Apie vaistažoles
Moderatorius:Lilina
- Ramunė
- GURU
- Pranešimai:17172
- Užsiregistravo:22 Spa 2006, 13:31
- Pliusai:736
- Miestas:Kėdainių raj.
- Susisiekti:
Efedra
Vartojamas sergant įvairiausiomis ligomis – nuo astmos iki peršalimo. Svarbiausios veikliosios medžiagos – efedrino – yra daugelyje vaistų nuo slogos, o taip pat – svorui mažinti skirtuose preparatuose.
Efedros preparatų nerekomenduojama vartoti kartu su spaudimą mažinančiomis ar didinančiomis priemonėmis, nes efedra didina kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį.
Efedros turėtų vengti tie, kurie vartoja vaistus, reguliuojančius cukraus kiekį kraujyje, nes augalinis preparatas slopina hipoglikeminių preparatų poveikį.
Kartu su MAO inhibitoriais efedra gali padidinti arterinį kraujospūdį.
Kartu su kai kuriais vaistais nuo širdies ligų efedra gali sukelti aritmiją.
Vartojamas sergant įvairiausiomis ligomis – nuo astmos iki peršalimo. Svarbiausios veikliosios medžiagos – efedrino – yra daugelyje vaistų nuo slogos, o taip pat – svorui mažinti skirtuose preparatuose.
Efedros preparatų nerekomenduojama vartoti kartu su spaudimą mažinančiomis ar didinančiomis priemonėmis, nes efedra didina kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį.
Efedros turėtų vengti tie, kurie vartoja vaistus, reguliuojančius cukraus kiekį kraujyje, nes augalinis preparatas slopina hipoglikeminių preparatų poveikį.
Kartu su MAO inhibitoriais efedra gali padidinti arterinį kraujospūdį.
Kartu su kai kuriais vaistais nuo širdies ligų efedra gali sukelti aritmiją.
- Ramunė
- GURU
- Pranešimai:17172
- Užsiregistravo:22 Spa 2006, 13:31
- Pliusai:736
- Miestas:Kėdainių raj.
- Susisiekti:
Saldymedis
Saldymedžio šaknis ir jos sirupas dažnai skiriami peršalus, sergant viršutinių kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis su kosuliu, o taip pat sergant opalige, menopauzės simptomams lengvinti.
Saldymedžio nereikėtų vartoti geriant vaistus nuo diabeto: gali būti slopinamas pastarųjų poveikis.
Saldymedis mažina kalio koncentraciją organizme ir gali sukelti širdies aritmiją, ypač tiems pacientams, kurie vartoja vaistus nuo širdies ligų. Taip pat nederėtų kartu su saldymedžiu vartoti diuretikų, kurie smarkiai didina kalio šalinimą iš organizmo. Saldymedžio šaknis mažina skydliaukės aktyvumą, todėl gali tekti koreguoti vaistų, stabilizuojančių skydliaukės veiklą, dozes.
Nevartokite saldymedžio preparatų kartu su kraujospūdį mažinančiais vaistais – vaistų efektyvumas sumažės.
Saldymedžio preparatų vartoti nepatariama sutrikus inkstų, šlapimo pūslės veiklai.
Saldymedžio šaknis ir jos sirupas dažnai skiriami peršalus, sergant viršutinių kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis su kosuliu, o taip pat sergant opalige, menopauzės simptomams lengvinti.
Saldymedžio nereikėtų vartoti geriant vaistus nuo diabeto: gali būti slopinamas pastarųjų poveikis.
Saldymedis mažina kalio koncentraciją organizme ir gali sukelti širdies aritmiją, ypač tiems pacientams, kurie vartoja vaistus nuo širdies ligų. Taip pat nederėtų kartu su saldymedžiu vartoti diuretikų, kurie smarkiai didina kalio šalinimą iš organizmo. Saldymedžio šaknis mažina skydliaukės aktyvumą, todėl gali tekti koreguoti vaistų, stabilizuojančių skydliaukės veiklą, dozes.
Nevartokite saldymedžio preparatų kartu su kraujospūdį mažinančiais vaistais – vaistų efektyvumas sumažės.
Saldymedžio preparatų vartoti nepatariama sutrikus inkstų, šlapimo pūslės veiklai.
- Ramunė
- GURU
- Pranešimai:17172
- Užsiregistravo:22 Spa 2006, 13:31
- Pliusai:736
- Miestas:Kėdainių raj.
- Susisiekti:
Vaistažolės - švelnūs, bet efektyvūs vaistai
Garsus viduramžių gydytojas Paracelsas sakė, kad gamta parūpino vaistų nuo visų ligų. Tik reikia žinoti, kada ir kaip juos vartoti. Daug mūsų protėvių kartų gydėsi augalais. Jie nestokojo gydomųjų balzamų, antpilų, tepalų ir kitokių receptų. Kiekviena šeima turėjo savo vaistų, kurių receptus perduodavo iš kartos į kartą.
Be abejo, tie balzamai nebuvo tokie jau stebuklingi. Tačiau negalima paneigti, kad iki XX amžiaus visi vaistai buvo augalinės kilmės ir jais buvo išgydoma daug ligų. XX šimtmetį galima pavadinti progreso amžiumi. Padarius daugelį cheminių atradimų, buvo sukurti iš esmės nauji vaistai: efektyvūs ir nelabai brangūs. Jie padėjo įveikti daugelį ligų, kurios iki tol buvo laikomos neišgydomomis. Todėl vaistingieji augalai buvo beveik pamiršti. Deja, gana greitai paaiškėjo, kad žmonės per daug pasitiki chemija. Peršalo - griebiasi antibiotikų, ausį dilgčioja - antibiotikų. O kur dar kiti "populiarūs vaistai"... Beje, kai kurie labai stiprūs vaistai rekomenduojami tik kraštutiniais atvejais. Deja, šią taisyklę pamiršo ne tik pacientai, bet ir kai kurie gydytojai.
Žmonija pagaliau suprato, kad be fitoterapijos neįmanoma apsieiti. Dabar fitoterapija laikoma visaverte medicinos šaka, ir susidomėjimas ja kasmet didėja visame pasaulyje. Fitoterapija padeda gydyti daugelį lėtinių ligų, žinoma, jeigu vaistus skiria patyręs gydytojas. Kadangi augaliniai vaistai beveik nesukelia šalutinio poveikio, jie ypač rekomenduotini pagyvenusiems žmonėms ir vaikams. O sergant vadinamosiomis sezoninėmis ligomis, kartais jais galima visiškai pakeisti tabletes.
Tik nereikėtų pulti nuo vieno kraštutinumo prie kito ir rimtai susirgus gydytis vien antpilais ir nuovirais. Reikėtų žinoti, kad vaistingieji augalai - taip pat vaistai. Kai kurie jų gali sukelti šalutinį poveikį, ypač jeigu neatsižvelgiama į kontraindikacijas. Pavyzdžiui, visų garbinama ženšenio šaknis gali suteikti žvalumo ir jėgų, bet gali sukelti ir nemigą ar galvos skausmą. Todėl su augalais, kaip ir su vaistais, reikia elgtis atsargiai.
Garsus viduramžių gydytojas Paracelsas sakė, kad gamta parūpino vaistų nuo visų ligų. Tik reikia žinoti, kada ir kaip juos vartoti. Daug mūsų protėvių kartų gydėsi augalais. Jie nestokojo gydomųjų balzamų, antpilų, tepalų ir kitokių receptų. Kiekviena šeima turėjo savo vaistų, kurių receptus perduodavo iš kartos į kartą.
Be abejo, tie balzamai nebuvo tokie jau stebuklingi. Tačiau negalima paneigti, kad iki XX amžiaus visi vaistai buvo augalinės kilmės ir jais buvo išgydoma daug ligų. XX šimtmetį galima pavadinti progreso amžiumi. Padarius daugelį cheminių atradimų, buvo sukurti iš esmės nauji vaistai: efektyvūs ir nelabai brangūs. Jie padėjo įveikti daugelį ligų, kurios iki tol buvo laikomos neišgydomomis. Todėl vaistingieji augalai buvo beveik pamiršti. Deja, gana greitai paaiškėjo, kad žmonės per daug pasitiki chemija. Peršalo - griebiasi antibiotikų, ausį dilgčioja - antibiotikų. O kur dar kiti "populiarūs vaistai"... Beje, kai kurie labai stiprūs vaistai rekomenduojami tik kraštutiniais atvejais. Deja, šią taisyklę pamiršo ne tik pacientai, bet ir kai kurie gydytojai.
Žmonija pagaliau suprato, kad be fitoterapijos neįmanoma apsieiti. Dabar fitoterapija laikoma visaverte medicinos šaka, ir susidomėjimas ja kasmet didėja visame pasaulyje. Fitoterapija padeda gydyti daugelį lėtinių ligų, žinoma, jeigu vaistus skiria patyręs gydytojas. Kadangi augaliniai vaistai beveik nesukelia šalutinio poveikio, jie ypač rekomenduotini pagyvenusiems žmonėms ir vaikams. O sergant vadinamosiomis sezoninėmis ligomis, kartais jais galima visiškai pakeisti tabletes.
Tik nereikėtų pulti nuo vieno kraštutinumo prie kito ir rimtai susirgus gydytis vien antpilais ir nuovirais. Reikėtų žinoti, kad vaistingieji augalai - taip pat vaistai. Kai kurie jų gali sukelti šalutinį poveikį, ypač jeigu neatsižvelgiama į kontraindikacijas. Pavyzdžiui, visų garbinama ženšenio šaknis gali suteikti žvalumo ir jėgų, bet gali sukelti ir nemigą ar galvos skausmą. Todėl su augalais, kaip ir su vaistais, reikia elgtis atsargiai.
- Lilina
- Virtuozas
- Pranešimai:8898
- Užsiregistravo:12 Rgs 2006, 11:05
- Pliusai:101
- Miestas:Kaunas/Mažeikiai
Re: Apie vaistažoles
O, Airene atsinaujino
Aš rekomenduoju irgi naudoti ne prieskonių mišinius su visokiom vegetom ir skonio stiprikliais, o tikrus vaistažolius ir augalinius prieskonius, nes jie ir gydo ir skonį suteikia.
Aš rekomenduoju irgi naudoti ne prieskonių mišinius su visokiom vegetom ir skonio stiprikliais, o tikrus vaistažolius ir augalinius prieskonius, nes jie ir gydo ir skonį suteikia.
Re: Apie vaistažoles
ir kaip ,zinokit,skiriasi tiklru zoleliu arbatos,ar prieskoniai dziovinti! as ciobrelius,melisa,metas,avietes,melynes,bruknesdziovinau-o paskui ,kai pritrukau -pirkau,tai skonis visai pirktu ne toks.va,tik galiu pasakyti,kad mazeikiskes Balvociutes vaistazoles ir kitos zoleles-tai tikrai geros.
o del braskiu as visad alpstu;-)))
o del braskiu as visad alpstu;-)))
Re: Apie vaistažoles
Sakykit, o kokį čiobrelį galima naudoti kaip prieskonį? Paprastasis tinka? Pas mus kaime yra pievose jo, bet mes naudojam jį kaip vaistažolę, tai nežinau ar galima ir į patiekalus dėti jo
- Forelle
- Virtuozas
- Pranešimai:11071
- Užsiregistravo:28 Geg 2007, 08:46
- Pliusai:689
- Miestas:Kaunas
- Susisiekti:
Re: Apie vaistažoles
Aš miškinį bandžiau naudoti, skonis skiriasi nuo pirktinio prieskonių parduotuvėje, man nelabai patiko, nors šiaip visada dedu ką ruošdama su kepenėlėmis. Dar sakiau perversiu knygas, bet vis neprisiruošiu kokį ten tinka naudoti
- Forelle
- Virtuozas
- Pranešimai:11071
- Užsiregistravo:28 Geg 2007, 08:46
- Pliusai:689
- Miestas:Kaunas
- Susisiekti:
Re: Apie vaistažoles
Prisiverčiau išsitraukt knygą "Lietuvos prieskoniniai augalai". Kaip prieskonis naudojamas keturbriaunis, o ne paprastasis čiobrelis. Tinka jauni ūgliai, kurie renkami prieš žydėjimo pradžią, vėliau surinktų čiobrelių kvapas būna silpnesnis ir ne toks malonus.
Atrodo būsiu padarius klaidą, kai rinkau žydinčius, užtat ir skonis nepatiko
Atrodo būsiu padarius klaidą, kai rinkau žydinčius, užtat ir skonis nepatiko
- Forelle
- Virtuozas
- Pranešimai:11071
- Užsiregistravo:28 Geg 2007, 08:46
- Pliusai:689
- Miestas:Kaunas
- Susisiekti:
Re: Apie vaistažoles
Pardėse taip, bet arbatai rinkau, sakau tiks ir priekoniams. Klydau
Re: Apie vaistažoles
o tai kažin dabar galima rinkti? man rodos, jau pradėjo žydėt, nors pati nežiūrėjau
- Forelle
- Virtuozas
- Pranešimai:11071
- Užsiregistravo:28 Geg 2007, 08:46
- Pliusai:689
- Miestas:Kaunas
- Susisiekti:
Re: Apie vaistažoles
Jau geras mėnesis kaip žydi. Dar prieš Jonines mama arbatoms pririnkoŽivilė rašė:o tai kažin dabar galima rinkti? man rodos, jau pradėjo žydėt, nors pati nežiūrėjau
Re: Apie vaistažoles
O aš perskaičiau internete, kad čiobrelį galima (o gal net reikia) rinkti žydėjimo metu.. Žinau, Forelle, kad tau su rusų kalba dalykai negeri, bet gali kitos paskaitys ir išvers, nes iš manęs vertėja prasta, aš samaučka, bijau prisikarksėt.. http://www.edimdoma.ru/recipts07-17.shtml
- Forelle
- Virtuozas
- Pranešimai:11071
- Užsiregistravo:28 Geg 2007, 08:46
- Pliusai:689
- Miestas:Kaunas
- Susisiekti:
Re: Apie vaistažoles
Aš kiek supratau kitur skaitinėdama, tai žydinti žaliava renkama medicininiais tikslais. Nors kiek šaltinių, tiek ir nuomonių. Kitur siūloma naudoti tik žiedus
Re: Apie vaistažoles
Tas tai tiesa, šaltinių daug, informacijos daug. Reikia pačioms viską išbandyti ir tada gal suprasim, kas čia kaip..
- Forelle
- Virtuozas
- Pranešimai:11071
- Užsiregistravo:28 Geg 2007, 08:46
- Pliusai:689
- Miestas:Kaunas
- Susisiekti:
Re: Apie vaistažoles
Tai jau tikrai. Savaitgalį leksim į miškus, pasirinksiu ir vienokių čiobrelių ir kitokių, su žiedeliais, be jų, o tada nuspręsiu kurie geresniŽivilė rašė:Tas tai tiesa, šaltinių daug, informacijos daug. Reikia pačioms viską išbandyti ir tada gal suprasim, kas čia kaip..
- Lilina
- Virtuozas
- Pranešimai:8898
- Užsiregistravo:12 Rgs 2006, 11:05
- Pliusai:101
- Miestas:Kaunas/Mažeikiai
Re: Apie vaistažoles
O aš čia mamos duotus krapus nutariau išdžiovinti, nes šaldymo kamera kas menesį turiu atšildyt Ir kaip aš anksčiau neprisimeniau orkaitės džiovinimo tikslais Pragulėjo tie krapai 3 dienas kibiruose aktyviai maišomi...jau ir geltonuot tuoj pradės. Sukišau į orkaitę, nu džiūsta kuo puikiausiai Pabandžiau dar burokėlių lapus sudžiovinti, bet tie nepasiduoda džiovinimui, iškart palėgsta ir sukrenta... iškepa
- Lilina
- Virtuozas
- Pranešimai:8898
- Užsiregistravo:12 Rgs 2006, 11:05
- Pliusai:101
- Miestas:Kaunas/Mažeikiai
Re: Apie vaistažoles
matai, aš paskui negalėsiu druskos kiekį reguliuoti, o aš jos mėgstu nedaug dėti
Re: Apie vaistažoles
nu cia minusasLilina rašė:matai, aš paskui negalėsiu druskos kiekį reguliuoti, o aš jos mėgstu nedaug dėti
- Lilina
- Virtuozas
- Pranešimai:8898
- Užsiregistravo:12 Rgs 2006, 11:05
- Pliusai:101
- Miestas:Kaunas/Mažeikiai
Re: Apie vaistažoles
Tai dabar užsikrėčiau dživinimu, svarstau, ką čia dar sudžiovinus orkaitei
- Forelle
- Virtuozas
- Pranešimai:11071
- Užsiregistravo:28 Geg 2007, 08:46
- Pliusai:689
- Miestas:Kaunas
- Susisiekti:
Re: Apie vaistažoles
O aš tam specialiam džiovintuve džiovinu. Šiandien parsinešiau vyšnių, reiks susigriebt, išimt kauliukus ir džiovinti. Dar būtų gerai ryt mėlynių nusipirkus, irgi dalį susidžiovinti. Fantastiškos arbatos paskui gaunasiLilina rašė:Tai dabar užsikrėčiau dživinimu, svarstau, ką čia dar sudžiovinus orkaitei
- Lilina
- Virtuozas
- Pranešimai:8898
- Užsiregistravo:12 Rgs 2006, 11:05
- Pliusai:101
- Miestas:Kaunas/Mažeikiai
Re: Apie vaistažoles
Kur pirkai džiovynę? Nes pagaliau dašuto kad tai reikalingas daiktas virtuvėje .
Re: Apie vaistažoles
Senukuose tikrai zinau yra...apie 100 Lt kainuoja, aisku galima ir kitose buitiniu prekiu pardese paieskotiLilina rašė:Kur pirkai džiovynę? Nes pagaliau dašuto kad tai reikalingas daiktas virtuvėje .
- Lilina
- Virtuozas
- Pranešimai:8898
- Užsiregistravo:12 Rgs 2006, 11:05
- Pliusai:101
- Miestas:Kaunas/Mažeikiai
Re: Apie vaistažoles
Jaučiu pirksiu, nes mėgstu ir džiovintus obuolius ir svarainius išsunktus džiovinam
- Forelle
- Virtuozas
- Pranešimai:11071
- Užsiregistravo:28 Geg 2007, 08:46
- Pliusai:689
- Miestas:Kaunas
- Susisiekti:
Re: Apie vaistažoles
Aš šimto litų dovanų čekį turėjau, tai vienas daiktas kurio neturėjau ir kuris kaip ir riekalingas buvo, tai pasiėmiau. Dar žiemą pirkau, dabar neatsidžiaugiu
Re: Apie vaistažoles
O kuo ypatingas tas džiovintuvas? Jis kažklaip kitaip džiovina nei tarkim orkaitė? O gal elektros mažiau sunaudoja?Forelle rašė:O aš tam specialiam džiovintuve džiovinu. Šiandien parsinešiau vyšnių, reiks susigriebt, išimt kauliukus ir džiovinti. Dar būtų gerai ryt mėlynių nusipirkus, irgi dalį susidžiovinti. Fantastiškos arbatos paskui gaunasiLilina rašė:Tai dabar užsikrėčiau dživinimu, svarstau, ką čia dar sudžiovinus orkaitei