DUK - Ieškoti - Registruotis - Prisijungti


Dabar yra 18 Spa 2017, 10:41    

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 659 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1 ... 18, 19, 20, 21, 22
Autorius Žinutė
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 23 Lie 2008, 12:07 
Atsijungęs
Virtuozas
Virtuozas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 28 Geg 2007, 08:46
Pranešimai: 11071
Miestas: Kaunas
Pliusai: 689
Nesąžiningų maisto tvarkymo įmonių sąrašas

http://www.vet.lt/lt/pages/view/?id=465


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 25 Lie 2008, 09:47 
Atsijungęs
Site Admin
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 03 Vas 2007, 12:54
Pranešimai: 35793
Miestas: Aukštaitijoje
Pliusai: 794
Tikras sviestas tik iš pieno riebalų

2008-07-25 08:35:19


Daugelis iš mūsų pasimeta gausioje pieno produktų pasiūloje, ir ne kiekvienas turbūt atidžiai perskaito ženklinimo etiketėje esančią informaciją apie vieną ar kitą produktą... kalbėsimės su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausiąja specialiste Antonina Greičiuviene tema – Vartotojo teisė pasirinkti: sviestas ar tepus riebalų mišinys?
„Pieno riebalai – pagrindinė sviesto sudedamoji dalis, ir pagal maistingumą, ir biologines savybes priskiriama prie vertingiausiųjų sviesto sudedamųjų dalių. Pieno riebalai yra emulsijos pavidalo, todėl šias medžiagas organizmas lengvai pasisavina“, – sako vyriausioji specialistė.

Sviestas – tai tik pieno riebalų emulsija, kurioje pieno riebalų yra 80–90 proc., drėgmės kiekis yra ne daugiau kaip 16 proc., o maksimalus sausosios neriebalinės medžiagos kiekis – 2 proc. „Jeigu ant sviesto pakuotės užrašyta 82 proc. riebumo, vadinasi radote sviestą. Toks sviestas yra gaminamas iš saldžios arba rūgščios grietinėlės. Smetoniškas sviestas yra gaminamas pagal senovinį receptą iš rūgščios grietinėlės, bet riebumas nuo to nesikeičia – tik skonis“, – komentuoja Antonina Greičiuvienė.

Prekyboje gali būti ir mažesnio riebumo arba kitaip vadinamo trijų ketvirčių riebumo sviesto, pagaminto tik iš pieno kilmės riebalų, kuriame pieno riebalų yra ne mažiau kaip 60 proc., bet ne daugiau kaip 62 proc. Mažo riebumo – pusiau riebus sviestas – pieno kilmės riebalų yra ne mažiau kaip 39 proc., bet ne daugiau kaip 41 proc.

Konditerijos pramonėje gali būti naudojami dar ir išrūgų sviestas – tai pieno kilmės riebalai, pagaminti iš išrūgų grietinėlės arba iš išrūgų grietinėlės ir grietinėlės mišinio, kuriame pieno riebalų yra ne mažiau kaip 80 proc., bet ne daugiau kaip 90 proc. Koncentruotas sviestas (pieno riebalai) – produktas, gautas iš grietinėlės arba sviesto, pašalinus iš jo vandenį ir neriebalines medžiagas, kuriame pieno riebalų – ne mažiau kaip 99,8 proc. ir drėgmės bei neriebalinių pieno medžiagų – ne daugiau kaip 0,2 proc.

Kiti sviesto klasifikavimo variantai

Teisės aktuose numatyti dar ir kitokie sviesto skirstymai pagal riebumą bei gamybą, pvz., X proc. riebumo tepamieji pieno riebalai – konkrečiai nurodoma, koks procentas riebalų. Asortimente gali būti ir sviesto gaminys – tik pieno kilmės riebalai su skonio ir/arba kvapo priedais nurodant riebumą. Lydytas sviestas – produktas, kuriame yra daugiau kaip 85 proc. pieno riebalų. Šiuo terminu taip pat gali būti vadinami panašūs produktai, iš kurių pašalinta drėgmė – dehidratuotas sviestas, bevandenis sviestas ir pan. Šio sviesto galiojimo laikas gana ilgas.

„Jeigu ant pakuotės randame tik žodį – sviestas (su nurodytu riebalų kiekiu procentais), vadinasi nurodomas pieno riebalų kiekis. Kuo šis procentas didesnis, tuo sviestas „tikresnis“, tuo jame mažiau drėgmės. O kuo mažiau drėgmės, tuo geriau išimtas iš šaldytuvo jis tepamas. Prekyboje pasitaiko ir sūdyto sviesto. Šiuo atveju ant pakuotės turi būti sudėtyje nurodyta ir druska“, – apie ženklinimo subtilybes aiškino Antonina Greičiuvienė.

Ką turi žinoti vartotojas apie tepiuosius riebalų mišinius

Lietuvos rinką užplūdo gausus asortimentas riebalų mišinių, kurių gamybai įvairiais santykiais naudojami augaliniai ir gyvūniniai arba tik augaliniai riebalai ir aliejai. „Jeigu ant maisto pakuotės parašyta, kad tai tepieji riebalų mišiniai, tai nurodytas riebumo procentas reikš toli gražu ne pieno riebalus, o pieno ir augalinių riebalų mišinio bendrą riebumą. Šiuo atveju reikėtų žiūrėti, kokiu santykiu pieno riebalai pakeisti augaliniais riebalais“, – apie riebalų mišinius komentavo vyriausioji specialistė Antonina Greičiuvienė.

Anot vyriausiosios specialistės, riebalų santykiai būna labai įvairūs, tačiau į tepiųjų riebalų mišinių sudėtį dažniausiai įeina augalinės kilmės riebalai. Tokie mišiniai pakankamai skanūs ir gerai tepami, tačiau norintiems pajusti sviesto skonį – tai netinkamas pasirinkimas. Jeigu augalinių riebalų labai daug, tai toks mišinys skoniu ir maistingumu prilygsta margarinui, o ne sviestui.

Riebalų mišinių ženklinimas

Vartotojai, renkantys riebalų mišinius, turi žinoti, kad juose pieno riebalų kiekis gali būti labai mažas ir, norint įsigyti reikiamą gaminį, būtina atidžiai perskaityti produkto etiketėje nurodytą riebalų mišinio sudėtį. Etiketėje turi būti nurodytas bendras riebalų kiekis. Sudėtyje turi būti nurodyta augalinių, pieno ar kitų gyvūninių riebalų kiekis, masės procentais viso produkto kiekio mažėjančia tvarka, o sūdytam gaminiui – ir valgomosios druskos kiekis, procentais. Atkreiptinas dėmesys, kad augaliniai riebalai, nurodyti sudėtyje, nėra augaliniai aliejai. Jie skirstomi į dvi grupes: augaliniai riebalai ir augaliniai aliejai.

Specialistės teigimu, pasitaiko atvejų, kad dėl produkto sudėties yra klaidinamas vartotojas, nes vis daugiau rinkoje aptinkama riebalų mišinių, kurių ženklinimas neatitinka ES reglamentuose numatytų reikalavimų. „Gamintojai netinkamai nurodo arba išvis sudėtyje nepateikia riebalų kiekio procentais. Gaminiai, kurių sudėtyje nėra pieno riebalų ar yra iki 3 proc. visų riebalų kiekio, vadinami riebalų mišiniais, nors tokie gaminiai turi būti įvardinti kaip margarinas“, – tvirtina Antonina Greičiuvienė.

Tepiųjų riebalų mišinių klasifikacija pagal riebumą

Trijų ketvirčių tepusis riebalų mišinys – kuriame riebalų yra ne mažiau kaip 60 proc., bet ne daugiau kaip 62 proc.
Pusiau riebus tepusis riebalų mišinys – kuriame riebalų yra ne mažiau kaip 39 proc., bet ne daugiau kaip 41 proc.
X proc. riebumo tepusis riebalų mišinys – kuriame yra: 80–92 proc. ir 60–41 proc. arba mažiau nei 39 proc. riebalų.
Laikymo sąlygos

Sviesto galiojimo laikas priklauso nuo gamybos proceso, riebumo ir pakavimo medžiagos. Todėl sviestas geriausiai išsilaiko savo pakuotėje ir šaldytuve ar šaltoje patalpoje.


www.vet.lt


Prikabinti failai:
sviestas5.jpg
sviestas5.jpg [ 12.82 KiB | Peržiūrėta 19167 kartus(ų) ]

_________________
Paveikslėlis http://girl-rest.org.ua/?upd
Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 16 Rgp 2008, 09:29 
Atsijungęs
GURU
GURU
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pranešimai: 17172
Miestas: Kėdainių raj.
Pliusai: 736
Kaip atsirado Cezario salotos?

Italas Cezaris Cardinas, persikraustęs iš Italijos į Ameriką, Meksikos miestelyje Tichuanoje atidarė nedidelį viešbutį-restoraną, pavadintą „Pas Cezarį“ („Caesar's Place“). Tais laikais JAV galiojo „sausas“ įstatymas ir restorano įsteigimas beveik pasienyje tarp JAV ir Meksikos teikė pelningą galimybę uždirbti prekiaujant alkoholiu.
1924 metų liepos 4 dieną, JAV nepriklausomybės dieną, į restoranėlį išgerti užsuko Holivudo žvaigždės. Tačiau, nors alkoholio „Pas Cezarį“ turėjo pakankamai, užkandos nebuvo visiškai, o parduotuvės taip pat buvo uždarytos. Cezaris, ilgai negalvojęs, sumaišė tuos produktus, kurių turėjo: kiaušinius, alyvų aliejų, salotų lapus, duoną, Vorčesterio padažą, Parmezano sūrį ir česnaką.
Restorano svečiai buvo tiesiog sužavėti. Ši istorija, papasakota Cezario dukters, vėliau apaugo legendomis, naujomis pikantiškomis detalėmis.
Tai kaip gi būtent pirmą kartą buvo pagamintos šiais laikais tokios populiarios salotos?
Cezaris salotinę įtrynė česnaku, išklojo dugną salotų lapais, palaistė aliejumi. Kiaušiniai, kurie prieš tai minutę buvo verdančiame vandenyje, taip pat išlieti į salotinės dugną. Vėliau įberta tarkuoto sūrio, citrinų sulčių, prieskonių ir skrebučių, kurie kepami alyvų aliejuje su česnaku.
Legenda apie tai, kad salotose neva buvo ančiuvių, atsirado dėl Cezario brolio, Alekso Cardini, kuris į salotas pridėjo ančiuvių ir pavadino jas „Aviatoriaus salotomis“ (Aleksas tarnavo karo pilotu). Tačiau pats Cezaris nepripažino jokių naujadarų ir tvirtino, kad salotoms tinka tik itališkas Parmezano sūris ir itališkas alyvų aliejus.
Kai kurios legendos byloja, kad salotas sugalvojo apskritai ne Cezaris, o kiti žmonės. Yra versija, kad Cezaris pavogė receptą. Tačiau tai – tik spėlionės.
Šiais laikais Cezaro salotų paruošimo variacijų yra gausybė, kai kurios jų netgi neprimena to patiekalo, kuris Cezario Cardinio Tichuanoje buvo sukurtas 1924 metais.

Klasikinis receptas

Iš pradžių paruošiami skrebučiai. Nupjaukite batono luobelę, o minkštimą supjaustykite nedideliais kubeliais. Pašlakstykite alyvų aliejumi, paskirstykite kepimo skardoje ir kepkite tol, kol šie taps rusvi.
Žalią kiaušinį minutei įleiskite į verdantį vandenį, ataušinkite, nulupkite ir susmulkinkite. Pridėkite vienos citrinos sulčių ir druskos ant peilio galiuko. Tuomet įpilkite alyvų aliejaus.
Vėliau reikia nuplauti žaliuosius salotų lapus, juos nusausinti ir supjaustyti nedideliais gabalėliais.
Sūrį tarkuokite stambia tarka. Dabar beliko sumaišyti komponentus. Imkite didelę salotinę, patrinkite ją česnaku ir įberkite supjaustytus salotų lapus, skrebučius, tarkuotą sūrį ir padažą. Viską gerai sumaišykite, o ant viršaus užberkite likusius skrebučius ir sūrį.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 26 Rgp 2008, 11:03 
Atsijungęs
Gurmanas
Gurmanas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Spa 2006, 13:45
Pranešimai: 1706
Miestas: Kaunas
Pliusai: 5
Nepatikrinta, bet labai tiketina info: nors pas fermerius dirbe lietuviai tai patvirtina:

LAŠIŠA

Ryškiai rožiniai lašišos gabaliukai viliote vilioja akį, ko pasėkoje
prasidėjęs seilėtekis sustabdomas tik žvilgsniu į kainą, kurios
tendencija yra tik viena - augti. Augti kaip tos lašišos,
besitaškančios narve Norvegijos jūrinėje fermoje. Norvegai tokios
žuvies beveik nevartoja - jie labiau mėgsta natūralią, ekologišką ir
užaugintą motušės gamtos, o ne tėtušio fermerio, kurio galvelėje kirba
mintis "o kaip čia uždirbus daugiau?". Ir ta mintelė toli gražu ne
paskutinėje vietoje, ir ne tokia jau ji pridvėsus, kad nebūtų
įgyvendinama realybėje. O realybė tokia: laukinių lašišų mėsa raudona
dėl ypatingo okeaniškojo meniu, kuriuo laisvėje mėgaujasi taip visų
trokštamos sidabrašonės. Fermų gyventojoms tenka mėgautis kasdien tuo
pačiu racionu, kurį sudaro mišinukas taip vadinamų kombinuotų pašarų -
liaudiškai "kombikormu" vadinamu.
Kad naminukės lašišiukės mėsytė išliktų rausva, fermeriai į pašarą žeria
dirbtiną dažiklį, skambiu pavadinimu KANTAKSANTINAS.
Eurokomisijos duomenimis, dažnas tokios lašišos
vartojimas mityboje pasibaigia akies rainelės suirimu ir visišku
apakimu. Deja, "malonumai" tuo nesibaigia.
Dėl "lopšelio-darželio", kuriame žuvytės yra auginamos, mažo gyvenamo ploto
ir gausaus gyventojų skaičiaus, ligų skaičiaus augimas adekvatus fermerio
kišenės pilnėjimui.
Tam, kad derlius neišstiptų, į pagalbą pasikviečiami civilizacijos
galingieji - antibiotikai, kurių galutinė nusėdimo vieta jūsų, taip
skaniai kertančių šį "delikatesą", organizmai. Ar jums jų reikia?
Spręskite patys.
Priminsime tik tiek, kad be visų minėtų nemokamų priedų, kartu su
dirbtinai užauginta lašiša gaunate ir 10 kartų didesnį kiekį
polichloruoto difenilo ir dioksino, negu valgant natūraliai užaugusią
žuvį.
"Dirbtinai užaugintos lašišos vartojimas dažniau nei vieną kartą
per mėnesį padidina galimybę susirgti onkologinėmis ligomis" - rašo
autoritetingas mokslo žurnalas "Science". Ne retas atvejis, kai
dirbtinai užaugintoje lašišoje randamas padidintas ir sunkiųjų metalų
kiekis. Narve užauginta lašiša neturi retų aminorūgščių ir baltymų,
dėl kurių taip vertinama laukinė jos sesė.

Tai štai tokios žuvelės ir tokios tokelės.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 26 Rgp 2008, 13:52 
Atsijungęs
Virtuozas
Virtuozas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 30 Rgp 2006, 12:47
Pranešimai: 3466
Miestas: Vilnius
Pliusai: 51
Tai ir taip aiškus, kad kas dirbtinai auginama nėra sveika :? Bet už tai labai skanu :roll:


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 30 Rgp 2008, 12:30 
Atsijungęs
GURU
GURU
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pranešimai: 17172
Miestas: Kėdainių raj.
Pliusai: 736
Britanijoje bus galima paragauti dešrelių skonio ledų

Garsi Didžiosios Britanijos parduotuvė "Harrods" savo lankytojams pasiūlys tradicinių britų patiekalų skonių ledų, įskaitant pyrago su kiauliena, dešrelių ir Čederio sūrio skonio ledus, praneša BBC.
Ledams neįprastų skonių sąrašą sudarė patys britai. Remiantis internetinio balsavimo, kuriame dalyvavo 500 žmonių, rezultatais, buvo išrinkta 20 skonių, "geriausiai atspindinčių Didžiąją Britaniją".
Britai vienbalsiai pareiškė, kad karštą dieną su malonumu prisimins Kornvalio pyragėlio su mėsos, inkstų, bulvių ir kopūstų įdaru ar Jorkšyro pudingo - pyrago su mėsos padažu - skonį.
"Įdomu, kad pirmoje vietoje atsidūrė Jorkšyro pudingas. Būtent iš regioninių patiekalų sudaryta visa Didžiosios Britanijos virtuvė, Visi šie skoniai rodo, kiek gali pasiūlyti Britanija", - sakė interneto svetainės, kurioje vyko balsavimas, atstovė Kathy Gwinnett.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 06 Rgs 2008, 07:02 
Atsijungęs
GURU
GURU
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pranešimai: 17172
Miestas: Kėdainių raj.
Pliusai: 736
Medžioklė be ginklų

Rugsėjis — auksinis metas grybautojams. Šiuo metu grybų miškuose būna gausiausia. O jie yra ne tik skanūs bei aromatingi, tačiau ir maistingi.

Maistinė vertė

Grybų cheminė sudėtis artima mėsai, žuviai ir daržovėms. Tai tikras baltymų sandėlis. Juose yra visų žmogaus organizmui būtinų aminorūgščių: tirozino, gistidino, lecitino ir arginino, kurios nesunkai patenka į žarnyno sieneles. Vartojant grybus išvengiama cholesterino susikaupimo, nes jų sudėtyje yra lecitino. Grybuose yra kai kurių rūšių riebalų, fermentų ir mikroelementų (fluoro, kalio, magnio, geležies, natrio). Pavyzdžiui, kalis ir fosforas naudingas širdies kraujagyslių sistemai, be to, grybų maistinė sudėtis prilygsta vaisių. O cinko ir vario paros normą, būtiną kraujo ląstelėms susidaryti, gali užtikrinti 100 gramų kelmučių. Grybuose yra nemažai vitaminų. Baltieji grybai, voveraitės ir rudmėsės turtingos vitamino A, pagal vitamino PP kiekį lepšiai prilygsta kepenėlėmis ir mielėmis. Daugelyje valgomųjų grybų vitamino B1 ne mažiau, nei grūdinėse kultūrose, o vitamino D kiekis prilygsta sviestui.
Grybuose beveik nėra riebalų, todėl jų mėgėjai gali nesibaiminti dėl cholesterino kraujyje padidėjimo, aterosklerozės ir kraujagyslių plokštelių atsiradimo.
Tačiau visos grybuose esančios naudingos medžiagos suyra karštai juos apdorojant. Vienintelis būdas išsaugoti vitaminus ir mikroelementus — šviežius grybus džiovinti, sumalti į miltelius ir jais apibarstyti gatavus patiekalus.
Kadangi grybai turi mažai kalorijų (100 g šviežių grybų yra apie 40 kkal), juos galima valgyti nesibaiminant priaugti svorio. Išimtis tik kepti grybai — dėl sviesto ir grietinės gausos grybai tampa kaloringi.
Dėmesio! Didelis augalinės ląstelienos kiekis grybuose apsunkina virškinimą, todėl, jeigu turite skrandžio ir žarnyno problemų, geriau grybų nevartokite. Pediatrai nerekomenduoja grybų duoti mažiems vaikams, nes mažylių organizme nėra fermentų, būtinų šiam maistui virškinti.

Kaip išvengti apsinuodijimo
Žinoma, daugelis dėl aistros grybams tikriausiai neišvengė ir sunkių apsinuodijimų.
* Būkite dėmesingi, jeigu apatinėje kepurėlės dalyje yra plėvelė (išimtis tik kelmučiai), grybų minkštimas keičia spalvą, išsiskiria skaidrus arba baltas skystis.
* Neverta imti senų grybų — juose daug toksinų.
* Į mišką neikite su polietileno maišeliu — be oro grybai labai greitai genda.
* Grybų, išaugusių netoli sąvartynų arba automagistralių, maistui vartoti negalima, nes jie iš aplinkos kaupia kenksmingas medžiagas.
Jeigu apsinuodijote, nieko nelaukdami kvieskite gydytoją. Kol jis atvyks, gerkite daugiau vandens, prie kojos pridėkite šildyklę, kad palengvintumėte širdies darbą, pasistenkite sukelti vėmimą. Neišmeskite likusių grybų — gydytojams bus lengviau nustatyti, kokiais grybais apsinuodijote, ir paskirti tinkamą gydymą.

Baravykai. Šių grybų sultinys 7 kartus kaloringesnis už mėsos. Jie gerai veikia širdį, slopina galvos skausmą, kelia organizmo tonusą.

Raudonviršiai. Pats nekaloringiausias iš visų grybų. Be to, jis valo kraują.

Lepšiai. Lepšiai iš organizmo valo kenksmingas medžiagas ir šlakus, gydo inkstus. Lepšių antpilas stiprina imunitetą.

Voveraitės. Voveraitės gydo radikulitą, o jų sudėtyje esantis antibiotikas naikina stafilokokus. Jos yra lyderės tarp grybų pagal vitaminų kiekį.

Kazlėkai. Mažina skausmą. Šių grybų sudėtyje yra sakinių medžiagų, kurios veiksmingai gydo migreną ir podagrą.

Makavykai. Stiprina imuninę sistemą, naudingi po sunkių ligų, išsekimo, pervargimo, avitaminozės.

Rudmėsės. Jose yra vertingų antibiotikų, stabdančių kenksmingų bakterijų dauginimąsi.

Ūmėdės.
Šie grybai (ypač raudona kepurėle) ramina nervus, greitai nuslopina skausmą.

Pievagrybiai. Mažina cukraus kiekį kraujyje. Jų ištrauka stabdo auksinio stafilokoko augimą, gerina regėjimą.

Kelmučiai. Vasariniai kelmučiai naudingi skydliaukei, juose yra stipraus antibiotiko agrocibino, o rudeniniai gerina atmintį ir protinius gebėjimus.

Gruzdai. Veiksmingi nuo akmenligės. Juose yra medžiagos, naikinančios tuberkuliozės lazdeles.

Lenkiški baravykai
. Šių grybų maistinė sudėtis prilygsta baltiesiems grybams ir lepšiams. Stiprina imunitetą, o jų nuoviras gydo nudegimus.
Briedžiukai. Naudojamas aromaterapijoje, o Europos šalyse dėl labai subtilaus skonio ir rafinuoto aromato laikomas delikatesu.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 06 Rgs 2008, 09:23 
Atsijungęs
Virtuozas
Virtuozas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 12 Rgs 2006, 11:05
Pranešimai: 8898
Miestas: Kaunas/Mažeikiai
Pliusai: 101
Forelle rašė:
Nesąžiningų maisto tvarkymo įmonių sąrašas

http://www.vet.lt/lt/pages/view/?id=465


geras :shock: Mažeikių "Piropas" nesąžininga maisto gamybos įmonė :shock: O man tokie švežūs ir skanūs gaminiai ten atrodo :shock:
Nukrito jų įvaizdis mano akyse :roll:

_________________
Paveikslėlis


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 10 Rgs 2008, 18:49 
Atsijungęs
Virtuozas
Virtuozas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 12 Rgs 2006, 11:05
Pranešimai: 8898
Miestas: Kaunas/Mažeikiai
Pliusai: 101
Ramunė rašė:
Medžioklė be ginklų


o aš galvojau akd grybai tušti, be maistinės vertės. o pasirodo va kiek naudingo turi :roll:

_________________
Paveikslėlis


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: šiaip įdomu...
StandartinėParašytas: 26 Lap 2008, 17:22 
Atsijungęs
Virtuozas
Virtuozas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 30 Rgp 2006, 12:47
Pranešimai: 3466
Miestas: Vilnius
Pliusai: 51
Nežinau ar tai jau buvo kažkur parašyta :?

PASISKAITYKIT IR BAIKIT JUOKUS PIRKDAMI CHEMIJA !!!!

Daugelis "Activia" jogurtų vartotojų tikisi žadėtojo TV ekrane stebuklo iš „gyvojo" produkto. Tiktai kas jame gyvo? Štai ką rašo gamintojas:"Į Activia jogurto sudėtį įeina ypatingos ActiRegularis bakterijos..." Tam, kad pritraukti gyvenimo išblaškytą jūsų dėmesį ir nustebinus "pakabinti" jus, galingasis Dannon imasi net ir keisti visam mokslo ir ne mokslo pasauliui žinomų bakterijų Bifidobacterium animalis DN-173 010 pavadinimą. Bifidus Digestivum Anglijoje, Bifidus Regularis JAV ir Meksikoje, Bifidobacterium Lactis ar BL Regularis Kanadoje, Dan Regularis Brazilijoje ir Bifidus Actiregularis Austrijoje, Argentinoje, Čilėje, Vokietijoje, Italijoje, Olandijoje, Rumunijoje, Rusijoje ir žinoma, gimtojoje Lietuvėlėje.

Kam tokia pavadinimų maišalynė?

Tam, kad jau ir taip menkas jūsų supratimas apie bakterijas atsidurtų už tūkstančio kilometrų nuo tiesos. Jeigu tikitės šių jogurtų pagalba atstatyti žarnyno mikroflorą, tai jūsų tikėjimas bergždžias – gyvų bakterijų šiuose jogurtuose nėra.

Kodėl?

O gi todėl, kad jų gamintojams pirmiausia rūpi jūsų kišenė, o ne jūsų sveikata. Tam, kad pratęsti šių produktų galiojimo laiką, galutiniame gamybos etape šie jogurtai yra apdorojami aukšta temperatūra – jogurto bakterijoms pribaigti tereikia 70 oC.

Pabandykite padėti neatidarytą jogurto indelį 45-50 oC temperatūroje parai ir įsitikinsite patys – jogurto su gyvomis bakterijomis dangtelis turi stipriai išsipūsti. Jei to neįvyko, jūsų jogurte arba nėra bakterijų, arba jos jame jau nebegyvybingos.

Jeigu jogurto galiojimo laikas apie tris mėnėsius, tai apie kokį bakterijų gyvybingumą galime šnekėti? Indelyje bakterijos ne tik visą cukrų pervirškino, bet ir į gentaines ėmė taikytis. Reikėtų neužmiršti ir skrandžio dar vienos funkcijos – dezinfekuoti maistą. Stipriai rūgšti jo terpė (pH apie 2) sunaikina didžiąją dalį bakterijų - jei "Actvijoje" ir bus viena kita leisgyvė geruolė, tai jos egzistencija pasibaigs skrandžio platumose.

Ypatingai gyvybingų bakterijų indelyje turi būti apie milijardą, tik tada menkas 1 procentėlis praslįs į žarnyną išlaikę gyvastį. Kai gydotės sausomis bakterijomis iš vaistinės, jos sudėtos į kapsules, kurios pilnai ištirpsta tik žarnyne. Be to jose bus ne tik Dannon siūlomo vieno štamo bakterijos, bet ir kitos, kurios lygiai taip pat reikalingos jūsų žarnynui - Bifidobacterium bifidum, Bifidobacterium breve, Bifidobacterium longum, Lactobacillus acidophilus, Lactobacillus lactis, ir Lactobacillus rhamnosus.


Žinoma, atsiras prieštaraujančių šiai nuomonei ir pradės vardinti gimines ir pažįstamus, kuriems "Activia" „sureguliavo" virškinimą, bet šie žmonės nežino, kad buvo elementariai „pasodinti ant adatos" - į visus "Activia" jogurtus dedamas inulinas, kuris ir „sutvarko" vidurius.

Kodėl kabutėse?

Todėl, kad nustojus vartoti produktą su inulinu, jūsų viduriai (jei žarnyne nebuvo bifido bakterijų) funkcionuos taip pat, kaip ir prieš jogurto vartojimą. Inulinas laisvina vidurius. Jo į "Activijos" indelį dedama 3 gramai (kapsulėse, skirtose laisvinti vidurius, jo tėra 2 gramai).

Štai čia ir visas "Activijos" „gydomasis" efektas.

Homopolisacharidas inulinas yra maistinė skaidulinė medžiaga, kuri skrandyje brinksta ir suteikia sotumo jausmą ( prisidėjus į skrandį akmenų irgi būtų sotu). Į žarnyną inulinas patenka nesuvirškintas, todėl jis priklauso prebiotinių medžiagų klasei, jį virškina bifidobakterijos ir laktobacilos. Augdama „geroji" žarnyno mikroflora išskiria fermentus, kurie skaido prebiotikus į rūgštis. Tačiau, kad inuliną suskaidyti, žarnyne jau turi būti pakankamai bifido ir lakto bakterijų.

O juk žmogus, gerdamas "Activiją", tikisi pirmiausia gausiai savyje „pasisėti" šių bakterijų iš jogurto. Štai ir gaunasi, kad sveikam organizme inulinas bus virškinamas, o ieškančiame žarnyno sveikatos – jis bus tik balastu. Tiesa, vidurius jis laisvins, bet tik tiek.

Apie inuliną reikėtų kai ką dar žinoti. Laisvindamas vidurius, jis pašalina iš organizmo vandenį, kurio sergančiam vidurių užkietėjimu trūksta. Kaip manote, baigus vartoti inuliną, organizme vandens padaugės ir vidurių turinys mažiau kietės?

Kai kuriems žmonėms inulinas gali būti stiprios alergijos priežastimi. Daugiau informacijos apie tai - The New England Journal of Medicine.
Dar šio „sveiko" maisto sudėtyje: lieso pieno milteliai, vanduo, braškės, fruktozė, kukurūzų krakmolas, modifikuotas kukurūzų krakmolas, natūralus aromatizatorius, želatina, karminas, natrio citratas, obuolių rūgštis, dirbtinis saldiklis sukralozė (lenkiškame variante rašomas cukrus, bet kas gi patikrins?).
Sausas pienas gaminamas aukštoje temperatūroje, kurios užtenka, kad oksiduotųsi pieno riebalai, o tokie mūsų organizme – nepageidaujami.
Vanduo.

Tikite, kad "Activijoje" naudojamas vanduo aukščiausios kokybės? O kodėl tokį gamintojas turėtų naudoti?
Karminas (E-120) – dažiklis, gaminamas iš tam tikros rūšies vabzdžių. Kai kuriems žmonėms jis yra alergenas.
Sukralozė (E-955) – dirbtinis saldiklis, galintis būti migrenos priežastimi, gali pažeisti ląstelės DNR, neigiamai veikia užkrūčio liauką (thymus lot.).
Obuolių rūgštis (E- 296) – pažeidžia dantų emalį, tai ta pati rūgštis, kurios poveikį juntame valgydami neprinokusius obuolius.
Likusios sudėtinės dalys tėra užpildai, didinantys produkto tūrį, o tuo pačiu ir gamintojo pelną, bet nieko bendro neturi su sveiku produktu.
Sukralozės poveikis gyvybei panašus kaip ir DDT miltelių (liaudiškai "dustas").



Apie kokias gyvas bakterijas galima kalbėti, jei greta gyvena toks kaimynas? Sakote , kad ant indelio paraštyta cukrus? Dabar gal ir cukrus, bet kitose šalyse jų gaminamame jogurte - saldiklis, kuris pilnai atspindi Dannon "mokslininkų" žinias.

O gal ne žinias, gal kitus tikslus?







Apie "rūkytą" mėsytę

Gerbiamieji, ar kada nors klausėte savęs, kodėl parduotuvinė "rūkyta" mėsa šilumoj sugenda per porą dienų, kai tokia pat kaimiška - gali stovėti mėnesius?

Taigi viskas labai paprasta. Parduotuvėse nėra rūkytos mėsos. Yra tik mirkyta.

Kodėl negenda rūkyta mėsa? Yra kelios priežastys:
1. Jinai yra padžiovinta (rūkant mėsa džiųsta, taip prarasdama keliasdešimt procentų masės), o kuo mažiau vandens, tuo sunkiau dauginasi bakterijos.
2. Jinai yra gerai sūdyta (o druska - puikiausias konservantas)
3. Joje nėra papildomų puvimą skatinančių medžiagų, tai natūralus produktas.
4. Rūkant mėsą, ant jos gabalo susidaro apsauginė mineralinių medžiagų plėvelė, o pati mėsa sterilizuojasi. Įpjovos vietoje vandens likutis greitai išgaruoja, druskos koncentracija padidėja, taip sudarydama apsauginį sluoksnį. Dėl to net prapjautas rūkytos mėsos gabalas kambario temperatūroje nesugesti gali ištisas savaites.

Kodėl genda parduotuvinė mėsa? Irgi yra kelios priežastys:
1. Jinai yra mirkyta aromatizatorių tirpale (taip, yra ir "rūkytą" kvapą bei skonį suteikiantys aromatizatoriai), o dėl mirkymo ji ne tik nepraranda masės, bet ir pasunkėja iki 10-20 procentų. O kuo daugiau drėgmės, tuo bakterijoms smagiau.
2. Dalis druskos tokioje mėsoje pakeičiama "skonio ir kvapo stiprikliu" - natrio gliutamatu, kuris ir pats turi sūrų skonį, bet netrukdo daugintis bakterijoms.
3. Kad mėsos skonis būtų stipresnis, jinai dažniausiai mirkoma kraujo plazmos tirpale - pastarasis turi daugumą mėsoje esančių tirpių medžiagų, taip sustiprindamas mėsišką skonį, bet kartu tampa itin gera terpe bakterijoms.
4. Ar prapjausi parduotuvinės mirkytos mėsos gabalą, ar neprapjausi, drėgmės ten tiek, kad jokia apsauginė druskos plėvelė nesusidarys. Todėl tokia parduotuvinė mėsa pūti pradės labai labai greitai. Palaikę kelias dienas ją kambario temperatūroje, gausite puvėsio gabalą.

Tai vat man toks klausimas - brudas brudu, bet kur žiūri visokios vartotojų teisių apsaugos organizacijos į tai, kad mirkyta mėsa vadinama rūkyta ir šitaip apgaudinėjami pirkėjai? Šiaip ar taip, mažiausiai viena tokios mėsos savybė - atsparumas puvimui - objektyviai kardinaliai skiriasi. Kaip, beje, ir gamybos metodas (parduotuvinė rūkyta mėsa, kaip matėme, visai nerūkoma). Taigi, prekybininkai mus įžūliai apgaudinėja, o ką mes?


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: šiaip įdomu...
StandartinėParašytas: 28 Lap 2008, 12:53 
Atsijungęs
Site Admin
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 03 Vas 2007, 12:54
Pranešimai: 35793
Miestas: Aukštaitijoje
Pliusai: 794
Kada maisto produktą būtina mesti lauk iš šaldytuvo?


Tiesa, su kiekvienu kąsniu vis iš naujo sau užduodame hamletišką klausimą: apsinuodysime ar ne? Kaip produktų galiojimo terminus vertina maisto ir mitybos specialistai? Dvejopi terminai Anot Maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėjos Aušros Išarienės, maisto produkto etiketėje tinkamumo vartoti terminas nurodomas dvejopai: „tinka vartoti“ iki tam tikros datos arba „geriausias“ iki tam tikros datos. Pašnekovės teigimu, negreitai gendantys produktai, pavyzdžiui, gėrimai, konservai, paprastai nepavojingi žmonių sveikatai, jeigu jų tinkamumo vartoti terminas ir pasibaigęs. Taigi, jeigu jie galioja metus, tačiau namuose užsigulėjo mėnesiu ar dviem ilgiau, dėl to galima nesibaiminti. Kartais tokių produktų etiketėse netgi nurodoma ne data, iki kurios jie tinkami, o mėnuo. Tačiau tokiu būdu gamintojas apsidraudžia – jei žmogus produktą vartoja pasibaigus nurodytam galiojimui, už pasekmes atsako jis pats. Gamintojas šiuo atveju atsakomybės neprisiima. Tai ypač aktualu greitai gendantiems produktams. „Gamintojas, rašydamas datą, nurodo, iki kurios dienos atsako už to maisto produkto kokybės, išvaizdos, juslinius rodiklius ir mikrobiologiją. Galiojimo laikas baigiasi nurodytos dienos 24 val.“, - sakė specialistė. Anot A. Išarienės, tinkamumo vartoti terminas nustatomas taip, kad produktas būtų saugus, ypač mikrobiologijos atžvilgiu, dar trečdalį visos jo galiojimo trukmės – nuo pagaminimo ir paskutinės galiojimo datos. Pavyzdžiui, jei produktas galioja savaitę, pasibaigus nurodytam tinkamumo terminui, jis turėtų nesugesti dar bent dvi dienas, jei 15 dienų – dar apie 5 dienas. Eksperimentuoti nepataria Vis dėlto specialistė tokia aritmetika užsiimti neskatina. „Blogiausiu atveju produktus, pasibaigus jų galiojimo laikui, prieš valgant būtina termiškai apdoroti. Mat namuose maistą laikome ne visada saugiai. Juk dažnai, ištraukę produktą iš šaldytuvo, neskubame jo padėti atgal. Keičiantis produkto laikymo sąlygoms, jo galiojimo laikas tik dar labiau trumpėja“, - įspėjo pašnekovė. „Beje, Europos Komisija ruošia reglamentą dėl tinkamumo vartoti termino atsižvelgiant į bakteriją Listeria monocytogenes. Tai vadinamoji šaldytuvų bakterija. Ties šia problema dirba ne vienas Europos mokslininkas. Mat keičiantis technologijoms, žaliavoms, tinkamumo vartoti terminai taip pat keičiasi. Taigi ateityje verslininkams bus lengviau nustatyti, koks turėtų būti vieno ar kito produkto galiojimo laikas“, - įsitikinusi A. Išarienė. Paklausta, ar virtas dešras, kitus gaminius, atidarius pakuotę, būtina suvalgyti per 48 val., kaip rašoma etiketėse, A. Išarienė taip pat pataria laikytis nurodytų terminų. „Jei produktas guli ilgiau, gal juo ir neapsinuodysite, tačiau maisto kokybė kenčia: jis apdžiūna, susitraukia nuo deguonies, pakeičia spalvą, prisigeria kvapų. Kai kurių produktų gali kisti ir maistinė vertė, nors šį faktą įvertinti gan sunku“, - svarstė pašnekovė. Pačių gamintas maistas – per 72 val. Kiek laiko šaldytuve galima laikyti savo pačių pagamintą maistą? Į šį klausimą specialistės atsakymas vienareikšmis – sveikiausias yra šviežias maistas. „Jei tą pačią sriubą valgysime 3 ar 4 dienas, nieko bloga neatsitiks, tačiau kiek maiste likę naudingų vitaminų, mineralinių bei maistinių medžiagų, niekas nepasakys. Žinoma, maisto likučius galima pasilikti kitai dienai, tačiau jie turi būti tinkamai įpakuoti. Produktą būtina įdėti į dėžutę, įpakuoti į foliją ar maistinę plėvelę. Juk namuose turime tik vieną šaldytuvą ir jame laikome pačius įvairiausius produktus“, - teigė pašnekovė. Vakarykštį maistą, ypač jeigu jis buvo ilgai laikytas kambario temperatūroje, ji pataria 5-10 min. pakaitinti maždaug 70 laipsnių temperatūroje. Anot specialistų, tiek laipsnių užtenka, kad žūtų pavojingos bakterijos. Dažnai apie tinkamumo vartoti terminą įspėja pelėsis. Nors šiaip pelėsis nėra kenksmingas, o pelėsinis sūris netgi laikomas delikatesu, šis grybelis, atsiradęs ant maisto produktų, gali tapti ženklu, kad maistu galima apsinuodyti. Mėsos ar jos gaminių su pelėsiais valgyti jokiu būdu negalima. Tarp mitybos specialistų vyrauja nuomonė, kad pirkti kulinarijos gaminiai turi būti suvalgyti ne vėliau kaip per 48 val. Namuose gamintus patiekalus galima laikyti ne ilgiau kaip 72 val. Nors maistą patogiausia laikyti uždaruose plastikiniuose indeliuose, kurie geriausiai padeda žalius produktus atskirti nuo pagamintų, reikia stebėti, kad indeliai nebūtų įtrūkę. Mat per įtrūkimus patekusios bakterijos toliau gali apkrėsti maistą.

www.DELFI.lt
2008 lapkričio mėn. 23 d.

_________________
Paveikslėlis http://girl-rest.org.ua/?upd


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: šiaip įdomu...
StandartinėParašytas: 28 Lap 2008, 14:49 
Atsijungęs
Virtuozas
Virtuozas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 16 Gru 2007, 13:48
Pranešimai: 2041
Miestas: Vilnius
Pliusai: 171
gera info


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: šiaip įdomu...
StandartinėParašytas: 03 Gru 2008, 12:01 
Atsijungęs
Site Admin
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 03 Vas 2007, 12:54
Pranešimai: 35793
Miestas: Aukštaitijoje
Pliusai: 794
Vanduo – gyvybės šaltinis
Dvi dalys vandenilio ir viena dalis deguonies – regis, tai vienas iš paprasčiausių gamtos elementų. Kita vertus, šis elementas, vadinamas vandeniu, yra vienas iš pačių svarbiausių žmogaus gyvybei. Būtent jis yra vienas iš pagrindinių cheminių komponentų žmogaus organizme. Kiekviena kūno sistema neišvengiamai priklauso nuo vandens. Jis sudaro daugiau nei du trečdalius žmogaus kūno svorio: smegenis sudaro 95% vandens, kraują - 82%, plaučius – 90%, o kaulus - 20%. Kiekvienas žmogaus organizmo veiklos sutrikimas gali būti signalas, jog kūnui visų pirma trūksta skysčių.
Vanduo yra be galo svarbus visoms žmogaus kūno funkcijoms. Kiekvienos ląstelės gyvavimas priklauso būtent nuo šio gamtos elemento: vanduo yra seilių pagrindas, jis taip pat sudaro skystį, apgaubiantį sąnarius, vanduo reguliuoja kūno temperatūrą bei medžiagų apykaitą, drėkina plaučius, užtikrina visavertį kvėpavimo procesą, valo organizmą nuo toksinų, sudaro apsauginį nosies, burnos bei ausų ertmių sluoksnį ir atlieka daug kitų gyvybiškai svarbių funkcijų. Nepakankamas skysčių vartojimas gali sutrikdyti organizmo veiklą, tapti artrito, raumenų skausmo, aukštos kūno temperatūros, sunkaus kvėpavimo priežastis. Dehidratacijos simptomai gali būti prasta orientacija, mieguistumas, džiūvanti burna, patamsėjusi oda aplink akis, viršsvoris, lėta medžiagų apykaita, net organų nepakankamumas, išsausėjusi oda, migrena, hipertenzija, virškinimo sutrikimai.
Svarbu nepamiršti ir to, kad dvi dalys vandenilio bei dalis deguonies atlieka svarbų vaidmenį, saugant organizmą nuo ligų. Klinikiniais tyrimais įrodyta, jog aštuonios stiklinės vandens per dieną gali sumažinti gaubtinės žarnos vėžio riziką beveik 45%, o rizika susirgti šlapimo pūslės vėžiu sumažėja net 50%. Geriant daug skysčių, yra didelė tikimybė išvengti netgi krūties vėžio.
Nors vanduo sudaro apie 60% žmogaus organizmo, šio gyvybiškai svarbaus elemento atsargas būtina nuolat papildyti. Greitas gyvenimo būdas, nuolatinis stresas, įtampa kiekviename žingsnyje priverčia žmogų pamiršti save, ignoruoti troškulį, todėl daugelis kenčia vandens trūkumą, nors patys dažnai to nesuvokia. Nuovargis, energijos sumažėjimas, dirglumas, susierzinimas gali būti ne psichologinių problemų signalas, o ženklas, jog organizmui trūksta vandens. Kartais pajutę troškulį žmonės jį malšina įvairiais gazuotais ar kofeino turinčiais sintetiniais gėrimais, tačiau tai nėra geras būdas papildyti organizmo vandens atsargas.
Per dieną reiktų išgerti bent aštuonias stiklines vandens, kitaip tariant, po puodelį vandens kiekvienai dešimčiai organizmo kilogramų, pavyzdžiu, jei žmogus sveria 75 kilogramus, jam per dieną reikėtų išgerti 7,5 puodelio vandens. Savaime suprantama, ši taisyklė netaikoma intensyviai sportuojantiems. Suaugęs žmogus vandens turėtų suvartoti tuo daugiau, kuo fiziškai aktyvesnis jis yra, taip pat priklausomai ir nuo oro sąlygų. Apibendrinant svarbu paminėti, kad kiekvieno žmogaus organizmo poreikiai yra skirtingi, tačiau vis dėlto nei vienas iš mūsų be vandens ilgai neišgyventume.

_________________
Paveikslėlis http://girl-rest.org.ua/?upd


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: šiaip įdomu...
StandartinėParašytas: 31 Gru 2008, 10:05 
Atsijungęs
Site Admin
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 03 Vas 2007, 12:54
Pranešimai: 35793
Miestas: Aukštaitijoje
Pliusai: 794
Užstalės likučiai: antrasis produktų gyvenimas

Svečiai išsiskirstė, šventinis stalas jau nurinktas, o šaldytuvas lūžta nuo puotos likučių... Kyla klausimas — ką daryti su daugybe maisto atsargų, likusių po šventės?

Pirmiausia – surūšiuoti

Siūlome likusius maisto produktus pirmiausia surūšiuoti: į greitai gendančius ir tokius, kuriuos galima laikyti arba perdirbti. Greitai gendantis maistas — tai, žinoma, visos su majonezu pagamintos mišrainės ir tortai ar pyragaičiai su kremu. Jei šių produktų nesuvalgysite per parą ar pusantros, atsikratykite jų be jokio gailesčio — sveikata juk brangesnė. Daug kitų produktų galima sunaudoti gaminant įvairius patiekalus. Pavyzdžiui, iš rūkytos ir keptos mėsos likučių be didelio vargo paruošite labai skanų ir ne mažiau naudingą patiekalą — mėsos šiupinį.

Mėsos rinkinio šiupinys

Šiupinukas ypač tiks sausio 2 dieną, kai organizmas — jau pavargęs virškinti šaltus užkandžius ir mišraines — reikalauja šilto maisto. Šiupininę gaminti lengva ir paprasta. Surinkite visus mėsos produktų — dešros, virto liežuvio, įvairių kepsnių — likučius. Supjaustykite juos juostelėmis ir apkepkite. Mėsytę sudėkite į puodą, riebalus palikę keptuvėje. Į keptuvę įdėkite svogūnų (supjaustytų per pusę padalintais griežinėliais) ir pakepinkite, kol įgaus auksinį atspalvį. Tuomet pridėkite pomidorų pastos ir dar 5 minutes patroškinkite.

Juostelėmis supjaustytus raugintus agurkus įdėkite į puodą su mėsos produktais ir užpilkite labai karštu vandeniu. Puodą pastatykite ant dujinės viryklės ir kaitinkite, kol užvirs. Pavirkite 5 minutes, tada į puodą sudėkite svogūnus su pomidorų pasta. Paragaukite, ar netrūksta druskos. Jeigu jos nepakanka, į puodą įpilkite agurkų sūrymo — tai suteiks sriubai aštrumo ir pikantiško skonio bei kompensuos druskos trūkumą.

Dar 5 minutes pavirę, puodo turinį pagardinkite prieskoniais — kvapiųjų pipirų žirneliais ir lauro lapais. Alyvuogės — svarbi šiupinio sudedamoji dalis — beriamos tiesiai į puodą. Galima jas patiekti ir lėkštutėje — kartu su griežinėliu citrinos ir šaukšteliu majonezo arba grietinės. Daugelis alyvuoges sudeda į puodą, kartu supildami ir jų sultis iš indelio.

Trijų litrų puodui prireiks maždaug kilogramo mėsos gaminių likučių, 3 vidutinio dydžio svogūnų galvučių, 2 valgomųjų šaukštų pomidorų pastos, 5 raugintų agurkų, indelio alyvuogių, pipirų žirnelių ir lauro lapų.

Pica

Jeigu Kalėdoms kepate pyragėlius, nepamirškite gabalėlį tešlos padėti į šaldymo kamerą. Po švenčių turėsite iš ko kepti picas. Tik nepamirškite — tešlą reikia iš anksto atšildyti kambario temperatūroje. Jei šaldymo kameroje tešlos nėra — ne bėda.

Picų tešlos receptų ne ką mažiau nei jų įdarų. Pirmenybę teikime tešlai, kuri labai ilgai gali būti laikoma šaldytuve. Sausų mielių pakelį reikia sumaišyti su puse arbatinio šaukštelio druskos, įpilti pieno stiklinę, įdėti 2 valgomuosius šaukštus cukraus bei 200 g suminkštėjusio margarino ir apytiksliai 3,5-4 stiklines miltų. Užmaišykite tešlą, suminkykite rutulį, įdėkite į puodelį ar polietileninį maišelį ir palikti bent 4 valandas šaldytuve.

Po to tešlą ištraukite, atpjaukite reikalingo dydžio gabalėlį. Likusią tešlą įdėkite atgal į šaldytuvą. Ji puikiai išsilaiko net 2 savaites. Dar vienas greitai paruošiamos tešlos būdas: 1/2 pakelio margarino, 25 g supresuotų arba 1 pakelis sausų mielių, 1/2 stiklinės pieno, 2 valgomieji šaukštai cukraus, 2 stiklinės miltų, druskos.

Mieles užpilkite cukrumi ir ištirpinkite šiltame piene. Margariną sutarkuokite, suberkite miltus ir druską, maišykite, kol masė bus vienalytė. Tuomet supilkite pakilusias mieles, viską kruopščiai dar kartą išmaišykite, ir bus galima kepti.

Tešlą iškočiokite, dėkite į kepamąją skardą su užlenktais pakraštėliais. O jau toliau viskas priklausys nuo jūsų fantazijos ir maisto produktų.

Pica gali būti su kuo tik pageidaujate — mėsa, grybais, sūriu. Tinka įvairios daržovės: pomidorai, paprika, svogūnai bei jų laiškai. Pabandykite pasigaminti picą su šprotais, rūkyta žuvimi. Gali būti ir saldi vaisių pica — su uogiene ar medumi… Sugalvokite tokią svajonių picą, kokios geidžia jūsų širdelė.

Karšti sumuštiniai ir keptas sūris

Paruošti karštus sumuštinius labai lengva ir greita. Gaminami panašiai kaip ir pica, tik vietoj tešlos jums reikės duonos arba batono riekelių. Įdarui taip pat tinka daugelis maisto produktų. Greitai paruošiama orkaitėje ar mikrobangų krosnelėje.

Tikriausiai šventinėse lėkštutėse liko nemažai sūrio gabalėlių. Pabandykite jį pakepti — pamatysite, kaip skanu. Juostelėmis supjaustytą sūrį apvoliokite miltuose, pamirkykite į suplaktą kiaušinį, o po to apibarstykite sumaltais džiūvėsėliais. Įdėkite į įkaitintą keptuvę ir apkepkite iš abiejų pusių, kol susidarys rusvos spalvos plutelė.

Likę garnyrai – kotletams ir apkepams

Pavyzdžiui, į bulvių košę galima įdėti išplaktą kiaušinį, suformuoti kotletukus, juos apvolioti maltuose džiūvėsėliuose ir pakepinti augaliniame aliejuje ant įkaitintos keptuvės. Galima gaminti suktinukus — kotletus su įdaru. Įdarui tinka įvairūs produktai — grybai, apkepinti su svogūnais, smulkiai supjaustytas kumpio gabalėlis, virti kiaušiniai su žalumynais, tarkuotas sūris.

O dar greičiau ir paprasčiau — bulvių apkepas. Skardą su užlenktais kraštais patepkite riebalais, pabarstykite maltų džiūvėsėlių. Tuomet dėkite sluoksnį bulvių košės arba virtų bulvių, pjaustytų juostelėmis. Ant jų išdėliokite kokį tik norite — iš anksčiau išvardintų ar savo pačių sugalvotą — įdarą. Įdarą padenkite vėl tokiu pačiu bulvių sluoksniu. Bus labai skanu, jeigu apkepą iš viršaus užpilsite grietine ir kepsite, kol susiformuos graži parudusi plutelė.

Jeigu nuvalėte kur kas daugiau nei reikia morkų ir svogūnų, užpilkite juos augaliniu aliejumi ir suvartokite gamindami pirmuosius patiekalus, padažus bei troškinius.

Pomidorus ir paprikas galima įdaryti ryžiais su mėsos faršu, ryžiais su sūriu, sūriu su grybais, morkomis su svogūnais, be to, korėjietiškoms morkų salotoms irgi puikiai tiks kaip vienas iš ingredientų.

Skanėstai iš duonos

Iš duonos likučių galima pagaminti daug gardžių patiekalų. Pats paprasčiausias — kepta saldi kvietinė duona.

Tiek čia to triūso — šakute išplakite 3 kiaušinius su 3 šaukštais smulkiojo cukraus, įpilkite stiklinę pieno, gerai išmaišykite, suvilgykite plakinyje duonos riekeles ir iš abiejų pusių apkepkite su margarinu arba aliejumi. Išplaktą mišinį galite labiau pasaldinti, o jei norite kad labiau kvepėtų, įberkite šiek tiek vanilinio cukraus.

Iš kepalo baltos duonos, pusės litro pieno, valgomojo šaukšto sviesto, pusės stiklinės razinų, 3-4 kiaušinių galima iškepti skanų keksą. Padžiūvusią duoną (be plutelės) įdėkite į puodą, užpilkite pienu ir palikite pusvalandžiui. Tuomet duoną su pienu minkykite tol, kol susidarys vienalytė, be gumulėlių, masė.

Į duonos masę supilkite su cukrumi išsuktus kiaušinių trynius, razinas, ištirpintą sviestą arba margariną ir išplaktus baltymus. Masę sudėkite į sviestu pateptas formeles ir kepkite karštoje orkaitėje

Iš likusių virtų kiaušinių – paštetas

Atskirkite baltymus nuo trynių. Trynius šakute ištrinkite kartu su sviestu (suminkštėjusiu kambario temperatūroje). Baltymus sutarkuokite smulkia tarka, įdėkite garstyčių ir sumaišykite su tryniais. Paštetas paruoštas. Užtepkite jo ant skrudintuve paskrudintų duonos riekelių.

Jeigu mėgstate šviežią minkštą duoną, bet namuose likę tik padžiūvusio vakarykščio batono ar kietos duonos, o noro žingsniuoti į parduotuvę nėra, štai jums paprastas būdas, kaip galima atgaivinti duonytę. Uždenkite ją drėgnu rankšluosčiu ir įdėkite į karštą orkaitę. Po kelių minučių ant stalo garuos kvapni, minkšta, šilta duona (ar batonas). Atminkite: atgaivintą duonelę reikia suvalgyti tą pačią dieną, nes ji greit sudžius, o dar kartą jos reanimuoti nepavyks.

Ko neįstengiate suvalgyti, užšaldykite

Užšaldyti galima beveik visus produktus. Kepate tortą, į kurio sudėtį įeina vien kiaušinių baltymai ar, atvirkščiai, vien tryniai? Likusią dalį užšaldykite ir naudokite kitam kepimui.

Liko daug sūrio? Jį sutarkuokite trintuve, suberkite į maišelius ir įdėkite į šaldymo kamerą. Užšaldytą sūrį bus galima saugoti labai ilgai. Jį galėsite panaudoti gamindami picas, makaronus su sūriu ar mėsą prancūziškai.

Žiemą neužšaldytų daržovių ilgai neišsaugosite. Papriką supjaustykite, prieš tai išėmę sėklas. Tuomet sudėkite į maišelius ir užšaldykite. Paprikomis galėsite pagardinti pirmuosius patiekalus, mėsos troškinius, daržovių šutinį. Taip pat užšaldomi pomidorai, morkos, svogūnai, žalumynai.

Gal pasibaigus šventėms liko mėsos ar žuvies sultinio, tačiau virti sriubos artimiausiu metu neketinate? Yra paprasta išeitis — užšaldykite sultinį, dėl to jis nepraras nei skonio, nei kvapo.

Svečiai jau žengia per slenkstį, o pyragai dar neiškepti, nors tešla užminkyta? Slėpkite tešlą — juk jos ir po švenčių prireiks — šaldymo kameroje.

Prikepėte tiek pyragų ir picų, kad jų suvalgyti nebeliko jėgų. Torto paplotainiai, eklerų paruošos tegu laukia savo eilės šaldymo kameroje. Nesikrimskite, jų kokybė nenukentės.

Nepamirškite vienos svarbios taisyklės: maisto produktus užšaldyti reikia greitai, o atšildyti – lėtai! Kad produktai atšiltų greičiau, juos galima užmerkti šaltame vandenyje. Žinoma, išskyrus tešlą ir jau pagamintus patiekalus. Užšaldytos daržovės paruošiamos greičiau nei šviežios, o užšaldyta mėsa — lėčiau nei šviežia.

Tad kiekviena šeimininkė, net ir lietuvišku papročiu šventiniam stalui prigaminusi keliskart daugiau nei reikia, likusius produktus gali sumaniai panaudoti, o šeimos nariai nė neįtars kad valgo likučius. Tam tereikia pasitelkti savo fantaziją.

("savaite")

_________________
Paveikslėlis http://girl-rest.org.ua/?upd


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: šiaip įdomu...
StandartinėParašytas: 31 Gru 2008, 10:08 
Atsijungęs
Site Admin
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 03 Vas 2007, 12:54
Pranešimai: 35793
Miestas: Aukštaitijoje
Pliusai: 794
Jeigu šąla kojos ir rankos

Kai kurie žmonės šąla nepriklausomai nuo metų laiko. Net karščiausiomis dienomis jų rankos ar kojos būna šaltos. Jei įprastomis priemonėmis nepavyksta sušilti, reikia pasitikrinti sveikatą ir išsiaiškinti, ar nesergate kokia nors vidaus liga. Šąlančias galūnes galite pabandyti gydyti ir liaudies medicinos siūlomomis priemonėmis.

Ką pasako kojų pėdos

Sveiko žmogaus kojos turi būti šiltos ir sausos.

* Jei kojos yra drėgnos ir šaltos, tai požymis, jog gali būti sutrikusi skrandžio ir žarnyno, skydliaukės veikla.

* Jei dešinė pėda šilta, o kairė — šalta, būtina susirūpinti širdies veikla.

* Sausos ir šaltos kojos — galimų širdies bei kraujagyslių sistemos sutrikimų ir pakitimų galvos smegenyse požymiai.

* Drėgnos ir karštos kojos — uždegiminių bei infekcinių plaučių ligų požymis.

* Sausos ir karštos kojos — skydliaukės ir skrandžio ligų, kai padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas požymis.

Kodėl šąlama?

Galūnės šąla todėl, kad susiaurėja arterijos, ir į kojas bei rankas patenka mažiau kraujo. Dažniausiai arterijos susiaurėja dėl nuovargio, nerimo ir streso. Esant stresinėms situacijoms, kraujas plūsteli į galvą, o mažiau jo gauna kūno galūnės. Tačiau tai — ne problema: tereikia pakeisti aplinką, nusiraminti. Normali kraujotaka atsistatys, ir rankos bei kojos sušils. Problema, kai kūno galūnių šalimas gali būti sunkesnių ligų požymis.

Kūno galūnių atšalimą gali sukelti cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių bei skydliaukės ligos, aterosklerozė ir anemija. Rytų šalių liaudies medicinos žinovai teigia, kad, norint išvengti širdies smūgio, būtina pasirūpinti, kad kojos visada būtų šiltos.

Jei šąla kojos, būtina stiprinti organizmo imuninę sistemą.

Tinkama mityba

* Jei dažnai šąla kojos bei rankos, nevalgykite riebaus ir rūkyto maisto, nes valgant sunkų maistą kraujas plūsteli į galvą, o galūnės jo gauna mažiau.

* Patariama valgyti lengvai virškinamo maisto, kuriame yra daug vitaminų ir geležies. Valgykite daug liesos mėsos kartu su vaisiais ir daržovėmis, ankštinių kultūrų. Taip pat patartina valgyti grikių kruopų, pomidorų, morkų ir burokėlių. Daug geležies yra kiaušinio tryniuose, špinatuose, obuoliuose, razinose, džiovintose slyvose.

* Patariama valgyti stambiųjų raguočių kepenų. Jas reikia smulkiai supjaustyti, pakepti, bet ne visai iškepti, sumalti mėsmale, pagaminti paštetą ir kasdien suvalgyti po šimtą gramų.

* Sustiprinsite organizmą valgydami melionus, kuriuose yra lengvai pasisavinamos geležies. Kraują bei širdį stiprina ir persimonai. Valgykite daugiau granatų ir bananų.

* Patariama valgyti ir riebios žuvies, kuri pagerina organizmo kraujotaką.

* Sveika gerti šviežių apelsinų sulčių, kurios padeda organizmui geriau pasisavinti geležį.

Vaistiniai augalai

* Jei nuolat šąla kojos, gerkite kaštonų žiedų antpilo: 50 g kaštonų žiedų užpilkite puse litro degtinės ir palikite 2 savaites tamsioje vietoje nusistovėti, kasdien pakratykite, po to antpilą nukoškite. Gerkite 3 kartus per dieną po 30 lašų į ketvirtadalį stiklinės šilto vandens pusę valandos prieš valgį. Kaštonų žiedų antpilo gerkite 10 dienų, po to padarykite 5 dienų pertrauką ir gydymą vėl pakartokite. Šis antpilas padės ne tik šąlančioms kojoms, jis išvalys ir tulžies pūslės kanalus.

Naudingi patarimai

* Jei dirbate sėdimą darbą, pasistenkite kuo dažniau pajudinti kojų pėdas, pirštus.

* Rankų pirštais paspaudykite guminį kamuoliuką.

* Pėdų kraujotaka pagyvės ir jos mažiau šals kojos, jei į kojines įbersite apie ketvirtadalį šaukštelio sumaltų raudonųjų pipirų.

* Vakare, nusiplovę kojas, kol jos dar drėgnos, padus patrinkite druska, o tik po to nušluostykite sausai rankšluosčiu. Jei darysite šią procedūrą, kojos bus šiltos, be to, jūs nesirgsite peršalimo ligomis.

* Nešiokite natūralaus pluošto kojines. Vakarais apsiaukite vilnones puskojines, geriausia iš naminės vilnos, jos geriausiai sulaiko kojų šilumą ir šiek tiek pamasažuoja kojų odą.

* Alkoholiniai gėrimai, rūkymas, kava siaurina kraujagysles ir sukelia jų spazmus. Išgėrus alkoholio kraujas plūsteli į galvą, todėl pajuntamas šilumos antplūdis, tačiau šiluma greitai išeina per odos poras ir bendra kūno temperatūra sumažėja. Šąlantiems žmonėms patariama atsisakyti visų šių žalingų įpročių.

Kojas sušildys vonelės

* Prieš miegą kojas pamirkykite šilto vandens vonelėje su pipirais. Tokios vonelės sustiprina kraujotaką ir net labiausiai sušalusios kojos sušyla.

* Jei grįžote namo „ledinėmis“ kojomis, pamerkite jas į šalto vandens ir kvapniojo rozmarino arba pipirų ekstrakto vonelę. Pamirkius kojas tokioje vonelėje, pagerėja kraujotaka ir kojos greitai sušyla.

* Į karšto vandens vonelę įberkite 1 šaukštą čiobrelių ir raudonėlių, 2 šaukštus susmulkintos imbiero šaknies arba maltų juodųjų pipirų. Tokiose vonelėse šąlančias kojas mirkykite 10-15 minučių.

* Prieš miegą patartina kojoms padaryti kontrastinio vandens voneles: į vieną vonelę įpilkite 30-35 laipsnių šilumos vandens, o į kitą šalto 12-15 laipsnių šilumos vandens. Kojas pirmiausia 5 minutes pamirkykite šilto vandens vonelėje, po to 10 sekundžių — šalto vandens vonelėje. Pakartokite procedūrą 3-5 kartus. Paskutinį kartą kojas pamerkite į šaltą vandenį, po to užklokite jas šilta antklode.

* Galite pasidaryti ir tokią vonelę: kojas pamerkite šiltame vandenyje, po to į šį vandenį įpilkite karšto, o vėliau dar karštesnio, kokį tik galite iškęsti. Taip kojas mirkykite 10-15 minučių. Tokia vonelė labiausiai tiems žmonėms, kurie ilgai neužmiega, nes jų kojos būna šaltos.

Kojų ir rankų mankšta

* Atsigulkite ant nugaros ir kelias minutes „pavažiuokite dviračiu“. Po to dešiniosios kojos pėdą uždėkite ant kairiosios kojos kelio ir kairės rankos pirštų krumpliais patrinkite užkeltos kojos pėdą. Masažuokite apie 2 minutes. Po to tokį pat masažą atlikite ir kitai kojai.

* Du kartus per dieną masažuokite kojas kraujotaką stimuliuojančiais tepalais.

* Jei juntate, kad šąla kojos, padarykite keletą plačių žingsnių į priekį, o po to kelis kartus pritūpkite.

* Jei šąla rankos, kelis kartus energingai pamosuokite rankomis ir kelis kartus suspauskite pirštus į kumštį.

_________________
Paveikslėlis http://girl-rest.org.ua/?upd


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: šiaip įdomu...
StandartinėParašytas: 22 Lap 2009, 20:55 
Atsijungęs
Gurmanas
Gurmanas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 24 Rgs 2008, 19:07
Pranešimai: 1256
Miestas: Anykščiai
Pliusai: 33
Labai noriu pasidalinti info apie medų. Radau internete, labai įdomu :!: :)

Cinamonas ir medus

Medus yra vienintelis negendantis produktas pasaulyje. Jis gali tik susikristalizuoti.
Bet tai jo savybių nekeičia.
Jei norit minkšto medaus, tai atlaisvinkit dangtelį ir įstatykit indą su medumi į karštą vandenį ir jis pasidarys toks,
koks buvo iš pradžių.
Niekada nevirkit ir nedėkit į mikrobangę medaus, nes tai sunaikins visus medaus fermentus.

Cinamonas ir medus.

Farmacijos kompanijos apie tai garsiai nešneka, bet tai yra pats geriausias vaistas:
Medaus ir cinamono mišinys gydo daugelį ligų.
Medus yra prieinamas daugelyje pasaulio šalių ir gydytojų pripažįstamas kaip labai efektyvus vaistas nuo daugelio ligų.
Medus gali būti naudojamas, nebijant jokių šalutinių poveikių nuo daugelio ligų.
Budamas saldus, bet teisingai vartojamas kaip vaistai, tinka ir žmonėms, sergantiems cukralige.
Žurnalas :Weekly world news“, leidžiamas Kanadoje (1995 m. Sausio 17 d. Numeris).
Jame yra ligų sąrašas, kurias galima išsigydyti, naudojant medų ir cinamoną:

Širdies ligos:
Sumaišykit medų su cinamonu ir tepkit ant sumuštinio.
Riekelė kiekvieną rytą pusryčiams sumažins cholesterolio kiekį kraujagyslėse ir apsaugos jūs nuo infarkto.
Jei jau esat turėję infarktą, tai išvengsite kito infarkto.
Tokie pusryčiai taip pat atstato arterijų ir venų sienelių elastingumą.

Artritas
Žmonės, kenčiantys nuo artrito, kiekvieną rytą ir vakarą turi išgerti puodelį šilto vandens
su 2 valgomais šaukštais medaus ir vienu arbatiniu šaukšteliu cinamono.
Reguliariai vartojant galima išsigydyti ir chronišką artritą. Kopenhagos universitete atliktas tyrimas:
gydytojai savo 200 artritu sergančių pacientų kasdien prieš pusryčius davė vieną valgomą šaukštą medaus ir
pusę arbatinio šaukštelio cinamono. Po savaitės skausmo nejautė 73 pacientai,
o po mėnesio beveik visi 200 pacientų galėjo vaikščioti be skausmo.

Šlapimo pūslės infekcija
2 valgomi šaukštai cinamono ir 1 arbatinis šaukštelis medaus stiklinėje šilto vandens sunaikina infekciją.

Cholesterolis
2 valgomi šaukštai medaus ir 3 arbatiniai šaukšteliai cinamono ir 16 uncijų vandens
(1 uncija ~ 31 gramas) per 2 val. Sumažina cholesterolio kiekį kraujuje 10 proc.
Reguliariai vartojant 3 kart per dieną išnaikinamas bet koks cholesterolis.
Apskritai kasdien vartojamas grynas medus žymiai sumažina cholesterolio kiekį.

Peršalimas
Valgomas šaukštas šilto medaus ir ¼ šaukšto cinamono kasdien 3 dienas.
Išgydo daugumą chroniškų peršalimų, slogų ir išvalo sinusus.

Pilvo skausmai
Medus su cinamono milteliais išgydo pilvo skausmus.

Dujos
Indų ir Japonų mokslininkai pastebėjo, kad medus su cinamonu pašalina dujų kaupimąsi pilve.

Imuninė sistema
Kasdienis medaus ir cinamono vartojimas stiprina imuninę sistemą.

Virškinimo sutrikimai
Cinamono milteliai pabarstyti ant dviejų valgomų šaukštų medaus ir suvartoti prieš maistą padeda suvirškinti
net ir „sunkiausią“ maistą.

Gripas
Ispanų mokslininkas pastebėjo, kad medus užmuša gripo sukėlėjus.

Ilgaamžiškumas
Arbata su medum ir cinamonu vartojama reguliariai pašalina senėjimo požymius ir prailgina gyvenimą.
Paimkit 4 šaukštus medaus, 1 šaukštą cinamono, 3 puodelius vandens ir virkit kaip arbatą.
Gerkit po ¼ puodelio 3 kart per dieną. Gyvenimas tikrai pailgės, kaip rašo, ir iki 100 metų

Spuogai
3 valgomi šaukštai šaukštai medaus ir 1 arbatinis šaukštelis cinamono. Ištepkit ta košele spuogus prieš miegą, o ryte nusiplaukit šiltu vandeniu. Pašalina spuogus visiškai.

Odos infekcijos
Medus su cinamonu lygiomis dalimis pagydo egzemą ir visas kitas odos infekcijas.

Svorio atsikratymas
Kiekvieną rytą 30 min prieš pusryčius ir vakare prieš miegą gerkit medų ir cinamoną išvirtą 1 puoduke vandens. Reguliariai vartojant svorio atsikratys net ir labiausiai nutukęs žmogus. Šis mišinys neleidžia kauptis riebalams, net jei žmogus maitinasi labai kaloringai.

Vėžys
Tyrimai atlikti Japonijoje ir Australijoje kad pažengęs vėžys pilve ir kauluose sėkmingai išgydomas. Šių rūšių vėžiu sergantys žmonės kasdien turi valgomą šaukštą medaus su arbatiniu šaukšteliu cinamono 1 mėnesį 3 kart į dieną.

Nuovargis
Naujausi tyrimai rodo, kad cukrus esantis meduje yra labiau naudingas nei kenksmingas kūno stiprumui.
Vyresni žmonės, reguliariai vartojantys medų ir cinamoną lygiomis dalimis yra žymiai gyvybingesni ir lankstesni.
Dr. Milton, atlikęs tą tyrimą, sako, kad 0.5 valgomo šaukšto medaus vandens stiklinėje kartu su cinamonu,
suvartojus ryte po dantų valymo ir 15 val. po pietų, kai kūno gyvybingumas pradeda mažėti,
padidina kūno gyvybingumą per savaitę.

Blogas kvapas
Pietų Amerikos gyventojai ryte skalauja burną ir gerklę su arbatiniu šaukšteliu medaus cinamono stiklinėje karšto vandens, ir taip visai dienai atsikrato blogo kvapo iš burnos.

Klausos praradimas
Kiekvieną rytą ir vakarą medus su cinamonu lygiomis dalimis atstato klausą.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: šiaip įdomu...
StandartinėParašytas: 22 Lap 2009, 21:00 
Atsijungęs
Fanatas
Fanatas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 15 Geg 2009, 15:55
Pranešimai: 948
Pliusai: 82
Labai vertinga informacija 038

_________________
Paveikslėlis


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: šiaip įdomu...
StandartinėParašytas: 22 Lap 2009, 21:18 
Atsijungęs
Virtuozas
Virtuozas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 21 Lap 2007, 22:45
Pranešimai: 7378
Miestas: Alytus
Pliusai: 924
tikrai gera info, reiks man pameginti nuo artrito medu su cinamonu

_________________
Paveikslėlis


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: šiaip įdomu...
StandartinėParašytas: 22 Lap 2009, 21:52 
Atsijungęs
Virtuozas
Virtuozas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 12 Rgs 2006, 11:05
Pranešimai: 8898
Miestas: Kaunas/Mažeikiai
Pliusai: 101
Papildysiu info. Geriau sukristalizuota medu neminkštinti jokiam šiltam vandeni. Ir šaukštų nemaišyti. Jis tada irgi praranda savo savybes. Tik nežinau ant kiek ;) Gėriausias medus kietas, pasikabini kiek yra jegu šaukštelių ir laižai.

_________________
Paveikslėlis


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: šiaip įdomu...
StandartinėParašytas: 22 Lap 2009, 21:55 
Atsijungęs
Fanatas
Fanatas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 15 Geg 2009, 15:55
Pranešimai: 948
Pliusai: 82
aš irgi mėgstu medų laižyt. Geriu arbatą ir medumi užsikandu

_________________
Paveikslėlis


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: šiaip įdomu...
StandartinėParašytas: 22 Lap 2009, 21:57 
Atsijungęs
Site Admin
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 03 Vas 2007, 12:54
Pranešimai: 35793
Miestas: Aukštaitijoje
Pliusai: 794
na jau neeee, :mrgreen:

_________________
Paveikslėlis http://girl-rest.org.ua/?upd


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: šiaip įdomu...
StandartinėParašytas: 22 Lap 2009, 21:59 
Atsijungęs
Fanatas
Fanatas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 15 Geg 2009, 15:55
Pranešimai: 948
Pliusai: 82
Nu gerai, geriu arbatą ir užsikandu tavo medaus tortu

_________________
Paveikslėlis


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: šiaip įdomu...
StandartinėParašytas: 22 Lap 2009, 21:59 
Atsijungęs
Site Admin
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 03 Vas 2007, 12:54
Pranešimai: 35793
Miestas: Aukštaitijoje
Pliusai: 794
va cia jau kitas reikalas.... medus tam ir reikalingas, kad galetum torta iskepti 8)

_________________
Paveikslėlis http://girl-rest.org.ua/?upd


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: šiaip įdomu...
StandartinėParašytas: 23 Lap 2009, 16:13 
Atsijungęs
Virtuozas
Virtuozas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 14 Rgp 2007, 15:41
Pranešimai: 4445
Miestas: Kaunas
Pliusai: 25
man irgi medus tik maisto gamybai reikalingas :wink:

_________________
http://blog.mezgalai.lt/


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: šiaip įdomu...
StandartinėParašytas: 23 Lap 2009, 19:24 
Atsijungęs
Gurmanas
Gurmanas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 24 Rgs 2008, 19:07
Pranešimai: 1256
Miestas: Anykščiai
Pliusai: 33
O aš mėgstu labai medų. Tiesa, vieną jį kabinti nėra itin malonu, bet jeigu ant kokios riekelės duonytės užsitepti, tai labai skanuuuuu :) :) :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: šiaip įdomu...
StandartinėParašytas: 23 Lap 2009, 19:37 
Atsijungęs
Gurmanas
Gurmanas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 15 Lap 2007, 18:10
Pranešimai: 1931
Miestas: Boston
Pliusai: 1
Vyras gavodovanu knyga apie medu,dar tik perverciau,bet labaigera... Daug geru receptu sveikatai, groziui ir maisto receptu

_________________
http://rankdarbiupasaulis.wordpress.com/


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: šiaip įdomu...
StandartinėParašytas: 23 Lap 2009, 21:34 
Atsijungęs
Site Admin
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 03 Vas 2007, 12:54
Pranešimai: 35793
Miestas: Aukštaitijoje
Pliusai: 794
ir mums koki recepteli nurasyk :wink:

_________________
Paveikslėlis http://girl-rest.org.ua/?upd


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: šiaip įdomu...
StandartinėParašytas: 03 Bal 2012, 18:05 
Atsijungęs
GURU
GURU
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pranešimai: 17172
Miestas: Kėdainių raj.
Pliusai: 736
10 faktų apie tikrą itališką picą

Itališka pica yra vienas populiariausių patiekalų pasaulyje, kurį milijonai žmonių įvardija kaip savo mėgstamiausią. Kiek žinome apie šio patiekalo istoriją, pateikimą ar poveikį organizmui?
Vilniuje įsikūrusio Viduržemio jūros regiono virtuvės restorano „Vapiano“ virtuvės vadovas Tomas Pipiras paruošė įdomiausių faktų dešimtuką apie Italijos virtuvės pasididžiavimą – picą.

1. Žodis „pica“ pirmą kartą paminėtas lotyniškuose tekstuose apie Italijos miestą Gaetą 997 m. po Kr. Istorija byloja, kad miesto gyventojai turėjo tradiciją kiekvieną Kalėdų dieną bei Velykų sekmadienį miesto vyskupui duoti po „dvylika picų“.

2. XVI a. pica imta vadinti plona neapolietiška duona. Šis neturtingųjų maistas iš pradžių nebuvo vertinamas kaip kulinarijos dalis. Artėjant XVII a. pica buvo imta dengti raudonu padažu, kuris vėliau pakeistas aliejumi, pomidorais ar žuvimi. Pomidorams iš Amerikos atkeliavus į Europą, daugybė italų juos painiojo su panašiomis, tačiau nuodingomis daržovėmis. Dėl to ilgai vengta šį produktą naudoti picos gamyboje. Visgi XVIII a. pab. pomidorai ilgam tapo privalomu picos pagardu. Būtent tuomet pica išpopuliarėjo, kartu išgarsindama ir Neapolį, traukiantį kulinarinių nuotykių ieškančius turistus.

3. Neapolio picos pavadinimą jai suteikė žymusis prancūzų rašytojas Alexandre'as Duma. Jis aprašė patiekalą kaip pagrindinį neturtingų Neapolio gyventojų maistą. Rašytojo kūrinyje minima pica yra pagardinta aliejumi, taukais, sūriu, pomidorais ir ančiuviais.

4. Iki šių dienų neapoliečiai labai vertina savo tradicinį patiekalą. Kelios žymiausios Neapolio picerijos jau daugelį metų kepa vos dviejų rūšių originalias picas. Tai – jūros gėrybių Marinara bei žymioji Margarita. Šios „grynos“ picos italų yra itin mėgstamos.

5. 1889 m. birželį karalienės garbei neapolietis virtuvės šefas Raffaele Esposito sukūrė picą Margaritą, kurios gamyboje naudojami produktai – pomidorai, mocarelos sūris bei bazilikas – simbolizavo Italijos vėliavą. R. Esposito buvo pirmasis picos ruošime panaudojęs sūrį.

6. Autentiška neapolietiška pica (pizza napoletana) yra tradiciškai gaminama naudojant tik pomidorus bei sūrį. Pizza napoletana išskirtinės sudėtinės dalys – San Marzano pomidorai, auginami vulkaninės kilmės dirvožemyje, Vezuvijaus ugnikalnio apylinkėse, bei sūris mozzarella di bufala Campana, kuris gaminamas iš Kampanijos regiono pelkynuose auginamų bizonių pieno.

7. Statistiniai duomenys rodo, kad daugiausia picų yra suvalgomą šeštadienio naktimis. Be to, skaičiai sako, jog sausį, bent jau Jungtinėse Amerikos Valstijose, picų yra suvalgoma daugiausiai.

8. Populiariausios picos sudėtinės dalys yra itin įvairios bei patrauklios kiekvieno skoniui. Jų galite rasti ir „Vapiano“ gaminamose itališkose picose. Tai – pomidorų padažas, mocarela, tunas, svogūnai, gražgarstės, parmezanas, paprikos, svogūnai, Parmos kumpis, alyvuogės, šviežios žolelės, grybai, artišokai.
Virtuvės šefas pataria vengti bet kokių papildomų padažų skanaujant picą. Gaminant tikrą itališką picą visuomet naudojami tik kokybiški, švieži produktai, kurių maistinės ir skoninės savybės sukuria itin turtingo skonio derinius, taigi toks patiekalas nereikalauja papildomų pagardų. „Tikrosios picos pagrindą sudaro mocarela r tikrų pomidorų padažas“, - pabrėžia T. Pipiras.

9. Sveikuolius gali gąsdinti neretai gausi picos sudėtis, tačiau įvairūs mokslininkų tyrimai pateikia įdomių rezultatų. Teigiama, jog vėžiu sergantys žmonės, kas savaitę suvalgydavę bent gabalėlį picos, turėjo daugiau galimybių išvengti ligos vystymosi. Medikai teigia, jog taip atsitiko dėl pomidoruose randamos medžiagos – likopeno – antioksidacinių savybių, teigiamai veikiančių organizmą.
Vis dėlto svarbu, ar renkatės tikrą itališką, ar bet kur pasaulyje netradiciniais metodais ruošiamą patiekalą – daugybė šalių per ilgą laiką pakeitė picos gamybos ypatumus. Pavyzdžiui, gausiai naudojamas riebus sūris ar mėsa tradicinei itališkai picai nebūdingi. Taip prarandamos svarbiausios picos savybės bei nauda sveikatai.

10. Visgi jei įprastos picos sudėtinės dalys Jums atrodo nepakankamai viliojančios, galite išmėginti picą, pagardintą saulėje džiovintų pomidorų padažu, škotišku vytintu kumpiu, maistinio aukso medalionais su elniena, konjake marinuotais omarais bei šampane mirkytais ikrais. Ši brangiausia pasaulyje pica buvo pagaminta labdaros tikslais, jos vertė siekė apie 2000 svarų sterlingų.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: šiaip įdomu...
StandartinėParašytas: 20 Sau 2013, 14:10 
Atsijungęs
Site Admin
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 03 Vas 2007, 12:54
Pranešimai: 35793
Miestas: Aukštaitijoje
Pliusai: 794
Soda
Kepimo soda (sodium bicarbonate) ir skalbimo soda (sodium carbonate) - tai natūrali gamtinė medžiaga. Ji randama uolienose, ežerų nuosėdose ir požeminiuose vandenyse. Iškasta uoliena yra sumalama, išplaunama, išdžiovinama, iškaitinama ir supakuojama prekybai. Įdomu, jog soda gaminama ir mūsų kūne. Čia ji palaiko tinkamą kraujo pH lygį. Sodos yra mūsų seilėse - ji neutralizuoja rūgštis ir apsaugo mūsų dantis nuo ištirpimo.Ta pati organizmo pasigaminta soda neutralizuoja rūgštis skrandyje ir apsaugo nuo žaizdų susidarymo.
Rūpindamiesi ekologišku gyvenimu ir švaria gamta, pirmiausia turėtume pagalvoti apie visas valymo ir higienos priemones, kurias mes nuleidžiame vamzdžiais į kanalizaciją ir kurios vėliau patenka į vandens sistemą. Kad taip yra, rodo faktas, jog delfinų kraujyje randama triklozano (pesticido, dedamo į daugumą produktų kaip antibakterinę medžiagą).
Aš norėčiau visus paraginti kuo daugiau buityje naudoti paprastos kepimo sodos – pigios, natūralios, saugios priemonės, kuri lengvai suyra ir nepakenkia nei dirvai, nei augalams, nei gyvūnams. Su soda mes apsaugosime ne tik gamtą, bet apsiginsime nuo begalės chemikalų, valiklių, baliklių, skalbiklių, kurie kelia mums alergijas, astmą, vėžį ir kitaip kenkia sveikatai.
Kepimo soda puikiai atstoja daugelį asmens higienos produktų, kurie pilni toksiškų medžiagų (pradedant aliuminiu dezodorantuose ir parabenais kremuose).
Su soda namai ir pasaulis taps sveikesni ir švaresni. Kepimo soda ( sodium bicarbonate) padeda sureguliuoti organizmo Ph – palaikyti jį neutralų, nei per rūgštų, nei pernelyg šarminį. Kai kepimo soda kontaktuoja su rūgštimi ar šarmu, ji veikia vienodai- neutralizuoja.Be to, soda stabdo tolesnius Ph pokyčius, todėl ji puikiai neutralizuoja kvapus (pvz., šaldytuve) arba palaiko neutralų Ph (pvz, skalbiant pagerina vandens kokybę ir sustiprina skalbimo miltelių poveikį). Tai paprastos reakcijos, tačiau jos atlieka daugybę dezodoravimo bei valymo užduočių. Todėl meskime įmantrias chemines priemones ir grįžkime prie paprastos liaudies išminties.

ASMENS HIGIENA
1. Pasigaminkite dantų pastą.
Košelė iš sodos ir 3% vandenilio peroksido yra puiki alternatyva befluorei dantų pastai. Dantys bus balti, dantenos sveikos. Arba galima tiesiog bakstelti sudrėkintą dantų šepetėlį į sodą, išsišveisti dantis ir perskalauti vandenilio peroksido tirpalu.
2. Panaikinkite blogą burnos kvapą
Ištirpinkite šaukštelį sodos stiklinėje šilto vandens, gerai išskalaukite burną, pagargaliuokite ir išspjaukite. Burnos kvapas bus gaivus.
3. Mirkykite dantų protezus, konteinerius
2 šaukštelius sodos ištirpinkite stiklinėje šilto vandens ir mirkykite jame protezus, jų konteinerius. Soda atpalaiduos prilipusius maisto likučius, panaikins kvapus
4. Naudokite sodą veido ir kūno odai šveisti
Pasigaminkite košelę iš 3 dalių sodos ir 1 dalies vandens. Švelniais sukamaisiais judesiais ištrinkite veido ir kūno odą, nušveisdami suragėjusį sluoksnį. Švariai nuplaukite vandeniu.
5. Meskite šalin pirktinius dezodorantus. Įtrinkite drėgnas pažastis soda. Leiskite nudžiūti. Jokio prakaito kvapo ir jokios chemijos!
6. Numalšinkite rėmenį
Kepimo soda yra saugi ir efektyvi priemonė rūgštims neutralizuoti. Jei degina rėmuo, ištirpinkite šaukštelį sodos šiltame vandenyje ir išgerkite.
7. Numalšinkite niežulį įgėlus vabzdžiams
Ant įgėlimo vietos užtepkite sodos ir vandens košelės. Peršėjimui ir niežuliui palengvinti įtrinkite sodos ant drėgnos odos.
8. Pagražinkite plaukus
Ne tik actas yra puiki priemonė plaukams. Soda taip pat tam tinka. Paimkite žiupsnelį sodos į saują, įpilkite šampūno ir plaukite galvą kaip įprastai. Soda pašalins plaukų formavimo priemonių likučius, plaukai bus švaresni ir lengviau sutvarkomi..
9. Išvalykite plaukų šepečius ir šukas
Plaukai neblizgės, jei šukuosime nešvariomis riebaluotomis šukomis. Pamirkykite jas šiltame sodos tirpale (1 šaukštelis sodos stiklinei vandens), nuskalaukite ir išdžiovinkite.
10. Pasidarykite sodos vonią
Įpilkite 0,5 puodelio sodos į vonios vandenį ir maudykitės. Soda neutralizuos rūgštis nuo odos, pašalins riebalus ir prakaitą, oda liks labai švelni.
(P.S. Epsomo druska vonioje yra tiesiog stebuklinga priemonė).
11. Suminkštinkite pėdų odą
Ištirpinkite 3 valg. šaukštus sodos šiltoje vandens vonelėje ir mirkykite kojas. Pėdos liks minkštos ir švelnios, dings prakaito kvapas.

VALYMAS
12. Pasigaminkite švelnų paviršių šveitiklį
Voniai, kriauklėms, plytelėms valyti pasigaminkite saugią, efektyvią priemonę– tiesiog užberkite sodos ant drėgnos kempinėlės ir šveiskite. Po to gerai nuplaukite vandeniu ir sausai nušluostykite. Jei purvas labai pridžiūvęs, pasidarykite košelę iš sodos, rupios druskos ir indų ploviklio. Užtepkite ant nešvarios vietos, palaikykite ir nušveiskite .
13.Plaukite indus, išvalykite degėsius
Soda puikiai tirpdo riebalus, todėl gali būti vartojama vietoj indų ploviklio. Jei puodas ar keptuvė prisvilo, pamirkykite juos stipriame sodos tirpale, po to šveiskite sausa soda ant drėgnos kempinėlės.
14. Atšviežinkite kempinėles ir mazgotes
Nemaloniai kvepiančias kempinėles pamirkykite stipriame sodos tirpale (4 valg. šaukštai pusei litro šilto vandens). Perplaukite švariu vandeniu.
15.Išvalykite mikrobangę
Kepimo soda ant drėgnos kempinėlės švariai išvalysite mikrobangę, joje neliks chemikalų kvapo.
16. Nušveiskite sidabro indus
Tam naudokite košelę iš 3 dalių sodos ir 1 dalies vandens. Nušveiskite ir gerai perplaukite vandeniu.
17. Išvalykite orkaitę
Negailėdami pabarstykite soda orkaitės dugną. Apipurkškite vandeniu, kad soda sudrėktų. Palikite nakčiai. Ryte iššveiskite, likusią sodą sušluokite, orkaitę perplaukite vandeniu.
18. Plaukite grindis
Nenaudokite toksiškų grindų ploviklių. Geriau ištirpinkite 0,5 puodelio sodos kibire šilto vandens ir plaukite nevaškuotas ar plytelių grindis. Perplaukite švariu vandeniu ir nusausinkite. Grindys tiesiog žibės.
19. Valykite baldus
Galite nuvalyti baldus ir sienas (net kreidelių žymes) švelniai trindami drėgna kempinėle su soda. Nušluostykite sausu švariu skudurėliu
20. Nuvalykite vonios užuolaidas
Nuvalykite užuolaidas ir atgaivinkite jų kvapą šveisdami soda ant drėgnos kempinėlės ar šepečio. Perplaukite vandeniu ir nudžiovinkite.
21. Skalbkite vaikų drabužėlius
Vaikų oda jautri skalbikliams, kurių pasirinkimas tikrai didelis. Tačiau visvien sunku panaikinti dėmes bei kvapus iš tokių daiktų, kaip seilinukai, kelnytes ir pan. Jei dėmės sunkai valomos, skalbdami šalia savo skysto skalbiklio įpilkite pusę puodelio sodos. Taip pat įpilkite 0,5 puodelio sodos į skalavimo stalčiuką- taip geriau pasinaikins kvapai.
22. Atgaivinkite sporto krepšių kvapus
Tiesiog pabarstykite juos soda, palaikykite ir išdulkinkite.
23. Šalinkite riebalų ir tepalų dėmes
Jei ant garažo grindų ar kiemo trinkelių pastebėjote riebalų dėmes, įtrinkite jas kepimo soda, palaikykite ir nuplaukite vandens čiurkšle.
24. Plaukite automobilius
Naudokite sodą plaudami žibintus, chromuotas detales, langus, padangas, vinilo sėdynes nesirūpindami dėl įbrėžimų. Litrui šilto vandens imkite ¼ puodelio sodos. Labai dideliems nešvarumams naikinti pilkite sodos tiesiog ant kempinėlės ar šepečio.
25.Langus puikiai nuvalysite drėgnu skudurėliu ir soda, po to perplaukite kitu skudurėliu, sumirkytu karštame vandenyje.
26. Vonią, klozetą, dušo sieneles lengvai nušveisite košele, pagaminta iš 1 dalies sodos ir 0,5 dalies acto. Ši košelė ne tik šveičia, bei ir pašalina muilo apnašas, pelėsius.

KVAPŲ ŠALINIMAS
27. Pašalinkite kvapus iš šaldytuvo
Tam tiesiog padėkite atidengtą indą su soda šaldytuvo lentynėlėje.
28. Pašalinkite pjaustymo lentelių kvapus
Apiberkite lenteles soda, pašveiskite ir nuplaukite.
29.Pašalinkite šiukšlių kibiro kvapą
Apibarstykite kibiro dugną soda. Jei turite šiukšlių konteinerį, kaskart įmetę šiukšles apiberkite soda. Periodiškai plaukite konteinerius sodos tirpalu.
30. Dezodoruokite kanalizacijos vamzdynus
Kad nebūtų blogo kvapo iš kriauklių, įpilkite į kanalizacijos angą 0,5 puodelio kepimo sodos ir nuleiskite drungnu vandeniu. (Tam labai tiks soda, panaudota jūsų šaldytuve).
31. Prieš klodami paklodę, lovą pabarstykite soda - tai pašalins visus nemalonius įsigėrusius kvapus.
32. Valykite ir dezodoruokite indaplovę
Pabarstykite sodos indaplovėje. Kol neplausite indų, ji naikins kvapus, o įjungus plovimo režimą, soda pagerins plovimo priemonės poveikį.
33. Panaikinkite kilimų ir baldų apmušalų kvapus
Negailėdami pabarstykite sodos tiesiai ant kilimo ar baldų. Palikite pernakt, o jei galima- dar ilgiau (kuo ilgiau soda veikia, tuo geresnis rezultatas). Po to nušluokite ir susiurbkite dulkių siurbliu. Tuo pačiu dezodoruosite ir dulkių siurblį.
34. Atgaivinkite kvapą spintose
Padėkite atvirą indelį su soda spintos lentynėlėje.2. Dezodoruokite automobilį
Kvapai susigeria į sėdynių apmušalus ir kilimėlius. Kvapams šalinti tinka tas pats, kas aprašyta 30-me patarime.

AUGINTINIAMS
35. Dezodoruokite augintinio guolį
Nemalonaus kvapo atsikratysite pabarstę guolį soda. Palaikykite bent 15 minučių, tada susiurbkite sodą dulkių siurbliu.
36. Jei šuo ar katė lauke sulijo ir kailis skleidžia nemalonų specifinį kvapą, ištrinkite kailį soda. Kvapas išnyks, kailis greičiau išdžiūs. Galima trinti sodą į kailį ir šiaip vos pajutus kvapą - soda niekuo nepakenks nei augintiniui, nei jums.

KITI PATARIMAI
37. Būtina priemonė keliaujant ar iškylaujant
Išsiruošę į gamtą, visada pasiimkite sodos. Tai ir indų ploviklis, ir puodų šveitiklis, rankų ploviklis, dezodorantas, dantų pasta, ugnies gesintuvas ir t. t.
38. Gesinkite ugnį
Kepimo soda yra pirmoji priemonė užgesinti nedidelį gaisrą – užsidegus riebalams virtuvėje ar pan. Tiesiog šliūkštelėkite sodos tiesiai ant ugnies.
39. Plaukite vaisius ir daržoves
Kepimo soda yra nekenksminga priemonė nuplauti visokius nešvarumus nuo vaisių ir daržovių. Berkite sodos ant drėgnos kempinėlės, nušveiskite ir perplaukite. Arba pamirkykite vaisius, uogas, daržoves šiltame sodos tirpale ir perplaukite vandeniu.
40. Jei žiemą laiptai pasidengė slidžiu ledu, pabarstykite juos soda - veikia neblogiau už druską.
41. Jei rūkote, peleninę pripildykite sodos. Taip greitai užgesinsite cigaretes ir kvapas nebebus toks intensyvus.


Prikabinti failai:
734524_514643368555751_726006627_n.jpg
734524_514643368555751_726006627_n.jpg [ 25.74 KiB | Peržiūrėta 15887 kartus(ų) ]

_________________
Paveikslėlis http://girl-rest.org.ua/?upd
Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 659 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1 ... 18, 19, 20, 21, 22

Reklama




Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 0 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju; skaitliukai

Oficialus puslapio www.priestalo.lt forumas

Powered by phpBB © 2008

Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007
phpBB SEO