CUKRUS AR SALDIKLIAI???
CUKRUS AR SALDIKLIAI???
Daznai girdime kalbant,kad cukrus nesveika,reikia geriau vartoti saldiklius.Kazko si reklama neisejo pro ausis.Bet patirties neturiu.Kaip galvojate ,kas geriau cukrus ar saldikliai?
- Ramunė
- GURU
- Pranešimai: 17172
- Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
- Pliusai: 736
- Miestas: Kėdainių raj.
- Susisiekti:
Duosiu gerą patarimą : nusipirk litrą už 16 - 18 litų. Bet bus tikrai naminis, geras medus. Jo reikia mažiau, jis yra žymiai sveikesnis, neu visi krautuviniai.Hazel rašė:o aš dabar į arbatą dedu šaukštelį medaus - natūralu ir sveika.
bet pastebejau, kad labai brangiai atseina - nusipirkau indelį medaus už 3lt, po 2 dienų jo jau nebėra..Cukraus ilgiau užtenka.
Beje, kokio dydžio buvo tas indelis?
- Tutsi
- Site Admin
- Pranešimai: 35795
- Užsiregistravo: 03 Vas 2007, 12:54
- Pliusai: 794
- Miestas: Aukštaitijoje
Dirbtiniai saldikliai geriau nei cukrus?
Niekaip nesibaigianti lieknėjimo manija pakeitė daugelio, ypač jaunų žmonių, mitybos įpročius. Vietoj įprastų šiuo metu dažniau perkami dietiniai maisto produktai ir gėrimai. Gaminant dietinius produktus ir gėrimus naudojamas ne cukrus, o dirbtiniai saldikliai.
Dirbtiniai saldikliai – maisto priedai, išskyrus cukrų, suteikiantys maisto produktui saldų skonį. Tradiciškai maistui saldinti žmonės vartoja cukrų. Pigesni ir daug saldesni už cukrų yra dirbtiniai saldikliai. Dirbtinis saldiklis aspartamas 200 kartų saldesnis už cukrų, sacharinas – 300 kartų, acesulfamas K – 200 kartų.
Bet ar tikrai geriau ir sveikiau vartoti dirbtinius saldiklius nei cukrų? Ar, norint išvengti papildomų kalorijų, nekenkiama savo sveikatai?
Už
Dirbtiniai saldikliai vartojami mažesnio kaloringumo ar be cukraus gaminamuose produktuose. Jie tikrai tinka žmonėms, besilaikantiems dietos, nes dirbtiniuose saldikliuose, palyginti su cukrumi yra mažai arba visai nėra energijos (kalorijų).
Kartu šie saldikliai nesuteikia maisto kariesą sukeliančioms bakterijoms, taigi žmonių, vartojančių dirbtinius saldiklius, dantys daug sveikesni.
Kaip cukrų, taip ir dirbtinius saldiklius reikia vartoti ribotai. Europos Sąjungos šalyse dirbtinių saldiklių kiekis, kurį galima suvartoti per parą, yra ribojamas. Pavyzdžiui, sacharino norma — vos 5 mg, aspartamo — 40 mg 1 kg kūno svorio. Dirbtinių saldiklių kiekis visada nurodomas produkto etiketėje, todėl visada prieš perkant reikia atkreipti dėmesį į saldiklio kiekį produkte.
Prieš
Norint įvertinti dirbtinių saldiklių įtaką sveikatai, įvairiuose tyrimų institutuose buvo atlikti ilgai trukę klinikiniai tyrimai. Kai kurių tyrimų duomenys atskleidė nepageidaujamą ir žalingą dirbtinių saldiklių poveikį sveikatai.
Tyrimų metu vartojant aspartamą (vienas iš populiariausių dirbtinių saldiklių), tiriamiesiems gyvuliukams išsivystė įvairios vėžio rūšys, įskaitant limfomas, leukemijas bei auglius daugelyje organų ir patinams, ir patelėms.
Tiriant sacharino ir ciklamato poveikį ir atlikus bandymus su pelėmis nustatyta, kad didelės jų dozės gali sukelti šlapimo pūslės vėžį.
Taigi, jei niekaip negalite apsieiti be saldžių gėrimų, rinkitės tokius, kuriuose yra ne dirbtinių saldiklių, o cukraus. Arbatą saldinkite medumi, kavą — trupučiu cukraus. Geriausios ir sveikiausios sultys — natūralios. Jei labai rūpinatės figūra, vietoj cukraus dar galite naudoti fruktozę — vaisių „cukrų“.
Kūdikiams ir mažiems vaikams saldiklius vartoti griežtai draudžiama!
Šaltinis: www.sveikaszmogus.lt
Niekaip nesibaigianti lieknėjimo manija pakeitė daugelio, ypač jaunų žmonių, mitybos įpročius. Vietoj įprastų šiuo metu dažniau perkami dietiniai maisto produktai ir gėrimai. Gaminant dietinius produktus ir gėrimus naudojamas ne cukrus, o dirbtiniai saldikliai.
Dirbtiniai saldikliai – maisto priedai, išskyrus cukrų, suteikiantys maisto produktui saldų skonį. Tradiciškai maistui saldinti žmonės vartoja cukrų. Pigesni ir daug saldesni už cukrų yra dirbtiniai saldikliai. Dirbtinis saldiklis aspartamas 200 kartų saldesnis už cukrų, sacharinas – 300 kartų, acesulfamas K – 200 kartų.
Bet ar tikrai geriau ir sveikiau vartoti dirbtinius saldiklius nei cukrų? Ar, norint išvengti papildomų kalorijų, nekenkiama savo sveikatai?
Už
Dirbtiniai saldikliai vartojami mažesnio kaloringumo ar be cukraus gaminamuose produktuose. Jie tikrai tinka žmonėms, besilaikantiems dietos, nes dirbtiniuose saldikliuose, palyginti su cukrumi yra mažai arba visai nėra energijos (kalorijų).
Kartu šie saldikliai nesuteikia maisto kariesą sukeliančioms bakterijoms, taigi žmonių, vartojančių dirbtinius saldiklius, dantys daug sveikesni.
Kaip cukrų, taip ir dirbtinius saldiklius reikia vartoti ribotai. Europos Sąjungos šalyse dirbtinių saldiklių kiekis, kurį galima suvartoti per parą, yra ribojamas. Pavyzdžiui, sacharino norma — vos 5 mg, aspartamo — 40 mg 1 kg kūno svorio. Dirbtinių saldiklių kiekis visada nurodomas produkto etiketėje, todėl visada prieš perkant reikia atkreipti dėmesį į saldiklio kiekį produkte.
Prieš
Norint įvertinti dirbtinių saldiklių įtaką sveikatai, įvairiuose tyrimų institutuose buvo atlikti ilgai trukę klinikiniai tyrimai. Kai kurių tyrimų duomenys atskleidė nepageidaujamą ir žalingą dirbtinių saldiklių poveikį sveikatai.
Tyrimų metu vartojant aspartamą (vienas iš populiariausių dirbtinių saldiklių), tiriamiesiems gyvuliukams išsivystė įvairios vėžio rūšys, įskaitant limfomas, leukemijas bei auglius daugelyje organų ir patinams, ir patelėms.
Tiriant sacharino ir ciklamato poveikį ir atlikus bandymus su pelėmis nustatyta, kad didelės jų dozės gali sukelti šlapimo pūslės vėžį.
Taigi, jei niekaip negalite apsieiti be saldžių gėrimų, rinkitės tokius, kuriuose yra ne dirbtinių saldiklių, o cukraus. Arbatą saldinkite medumi, kavą — trupučiu cukraus. Geriausios ir sveikiausios sultys — natūralios. Jei labai rūpinatės figūra, vietoj cukraus dar galite naudoti fruktozę — vaisių „cukrų“.
Kūdikiams ir mažiems vaikams saldiklius vartoti griežtai draudžiama!
Šaltinis: www.sveikaszmogus.lt
- Ramunė
- GURU
- Pranešimai: 17172
- Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
- Pliusai: 736
- Miestas: Kėdainių raj.
- Susisiekti:
Pavojus maiste ir gėrimuose
Konservantai ir dirbtiniai dažikliai vaikų pamėgtuose skanumynuose - ryškiaspalviuose gėrimuose ir saldainiuose - gali skatinti vaikų hiperaktyvumą. Tokią išvadą padarė britų mokslininkai, į kurių tyrimų rezultatus atsižvelgė net šalies Maisto produktų standartų agentūra. Jau anksčiau būta spėlionių, jog kai kurie konservantai ir dažikliai gali neigiamai veikti vaikų elgseną. Tačiau specialistai to negalėjo įrodyti. Šį uždavinį įkando vieno Didžiosios Britanijos universiteto mokslininkai, kuriems talkino tėvai, leidę tirti savo atžalas keturias savaites.
277 trejų - ketverių metų vaikai pirmąją savaitę buvo valgydinami maistu be jokių dažiklių. Tuo siekta, kad mažylių organizmas išsivalytų nuo anksčiau suvalgytų "dažų". Antrą savaitę vaikai buvo suskirstyti į grupes. Pirmosios grupės mažyliai buvo girdomi sultimis be jokios "chemijos". Antrosios grupės vaikų sultyse buvo ištirpinta 20 miligramų dažiklių ir 45 miligramai konservantų. Tai visai nedaug, nes maisto produktuose leidžiamas kiekis yra daug didesnis. Trečią savaitę visų vaikų organizmus vėl "plovė" švariu maistu, o ketvirtą savaitę be jokios tvarkos vieniems mažyliams davė sulčių su dažikliais, o kitiems - be. Tokia paini schema, tyrėjų nuomone, atsitiktinumo veiksnį prilygina nuliui.
Visas keturias savaites tėvai stebėjo savo vaikus ir aprašė jų elgesį. Tėvai nežinojo , kokias sultis gėrė jų atžalos - su "chemija" ar be jos. Todėl, pasibaigus tyrimui, mokslininkai galėjo konstatuoti: gėrusieji sultis su dažikliais ir konservantais mažyliai tapo itin aktyvūs, nedėmesingi, impulsyvūs. Vadinasi, "chemija" maiste tiesiogiai veikia psichiką. Dažikliams ir konservantams neatsparūs ne vien alergiški, bet visi vaikai.
Konservantai ir dirbtiniai dažikliai vaikų pamėgtuose skanumynuose - ryškiaspalviuose gėrimuose ir saldainiuose - gali skatinti vaikų hiperaktyvumą. Tokią išvadą padarė britų mokslininkai, į kurių tyrimų rezultatus atsižvelgė net šalies Maisto produktų standartų agentūra. Jau anksčiau būta spėlionių, jog kai kurie konservantai ir dažikliai gali neigiamai veikti vaikų elgseną. Tačiau specialistai to negalėjo įrodyti. Šį uždavinį įkando vieno Didžiosios Britanijos universiteto mokslininkai, kuriems talkino tėvai, leidę tirti savo atžalas keturias savaites.
277 trejų - ketverių metų vaikai pirmąją savaitę buvo valgydinami maistu be jokių dažiklių. Tuo siekta, kad mažylių organizmas išsivalytų nuo anksčiau suvalgytų "dažų". Antrą savaitę vaikai buvo suskirstyti į grupes. Pirmosios grupės mažyliai buvo girdomi sultimis be jokios "chemijos". Antrosios grupės vaikų sultyse buvo ištirpinta 20 miligramų dažiklių ir 45 miligramai konservantų. Tai visai nedaug, nes maisto produktuose leidžiamas kiekis yra daug didesnis. Trečią savaitę visų vaikų organizmus vėl "plovė" švariu maistu, o ketvirtą savaitę be jokios tvarkos vieniems mažyliams davė sulčių su dažikliais, o kitiems - be. Tokia paini schema, tyrėjų nuomone, atsitiktinumo veiksnį prilygina nuliui.
Visas keturias savaites tėvai stebėjo savo vaikus ir aprašė jų elgesį. Tėvai nežinojo , kokias sultis gėrė jų atžalos - su "chemija" ar be jos. Todėl, pasibaigus tyrimui, mokslininkai galėjo konstatuoti: gėrusieji sultis su dažikliais ir konservantais mažyliai tapo itin aktyvūs, nedėmesingi, impulsyvūs. Vadinasi, "chemija" maiste tiesiogiai veikia psichiką. Dažikliams ir konservantams neatsparūs ne vien alergiški, bet visi vaikai.