DUK - Ieškoti - Registruotis - Prisijungti


Dabar yra 19 Rgp 2017, 12:12    

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 30 pranešimai(ų) ] 
Autorius Žinutė
 Pranešimo tema: Sveika ir naudinga
StandartinėParašytas: 30 Kov 2008, 14:02 
Atsijungęs
GURU
GURU
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pranešimai: 17172
Miestas: Kėdainių raj.
Pliusai: 736
Avižos– ne tik maistas, bet ir vaistas

Senovės liaudies medicinos žinovai teigė, kad nėra geresnės pagalbos kūnui už maistą, kuris pagamintas iš grūdų ir kruopų. Grūdais ir jų produktais galima gydyti vos ne visas ligas. Tad pasinaudokime senolių patirtimi.
Garsus senovės gydytojas Hipokratas, pabrėždamas avižų svarbą žmogaus organizmui, siūlė gerti avižų nuovirą kaip arbatą. Šiuose grūduose daug riebalų, baltymų, amino rūgščių, geležies, fosforo, jodo, kalio, magnio, mangano, nikelio, chromo, cinko, sieros, titnago, B grupės vitaminų, vitaminų A, K, E, nikotino rūgšties. Avižose yra medžiagų, stiprinančių širdį, plaučius, skrandį ir nervus, o šių grūdų apvalkaluose — medžiagų, mažinančių cukraus kiekį kraujyje. Avižos labai tinka vaikų mitybai, nes savo sudėtimi jos yra panašios į motinos pieną.
Avižų produktai pasižymi organizmą ir imunitetą stiprinančiomis, tonizuojančiomis, kraują gerinančiomis, šlapimą skatinančiomis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Valgant avižų produktus, išsivalo organizmas, normalizuojasi medžiagų bei riebalų apykaita, sumažėja svoris.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 30 Kov 2008, 14:03 
Atsijungęs
GURU
GURU
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pranešimai: 17172
Miestas: Kėdainių raj.
Pliusai: 736

Gydomasis avižų nuoviras

Nuplaukite 1 stiklinę avižų grūdų, užpilkite 1 litru šilto vandens, uždenkite, palikite 10 valandų nusistovėti, po to pavirkite pusvalandį ant silpnos ugnies. Indą su nuoviru šiltai apriškite, palikite nusistovėti dar 12 valandų, po to nukoškite ir įpilkite verdančio vandens, kad nuoviro būtų vėl 1 litras. Šio šilto nuoviro gerkite mėnesį laiko kasdien po puse stiklinės 3-4 kartus per dieną pusę valandos prieš valgį.
* Šio nuoviro patariama gerti sutrikus medžiagų apykaitai, kai kraujyje daug cholesterino, sergantiems cukriniu diabetu, inkstų, kepenų ir šlapimo pūslės ligomis, gydant skrandžio ir žarnyno gleivinę, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę, sergant tulžies pūslės ir šlapimo pūslės akmenlige.
* Avižų nuoviras, geriamas su medumi, sustiprins jėgas, padės atsistatyti persirgus sunkiomis ligomis. Naudinga šio nuoviro pagerti ir sveikiems žmonėms, ypač po žiemos, atėjus pavasariui.
* Jei gersite avižų nuoviro, jūsų oda bus sveikesnė ir geriau augs plaukai.
* Avižų nuoviro su sviestu patariama vartoti kosintiems, sergantiems plaučių ligomis ir bronchitu. Avižų nuoviras pasižymi atsikosėjimą lengvinančiomis savybėmis.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 30 Kov 2008, 14:03 
Atsijungęs
GURU
GURU
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pranešimai: 17172
Miestas: Kėdainių raj.
Pliusai: 736

Kiti gydymosi avižomis būdai

* Sergantiems sąnarių uždegimu patariama gydytis tokiu avižų nuoviru: 1 stiklinę avižų grūdų užpilkite 1 litru vandens, pakaitinkite ant silpnos ugnies, kol nugaruos ketvirtadalis skysčio, po to nukoškite ir įdėkite medaus. Gerkite po pusę stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.
* Sergantiems skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige patariama valgyti avižinės košės: iš avižų arba avižinių dribsnių išvirkite košę ir nukoškite per sietelį. Į šią košę galima įdėti 1 šaukštą sviesto, truputį medaus arba cukraus. Košę suvalgykite pusantros valandos prieš pusryčius. Avižinę košę valgykite kasdien 2-3 savaites, kol savijauta pagerės.
* Sergantiems kepenų ligomis patariama gerti avižų antpilo: 1-2 šaukštus avižų grūdų užpilkite 1 litru verdančio vandens, uždenkite, palikite nusistovėti 20 minučių, po to nukoškite. Gerkite po pusę stiklinės 3 kartus per dieną.
* Pankreatito gydymas: nuplaukite ir sumalkite 1 stiklinę avižų, užpilkite 5 stiklinėmis vandens, pavirkite 10 minučių ant silpnos ugnies, nukaiskite ir palikite nusistovėti. Gerkite šio nuoviro po pusę stiklinės pusvalandį prieš valgį.
* Norintiems numesti svorio: 2 stiklines avižų grūdų užpilkite 1 litru vandens, pavirinkite ant silpnos ugnies, kol grūdai suminkštės. Nuovirą palikite per naktį nusistovėti. Gerkite po pusę stiklinės tris kartus per dieną prieš valgį. Grūdus galite panaudoti dar kartą, užpylę perpus mažesniu vandens kiekiu.
* Veido odos valomoji kaukė: 1 šaukštą avižų dribsnių užpilkite nedideliu kiekiu verdančio vandens arba pieno, o jei oda riebi — 3 proc. vandenilio peroksidu, gerai išmaišykite ir ištepkite veidą. Palaikykite 15-20 minučių, po to nuplaukite šiltu vandeniu.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 30 Kov 2008, 14:04 
Atsijungęs
GURU
GURU
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pranešimai: 17172
Miestas: Kėdainių raj.
Pliusai: 736

Kviečiai


Tibeto liaudies medicinos žinovai kviečiais gydė žaizdas, auglius, patinimus, valydavo inkstus, šlapimo pūslę, skatindavo šlapimo išsiskyrimą, gydė prostatitą, malšindavo žarnyno ir pilvo skausmus. Kviečiuose yra angliavandenių, baltymų, geležies, kalio, vario, cinko, magnio, fluoro, B grupės vitaminų, vitaminų C, A, E, F, PP, D. Jie papildo organizmo energetines atsargas, stiprina imuninę sistemą, gydo skrandį ir kepenis, dėl juose esančių riebalinių rūgščių pasižymi priešuždegiminėmis, kraujagysles plečiančiomis savybėmis.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 30 Kov 2008, 14:04 
Atsijungęs
GURU
GURU
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pranešimai: 17172
Miestas: Kėdainių raj.
Pliusai: 736

Gydomasis kviečių antpilas

Kviečių antpilas: 100 g kviečių grūdų užpilkite 750 ml verdančio vandens, uždenkite ir palikite nusistovėti 8-10 valandų. Gerkite po puse stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.
* Šio antpilo patariama gerti imuninės sistemos stiprinimui, širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai.
* Kviečių antpilu patariama gydyti viršutinių kvėpavimo takų ligas. Jis lengvina kosulį, gydo plaučius, malšina krūtinės skausmus.
* Šis antpilas padės ir užkietėjus viduriams.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 30 Kov 2008, 14:05 
Atsijungęs
GURU
GURU
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pranešimai: 17172
Miestas: Kėdainių raj.
Pliusai: 736

Akių ligos


* Sergant konjunktyvitu: 1 šaukštą kviečių grūdų užpilkite 1 stikline verdančio vandens, pavirkite ant silpnos ugnies 10-15 minučių, uždenkite ir palikite nusistovėti 2 valandas, po to nukoškite. Šiuo nuoviru plaukite akis 5-6 kartus per dieną.
* Akių ligų gydymas: 1 stiklinę kviečių grūdų užpilkite verdančiu vandeniu taip, kad vanduo dengtų grūdus ir užpilkite 1 šaukštą cukraus. Indą su antpilu uždenkite, palikite tamsioje vietoje 12 valandų (kviečiai turi tik išbrinkti, bet nesudygti), po to indą su išbrinkusiais grūdais padėkite į šaldytuvą. Vartokite šio mišinio po 1 šaukštą prieš valgį. Kai suvalgysite visą mišinį, padarykite 10 dienų pertrauką ir gydymą pakartokite tris kartus.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 30 Kov 2008, 14:05 
Atsijungęs
GURU
GURU
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pranešimai: 17172
Miestas: Kėdainių raj.
Pliusai: 736

Kitų ligų gydymas kviečiais


* Pūlinių ir vočių gydymas: kvietinės duonos minkštimą užpilkite karštu pienu, gerai sumaišykite ir dėkite ant pūlinių.
* Sumušimai: ant sumuštų vietų dėkite kvietinės duonos minkštimo, sumaišyto su medumi ir pienu.
* Egzemos gydymas: kviečių grūdus išvirkite su actu ir šį nuovirą naudokite kompresams.
* Mažakraujystės gydymas: 3 šaukštus kviečių sėlenų užpilkite 1 stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite nusistovėti 2 valandas. Gerkite šio antpilo po 1 šaukštą pusę valandos prieš valgį.
* Kosulys ir bronchitas: 300 g kviečių sėlenų užpilkite 1 litru verdančio vandens, užvirkite, uždenkite ir palikite nusistovėti. Šį nuovirą išgerkite karštą per dieną.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 30 Kov 2008, 18:25 
Atsijungęs
GURU
GURU
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pranešimai: 17172
Miestas: Kėdainių raj.
Pliusai: 736
Jonažolė – gero ūpo augalas

Tamsų besniegio gruodžio metą reikėtų pasirausti po žolelių pintinę ir ten susirasti jonažolių – pats metas gerti jų arbatą. Tyrinėtojai nurodo, kad jonažolė, be visų kitų savybių, gerina nuotaiką, šalina lengvą depresiją ir kad labiausiai ši vaistažolė tinkama vartoti, kai maža saulės.

Gera, bet – atsargiai!

Kaip tik dabar, kai dienos beveik neišaušta ir tvyro miglos, metas veikti jonažolei, daryti mus budresnius.
Vidurvasarį, kai dienos ilgos ir kaitina saulė, ši vaistažolė, pasak šiandieninių žiniuonių, „pritraukia radiaciją“. (Tačiau labai nuogąstauti nereikėtų, nes iš kitų mūsų aplinkos šaltinių „to gero“ gauname kur kas daugiau.)
Su jonažole atsargiau elgtis turėtų ir padidėjusiu kraujospūdžiu besiskundžiantys asmenys. Jonažolė tonizuoja ir yra viena iš tų negausių vaistažolių, labai tinkančių žmonėms, kuriuos vargina būtent žemas kraujo spaudimas. Iš karto pridursime, kad jonažolė yra tokia veikli ir galinga, jog visais atvejais vartoti ją reikia ne ilgiau kaip mėnesį ir daryti pertrauką. Jei jonažolė dedama į kitų vaistinių žolelių mišinius, ten ji yra tik uoli pagalbininkė kitiems augalams.

Žaizdų gydytoja
Rusiškai jonažolė vadinama „zveroboi“ – užmušanti žvėrį. Teko girdėti paskaitą, kurioje buvo aiškinama, kad toks pavadinimas nusakantis neeilines šios vaistažolės galias. Tačiau vienas mokslininkas, ieškojęs istorinių žinių apie jonažolę, užtikrino, kad šis pavadinimas yra tik savaip nusiklausytas iš kazachų kalbos žodžio „džerabaj“ ir reiškia „žaizdų gydytojas“.
Kazachai šį augalą labai vertino, juo gydydavo ir žmones, ir gyvulius – visokius negalavimus ir įvairiausios kilmės žaizdas.
Prieš kelis šimtmečius jonažolę tiesiog garbino garsiausi Sibiro žiniuonys. Ir pirkliai nutarė nesnausti. Keliaudami į Maskvą, pasiimdavo ir „sunkiai pasiekiamų aukso vertės“ džiovintų jonažolių. Žmonės netruko įsižiūrėti, kad tokio „aukso“ pilnos pakrūmės čia pat, ir veikia taip pat efektyviai. Dar jie atrado, kad jonažolė – puikūs natūralūs dažai vilnai, linui, natūraliam šilkui. Kad tai ir prieskonis trauktinėms, mėsos patiekalams, o gaiviems gėrimams suteikia ne tik savito skonio, bet ir patrauklią spalvą.
Visų laikų žiniuonys tvirtina, kad jonažolė iš tiesų yra vaistas nuo „devyniasdešimt devynių ligų“ ir kad be jos neįmanoma visiškai išgydyti nei žmogaus, nei gyvulio. Jonažolė atgaivina pažeistas organizmo ląsteles, puikiai gerina medžiagų apykaitą, ramina nervus, tonizuoja, padeda įveikti depresiją. Tamsos metą jonažolių arbata prilygsta saulės šilumai iš... stiklinės. Tai – geros nuotaikos augalas, valantis, tvarkantis ne tik kūną, bet ir sielą.

Krikštytojo garbei
Įvairūs etnografiniai šaltiniai liudija, kad Lietuvoje, įtvirtinant krikščionybę, jonažolėmis buvo įprasta vadinti visas vaistingas žoleles, surinktas į kupoles per Joninių laikotarpį – apytikriai nuo birželio vidurio iki 29 d. Vėliau šis vardas išliko tik pačiai svarbiausiai vaistažolei, kuri ir būdavo renkama pirmiausiai. Pavadinimas „jonažolės“ išreiškė pagarbą šv. Jonui Krikštytojui, kuris per krikštą, liedamas vandenį, valė sielas, rengė jas pasitikti ateinantį Atpirkėją. Panašią galią (tik ne sielai, o kūnui apvalyti) lietuviai ir priskyrė šiandieninei jonažolei.
Tvirta, bet lengvai nuskinama vaistažolė mūsų laikais retai suspėja pražysti iki Joninių pradžios. Pavyzdžiui, 2005 metais jos mūsų krašte ne tik kad tokiu metu nepražydo, bet iš viso neužderėjo. Skolą atidavė 2006-ųjų vasarą. Panašu, kad augalai norėtų mus informuoti, kokių tikėtis metų, tačiau nedaug likę sugebančių sekti ir skaityti tą informaciją.

Valo ir gaivina

Jonažole gydomas gastritas, opaligė, šlapimtakių ligos, tulžies pūslės, kepenų ir žarnyno sutrikimai, tinka įvairios kilmės kraujavimui stabdyti. Žiniuonys nurodo, kad jonažolė yra valantis ir gaivinantis augalas, tinkantis įvairiems išoriniams ir vidiniams žmogaus kūno pažeidimams. Ji naikina įvairius mikrobus.
Pirmo žydėjimo jonažolės žiedynus (kad ir džiovintus) galima užpilti šiltu sėmenų ar kitu natūraliu aliejumi, palaikyti kelias savaites tamsoje kambario temperatūroje - bus neblogas balzamas žaizdoms (nudegimams) gydyti ir puiki priemonė veido odai pamaloninti.
Įvairioms virškinamojo trakto ligoms gydyti ruošiama jonažolių arbata: du šaukštus smulkintų vaistažolių užplikyti puse litro vandens, apsukti šiltu rankšluosčiu, palaikyti porą valandų, gerti po pusę stiklinės prieš kiekvieną valgį. Kai kas jonažoles užpliko iš vakaro vos neužvirusiu vandeniu, laiko iki ryto, geria prieš kiekvieną valgį, vakare ruošia naują antpilą kitai dienai.
Jei arbatos liko, panaudokite ją plaukams skalauti. Jei tai darysite ilgesnį laiką, plaukai bus tvirti, sveiki, gražūs. Jonažolių nuovire galima pamirkyti išvargusias, nuspaustas ar įdiržusias kojas. Jeigu pirtyje ar namuose po vonios, dušo išgersite puodelį jonažolių arbatos, dar apliesite kūną nuo galvos iki kojų vėsiu jonažolių antpilu ir leisite nudžiūti – savijauta jums paliudys, ką gali jonažolė.
Be jonažolių neapsieina nė viena žolininkė. Susiraskite, kuri kalbesnė, jums dar daug ką pasakys apie šią mūsų žemėje gyvuojančią, kukliai atrodančią, šiek tiek strazdanotą žaliąją daktarę.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 22 Bal 2008, 18:16 
Atsijungęs
GURU
GURU
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pranešimai: 17172
Miestas: Kėdainių raj.
Pliusai: 736
Šviežios ar šaldytos daržovės. Kas geriau?

Ilgą laiką teigę, kad šviežios daržovės geriau nei šaldytos, mitybos specialistai vis garsiau skelbia kitokią nuomonę.
Paprastai šviežiomis daržovėmis laikomos tos, kurios suvartojamos greitai tik nuėmus derlių. O parduotuvių lentynas pasiekusių daržovių negalima vadinti šviežiomis, nes dėl to, kad transportuojamos ir laikomos šaltose patalpose, jos praranda nemažą dalį maistingųjų medžiagų.
„Šviežios daržovės stovėdamos praranda žmogaus organizmui svarbias medžiagas, todėl dažnai daržovės šaldomos, kad kuo ilgiau išsaugotų vitaminus ir kitas vertingas mineralines medžiagas“, – tikino mitybos specialistas Rimantas Stukas. Taip pat jis patarė vengti pirkti šviežias daržoves, kai žinoma, kad jos ilgą laiką gulės šaldytuve.
Pasak maisto specialistų, šaldytos daržovės išsaugo spalvą, nepraranda sveikos išvaizdos ir nepasidengia šerkšnu. Ištirta, kad jose išlieka apie 70 proc. visų vitaminų ir mineralinių medžiagų, o šviežios daržovės, laikomos kambario temperatūroje, netenka net 80 proc. mineralinių medžiagų ir vitaminų. Todėl daržovių šaldymas yra vienas patikimiausių konservavimo būdų.
Statistikos departamento duomenimis, pastaruoju metu Lietuvoje daržovių suvartojama vis daugiau. 2004 m. vienas mūsų šalies gyventojas per metus suvartodavo 95 kg daržovių, o 2006 m. – penkiais kilogramais daugiau – 99 kg. Tačiau palyginti su kitomis ES šalimis, lietuviai valgo gerokai mažiau daržovių.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 22 Bal 2008, 18:43 
Atsijungęs
GURU
GURU
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pranešimai: 17172
Miestas: Kėdainių raj.
Pliusai: 736
Maistas, padėsiantis išlikti jauniems ir sveikiems

Maisto bei mitybos įtaka sveikatai neabejojama. Tinkamai subalansuota mityba bei produktai, turintys vertingų organizmui medžiagų ne tik pagerina sveikatą bei savijautą, bet ir padeda ilgiau išlikti jauniems, sveikiems bei gražiems.Išlikti jauniems, energingiems ir sveikiems padės šie maisto produktai:

1. Alyvuogių aliejus

Prieš kelis dešimtmečius, tyrinėtojai nustatė, kad riebalai, esantys alyvuogių aliejuje didžia dalimi lemia retus susirgimus širdies ir vėžio ligomis. Taip pat alyvuogių aliejus turi stipraus antioksidanto polifenolio, kuris apsaugo ląsteles ir lėtina senėjimą.

2. Jogurtas
1970 m. Gruzijoje gyveno daug daugiau šimtamečių žmonių negu kitose pasaulio šalyse. Spėjama, kad jų ilgaamžiškumo paslaptis - jogurtas, kuris labai populiarus jų kasdieniniame valgiaraštyje. Jogurtas yra turtingas kalciu, kuris padeda atitolinti osteoporozę ir turi savyje gerųjų bakterijų, gerinančių žarnyno veiklą.

3. Žuvis
Prieš keletą metų, tyrinėtojai pradėjo studijuoti, kodėl Aliaskos čiabuviai gyventojai labai retai serga širdies ligomis. Pasirodo, to priežastis yra gana didelis kiekis žuvies, kurią jie vartoja kasdieninėje mityboje. Žuvis yra omega 3 riebalų rūgščių šaltinis, kurios neleidžia susidaryti per dideliam blogojo cholesterolio kiekiui ir saugo nuo širdies ligų.

4. Kakava
Prie Panamos pakrančių esančių salų gyventojai rečiau serga širdies ligomis. To priežastis labai paprasta: šių salų gyventojai geria daug kakavos gėrimo. Tuose kraštuose ant kakavmedžio augančios pupelės yra labai aromatingos ir turi daug vertingų medžiagų, kurios gerina kraujagyslių funkcijas, neleidžia susidaryti per dideliam kraujospūdžiui, stiprina organizmą, mažina riziką susirgti diabetu, inkstų ligomis ar silpnaprotyste.

5. Riešutai
Atlikti tyrimai parodė, jog žmonės nuolat valgantys vertingus riešutus gyvena 2 -2,5 m. ilgiau. Riešutai yra turtingi įvairiais vitaminais ir mineralais. Riešutai – vienas sveikiausių nesočiųjų riebiųjų rūgščių šaltinis. Kai kurios riešutų sudedamosios medžiagos apsaugo žmogaus organizmą nuo širdies ligų ir vėžinių susirgimų.

6. Vynas
Saikingas vyno vartojimas gali apsaugoti nuo širdies ligų, diabeto, aterosklerozės ir onkologinių susirgimų. Vyne yra A, B ir C vitaminų bei įvairių būtinų mineralų. Šiame alkoholiniame gėrime esantis antioksidantas polifenolis lėtina senėjimo procesus.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 06 Geg 2008, 10:25 
Atsijungęs
GURU
GURU
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pranešimai: 17172
Miestas: Kėdainių raj.
Pliusai: 736
Naudinga, tačiau neskanu :roll:

Nereikia savęs prievartauti valgant naudingus, tačiau jums asmeniškai neskanius produktus. Stengiantis „maitintis teisingai“, kartais patys save įstumiame į spąstus. Kaip gi taip – dietologai pataria valgyti viena, o norisi visai ko kito. Pasirodo, tai ne vien mūsų išlepinto skrandžio kaprizai. Skonio receptoriai gali pranešti, kad organizmas nepajėgia šių produktų įsisavinti ir reikalauja kitokių.
Apie nemėgstamus kopūstus
Skirtingi žmonės skirtingai jaučia vienokį ar kitokį skonį. Tai priklauso nuo kelių faktorių.
Pirma – jau nuo prigimties mes turime skirtingą kiekį skonio receptorių. Kuo jų daugiau, tuo žmogus mėgsta įvairesnius valgius, geriau jaučia valgomo maisto skonį. Profesionalūs vynų bei arbatos degustatoriai tokių receptorių turi du kartus daugiau negu kiti žmonės.
Antra, maisto valgymas priklauso ir nuo asmeninės patirties. Jeigu jūs kada nors apsinuodijote valgydamas žuvį, gali būti, kad visą gyvenimą jus tiesiog pykins vien pajutus žuvies kvapą. Aišku, mes suprantame kaip įsisavinami baltymai ir kokie naudingi žuvų riebalai.
Organizmas iš savo patirties mums signalizuoja: viskas, kas susiję su žuvies skoniu, potencialiai nevalgoma!
Trečia, apsinuodijus kokiu nors produktu gali reikšti, kad jūsų organizmas tiesiog nesusidoroja su jo virškinimu. Tipinis pavyzdys – nemėgstate pieno. Atrodo, toks naudingas produktas – tačiau jo tiesiog negalite pakęsti. Tikriausiai jūs priklausote tai pusei visų suaugusių žemės gyventojų, kurių organizme nesigamina laktozė, būtina pienui įsisavinti.
Negalite savęs priversti valgyti brokolių – visi šiuos kopūstus laiko dietiniu produktu, o jums jie atrodo kartūs ir neskanūs. Gali būti, kad esate iš tų žmonių, kurie specifiškai reaguoja į medžiagas (gliukozaminus), esančius šiose daržovėse.
Amerikos mokslininkai ištyrė, kad kai kurių žmonių skonio receptoriai ,,atpažįsta“ produktus, kuriuose yra šių medžiagų, kaip kartų ir netinkantį valgyti maistą. Teigiama, kad brokolių ,,nemėgimas“ pirmiausiai pasireiškė žmonėms, gyvenantiems vietovėse, kuriose jaučiamas jodo trūkumas – kad būtų išvengta jo trūkumo.
Eksperimentai parodė, kad brokoliuose esančios medžiagos trukdo jodą įsisavinti organizme.

Įsiklausykite į save

Netikėtai atsiradęs skonio potraukis aiškiai rodo apie organizmo poreikius – į tai reikia kreipti dėmesį.Potraukis sūriems produktams dažnai rodo natrio stygių (pavyzdžiui, po apsilankymo sporto salėje, kai gausiai prakaituojate ir druskos pašalinamos iš organizmo).Jeigu staiga žmogus pradeda valgyti juodą duoną, gali reikšti, kad jam trūksta vitamino B.
Jeigu norisi mėsos – trūksta geležies. Jeigu norisi grietinės – vitamino A. Norite salotų su jūros kopūstais – jodo. Norisi bananų – organizmui trūksta magnio. Tai tarp kitko tas pats elementas, kuris stimuliuoja endorfinų gamybą – geros nuotaikos hormoną.
Kartą pas dietologą atėjo pacientė, turinti keistą problemą: jai visą laiką norėjosi kokteilio iš ledo ir... jūros smėlio. Maža to, ji kartą pasidarė šio kokteilio, skaniai išgėrė, nors suprato, kad tai visai nesusiję su sveikos mitybos pagrindais.
Vėliau išaiškėjo, kad ši moteris sirgo anemija – jos kraujyje trūko geležies. Šis susirgimas pasireiškia gyvybiškai svarbių elementų trūkumu, pvz. seleno, kuris kaip tik ir randamas smėlyje.

Pyragėliai besilaikantiems dietos

Dietinės mitybos kanonus reikia žinoti ir gerbti, tačiau nereikia jais aklai sekti. Įsiklausykite į savo organizmo poreikius ir nekankinkite savęs, laikydamiesi įvairių taisyklių, kurios jums gali būti visai netinkamos.
Nemėgstate pieno? Pabandykite jį pakeisti varške, kefyru, jogurtu, sūriu – kas nors iš paminėtų produktų jums vis tiek patiks. Negalite pakęsti daržovių? Paragaukite įvairių rūšių ir skirtingai paruoštų daržovių.
Jums taip norisi pyragėlio, o jūs laikotės dietos? Nesikankinkite, suvalgykite vieną; nuo jo tikrai nepriaugsite svorio, bet už tai jausitės ramiai. Tačiau saldumynai neturėtų tapti tarsi apdovanojimas už ką nors – nevalgykite, jausdamos stresą – nereikia, kad jūsų nuotaika priklausytų nuo cukraus kiekio. Pakeiskite saldainius ir pyragėlius javainiais arba medumi.
Kankinatės, nes norite suvalgyti ką nors neįprasto? Pasikonsultuokite su gydytoju, pasidarykite amino rūgščių ir mikroelementų tyrimus – tai visai paprasta. Tikriausiai gydytojas patars vartoti vitaminų (mineralų kompleksą), kas išlaisvins jus nuo skonio receptorių ,,išdaigų“.

Kai aš dar buvau embrionas

Skonio jutimo pagrindai atsiranda vaikystėje ir net anksčiau. Kaip ištyrė Amerikos Monel (Florida) centro gydytojai, pomėgis kokiems nors produktams formuojasi, kai mes dar esame motinos įsčiose.
Jeigu nėštumo metu ji valgė česnakus, karį arba vanilinį pudingą, tikėtina, kad mažylis taip pat juos pamėgs ir mielai valgys.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 02 Bir 2008, 19:26 
Atsijungęs
GURU
GURU
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pranešimai: 17172
Miestas: Kėdainių raj.
Pliusai: 736
Beržas: gydo ir lapai, ir pumpurai, ir sula

Vaistinei žaliavai renkami neišsiskleidę beržo pumpurai, o lapai medžiui žydint. Beržo pumpurais gydomos kvėpavimo organų ligos, jie vartojami kaip antiseptinė, atsikosėjimą lengvinanti ir prakaitavimą skatinanti priemonė.

Užpilui reikia:
10 g beržo pumpurų užpilti 200 ml karšto virinto vandens, indą įstačius į verdančio vandens vonelę kaitinti 15 min. Po 45 min. ataušinus kambario temperatūroje perkošti ir nusunkti. Gerti po trečdalį stiklinės šilto užpilo tris kartus per dieną, kai reikia skatinti tulžies, šlapimo ir prakaito išsiskyrimą.
Liaudies medicinoje gerai žinomas ir beržo grybas, kuris auga ant beržo kamieno, o jo vaistinė žaliava ruošiama rudenį ir pavasarį. Veikliosios grybo medžiagos stabdo uždegimus, mažina kraujospūdį, mažina gliukozės kiekį kraujyje.
Gaminant nuovirą ir užpilą, grybą reikia nuplauti ir pamerkti į virintą vandenį 4-5 valandom. Po to jį susmulkinti, o vandenį, kuriame jis mirko, vartoti užpilui. Vieną dalį grybo užpilti 5 dalimis mirkyto vandens ir pašildžius iki 50 laipsnių palikti dvi dienas, kad pritrauktų. Po to užpilą nupilti, o grybą nusunkti per marlę.
Taip pagamintą užpilą galima laikyti 3-4 paras ir vartoti po 1- 2 valgomuosius šaukštus tris kartus per dieną iki valgio likus pusvalandžiui sergant gastritu, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa.
Beržo sula savo vertingųjų savybių nepraranda ir konservuota. Joje gausu vitamino C, gliukozės, kalio, kalcio, magnio bei kitokių organizmui vertingų medžiagų.

Ar žinote, kad sula:
- padeda iš organizmo pašalinti susidariusius akmenis, toksinus, šlakus, druskas;
- gydo inkstų akmenligę, gerina sergančiųjų reumatu, tuberkulioze savijautą;
- gerina medžiagų apykaitą organizme, stiprina žmogaus organizmą.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 10 Bir 2008, 12:01 
Atsijungęs
GURU
GURU
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pranešimai: 17172
Miestas: Kėdainių raj.
Pliusai: 736
Salieras - ir maistas, ir vaistas

Salierą šeimininkės nuo seno naudoja ne tik salotoms ar mišrainėms gardinti. Iš jų gamina antruosius patiekalus, skanina sriubas, jais įdaro saldžiąsias paprikas, pomidorus ir kitas daržoves. Salierą naudoja kai kurių ligų gydymui, jų profilaktikai.

Švieži ir džiovinti salierų lapai ar šakniastiebiai:

puikiai tinka sultiniams, mėsiškoms sriuboms ar troškintiems antriesiems patiekalams bei marinatams pagardinti, jaunais lapeliais skaninami šaltibarščiai, kiaušinių, mėsos patiekalai, sumuštiniai.

Ar žinote, kad salierai:
mėgsta drėgmę, jie atsparūs pavasarinėms šalnoms, o rudenį gali pakelti net 10°C šaltį,
gali užauginti net porą derlių per metus,
nekaloringi, nes juose gausu vitaminų, mineralinių medžiagų, eterinių aliejų bei panašių į inulino veikimą hormonų,
turi visus B grupės vitaminus, kurių reikia stresų kamuojamiems, aktyviai sportuojantiems ar besimokantiems žmonėms,
ypač tinka linkusiems sirgti reumatu, artritais.
Senoliai nuo seno žinojo, kad salierai ne tik prieskoninis augalas, bet pasižymi labai svarbiomis gydomosiomis savybėmis - juose esančios mineralinės medžiagos stiprina širdies raumenį, gerina žarnyno peristaltiką, naikina skrandyje ir žarnyne esančias bakterijas ir grybelius, gydo vidurių užkietėjimą, šalina gleives kosint ar sloguojant, dezinfekuoja ir valo burnos ir ryklės gleivinę.
Taip pat šis augalas skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, didina jų rūgštingumą, naikina bakterijas inkstuose ir šlapimtakiuose, šalina skysčių perteklių organizme, aktyvina angliavandenių apykaitą organizme, aktyvina smegenų ir visos nervų sistemos veiklą, veikia raminamai.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 30 Rgp 2008, 12:37 
Atsijungęs
GURU
GURU
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pranešimai: 17172
Miestas: Kėdainių raj.
Pliusai: 736
Paprikos: skonis, grožis, sveikata

Vasaros daržai subrandina daugybę įvairiausių gėrybių. Bene, vienos iš populiariausių daržovių dabar — paprikos. Ir nors dar ne taip seniai jos laikytos atėjūnėmis, šiandien mūsų šeimininkės šias daržoves mėgsta ir konservuoti, ir paruošti kasdieniam ar šventiniam stalui.
Nuo aitraus prieskonio iki universalios daržovės
Šios bulvinių šeimos šilumą mėgstančios vienmetės daržovės savo kulinarinį kelią į Europą pradėjo Amerikoje. Čia jos buvo auginamos kaip daugiamečiai augalai. Į Europą paprikos atvežtos XV amžiuje didžiojo keliautojo Kristupo Kolumbo laivuose. Pirmiausiai europiečiai susidūrė su paprikos milteliais, kurie tuoj pat buvo praminti „raudonąja indėnų druska“ ir sukėlė didžiulį susidomėjimą. Nenuostabu. Juk europiečiai dar nematė tokio prieskonio, kurio žiupsnelis statinę vandens paverstų aitriu gėrimu!
Pirmųjų keliautojų Į Europą atvežta daržovė labai greitai prisitaikė Senajame žemyne ir tapo čia mėgstama ir visiškai „sava“. Ypač greitai paprikos išpopuliarėjo Ispanijoje, Italijoje, Graikijoje. XVI amžiuje paprikos pateko į Balkanus, Vengriją ir aplinkines vietoves. Gana ilgai paprikos buvo vartojamos tik kaip egzotiškas prieskonis. Pramoninę reikšmę šios daržovės įgijo nuo praėjusio šimtmečio vidurio. Be to, jau nuo Kolumbo laikų europiečiai vis bandė paprikas kuo labiau pritaikyti savo skoniui, tad palaipsniui augalas didėjo, neteko savo pirmykščio aštrumo ir pavirto į saldžiąją papriką. Būtent europiečiai pagal skonį paprikas suskirstė į saldžiąsias ir karčiąsias. Taip Europoje buvo išvesta ne viena saldžiųjų paprikų rūšis, jos tapo gražios, spalvotos, skanios ir sultingos. „Indėnų druska“ virto skania ir beveik visur tinkančia daržove. Taigi dabar saldžiosios paprikos noriai auginamos ir valgomos žalios, troškintos ar konservuotos. Na, o karčiosios paprikos ir toliau vartojamos kaip prieskonis padažams, sriuboms, marinatams, mėsos patiekalams paskaninti. Iš jų gaminami prieskoniniai milteliai.
Paprikos mėgstamos ir vertinamos ne tik Amerikoje ir Europoje. Jos naudojamos ir Rytų šalyse, Indijos, Maroko virtuvėse, įeina į įvairių prieskonių mišinių sudėtį. Šios daržovės yra bene pagrindinis prieskonis vengrų virtuvėje. Su jomis ruošiamas garsusis vengrų guliašas. Amerikiečiai labai dažnai paprikas naudoja kaip pagardą ant žuvies, kiaušinių, sūrio ir daržovių troškinių. Ispanijoje paprikomis paskaninami ryžiai, jūros gėrybės, dešros. Maroko kulinarai paprikas naudoja gamindami salotas bei įvairius patiekalus iš pomidorų. Čia paprikos maišomos su sviestu, margarinu ar aliejumi ir taip gerinamas žuvies, paukštienos ar kalakutienos skonis.

Ir valgome, ir gydomės
Ši daržovė dar dažnai yra vadinama „bulgariškuoju pipiru“. Seniai pripažinta, kad ji turi didžiulį sveikatinantį poveikį organizmui. Paprikų vertę įrodo ir toks faktas: vengrų mokslininkas gavo Nobelio premiją už paprikų vitamininės sudėties tyrinėjimus. Jis nustatė, kad lyginant vienodą citrusinių vaisių ir paprikų kiekį 6 kartus daugiau vitamino C randama paprikose. Cheminė paprikų sudėtis priklauso nuo jų subrendimo ir veislės. Maistui vartojami paprikų vaisiai, kuriuose gausu angliavandenių, baltymų, organinių rūgščių, eterinių aliejų, mineralinių medžiagų. Ypač daug paprikose įvairių vitaminų: C, B1, B2, B6, E, D ir kt. Paprikos yra bene didžiausias vitamino P šaltinis. Ruošiant paprikas maistui vitaminai gerai išsilaiko. Ypač mažai prarandama vitamino C, nes paprikose nėra jį skaldančio fermento. Be to, paprikose yra nemažai mineralinių medžiagų - kalio, geležies, magnio bei fosforo.
Paprikos naudingos sveikatai: jos saugo nuo auglių susidarymo, jose esančios veikliosios medžiagos stiprina kraujagysles, naikina infekcinių ligų sukėlėjus, padeda peršalus, malšina uždegimus, šarmina organizmą, saugo nuo aterosklerozės, naikina žalingas bakterijas, skatina tulžies išsiskyrimą, gerina apetitą, stimuliuoja virškinimo procesus, gerina kraujodarą ir kraujo sudėtį, skatina šlapimo išsiskyrimą, malšina skausmą, bendrai stiprina organizmą, skatina prakaitavimą, malšina karščiavimą, mažina cukraus kiekį kraujyje ir plečia kraujagysles. Dar garsusis gydytojas Avicena paprikas apibūdino kaip širdį stiprinančią, smegenų veiklą aktyvinančią, virškinimą gerinančią ir nuo nutukimo saugančią daržovę. Daugelio tautų liaudies medicinoje paprikos nuo seno vartojamos kaip natūrali priemonė, stiprinanti arterijas, kapiliarus bei venas. Kuo dažniau šių daržovių rekomenduojama valgyti žmonėms, sergantiems ateroskleroze, hipotenzija, tromboflebitu, anemija, lėtiniu plaučių uždegimu arba bronchitu, o taip pat spinduline liga, leukoze, infekcinėmis ligomis, cukriniu diabetu, odos bei akių ligomis, medžiagų apykaitos sutrikimų sukeltomis ligomis. Paprikos puikiai tinka žmonėms, gyvenantiems ar dirbantiems didelio radiacinio fono aplinkoje arba sergantiems onkologinėmis ligomis. Tačiau paprikose esantis kapsaicinas, patekęs į organizmą didelėmis dozėmis, gali sudirginti skrandį, kasą, žarnyną, inkstus. Todėl šių organų negalavimais besiskundžiantiems žmonėms paprikas reikėtų vartoti atsargiai.

Paprikos mūsų virtuvėje
Iš paprikų gali būti gaminama daugybė skanių patiekalų. Jos valgomos šviežios, dedamos į salotas, troškinamos, kepamos, konservuojamos. Konservuoti galima įvairios brandos vaisius. Juos tinka marinuoti, gaminti užkandinius konservus, dėti į įvairių daržovių salotas. Paprikos puikiai dera su pomidorais, svogūnais, įvairiais žalumynais.
Šeimininkėms siūloma paprikas naudoti ir raugiant kopūstus. Jei kiekvienam kilogramui kopūstų įdėsite 150 g paprikų, kopūstai ne tik praturtės vitaminais, bet ir puikiai laikysis.
Ruošiant paprikas konservuoti, reikia nupjauti vaiskotį, išimti viduje esančias sėklas bei minkštimą ir gerai išplauti. Ruošiant įvairias salotas siūloma paprikas nulupti, prieš tai paprikas nuplikius karštu vandeniu arba pakepinus. Konservuoti tinka ir šiek tiek karstelėjusio skonio paprikos. Jos konservuojamos sūryme arba marinuojamos, kaip ir saldžiosios. Tiesa, konservai būna pikantiškesni.
Beje, paprikos tinkamos ir besilaikantiems dietos. 100 g saldžiųjų žalių paprikų yra 19 kcal, raudonų — 23 kcal.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Sveika ir naudinga
StandartinėParašytas: 07 Lap 2008, 16:06 
Atsijungęs
Virtuozas
Virtuozas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 30 Rgp 2006, 12:47
Pranešimai: 3466
Miestas: Vilnius
Pliusai: 51
Maistas gerai savijautai
Mitybos specialistai tvirtina, kad garą savijautą lemia tinkamai pasirinktas maistas. Ką valgyti, kad būtume žvalios ir sveikos?

Stiprus imunitetas
Maiste turi būti daug baltymų, vitaminų ir mikroelementų. Reikalingų antikūnams gaminti. Ypač vertingas cinkas, kurio gausu žuvyse, grūduose, moliūgų sėklose. Taip pat kuo daugiau valgykite vaisių ir daržovių. Jose esantis antioksidantai stiprina organizmą.
Imuninė sistemą stiprina ir selenas. Geriausias jo šaltinis – žuvis ir jūrų gėrybės (austrės, tunai, lašišos ir kt.), vištų kepenėlės, kiaušiniai, vištiena, česnakai, riešutai ir kt.

Normalus kraujospūdis
Venkite druskos. Jos ypač gausu rūkytuose mėsos gaminiuose, konservuose. Rinkdamasi produktus, atkreipkite dėmesį, kiek juose yra natrio (2400 mg natrio atitinka 6 g druskos). Kai kraujospūdis padidėjęs, tądien iš vis atsisakykite sūraus maisto. Kad patiekalai nebūtų prėski, gardinkite juos prieskoninėmis žolelėmis.
Valdykite kuo daugiau česnakų (arba vartokite preparatų su česnakų ekstraktu) – turi kraujospūdį mažinančių medžiagų. Maiste neturi stigti ir folio rūgšties turinčių produktų: bananų, avokadų, brokolių, špinatų, briuselinių kopūstų ir kt. Šis mikroelementas gerina kraujotaką ir atpalaiduoja kraujagyslių sieneles.
Gerkite gudobelių, sukatžolių, takažolių arbatos.

Sveiki sąnariai
Valgykite kuo daugiau žuvies, nes nesočiosios riebalų rūgštis mažina uždegimus. Kaulinio sąnario įrimą stabdo vitaminai E (augalinis aliejus, riešutai, saulėgrąžos, avokadai, kviečių gemalai ir kt.) ir C (citrusiniai vaisiai, paprikos, kiviai, erškėtuogės).
Jūsų racione neturi stygti ir baltymų – svarbiausio kalcio šaltinio, kuris irgi stiprina kaulus. Tad kasdien suvalgykite nors po indeli jogurto ar varškės, išgerkite po stiklinę pieno. Baltymams prasiskverbti į kremzlinį audinį padeda vitaminas A (morkos, kepenys, špinatai, moliūgai, papajos ir kt.)

Spartus virškinimas
Kad netriktų virškinimas, valgykite dažniau, bet po mažiau. Rinkitės kuo liesesnius ir sveikesnius produktus. Pirmenybę teikite augaliniam maistui. Gerai sukramtykite kiekvieną kąsnį ir nepiktnaudžiaukite gazuotais gėrimais. Valgiaraštyje neturi stigti daržovių salotų, vaisių, rupios duonos, košių – juose esanti ląsteliena gerina virškinimą. Gerkite ramunėlių, kmynų, saldymedžių arbatos – ramina sudirgusį skrandį ir slopina spazmus.


Ananasai
Šia vaisiai gerina virškinimą ir medžiagų apykaita, teikia energijos, nes turi daug nuotaiką keliančių sveikųjų angliavandenių. Taip pat juose gausu organinių rūgščių, vitamino C, vario, kalio, magnio ir kt. Ananasai skatina riebalų deginimą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, valo šlakus. Juose esantis fitoncidai turi bakterijas naikinančių medžiagų.

Užkandėlė su avokadų aptepu
Nulupkite pusę avokado, išskobkite minkštimą, įlašinkite šlakelį citrinų sulčių, pagardinkite prieskoninėmis žolelėmis. Aptepkite rupios duonos riekelę. Šis sotus ir vitaminingas užkandis suteiks daug grožio vitamino E, kuris puoselėja odą iš vidaus, taip pat šalina iš organizmo laisvuosius radikalus ir jaunina. Avokaduose gausu geležies, fosforo, kalcio, kalio ir kitų vertingų medžiagų.

„Ji“ Nr.42/2008 1 13-10 19 30 ps.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Sveika ir naudinga
StandartinėParašytas: 08 Bal 2010, 16:23 
Atsijungęs
Virtuozas
Virtuozas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 14 Rgp 2007, 15:41
Pranešimai: 4445
Miestas: Kaunas
Pliusai: 25
Giurza

1 kg prinokusių pomidorų (be odelės ir smulkintų)
300 g tarkuotų česnakų
300 g tarkuotų krienų (galima nedėti)
300 g trintų ananasinių obuolių (galima nedėti)
300 g smulkintų raudonų arba žalių paprikų (galima nedėti)


Viską sumaišyti, sudėti į sterilų stiklainį ir laikyti vėsiai (šaldytuve). Šis mišinys iki pat pavasario praturtins mūsų maistą vitaminais ir mikroelementais, stiprins imunitetą.

_________________
http://blog.mezgalai.lt/


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Sveika ir naudinga
StandartinėParašytas: 20 Geg 2011, 08:46 
Atsijungęs
GURU
GURU
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pranešimai: 17172
Miestas: Kėdainių raj.
Pliusai: 736
Ką valgyti sveikiausia

Mes surinkome visus pačius vertingiausius produktus ir paskirstėme juos ant garbės pakylų, apdovanodami medaliais už nuopelnus mūsų sveikatai. Kai kurie iš jų seniai ir tvirtai įsitvirtino mūsų meniu, o jūs, galbūt, net nenutuokiate apie jų šaunius pasiekimus. Taigi sutikite nugalėtojus.

STIPRUS IMUNITETAS

Bronzos medalis - braziliški riešutai
Viena svarbiausių mineralinių medžiagų, skirtų imuniteto formavimui – tai selenas. Braziliški riešutai – rekordininkai pagal seleno kiekį. Neseni tyrimai įrodė, kad esant seleno trūkumui, mūsų neaplenks nė vienas gripo protrūkis ir pro šalį nepralėks nė vienas virusas.
Sidabro medalis – česnakai
Medikai šią daržovę vadina natūraliu antibiotiku, ir neatsitiktinai. Česnakuose gausu fitoncidų, naikinančių žalingus mikrobus. Kad iš česnako išgautume daugiausia naudos, užtenka suvalgyti po dvi skilteles per dieną, geriausia sutrintas, bet neapdorotas termiškai, tad geriausia į patiekalus česnaką dėti tik pačioje gaminimo pabaigoje.
Aukso medalis – uogos
Pamirškite stereotipus: citrusiniai – ne pats turtingiausias vitamino C šaltinis. Uogose – erškėtrožėse, juoduosiuose serbentuose, braškėse – jo daugiau. O pastarosiose rasime ir daugybę kitų “apsauginių” medžiagų: folio ir salicilio rūgšties, jodo. 5-6 stambios uogos aprūpins jus vitamino C norma visai dienai.
RAMUS MIEGAS
Bronzos medalis - duona su medumi
Užkandis, į kurio sudėtį įeina eiliniai angliavandeniai – rafinuotas cukrus ir maistiniai miltai, skatina hormono serotonino, raminančio nervų sistemą, gamybą, o tai reiškia, jums bus lengviau užmigti.
Sidabro medalis - baltagūžiai kopūstai
Iš jų organizmas pasisavina magnį – mineralinę medžiagą, atpalaiduojančiai veikiančią raumenis. Todėl truputis šviežių, troškintų ar virtų kopūstų vakarienei nepakenks. Bet čia, kaip ir visur kitur, reikalingas saikas: per didelis daržo gražuolio kiekis gali atsiliepti skrandžio gurgimu, kuris privers jus atsibusti.
Aukso medalis - pienas
Išmintingos tradicijos prisakydavo vaikams išgerti puodelį pieno nakčiai. Nepakenks tai ir kenčiantiems nuo nemigos suaugusiems. Pienas lengvai pasisavinamas, jis priturintas magnio ir kalcio, kurie įeina į pilnaverčio atsipalaidavimo biocheminės formulės sudėtį. Taip pat piene yra triptofano aminorūgščių, dalyvaujančių serotonino ir melatonino – hormonų, reguliuojančių smegenų bioritmus ir atsakingus už pilnavertį miegą, sintezėje.
SPINDINTI ODA
Bronzos medalis – morkos
Jei laikytis taisyklės “kiekvieną dieną po vieną morką”(pageidautina - šviežią), tai apie toninius kremus ir kitas kosmetines priemones, suteikiančias sveiką išvaizdą, galima būtų užmiršti. Viskuo pasirūpins beta-karotinas, kuris yra atsakingas už odos audinių stiprinimą ir atsinaujinimą. Jų trūkumas atsiliepia odos sausumu ir elastingumo praradimu.
Sidabro medalis – vanduo
Toks, atrodo, paprastas dalykas, bet be jo ląstelės tiesiog “džiūsta”. Išvalantis ir išplaunantis organizmą iš vidaus, vanduo tiesiogiai veikia odą. Oda pirmiausia sureaguoja į organizmo užterštumą šlakais – tokiu atveju ant veido ir kūno atsiranda dėmės ar uždegimo židiniai. Pilnaverčiam “vidiniam valymui” būtina išgerti nemažiau pusantro litro vandens per dieną.
Aukso medalis - saulėgrąžos
Saulėgrąžos turi gausias omega-B riebiųjų rūgščių atsargas, kurios odai suteikia neapsakomo švelnumo. Tyrimai rodo, kad būtent dėl šių medžiagų trūkumo oda išsausėja ir ima šerpetoti. Omega rūgštys reguliuoja hormoninį organizmo foną bei riebalinių liaukų veiklą. Kad gautume šių medžiagų dienos normą, užtenka sukrimsti saują saulėgrąžų arba saulėgrąžų aliejumi paskaninti salotas ar bet kokį kitą patiekalą.
GERA NUOTAIKA
Bronzos medalis - rudieji ryžiai
Bet kokie angliavandeniai sugeba pakelti nuotaiką, tačiau ilgesniam laikui - tik sudėtiniai. O jeigu jie dar turi vitamino B3, kaip rudieji ryžiai ar kiti nevalyti grūdai, efektas bus dar didesnis.
Sidabro medalis - brokoliai
Šiose daržovėse yra daug B grupės vitaminų, taip pat geležies ir folio rūgšties. Mokslininkai jau seniai pastebėjo fiziologinį fenomeną: žmonių, kenčiančių nuo depresijos, organizme visada trūksta folio rūgšties ir B grupės vitaminų, ypač B12 ir B1. Tarp kitko, pastarasis dažnai naudojamas antidepresantų sudėtyje, kadangi pastebimai suteikia žvalumo ir sukelia jėgų antplūdį.
Aukso medalis – skumbrė
Iš tikrųjų stebuklinga žuvelė. Jei valgytume ją kasdien, šypsena nedingtų nuo mūsų veidų. Ji yra omega-3 riebiųjų rūgščių šaltinis, ypač tokių, kurios laikomos nervų sistemos ir smegenų statybinėmis medžiagomis. Bandymai su žiurkėmis parodė, kad tie gyvūnai, kurių racione buvo skumbrės, buvo kur kas žvalesni ir linksmesni. Be to, skumbrėje daug “saulėto” vitamino D, o taip pat B12. Gydytojų pastebėjimais, rudenį ir pavasarį šių vitaminų lygis organizme krenta. Būtent šie metų laikai žinomi kaip nervinių sutrikimų sezonai, ir tuo metu skumbrė mums kaip niekada reikalinga.
HORMONINIS BALANSAS
Bronzos medalis - juodieji serbentai
Apie vitaminų C gausą juose žino net moksleiviai. Vienok, toli gražu ne visiems žinoma, kad šių uogų grūdeliai pasižymi alfa-linolio riebiosiomis rūgštimis, kurios reikalingi hormoninio fono normalizavimui. Jų teigiamą poveikį galima pastebėti ir be medicininio testavimo: vasarą uogų sezono metu priverskite save suvalgyti po stiklinę juodųjų serbentų ir pastebėsite, kad PMS praeis kur kas lengviau, nuslūgs įtampa ir sumažės krūtų jautrumas.
Sidabro medalis - pipirinės salotos
Turi neįkainojamus kalio klodus – būtent šis mikroelementas skatina skysčio pertekliaus, kuris kaupiasi prieš menstruacijas, pasišalinimą iš organizmo.
Aukso medalis - pupelės
Ši ankštinė kultūra, o ypač margosios rūšys, - puikus augalinių baltymų šaltinis. O gera proteino porcija, gydytojų teigimu, “išlygina” nuotaiką ”vulkaninio” hormonų šuolio metu ir malšina krūtinės bei pilvo srities skausmus. Pupelėse taip pat gausiu magnio, kuris, kaip jau anksčiau minėjome, nuima raumenų spazmus ir pašalina nuovargį.
SEKSUALINIS GYVENIMAS
Bronzos medalis - šokoladas
Šokoladas – galingas afrozidiakas! Bet įvertinti jį gali tik moterys. Šokoladas skatina dopamino – impulsų tarp nervų ląstelių, dovanojančių malonų, taip pat ir seksualinį, susijaudinimą, laidininko – išsiskyrimą. Mechanizmas “šokoladas-dopaminas-seksas” ypač tiksliai dirba moters organizme. Maksimaliam efektui pasiekti rinkitės šokolado rūšis su dideliu (iki 70 proc.) kakavos pupelių ekstrakto kiekiu.
Sidabro medalis - moliūgo sėklos
Vertingas cinko – natūralaus “geismų sukėlėjo” - šaltinis. Šis elementas dalyvauja testosterono – vyrų ir moterų lytinio potraukio “kaltininko” – sintezėje. Be to, moliūgo sėklos, kaip ir saulėgrąžų, turi keletą riebiųjų rūgščių rūšių – moteriškų hormonų statybinių medžiagų, taip pat skatinančių libido. Šios rūgštys įeiną į vaginos gleivinės sudėtį bei stimuliuoja kraujo pritekėjimą į lytinius organus. Tačiau moliūgo sėklų nereikėtų padauginti - per didelės dozės gali sukelti viduriavimą.
Aukso medalis - jūros gėrybės
Prabangaus gyvenimo simboliai – austrės, midijos, omarai – daro seksą nepakartojamą. O viskas vyksta dėl rekordinio cinko kiekio, esančio jų sudėtyje. Todėl turbūt yra pakankama priežastis rengti romantišką vakarienę su jūros gėrybėmis.
GERAS VIRŠKINIMAS
Bronzos medalis - „gyvieji“ rauginto pieno produktai
Žmogaus organizme gyvena milijonai bakterijų. Vienos iš jų naudingos – jos gali suvirškinti maistą ir sunaikinti ligas sukeliančius mikrobus, o kitos – kenksmingos: jos ardo nesuvirškinto maisto likučius ir išskiria toksinus. Jei pirmųjų kiekis sumažės (taip dažniausiai atsitinka dėl antibiotikų vartojimo), tai skrandis ir žarnynas jau nebegalės savarankiškai susidoroti su savo pareigomis. Tada būtina pasiimti naudingų bakterijų iš išorės. Su šia užduotimi puikiai susitvarko rauginti pieno produktai (jogurtas, kefyras) ir priešdėliu „bio-„. Atkreipkite dėmesį - bifido ir laktobakterijos greitai žūva, todėl jogurtas, kurio galiojimo laikas daugiau nei mėnuo - negali būti „gyvu“. Naudingų bakterijų ir konservantų kaimynystė retai kada įmanoma.
Sidabro medalis – ananasai
Šiuos tropinius vaisius galima prilyginti visam vitaminų kompleksui – juose atrasta 16 vertingų mikroelementų. Vaisinės rūgštys yra labai efektinga medžiaga šlakų pašalinimui: jie išvalo ląsteles nuo produktų atliekų, atsirandančių dėl medžiagų apytakos. Be to, ananasuose yra bromelino enzimas, kuris padeda suvirškinti patį sunkiausią baltyminį maistą.
Aukso medalis - bananai
Vienas bananas per dieną – puikus sveiko žarnyno garantas. Tirpstanti ląsteliena (dar vadinama pektinu) garantuoja mūsų žarnyno išvalymą, bananuose esantis magnis aprūpina neskausmingą žarnyno audinių susitraukimą, o obuolių rūgštis ir fermentai stimuliuoja skrandžio sulčių išsiskyrimą, kad maistas būtų greitai ir kokybiškai suvirškintas.
PUIKUS REGĖJIMAS
Bronzos medalis – špinatai
Špinatai – labai svarbių karatinoidų: liuteino ir zeaksantino, šaltinis. Visos karotino rūšys naudingos akims, bet tik dvi iš jų sugeba patekti į tinklainę, sumažindamos kataraktos vystymosi ir geltonosios dėmės distrofijos riziką - pakankamai paplitusį susirgimą, kuris gali išprovokuoti regėjimo praradimą.
Sidabro medalis- mėlynės ir girtuoklės
Šios uogos turtingos antioksidantais, įskaitant vitaminą C ir antocianidinus, kurie apsaugo akis nuo infekcijų ir kenksmingo ryškios šviesos poveikio.
Aukso medalis - kiaušiniai
Iš šio paprasto ir prieinamo produkto galima gauti be galo daug naudos. Visų pirma, jis aprūpins liuteinu. Trynyje esantis vitaminas A neutralizuos laisvuosius radikalus ir suteiks akims blizgesį. Tarp kitko, būtent šio vitamino dėka mes sugebame atskirti spalvas. O štai omega-3 riebiosios rūgštys maitina regėjimo organų audinius, kurie daugiausia sudaryti iš riebalų. Sveikam žmogui rekomenduojama suvalgyti ne mažiau 4 kiaušinių per savaitę.
PUIKI SMEGENŲ VEIKLA
Bronzos medalis – kava
Nėra greitesnio būdo pažadinti smegenis ir priversti jas dirbti greičiau, nei puodelis šio aromatinio gėrimo. Tiesa, jo veikimas neilgas. Dietologai sutinka, kad 1-2 puodeliai per dieną – absoliučiai nepavojinga kavos dozė, kuri rytais naudinga dar ir tuo, kad padeda greičiau prabusti.
Sidabro medalis - rupių grūdų duona
Sudėtiniai angliavandeniai, magnis ir B grupės vitaminai – nuostabi kompozicija, kuri yra tarsi ilgalaikis kuras ne tik smegenims, bet ir visam organizmui. Žemas glikemijos indeksas, t.y. lėtas, laipsniškas gliukozės patekimas į kraują garantuoja, kad išvengsite cukraus šuolių kraujyje, o tai reiškia, nejausite svyravimų tarp stipraus jėgų antplūdžio bei visiškos antipatijos.
Aukso medalis – kepenys
Tai produktas, tiesiog maitinantis smegenis. Baltymai su vitaminu B3 dalyvauja dopamino – natūralaus vidinio visų organizmo sistemų „žadintuvo“ – sintezėje. Kepenyse esanti geležis greitina deguonies patekimą į audinius ir padeda susikaupti. Vitaminas B12 taip pat dalyvauja visuose aukščiau išvardintuose procesuose, o cholinas gerina atmintį. Kad gautume visus šiuos „prizus“, tereikia smulkmenos: suvalgyti kepenėlių porciją kas 10-14 dienų.
Žurnalas "Shape",


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Sveika ir naudinga
StandartinėParašytas: 26 Geg 2011, 08:43 
Atsijungęs
Virtuozas
Virtuozas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 06 Geg 2011, 09:59
Pranešimai: 2551
Miestas: Vilnius
Pliusai: 47
APELSINAI SU MEDUMI IR CINAMONU

Sudėtinės dalys:
¼ puodelio medaus
1 arbatinis
šaukštelis malto cinamono
5 apelsinai, nulupti ir supjaustyti riekelėmis skersai

Kaip gaminti:
Medų ir cinamoną sumaišykite vidutinio dydžio nemetaliniame inde. Švelniai įmaišykite apelsinus kol jie pasidengs medumi. Palikite 15 minučių, po to galite patiekti.
Apelsinų poveikis yra vėsinantis, taigi cinamono šiluma teikia atsvarą. Šis patiekalas puikiai veikia virškinimą ir atstato kūno skysčius. Kinijos gydytojai
kartais naudoja minkštimą akių ligų gydymui.

_________________
LAISVALAIKIO DARBAI

http://www.facebook.com/album.php?aid=1 ... 1539605038


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Sveika ir naudinga
StandartinėParašytas: 26 Geg 2011, 08:52 
Atsijungęs
Virtuozas
Virtuozas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 06 Geg 2011, 09:59
Pranešimai: 2551
Miestas: Vilnius
Pliusai: 47
Ar žinote kodėl labai sveika gerti kefyrą?

Sutrikus žarnyno veiklai galimi vidurių užkietėjimai arba viduriavimai. Užkietėjus viduriams, gali padėti šviežias kefyras, o viduriuojant efektyvesnis senas - ilgiau palaikytas kefyras. Kaip vidurių laisvinamoji priemonė kefyras vartotinas prieš naktį, o kaip kietinamoji - po valgio arba tarp valgymų. Kefyras normalizuoja žarnyno mikroflorą, stiprina imuninę sistemą. Štai kodėl šaltuoju metų laiku, kai siaučia gripas ir ūminės kvėpavimo takų įnfekcijos, gydytojai pataria gerti daugiau kefyro. Šis produktas tinka ne tik jų profilaktikai, bet ir gydymui. Jeigu žarnyno mikroflora stipri, geriau pasisavinamos maistinės medžiagos, todėl organizmas yra stipresnis ir aktyviau priešinasi ligų sukėlėjams. Norint jam padėti, peršalus, naudingiau vartoti ne gryną kefyrą, o kefyro ir medaus, juodųjų serbentų arba česnakų mišinį.

Kefyras mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir neleidžia vystytis hipertenzijai bei aterosklerozei. Kadangi kefyras "varo" šlapimą, tai jis saugo ir nuo širdies ligų. Sergant hipertenzija arba ateroskleroze, kefyrą naudingiau vartoti su šviežiais smulkintais abrikosais arba trintomis žemuogėmis.


Ar žinote, kad pienas labai gerai sergantiems plaučių ligomis?

Senieji žolininkai sergantiesiems plaučių ligomis rekomenduoja išgerti po litrą pieno. Gerti reikia nedidelėmis porcijomis. Tibeto medikai mano, kad šutintas pienas, geriamas kasdien, sumažina ir net išgydo dusulį. Pieno išrūgos, pakaitintos iki 40-50 laipsnių temperatūros, gerai skystina skreplius, todėl rekomenduojamos rūkantiems, sergantiems lėtiniu bronchitu, emfizema ar tuberkulioze žmonems. Gydant ūmines kvėpavimo sistemos ligas vartojamas pienas su paprastuoju šalavijumi (į 200 ml pieno įdėti šaukštą paprastojo šalavijo ir užvirti). Nuėmus nuo ugnies perkošti, dar kartą užvirti ir gerti karštą. Po to iškart eiti gulti ir šiltai užsikloti. Plaučių ir peršalimo ligas rekomenduojama gydyti pienu su beržų sultimis. Į stiklinę pieno įlašinus lašą terpentino galima sustabdyti ne tik prasidedantį peršalimą, bet ir pradinę plaučių uždegimo stadiją.

_________________
LAISVALAIKIO DARBAI

http://www.facebook.com/album.php?aid=1 ... 1539605038


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Sveika ir naudinga
StandartinėParašytas: 26 Geg 2011, 08:52 
Atsijungęs
Virtuozas
Virtuozas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 06 Geg 2011, 09:59
Pranešimai: 2551
Miestas: Vilnius
Pliusai: 47
Ar žinote kad agurkai yra naturali gydomoji priemonė:

Reumatas, plaukų slinkimas. Siekiant sušvelninti reumatinius skausmus, reikia kasdien gerti agurkų ir kopūstų arba morkų sulčių mišinį. O kad neslinktų plaukai, šiuo mišiniu reguliariai įtrinti galvos odą.

Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, vidurių užkietėjimas. Sergant šiomis ligomis, rekomenduojama kasdien valgyti agurkų arba gerti jų sulčių. Prie sulčių reikia pratintis pamažu. Pripratus galima suvartoti iki 1l per dieną.

Hormonų nepakankamumas, skydliaukės veiklos sutrikimai, endeminis gūžys. Agurkuose yra jodo junginių, todėl kasdien juos valgant galima kompensuoti šio elemento trūkumą ir normalizuoti hormonų pusiausvyrą organizme.

Kosulys. Norint palengvinti atsikosėjimą, reikia gerti agurkų sultis, pasaldintas medumi (1 arabtinis šaukštelis į 1 stiklinę sulčių).

Hipertenzija, nutukimas, disbakteriozė. Sergant šiomis ligomis, rekomenduojama per dieną suvalgyti iki 1,5-2 kg agurkų. Pasak kai kurių natūropatų, agurkai gali ne tik sumažinti padidėjusį arterinį spaudimą, bet ir padidinti sumažėjusį. Vadinasi, juos naudinga valgyti ir kamuojant hipotonijai.

_________________
LAISVALAIKIO DARBAI

http://www.facebook.com/album.php?aid=1 ... 1539605038


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Sveika ir naudinga
StandartinėParašytas: 26 Geg 2011, 08:55 
Atsijungęs
Virtuozas
Virtuozas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 06 Geg 2011, 09:59
Pranešimai: 2551
Miestas: Vilnius
Pliusai: 47
PETRAŽOLĖ

Petražolė pasižymi stipriu aromatu, kurį teikia joje esantys eteriniai aliejai bei kiti junginiai. Daugiausiai eterinių aliejų yra petražolės sėklose. Patiekalai, pagardinti petražolėmis, pasižymi nedideliu šlapimo stimuliuojamuoju poveikiu, padeda normalizuoti menstruacinį ciklą, didina storosios žarnos tonusą. Petražolės žaliąją dalį rekomenduotina vartoti sergant ateroskleroze, šaknį - gydantis nuo nutukimo, kepenų ligų. Gydomąjį petražolės poveikį sąlygoja joje esantys bioflavonoidai, vitaminai, druskos, kalis ir geležis. Sviežių žalių petražolės lapelių nuoviras vartojamas kaip tulžį "varanti" priemonė, nes į jį įeinančios medžiagos stimuliuoja tulžies rūgščių sekreciją. Petražolė rekomenduotina sergant cistitu, inkstų akmenlige, įvairios kilmės neurozėmis, siekiant sumažinti meteorizmą. Petražolę galima vartoti ir išoriškai. Pavilgas iš žalių lapelių sulčių sušvelnins vietinį odos
uždegimą, numalšins skausmą įkandus bitei, vapsvai, uodams. Petražolės šaknį rekomenduotina kramtyti, kad sustiprėtų kraujuojančios dantenos, nes joje yra daug vitamino PP.

_________________
LAISVALAIKIO DARBAI

http://www.facebook.com/album.php?aid=1 ... 1539605038


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Sveika ir naudinga
StandartinėParašytas: 26 Geg 2011, 09:03 
Atsijungęs
Virtuozas
Virtuozas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 06 Geg 2011, 09:59
Pranešimai: 2551
Miestas: Vilnius
Pliusai: 47
Ką valgyti sveikiausia

Mes surinkome visus pačius vertingiausius produktus ir paskirstėme juos ant garbės pakylų, apdovanodami medaliais už nuopelnus mūsų sveikatai. Kai kurie iš jų seniai ir tvirtai įsitvirtino mūsų meniu, o jūs, galbūt, net nenutuokiate apie jų šaunius pasiekimus. Taigi sutikite nugalėtojus.
STIPRUS IMUNITETAS
Bronzos medalis - braziliški riešutai Viena svarbiausių mineralinių medžiagų, skirtų imuniteto formavimui – tai selenas. Braziliški riešutai – rekordininkai pagal seleno kiekį. Neseni tyrimai įrodė, kad esant seleno trūkumui, mūsų neaplenks nė vienas gripo protrūkis ir pro šalį nepralėks nė vienas virusas.
Sidabro medalis – česnakai Medikai šią daržovę vadina natūraliu antibiotiku, ir neatsitiktinai. Česnakuose gausu fitoncidų, naikinančių žalingus mikrobus. Kad iš česnako išgautume daugiausia naudos, užtenka suvalgyti po dvi skilteles per dieną, geriausia sutrintas, bet neapdorotas termiškai, tad geriausia į patiekalus česnaką dėti tik pačioje gaminimo pabaigoje.
Aukso medalis – uogos Pamirškite stereotipus: citrusiniai – ne pats turtingiausias vitamino C šaltinis. Uogose – erškėtrožėse, juoduosiuose serbentuose, braškėse – jo daugiau. O pastarosiose rasime ir daugybę kitų “apsauginių” medžiagų: folio ir salicilio rūgšties, jodo. 5-6 stambios uogos aprūpins jus vitamino C norma visai dienai.
RAMUS MIEGAS
Bronzos medalis - duona su medumi Užkandis, į kurio sudėtį įeina eiliniai angliavandeniai – rafinuotas cukrus ir maistiniai miltai, skatina hormono serotonino, raminančio nervų sistemą, gamybą, o tai reiškia, jums bus lengviau užmigti.
Sidabro medalis - baltagūžiai kopūstai Iš jų organizmas pasisavina magnį – mineralinę medžiagą, atpalaiduojančiai veikiančią raumenis. Todėl truputis šviežių, troškintų ar virtų kopūstų vakarienei nepakenks. Bet čia, kaip ir visur kitur, reikalingas saikas: per didelis daržo gražuolio kiekis gali atsiliepti skrandžio gurgimu, kuris privers jus atsibusti.
Aukso medalis - pienas Išmintingos tradicijos prisakydavo vaikams išgerti puodelį pieno nakčiai. Nepakenks tai ir kenčiantiems nuo nemigos suaugusiems. Pienas lengvai pasisavinamas, jis priturintas magnio ir kalcio, kurie įeina į pilnaverčio atsipalaidavimo biocheminės formulės sudėtį. Taip pat piene yra triptofano aminorūgščių, dalyvaujančių serotonino ir melatonino – hormonų, reguliuojančių smegenų bioritmus ir atsakingus už pilnavertį miegą, sintezėje.
SPINDINTI ODA
Bronzos medalis – morkos Jei laikytis taisyklės “kiekvieną dieną po vieną morką”(pageidautina - šviežią), tai apie toninius kremus ir kitas kosmetines priemones, suteikiančias sveiką išvaizdą, galima būtų užmiršti. Viskuo pasirūpins beta-karotinas, kuris yra atsakingas už odos audinių stiprinimą ir atsinaujinimą. Jų trūkumas atsiliepia odos sausumu ir elastingumo praradimu.
Sidabro medalis – vanduo Toks, atrodo, paprastas dalykas, bet be jo ląstelės tiesiog “džiūsta”. Išvalantis ir išplaunantis organizmą iš vidaus, vanduo tiesiogiai veikia odą. Oda pirmiausia sureaguoja į organizmo užterštumą šlakais – tokiu atveju ant veido ir kūno atsiranda dėmės ar uždegimo židiniai. Pilnaverčiam “vidiniam valymui” būtina išgerti nemažiau pusantro litro vandens per dieną.
Aukso medalis - saulėgrąžos Saulėgrąžos turi gausias omega-B riebiųjų rūgščių atsargas, kurios odai suteikia neapsakomo švelnumo. Tyrimai rodo, kad būtent dėl šių medžiagų trūkumo oda išsausėja ir ima šerpetoti. Omega rūgštys reguliuoja hormoninį organizmo foną bei riebalinių liaukų veiklą. Kad gautume šių medžiagų dienos normą, užtenka sukrimsti saują saulėgrąžų arba saulėgrąžų aliejumi paskaninti salotas ar bet kokį kitą patiekalą.
GERA NUOTAIKA
Bronzos medalis - rudieji ryžiai Bet kokie angliavandeniai sugeba pakelti nuotaiką, tačiau ilgesniam laikui - tik sudėtiniai. O jeigu jie dar turi vitamino B3, kaip rudieji ryžiai ar kiti nevalyti grūdai, efektas bus dar didesnis.
Sidabro medalis - brokoliai Šiose daržovėse yra daug B grupės vitaminų, taip pat geležies ir folio rūgšties. Mokslininkai jau seniai pastebėjo fiziologinį fenomeną: žmonių, kenčiančių nuo depresijos, organizme visada trūksta folio rūgšties ir B grupės vitaminų, ypač B12 ir B1. Tarp kitko, pastarasis dažnai naudojamas antidepresantų sudėtyje, kadangi pastebimai suteikia žvalumo ir sukelia jėgų antplūdį.
Aukso medalis – skumbrė Iš tikrųjų stebuklinga žuvelė. Jei valgytume ją kasdien, šypsena nedingtų nuo mūsų veidų. Ji yra omega-3 riebiųjų rūgščių šaltinis, ypač tokių, kurios laikomos nervų sistemos ir smegenų statybinėmis medžiagomis. Bandymai su žiurkėmis parodė, kad tie gyvūnai, kurių racione buvo skumbrės, buvo kur kas žvalesni ir linksmesni. Be to, skumbrėje daug “saulėto” vitamino D, o taip pat B12. Gydytojų pastebėjimais, rudenį ir pavasarį šių vitaminų lygis organizme krenta. Būtent šie metų laikai žinomi kaip nervinių sutrikimų sezonai, ir tuo metu skumbrė mums kaip niekada reikalinga.
HORMONINIS BALANSAS
Bronzos medalis - juodieji serbentai Apie vitaminų C gausą juose žino net moksleiviai. Vienok, toli gražu ne visiems žinoma, kad šių uogų grūdeliai pasižymi alfa-linolio riebiosiomis rūgštimis, kurios reikalingi hormoninio fono normalizavimui. Jų teigiamą poveikį galima pastebėti ir be medicininio testavimo: vasarą uogų sezono metu priverskite save suvalgyti po stiklinę juodųjų serbentų ir pastebėsite, kad PMS praeis kur kas lengviau, nuslūgs įtampa ir sumažės krūtų jautrumas.
Sidabro medalis - pipirinės salotos Turi neįkainojamus kalio klodus – būtent šis mikroelementas skatina skysčio pertekliaus, kuris kaupiasi prieš menstruacijas, pasišalinimą iš organizmo.
Aukso medalis - pupelės Ši ankštinė kultūra, o ypač margosios rūšys, - puikus augalinių baltymų šaltinis. O gera proteino porcija, gydytojų teigimu, “išlygina” nuotaiką ”vulkaninio” hormonų šuolio metu ir malšina krūtinės bei pilvo srities skausmus. Pupelėse taip pat gausiu magnio, kuris, kaip jau anksčiau minėjome, nuima raumenų spazmus ir pašalina nuovargį.

SEKSUALINIS GYVENIMAS
Bronzos medalis - šokoladas Šokoladas – galingas afrozidiakas! Bet įvertinti jį gali tik moterys. Šokoladas skatina dopamino – impulsų tarp nervų ląstelių, dovanojančių malonų, taip pat ir seksualinį, susijaudinimą, laidininko – išsiskyrimą. Mechanizmas “šokoladas-dopaminas-seksas” ypač tiksliai dirba moters organizme. Maksimaliam efektui pasiekti rinkitės šokolado rūšis su dideliu (iki 70 proc.) kakavos pupelių ekstrakto kiekiu.
Sidabro medalis - moliūgo sėklos Vertingas cinko – natūralaus “geismų sukėlėjo” - šaltinis. Šis elementas dalyvauja testosterono – vyrų ir moterų lytinio potraukio “kaltininko” – sintezėje. Be to, moliūgo sėklos, kaip ir saulėgrąžų, turi keletą riebiųjų rūgščių rūšių – moteriškų hormonų statybinių medžiagų, taip pat skatinančių libido. Šios rūgštys įeiną į vaginos gleivinės sudėtį bei stimuliuoja kraujo pritekėjimą į lytinius organus. Tačiau moliūgo sėklų nereikėtų padauginti - per didelės dozės gali sukelti viduriavimą.
Aukso medalis - jūros gėrybės Prabangaus gyvenimo simboliai – austrės, midijos, omarai – daro seksą nepakartojamą. O viskas vyksta dėl rekordinio cinko kiekio, esančio jų sudėtyje. Todėl turbūt yra pakankama priežastis rengti romantišką vakarienę su jūros gėrybėmis.
GERAS VIRŠKINIMAS
Bronzos medalis - „gyvieji“ rauginto pieno produktai Žmogaus organizme gyvena milijonai bakterijų. Vienos iš jų naudingos – jos gali suvirškinti maistą ir sunaikinti ligas sukeliančius mikrobus, o kitos – kenksmingos: jos ardo nesuvirškinto maisto likučius ir išskiria toksinus. Jei pirmųjų kiekis sumažės (taip dažniausiai atsitinka dėl antibiotikų vartojimo), tai skrandis ir žarnynas jau nebegalės savarankiškai susidoroti su savo pareigomis. Tada būtina pasiimti naudingų bakterijų iš išorės. Su šia užduotimi puikiai susitvarko rauginti pieno produktai (jogurtas, kefyras) ir priešdėliu „bio-„. Atkreipkite dėmesį - bifido ir laktobakterijos greitai žūva, todėl jogurtas, kurio galiojimo laikas daugiau nei mėnuo - negali būti „gyvu“. Naudingų bakterijų ir konservantų kaimynystė retai kada įmanoma.
Sidabro medalis – ananasai Šiuos tropinius vaisius galima prilyginti visam vitaminų kompleksui – juose atrasta 16 vertingų mikroelementų. Vaisinės rūgštys yra labai efektinga medžiaga šlakų pašalinimui: jie išvalo ląsteles nuo produktų atliekų, atsirandančių dėl medžiagų apytakos. Be to, ananasuose yra bromelino enzimas, kuris padeda suvirškinti patį sunkiausią baltyminį maistą.
Aukso medalis - bananai Vienas bananas per dieną – puikus sveiko žarnyno garantas. Tirpstanti ląsteliena (dar vadinama pektinu) garantuoja mūsų žarnyno išvalymą, bananuose esantis magnis aprūpina neskausmingą žarnyno audinių susitraukimą, o obuolių rūgštis ir fermentai stimuliuoja skrandžio sulčių išsiskyrimą, kad maistas būtų greitai ir kokybiškai suvirškintas.
PUIKUS REGĖJIMAS
Bronzos medalis – špinatai Špinatai – labai svarbių karatinoidų: liuteino ir zeaksantino, šaltinis. Visos karotino rūšys naudingos akims, bet tik dvi iš jų sugeba patekti į tinklainę, sumažindamos kataraktos vystymosi ir geltonosios dėmės distrofijos riziką - pakankamai paplitusį susirgimą, kuris gali išprovokuoti regėjimo praradimą.
Sidabro medalis - mėlynės ir girtuoklės Šios uogos turtingos antioksidantais, įskaitant vitaminą C ir antocianidinus, kurie apsaugo akis nuo infekcijų ir kenksmingo ryškios šviesos poveikio.
Aukso medalis - kiaušiniai Iš šio paprasto ir prieinamo produkto galima gauti be galo daug naudos. Visų pirma, jis aprūpins liuteinu. Trynyje esantis vitaminas A neutralizuos laisvuosius radikalus ir suteiks akims blizgesį. Tarp kitko, būtent šio vitamino dėka mes sugebame atskirti spalvas. O štai omega-3 riebiosios rūgštys maitina regėjimo organų audinius, kurie daugiausia sudaryti iš riebalų. Sveikam žmogui rekomenduojama suvalgyti ne mažiau 4 kiaušinių per savaitę.
PUIKI SMEGENŲ VEIKLA
Bronzos medalis – kava Nėra greitesnio būdo pažadinti smegenis ir priversti jas dirbti greičiau, nei puodelis šio aromatinio gėrimo. Tiesa, jo veikimas neilgas. Dietologai sutinka, kad 1-2 puodeliai per dieną – absoliučiai nepavojinga kavos dozė, kuri rytais naudinga dar ir tuo, kad padeda greičiau prabusti.
Sidabro medalis - rupių grūdų duona Sudėtiniai angliavandeniai, magnis ir B grupės vitaminai – nuostabi kompozicija, kuri yra tarsi ilgalaikis kuras ne tik smegenims, bet ir visam organizmui. Žemas glikemijos indeksas, t.y. lėtas, laipsniškas gliukozės patekimas į kraują garantuoja, kad išvengsite cukraus šuolių kraujyje, o tai reiškia, nejausite svyravimų tarp stipraus jėgų antplūdžio bei visiškos antipatijos.
Aukso medalis – kepenys Tai produktas, tiesiog maitinantis smegenis. Baltymai su vitaminu B3 dalyvauja dopamino – natūralaus vidinio visų organizmo sistemų „žadintuvo“ – sintezėje. Kepenyse esanti geležis greitina deguonies patekimą į audinius ir padeda susikaupti. Vitaminas B12 taip pat dalyvauja visuose aukščiau išvardintuose procesuose, o cholinas gerina atmintį. Kad gautume visus šiuos „prizus“, tereikia smulkmenos: suvalgyti kepenėlių porciją kas 10-14 dienų.Žurnalas "Shape",

_________________
LAISVALAIKIO DARBAI

http://www.facebook.com/album.php?aid=1 ... 1539605038


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Sveika ir naudinga
StandartinėParašytas: 26 Geg 2011, 09:07 
Atsijungęs
Virtuozas
Virtuozas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 06 Geg 2011, 09:59
Pranešimai: 2551
Miestas: Vilnius
Pliusai: 47
Česnakai – nuo įvairių sveikatos sutrikimų
Apsauginių organizmo jėgų susilpnėjimas Peršalimų sezono metu kartą per dieną 20 minučių prieš valgį išgerkite valgomąjį šaukštą šio mišinio: susmulkinkite 8 dideles česnakų skilteles ir pusę nenuluptos citrinos, viską sudėkite į puslitrinį stiklainį, užpilkite šaltu virintu vandeniu ir palaikykite 4 dienas tamsioje vietoje.
Peršalimas Susmulkinkite kelias skilteles česnako, sudėkite į stiklinę arba aukštą puodelį, prikiškite prie nosies ir kelis kartus giliai įkvėpkite. Kitai inhaliacijai paruoškite šviežią vaistų porciją.
Sloga Smulkiai sutarkuokite stambią česnako skiltelę, užpilkite valgomuoju šaukštu aliejaus arba žuvų taukų, palaikykite 8–10 val. ir išspauskite per marlę. Mišinio lašinkite po 6–8 lašus į kiekvieną nosies angą 3 kartus per dieną.
Plaukų slinkimas Valandą prieš plaudami plaukus jų šaknis įtrinkite česnakų sultimis arba šešių smulkiai sutarkuotų česnako skiltelių košele.
Nuospaudos ir karpos 4–5 kartus per dieną tepkite jas česnakų sultimis, o nakčiai ant jų uždėkite storą sluoksnį smulkiai sutarkuotų česnakų su medumi (1:1).
Sunkiai gyjantys įpjovimai ir įdrėskimai Ant jų uždėkite sutarkuotų česnakų košelės, įvyniotos į vieną sluoksnį marlės, ir palaikykite 10–15 minučių.

_________________
LAISVALAIKIO DARBAI

http://www.facebook.com/album.php?aid=1 ... 1539605038


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Sveika ir naudinga
StandartinėParašytas: 26 Geg 2011, 09:08 
Atsijungęs
Virtuozas
Virtuozas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 06 Geg 2011, 09:59
Pranešimai: 2551
Miestas: Vilnius
Pliusai: 47
APELSINAI SU MEDUMI IR CINAMONU

Sudėtinės dalys:
¼ puodelio medaus
1 arbatinis
šaukštelis malto cinamono
5 apelsinai, nulupti ir supjaustyti riekelėmis skersai

Kaip gaminti:
Medų ir cinamoną sumaišykite vidutinio dydžio nemetaliniame inde. Švelniai įmaišykite apelsinus kol jie pasidengs medumi. Palikite 15 minučių, po to galite patiekti.
Apelsinų poveikis yra vėsinantis, taigi cinamono šiluma teikia atsvarą. Šis patiekalas puikiai veikia virškinimą ir atstato kūno skysčius. Kinijos gydytojai
kartais naudoja minkštimą akių ligų gydymui.

MEDUS + CINAMONAS = SUPER VAISTAS

Medus ir cinamonas - patikrintas vaistas nuo daugybės negalavimų.
Ajurvedinė o taip pat ir Junani medicina šimtmečius naudoja medų kaip vieną pagrindinių vaistų. Šiuolaikiniai mokslininkai taip pat pripažįsta šį nepaprastai veiksmingą vaistą, gydantį praktiškai visas ligas. Be to medus neduos jokio šalutinio poveikio, kokia liga besirgtumėte. Šiandienos mokslininkai teigia, kad, nors medus yra saldus, naudojamas tinkamomis dozėmis kaip vaistas, jis nekenks net sergantiems diabetu.
Garsaus Kanados žurnalo „Weekly World News" 95m. sausio 17d. leidinyje buvo išspausdintas ligų, kurias galima gydyti medumi ir cinamonu (tai patvirtina šiuolaikiniai medicininiai tyrimai), sąrašas..(Čia siūlome jums dalį straipsnio)

PLAUKŲ SLINKIMAS
Kenčiantys dėl plaukų slinkimo ar plikimo gali naudoti pastą, padarytą iš karšto alyvų aliejaus, 1 valgomojo šaukšto medaus ir 1 arbatinio šaukštelio cinamono miltelių. Šia pasta reikia ištepti galvą prieš ją plaunant, palaikyti apie 15 minučių, ir po to plauti galvą. Labai veiksminga netgi palaikius tik 5 minutes.

SPUOGAI
Pasta iš 3 valg. šaukštų medaus ir 1 arbatinio šaukštelio cinamono miltelių. Prieš eidami miegoti patepkite šia pasta spuogelius ir nuplaukite sekantį rytą
šiltu vandeniu. Jei dvi savaites darysite tai kasdien spuogai bus pašalinti „iš pat šaknų". Šios procedūros dėka oda bus šviežia ir švelni.

SVORIO METIMAS
Kasdien ryte 1/2 val. prieš pusryčius „ant tuščio skrandžio" ir vakare prieš miegą išgerkite medaus su puodelyje vandens pavirintu cinamonu. Reguliariai vartojant krenta net didžiausių storulių svoris. Be to reguliarus tokio mišinio vartojimas neleidžia kūne kauptis riebalams net jei ir suvartojame labai daug kalorijų.

ARTRITAS
Paimkite vieną dalį medaus su dviem dalim drungno vandens ir įberkite mažą arbatinį šaukštelį cinamono miltelių (bus idealu, jei pirksite cinamono lazdeles ir patys jas sutrinsite), padarykite pastą ir lėtai įtrinkite perštinčią kūno vietą. Pastebėta, kad skausmas aprimsta po vienos ar dviejų minučių. Arba, sergantieji artritu gali kasdien - ryte ir vakare, gerti puodelį karšto vandens su dviem šaukštais medaus ir 1 mažu arb. Šaukšteliu cinamono miltelių.
Geriant reguliariai galima išgydyti netgi chronišką artritą. Neseniai Kopenhagos Universitete atliktų tyrimų metu pacientams prieš pusryčius buvo duodamas mišinys iš 1 valgomo šaukšto medaus ir pusės arb.šaukštelio cinamono miltelių. Jau po savaitės 73 iš 200 tokiu būdu gydomų pacientų nebejautė jokio skausmo, o po mėnesio beveik visi pacientai, kurie negalėjo judėti ar vaikščioti dėl šios ligos, pradėjo vaikščioti be skausmo.

CHOLESTEROLIS
Pacientams duodant 2 valgomuosius šaukštus medaus ir 3 arbatinius šaukštelius cinamono miltelių su maždaug dviem puodeliais arbatos vandens, cholesterolio kiekis kraujyje jau po 2 valandų sumažėja 10%. Bet koks chroniškas cholesterolio padidėjimas gali būti gydomas tokiu pačiu medaus ir
cinamono gėrimu kaip buvo nurodyta artrito pacientams, tik geriant jį 3 kartus per dieną. Tame pačiame žurnale teigiama, kad kasdien kartu su maistu vartojant gryną medų mažėja nusiskundimų, susijusiu su cholesterolio padidėjimu.

PERŠALIMAS
Esant paprastam ar stipriam peršalimui, reikėtų 3 dienas kasdien vartoti 1 valgomąjį šaukštą šilto medaus su 1/4 arbatinio šaukštelio cinamono miltelių. Taip gydomas net pats chroniškiausias kosulys, peršalimas ir valomi sinusai.

VĖŽYS
Naujausi tyrimai Japonijoje ir Australijoje parodė, kad yra priemonių, sėkmingai gydančių pažengusį skrandžio ir kaulų vėžį. Pacientai 1 mėnesį turėtų tris kartus per dieną vartoti 1 valgomąjį šaukštą medaus su 1 arbatiniu šaukšteliu cinamono miltelių.

NEVAISINGUMAS
Junani ir Ajurvedinė medicina nuo seno vartoja medų kaip vyro sėklą stiprinančią priemonę. Reguliariai suvalgant 2 valgomuosius šaukštus medaus prieš miegą galima išspręsti impotentiškumo problemą. Kinijoje, Japonijoje ir Tolimųjų Rytų šalyse moterys, negalinčios pastoti arba norinčios sustiprinti savo įsčias, nuo senų senovės naudoja cinamono miltelius. Negalinčios pastoti moterys gali sumaišyti cinamono miltelių žiupsnį su puse arbatinio šaukštelio
medaus ir kuo dažniau tepti šiuo mišiniu dantenas (kelis kartus per dieną) -tokiu būdu vaistas lėtai susimaišo su seilėmis ir įsigeria į kūną.

_________________
LAISVALAIKIO DARBAI

http://www.facebook.com/album.php?aid=1 ... 1539605038


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Sveika ir naudinga
StandartinėParašytas: 26 Geg 2011, 09:08 
Atsijungęs
Virtuozas
Virtuozas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 06 Geg 2011, 09:59
Pranešimai: 2551
Miestas: Vilnius
Pliusai: 47
KAIP PER VIENĄ PARĄ IŠGYDYTI ANGINĄ

.

RECEPTAS:
1 raudonąjį burokėlį (kurį naudojame barščiams virti) sutarkuoti smulkia tarka. Į vieną stiklinę sutarkuotos masės įpilti 1 valgomą šaukštą 9% acto, sumaišyti ir uždarius padėti į tamsią vietą 4 valandoms. Po to marlės ar kito tankaus audinio pagalba išspausti sultis ir jomis skalauti (gargaliuoti) gerklę kas 2,5 valandos. Sultys sėkmingai gydo chronišką ir net pūlingą-folikuliarinę anginą.
Burokėlis - neišvaizdus, bet labai naudingas
Burokėliai - puikus retų mineralinių medžiagų šaltinis. Kai kurių mokslininkų nuomone, burokėlių sultyse esantis betainas didina organizmo atsparumą vėžiui.

Burokėliuose itin gausu organizmui reikalingų medžiagų. Pavyzdžiui, jodo juose daugiau nei kitose daržovėse. Burokėliuose yra ir daug vitaminų B1, B2, PP, o vitamino C yra net du kartus daugiau nei morkose.
Burokėlių biologiškai aktyvios medžiagos:
padeda atsinaujinti jungiamajam audiniui,
stiprina kraujagyslių sieneles, kaulus,
stimuliuoja ląstelių augimą, gerina jose medžiagų apykaitą,
skatina skrandžio rūgšties susidarymą ir dėl to pagerėja baltymų pasisavinimas,
aktyvina raudonųjų kraujo kūnelių susidarymą, dėl ko pagerėja audinių aprūpinimas deguonimi,
stiprina odą, nagus bei plaukus,
iš žarnyno “išvalo” toksines medžiagas ir neleidžia užkietėti viduriams.

_________________
LAISVALAIKIO DARBAI

http://www.facebook.com/album.php?aid=1 ... 1539605038


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Sveika ir naudinga
StandartinėParašytas: 26 Vas 2012, 03:33 
Atsijungęs
Virtuozas
Virtuozas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 09 Rgp 2009, 02:26
Pranešimai: 4668
Miestas: Marburg
Pliusai: 56
Japonų dieta padeda atsikratyti ligų ir prailgina gyvenimą

Ši mitybos sistema padeda atsikratyti ligų ir prailgina gyvenimą. Taip tvirtina jos kūrėjas, 86-erių japonų gydytojas Michio Kushi. Ir tai nėra vien žodžiai. Viso pasaulio medikai jo pasiūlytą mitybos metodiką vadina stebuklu. Savo unikalią teoriją Michio Kushi pavadino makrobiotika.
Japonų gydytojo Michio Kushi įsitikinimu, visų negalavimų priežastis - netinkama mityba. Žmonės valgo pernelyg mažai produktų, turinčių energijos Jan, ir labai daug - In. Dėl pastarosios organizme susikaupia pernelyg daug nereikalingų medžiagų. „Perpildytoms“ ląstelėms nepakanka jėgų atsinaujinti. Žmonės storėja, greičiau sensta ir tampai vėžinių ląstelių taikiniu.

Visą gyvenimą maitintis taip, kaip pataria japonų gydytojas, nėra lengva. Pakanka šios dietos laikytis bent 2-3 mėnesius. Per tą laiką organizmas atjaunės 10 metų, tikina Michio Kushi. Pagrindinės sąlygos:

1. Niekada nešildykite maisto. Tai, ką išvirėte, suvalgykite per valandą. Šiam laikui praėjus, produktai tampa „mirusiais“ ir pridarys tik žalos.

2. Nevalgykite stipriai apdorotų produktų. Baltos duonos, valgio pagardų, rafinuoto cukraus, išvalytos druskos (galima tik jūros druska), uogienės ir konservų. Japonų gydytojas tvirtina, kad tai organizmo nuodai.

3. Produktus virti ar paruošti garais. Iškepta paukštiena netenka naudingų medžiagų ir „praturtėja“ kancerogenais. Per vandenį ir garus maistas gauna gyvenimo energijos. Jei produktus norite pakepinti - tai darykite ant atviros ugnies ir neilgiau 2-3 minučių.


4. Maistą kramtykite kuo ilgiau. Kiekvieną gabalėlį - nemažiau 60 kartų. Kol valgio porcija jūsų burnoje, organizmas pasisavina jo energijos.

5. Vartokite produktus pagal sezoną. Žiemą - moliūgus, kopūstus, žirnius, lęšius, saulėgrąžų aliejų, sorų kruopas. Valgykite, bet nedažniau nei kartą per savaitę - obuolius, bulves. Negalima: mandarinų, apelsinų, ananasų.

Pavasarį naudos duos: duona su sėlenomis, daiginti kviečiai, rudieji ryžiai, aguročiai. Valgykite, bet nedažniau nei kartą per savaitę - jūros kopūstus, žuvį. Negalima: žirnių, kukurūzų.

Vasarą naudos duos: lapinės salotos, aguročiai, petražolės, obuoliai, jūros kopūstai, avižos. Nedažniau kaip kartą į savaitę valgykite grikių ir sėlenų košę. Negalima: pomidorų, bulvių.

Rudenį naudos duos morkos, burokėliai, grikių košė, žuvis. Nedažniau nei kartą per savaitę valgykite žirnius, miežius, ryžius. Negalima: baklažanų, bananų, datulių.

Ko ir kiek galima valgyti?

Kasdien reikia valgyti produktus, turinčius energijos Jan

1. Natūralūs grūdai ir varpiniai augalai - daugų daugiausia 250-300 gr. per dieną. Avižas, kviečius, miežius, grikius, rudus ryžius virkite tik ant vandens ar gaminkite ant garų be sviesto.

2. Vietos vaisiai ir daržovės - nedaugiau 300 gr. per dieną. Nevartokite žalių, virtų ar keptų. Sodų ir daržų gėrybių, išaugintų kitose šalyse, visiškai atsisakykite.

3. Pupų, žuvies, vištienos, jūros kopūstų - per dieną nedaugiau 200 gr.

4. Riešutų, razinų, saulėgrąžų aliejaus, medaus norma - 1į valgomasis šaukštas per parą.

Būkite budrūs ir apribokite produktų, turinčių energijos In, vartojimą.

Kartą per mėnesį išvirkite 200 gr. neriebios mėsos arba suvalgykite du kiaušinius.

Kartą per savaitę palepinkite save mėgstamais pieno produktais, - nedaugiau 200 gr.
http://www.lrytas.lt/-13299107811328665 ... %C4%85.htm

_________________
Paveikslėlis


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Sveika ir naudinga
StandartinėParašytas: 11 Lie 2012, 10:01 
Atsijungęs
GURU
GURU
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pranešimai: 17172
Miestas: Kėdainių raj.
Pliusai: 736
Dešimt būdų, kaip sveikatai panaudoti obuolių actą
www.DELFI.lt

Galbūt jums obuolių actas ir neatrodo kaip medžiaga, galinti pagerinti jūsų sveikatą, tačiau taip yra. Štai dešimt būdų, kaip jį panaudoti.

Tinka...

1. Subalansuoti vidinei ekosistemai. Mūsų kūnas nuolat stengiasi pasiekti pusiausvyros būseną. Vienas būdų – išlaikyti kūno pH normaliame lygyje, o obuolių actas padeda išlaikyti sveiką rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. Tyrimai rodo, kad aukštesnis rūgščių lygis lemia energijos trūkumą, dažnesnius infekcijos atvejus ir kt.

2. Kūnui detoksikuoti. Kaip kūno pH subalansavimo dalis, obuolių actas naudingas apskritai kūno detoksikacijai. Tyrimai rodo, kad jis gali padėti stimuliuoti kraujotaką ir detoksikuoti kepenis.

3. Svoriui mesti. Pavargote nuo dietų, kurios daugiau žalos padaro ne riebalams, bet jūsų piniginei? Naudokite obuolių actą. Tyrimai rodo jo teigiamą poveikį lieknėjant.

4. Alergijoms gydyti. Tikite tuo ar ne, bet tyrimai sako, kad obuolių actas gali padėti sumažinti alergijos poveikį, daugiausia pašalinant gleives. Išbalansuotos imuninės sistemos ženklas yra padidėjęs gleivių kiekis, o obuolių sidro actas padeda sumažinti jų susidarymą.

5. Sinusų infekcijoms, skaudančiai gerklei, galvai, gripui gydyti. Mažinant alergijų poveikį, mažėja sinusų infekcijų ir su jomis susijusių simptomų, pvz., skaudanti gerklė ir galvos skausmai. Gerinant imuninę sistemą mažėja tikimybė susirgti gripu.

6. Valyti odą esant aknei, dermatitui, karpoms. Taip pat padeda esant kitoms odos problemoms. Kai kurie pataria sumaišyti vieną dalį acto su trimis dalimis vandens, šiuo mišiniu tepti spuogus. Karpoms patariama pamirkyti vatos gabalėlį acte ir uždėti ant karpos, užklijuoti tvarsčiu ir palikti nakčiai. Oda gali peršėti ar net pajuosti. Karpai nusilupus tęskite gydymą dar kelias dienas, siekdami įsitikinti, kad karpa nebeataugs.

7. Mažinti kraujospūdžiui ir cholesterolio kiekiui. Viena svarbiausių obuolių acto savybių yra gebėjimas sumažinti kraujospūdį ir blogo cholesterolio kiekį. Pabandykite 1-2 šaukštelius acto įlašinti į puodelį vandens, jei norite, pasaldinkite šaukšteliu medaus.

8. Naikinti kandidai ir grybeliui. Šiame acte yra natūralių rūgščių, kurios padeda kūnui atsikratyti kandidos. Dėl jos juntamas nuovargis, prastėja atmintis, padidėja apetitas saldumynams.

9. Palengvinti artritui ir podagrai. Reguliarus obuolių acto naudojimas gali būti susijęs su sąnarių skausmo mažėjimu dėl bendro uždegiminių procesų mažinimo.

10. Teigiamas poveikis skrandžio rūgštims. Nors atrodo kiek keista skrandžio rūgštis reguliuoti actu, kuriame yra rūgščių, tyrimas rodo, kad obuolių actas veikia. Natūralių priemonių ekspertai sako, kad turėtumėte poveikį pajusti gana greitai - po šaukštelio acto, užgerto stikline vandens – nebent jūsų negalavimo problema yra skrandžio opa.

P.S. Bet kokiu atveju, prieš pradėdami naudoti obuolių actą, pasikonsultuokite su šeimos gydytoju ar vaistininku.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Sveika ir naudinga
StandartinėParašytas: 29 Rgp 2012, 10:33 
Atsijungęs
GURU
GURU
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pranešimai: 17172
Miestas: Kėdainių raj.
Pliusai: 736
Dešimt produktų, kuriais retkarčiais privalote pasilepinti

www.DELFI.lt 2012 m. rugpjūčio 28 d.

Raudonieji ikrai, kalmarai, granatai - gal šių produktų ir nevalgysite kasdien, tačiau kartais pasilepinti - būtina.

GRANATAI

Granatuose gausu kraujodarai būtinos geležies. Šiuose vaisiuose taip pat nemažai kalcio, magnio, kalio, mangano, natrio. Granatai gerina apetitą bei normalizuoja skrandžio ir žarnyno traktą.
Ką pagaminti? Granatų sėklomis galima pagardinti salotas, ledus arba iš jų išspausti šviežias sultis. Granatų sultys puikiai malšina troškulį karščiuojant ir turi temperatūrą mažinančių savybių.

MORKOS
Morkose labai daug betakatoritino, stimuliuojančio imuninę sistemą, plaučių veiklą ir akių tinklainę. Be to, šiose daržovėse yra falkarinolio – tai ypatinga medžiaga, į kurią dedamos didelės viltys vėžio gydymo srityje. Morkų sudėtyje taip pat daugybė vitaminų: PP, C, E, K ir B grupės. Gausu ir baltymų, angliavandenių bei mineralinių medžiagų.
Ką gaminti? Morkų, česnako ir grietinės mišrainė – ne tik skanu, bet ir sveika. Taip pat galima išspausti morkų sultis ir į jas šliukštelėti grietinėles arba tos pačios grietinės.

APELSINAI
Apelsinuose daug vitamino C ir folio rūgšties. Folio rūgštis ypač svarbi pastoti planuojančioms moterims. Folio rūgštis taipogi apsaugo nuo vėžinių susirgimų ir padeda išsaugoti jaunystę.
Ką gaminti? Pasigaminkite pusryčiams salotas iš apelsinų, morkų ir saulėgrąžų sėklų. Pagardinkite jas saulėgrąžų aliejumi.

RAUDONIEJI IKRAI
Raudonuosiuose ikruose gausu baltymų, kuriuos organizmas labai lengvai įsisavina. Taip pat nemažai polinesočiųjų riebalų rūgščių. Įrodyta, kad būtent šios rūgštys gerina smegenų veiklą ir mažina cholesterino kiekį. Dar stiprina imunitetą ir apsaugo širdies bei kraujagyslių sistemą.
Ką gaminti? Raudonieji ikrai gali būti prabangių sumuštinių ingredientas. Taip pat galima pasimėgauti blyneliais su ikrais.

KALMARAI
Šiuose jūrų plėšrūnuose gausu baltymų, mineralinių medžiagų, B grupės vitaminų, mikroelementų ir vitamino C. Kalmarų mėsa vadinama balzamu širdžiai, nes šiame jūros produkte yra labai daug kalio.
Ką gaminti? Galite pasigaminti salotas iš virtų kalmarų, šviežių kopūstų, morkų ir virtų kiaušinių.

OBUOLIAI
Didelis obuoliuose esančių pektinų ir ląstelienos kiekis padeda iš organizmo pašalinti cholesterino perteklių bei sumažinti cukraus kiekį kraujyje. Suvalgydami vos vieną obuolį per dieną, sumažinate širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto riziką.
Ką gaminti? Su cinamonu ir varške orkaitėje kepti obuoliai – labai skanus ir sotus desertas.

KIAUŠINIAI
Kiaušiniuose yra labai vertingų medžiagų – lecitino ir vitamino B12, skatinančių riebalų apykaitą. O štai kiaušinių baltymai yra kur kas veiksmingesnė statybinė medžiaga raumenims, nei pieno ar mėsos baltymai.
Ką gaminti? Jeigu norite skanių ir maistingų pusryčių, išsikepkite kiaušinienę su daržovėmis ar grybais. Puikiai tinka ir tradiciniai virti kiaušiniai.

KEFYRAS
Kefyre esančios rūgštaus pieno bakterijos teigiamai veikia žarnyno florą – stabdo joje rūgimo ir puvimo procesus. Be to, šis gėrimas pasižymi tonizuojančiomis savybėmis, teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemas.
Ką gaminti? Išgerkite prieš miegą stiklinę šio gaivinančio gėrimo. Kefyras – vienas iš nedaugelio prieš miegą rekomenduojamų išgerti gėrimų.

AVOKADAI
Šiame į kriaušę panašiame vaisiuje slypi daugybė naudingų medžiagų: vitaminai C, E, B6, F, magnio, kalio, fosforo, geležies. Įtraukdami avokadą į savo racioną, organizmą papildysite būtinais naudingais mineralais ir mikroelementais, taip pat pagerinsite odos ir plaukų būklę.
Ką gaminti? Perpjaukite avokadą pusiau ir išimkite kauliuką. Abi puseles apšlakstykite trupučiu aliejaus ir balzamiko acto bei pagardinkite prieskoniais – gausite puikų užkandį.

CIBERŽOLĖ
Ji labai naudinga sergant osteoporoze ir artritu. Šis aromatingas prieskonis turi daug kurkumino – nepakeičiamo kovotojo su reumatiniais, artritiniais ir osteoporozės susirgimais.
Ką gaminti? Gardinkite ciberžole sriubas, troškinius, ryžių garnyrą bei salotas. Taip pat galite naudoti prieš kepimą įtrindami mėsą ar žuvį.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Sveika ir naudinga
StandartinėParašytas: 08 Spa 2012, 19:25 
Atsijungęs
GURU
GURU
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pranešimai: 17172
Miestas: Kėdainių raj.
Pliusai: 736
Saldžioji paprika - dietinis produktas, apsaugantis nuo radiacijos

Savaitraštis „Lietuvos sveikata“
2012 m. spalio 8 d. 17:06

Saldžiąją papriką tik iš dalies taip galima vadinti, nes cukraus joje yra tik vos 5 proc. (pomidoruose - 6; morkose - 7). Todėl nepaisant pavadinimo, paprika yra puikus dietinis produktas.
Laikantis dietos paprika yra puikus produktas, galintis pakeisti daugelį kitų. Vienoje paprikoje yra vitamino C paros dozė. Karotino jose yra beveik tiek pat kiek morkose. Taip pat ši daržovė turi dar vieną svarbią savybę: vitaminai jose išsilaiko net ją verdant ar konservuojant.
Paprika daugelio tautų liaudies medicinoje nuo seno vartojama kaip natūrali priemonė, stiprinanti arterijas, kapiliarus bei venas.
Šviežia raudonoji (arba žalioji) paprika dedama į salotas bei mišraines, iš paprikos galima gaminti ir atskirus patiekalus (pavyzdžiui, įdaryta paprika).
Kuo dažniau šių daržovių turi valgyti žmonės, sergantys ateroskleroze, hipotenzija, tromboflebitu, anemija, lėtiniu plaučių uždegimu arba bronchitu, o taip pat spinduline liga, leukoze (kraujo vėžiu), infekcinėmis ligomis (ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, laringitu, bronchitu, reumatoidiniu artritu), ypač esant kraujagyslių pakenkimų, cukriniu diabetu, odos bei akių ligomis, medžiagų apykaitos sutrikimų sukeltomis ligomis (pavyzdžiui, podagra).
Papriką rekomenduojama ypač dažnai valgyti žmonėms, gyvenantiems ar dirbantiems didelio radiacinio fono aplinkoje, o taip pat sergantiems onkologinėmis ligomis.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Sveika ir naudinga
StandartinėParašytas: 07 Gru 2012, 10:58 
Atsijungęs
Virtuozas
Virtuozas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 06 Geg 2011, 09:59
Pranešimai: 2551
Miestas: Vilnius
Pliusai: 47
Sveikatos sultys:
"Morkų + imbieras + obuolys"- Palaiko ir valo jūsų imuninę sistemą.
"Obuolys + agurkas + salierai" - užkerta kelią vėžiui, sumažina
cholesterolio kiekį kraujyje, mažina virškinimo sutrikimus ir galvos
skausmus.
"Pomidoras + morka + obuolys"- gerina odos tonusą ir šalina blogą burnos kvapą.
"Aštrus pipiras + obuolys + pienas" - apsaugo nuo blogo kvapo burną ir
mažina temperatūrą.
"Apelsinas+ imbieras + agurkai" - gerina odos spalvą ir drėgmę ir mažina
temperatūrą.
"Ananasas + obuolys + arbūzas" - Išvalo papildomą druską, maitina
šlapimo pūslę ir inkstus.
"Obuolys + agurkas + kivi "- Pagerina odos spalvą ir ją drėkina.
"Kriaušės ir bananas" - reguliuoja cukraus kiekį kraujyje.
"Morka + obuolys + Kriaušė + Mango" - Padidina vidaus kūno šilumą,
atsparumą toksinams, mažina kraujo spaudimą ir kovoja su bendra
oksidacija organizme.
"Vynuogės + arbūzas + pienas" - Vitaminas C + Vitaminas B2 padidina
ląstelių aktyvumą ir didina organizmo imunitetą.
"Papaja + ananasas + Pienas" - vitaminai C, E, geležis. Gerina odos
spalvą ir medžiagų apykaitą.
"Bananas + ananasas + Pienas" - vitaminingas su maistinėm
medžiagom, apsaugo nuo vidurių užkietėjimo.

_________________
LAISVALAIKIO DARBAI

http://www.facebook.com/album.php?aid=1 ... 1539605038


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 30 pranešimai(ų) ] 

Reklama




Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 0 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju; skaitliukai

Oficialus puslapio www.priestalo.lt forumas

Powered by phpBB © 2008

Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007
phpBB SEO