantiems metams paliekame didžiausius darbus. Netgi esama darbų, kurių per Adventą jokiu būdu nevalia dirbti. Jei nenori, kad varnos mažylius žąsiukus išnešiotų, draudžiama per Adventą žąsų plunksnas pilti į pagalves. Jei nori švelnios avies vilnos, tai apkirpk avį Advento pirmomis dienomis. Vyrams nevalia į mišką malkų važiuoti. Tokiu metu surinkti medžiai net trobas padegti gali.

Šiuo ramybės laiku šeimininkai namo išleisdavo net ir piemenukus.Nors kimšti į pagalves žąsų plunksnas draudžiama, moteriškės susirinkdavo plunksnų plėšyti. Jos verpdavusios, ausdavusios, vyrai pančius vydavę. Nudirbti didieji darbai leisdavę žmonėms lankyti vieni kitus. O kad vakarai neprailgtų, susigalvodavo, kaip juos paįvairinti: kas dainomis, kas žaidimais, kas pasakojimais, o kas – burtais.

Štai Dzūkijoje dainuojamos dainos išsiskiria priedainiu „leliumai“. Nors dainuojant Advento dainas galima ir pašokti, tačiau tokie šokiai nebūdavo audringi. Tai daugiau ritualiniai judesiai. Tipišku Advento žaidimu laikomas „Jievaro tiltas“, pasakojantis apie tai, kaip merginos eina grįsti „jievaro tiltą“ per Nemuną, nes Kalėdos iš už Nemuno ateinančios. Tačiau vaikinai jų nepraleidžia, kiekvienas renkasi vieną – pačią gražiausią. Vaikinai ir merginos, pakaitomis dainuodami – vesdami derybas, eina vieni prieš kitus. Vaikinai vis pasiima į savo pusę po merginą, kol susirenka visas.

Nors per Adventą nebūdavo galima rengti vestuvių, tačiau jaunimas smagiai vakarodavo spėdamas ateitį ir mėgindamas sužinoti, iš kurios pusės laukti piršlių.

Štai mergelės prisiberia į prijuostes kanapių, bėga aplink šulinį tris kartus, kanapes „sėdamos“, ir kalba: „Andriejau, kanapes sėju, leisk sužinoti, su kuo amžių nugyvensiu“. O paskui – žvilgt į šulinį – bene pamatys tą likimo duotąjį.

Šv. Andriejaus dieną, kuri ir laikoma Advento pradžia, netekėjusios mergelės iš svetimo sodo nuskindavo vyšnios ar slyvos šakelę. Jei ji Kūčių rytmetį pražydės, naujais metais lauk ir jaunikio su piršliu atbildant.

Nepamiršdavo senoliai šv. Andriejaus dieną ir į dangų žvilgtelt. Jei pusto – bus geras vasarojus, jei danguje saulutė – bus daug daržovių. Karštą vasarą žada šaltas Adventas, o dažni atodrėkiai atneš dosnų rugių derlių.

nuostabu,va tokiu dalyku ir truko...

na as tema atidarydama, to ir tikejausi

as ir to tikejaus

o as to nesitikejau...kam rasyt zinutes, jei jos vistiek bus istrintos...taip negalima savivaliauti

pyp, tu norejei to jovalo
as niekada nesavivaliauju, visi trinimai buna aptarti su seimininkais
Rasant reikia pamastyti ka rasyti, o ne viska kas sauna i galva........... tada nereikes trinti ir dar ieskoti kaltu.

taip ir maniau,kad kas neitiks,bet mano galva si tema buvo sukurta nekyvircyjimuisi,o graziam advento pateikimui,jo tradicijoms ir taip toliau,butu daug idomiau paskaityti,kaip svesdavo aukstaiciai,dzukai,o ne kad gincytumemes vienodai,kur tik nauja tema

norejau kaip geriau... isejo kaip visada

cia ne jovalas, o bendravimas, kuris nevisada buna grazus, bet jis toks yra ir manau nereikia nuo jo begti

Pritariu, Pyp. Tutsi, viskas yra ok, mes tave mylim ir didžiuojamės tokia temperamentinga admine, bet tas tau nemalonių žinučių trynimas darosi tendencingas.

Taigi nei kas keikėsi, nei barėsi - tik apie kiaušinius įnirtingai kalbėjomės ir apie tai, ar tradicijos turi būti subjektyvus, ar bendras dalykas.
Tutsiuk, nereaguok taip skausmingai į kiekvieną pusę žodžio. Gi viskas normaliai.

galite buti ramios, daugiau netrinsiu nieko.... mano nervai man brangesni.

bet ziuriu daugumai ne informacijos reikia,o pasiriet geriau....

nu kas kaip supranta rietenas

ADVENTO VAINIKAS

Funkcijos

Tik atsiradusi Advento vainiko idėja turėjo grynai religinę funkciją: pranešti, ypač vaikams, kad artėja Kalėdos, pasiruošti joms, paskatinti bendrai maldai, priminti, kad Jėzus yra tikroji šviesa, kuri nugali tamsumas ir blogį.
Šiais laikais yra sukurta įvairių Advento vainiko formų. Populiariausia – kalėdinio papuošalo motyvas, kurį galima rasti ne tik namuose ir bažnyčiose, bet ir parduotuvėse, aikštėse, koncertų metu. Įsivaizduokite didelį Advento vainiką centrinėje Strasburgo aikštėje! Vis dėlto Advento vainikas, kokioje aplinkoje bebūtų, nepraranda savo simbolinės reikšmės. Jis nuolat primena, skatina ieškoti prasmės. Kaip tik dėl šios savo vertės jis įsišaknijo ir išplito per trumpą laiką.

Žvakių simbolika

Keturios žvakės reiškia keturias Advento savaites. Vienos po kitos žvakių uždegimas reiškia artėjimą prie Jėzaus gimimo, augančią šviesos pergalę prieš tamsą. Norint, kad ritualas išreikštų visą savo simbolinę reikšmę, geriau žvakes uždegti vakare, kai tamsu, arba pasistengti sukurti kuo tamsesnę aplinką.
Žvakės yra dviejų spalvų: trys violetinės ir viena rožinė. Violetinė išreiškia atgailą ir atsivertimą į Dievą, rožinė – džiaugsmą dėl tuoj gimsiančio Jėzaus. Dėl to rožinė žvakė uždegama trečiąjį Advento sekmadienį, skirtą džiaugsmui „Gaudete“ („Džiūgaukite“).
Švedijoje visos žvakės yra baltos spalvos, Austrijoje violetinė, raudona, rožinė, balta. Kiekviena žvakė pakeitė savo religinę reikšmę pagal Advento kalendorių. Pagal labai paplitusią tradiciją pirmoji yra Pranašo žvakė, antroji – Betliejaus, trečioji – Piemenų, ketvirtoji – Angelų.
Tačiau yra ir kitų reikšmių, pavyzdžiui: pirmoji yra Atleidimo, pažadėto Adomui ir Ievai, kad jie iš mirtingųjų taps gyvenantys Dieve; antroji yra Patriarchų tikėjimo, kad jiems atiteks Pažadėtoji žemė, žvakė; trečioji yra Dovydo džiaugsmo dėl palikuonių žvakė; ketvirtoji – Pranašų mokymo apie teisingumą ir taiką žvakė.
Taip pat žvakėms suteikiami biblinių personažų vardai, suteikiamos moralės, doros prasmės. Tiktai trečioji žvakė visada yra susijusi su džiaugsmu, atitikdama trečiojo Advento sekmadienio tematiką ir nuotaiką.

(SALTINIS- MOKSLAS. LT.)

kalbant apie adventą: radau, Tutsi, sriubos barščiai su ausytėm receptą pas save literatūroj, kaip tik prie temos"advento sriubos" tai vat ten tos ausytės be kiaušinio padarytos