Priestalo.lt

Pavasarį Švedijos turguose prekiaujama iš pietų atvežtomis dilgėlėmis, o vokiečiai kruopščiai išravėję savo sodus, pasisodina lysvelę dilgėlių. Mums to daryti nereikia: Lietuvoje jų pilni patvoriai, krūmai, miškai. Taigi šis tas apie dilgėles.

Didžiąja dilgėle liaudies medicinojeyra gydoma mažakraujystė, stabdomas kraujavimas. Naudojama profilaktikai nuo aterosklerozės. Nuovirai ir užpilais yra gydomas vidurių užkietėjimas, kepenų ir tulžies ligos, inkstų akmenligė, vandenė, bronchitas, TBC, nervų priepuoliai, dedervinė, nereguliarios mėnesinės.

Nuo dažnų viduriavimų siūloma valgyti trintus džiovintus dilgėlių lapus su duona.

Dilgėlių nuoviras yra geriamas nuo stiprių hemorojinių mazgų skausmų. Dar geriau veikia nuoviras iš lygių dalių dilgėlės ir gudobelės žievės ( surinktos prieš 1 - 2 metus ).
15 g šio mišinio užpilti puse litro verdančio vandens ir virti 10 min. Po to atvėsinti ir nukošti. Gerti po pusę stiklinės prieš valgį, 3 - 4 kartus per dieną.

DILGĖLIŲ UŽPILAS

15 g smulkintų dilgėlių lapų užplikyti stikline verdančio vandens, palaikyti 15 min. ir nukošti. Gerti po 2 valg. šaukštus 3 kartus per dieną. Šį užpilą galima laikyti 2 paras vėsioje vietoje.
Tinka nuo mažakraujystės, prie kepenų, tulžies ligų, akmenligės.

DILGĖLIŲ ACTAS
Saują šviežių dilgėlių lapų užplikyti 0,5 litro verdančio vandens. Uždengus palaikyti 3 val., nukošti ir sumaišyti su 1/4 litro vaisių acto. Mišiniį supilti į butelį ir po kiekvieno plovimo juo gerai išskalauti plaukus. Galvos odą keletą minučių pamasažuoti. Perplauti nereikia.

Tai yra puikus vaistas nuo plaukų slinkimo. Plaukai tampa stipresni, gražiai žvilga.

DILGĖLIŲ NEGALIMA VARRTOTI ESANT PADIDĖJUSIAM KRAUJO KREŠAMUMUI.

Išskytus skalavimą.

Jauni dilgėlių lapai yra valgomi, iš jų verdama sriuba, daromos salotosir kiti patiekalai. Maistingumu jie prilygsta ankštiniams augalams. Jas galima šaldyti, džiovinti. Džiovintos dilgėlės puikiai tinka mėsos ir žuvies patiekalams gardinti.

P.S. Yra ir receptų. Bet ar reikia?

Ramunė rašė:Jauni dilgėlių lapai yra valgomi, iš jų verdama sriuba, daromos salotosir kiti patiekalai. Maistingumu jie prilygsta ankštiniams augalams. Jas galima šaldyti, džiovinti. Džiovintos dilgėlės puikiai tinka mėsos ir žuvies patiekalams gardinti.

P.S. Yra ir receptų. Bet ar reikia?

Tikrai labai skani dilgelių sriuba, bet verdama tik iš pačių pirmų pavasariniu ir labai jaunų, neperaugusių dilgelių
Mes laukiam visada pavasario, kad mama išvirtų šios skanios sriubos, kuria verda tik pavasari

Aš tame žurnale radau irndaugiau revceptėlių. Ryt ar gal ir šiandien sumesiu. Juk tikrai nesunku pasiravėt daržą ar pievutę...

Pienių lapai vartojami salotom, tik juos reiktų pridegti nes gave saulės tampa kartūs. Iš balandų daromos sriubos (senais laikais jas net specialiai augindavo), aplamai jos naudojamos kaip špinatai.

Jei organizme kaupiasi skysčiai


Patinimai rodo, kad organizme kaupiasi pernelyg daug skysčių. Manoma, kad išoriškai pastebėti skysčių perteklių galima tuomet, kai jų susikaupia apie 5 litrus. Liaudies medicina siūlo daug paprastų ir gerų receptų susikaupusiems skysčiams pašalinti iš organizmo.

Vidaus ligos ir patinimų priežastys
Normalu, jei vakare patinsta kojos dirbantiems stovimą darbą, daug pavaikščiojus, ypač avint aukštakulnius, ir vasarą, esant karštiems orams. Normalu, kai moterims prieš menstruacijas patinsta kojos, delnai, veidas, akių vokai, sąnariai, dantenos. Šie patinimai praeina savaime.
Kūno ir galūnių patinimai (vandenė, vandenligė) nėra atskira liga – tai tik vidaus organų negalavimo požymis. Norėdami išgydyti patinimus, pirmiausia gydykite pagrindinę vidaus organų ligą.
Pagal patinimų pobūdį galima įtarti, kurio vidaus organo veikla sutrikusi.
Sergantiems širdies ligomis pirmiausia patinsta kojos, ypač pėdos, ir liemuo, padidėja kepenys.
Susirgus kepenų liga, dažnai atsiranda pilvo vandenė.
Sergantiems inkstų ligomis pirmiausia patinsta akių vokai, veidas ir rankos.
Sergantiems inkstų ir šlapimo pūslės ligomis rytais patinsta visas kūnas, o pirmiausia – veidas, akių vokai. Patinimai būna minkšti ir vandeningi. Tokius tinimus sukelia ir cukrinis diabetas, pažeidęs inkstus.
Sutrikus skydliaukės veiklai, patinsta plaštakos ir pėdos. Patinimai būna kieti – juos paspaudus nesusidaro duobutė. Žmogus jaučiasi tingus ir mieguistas, sulėtėja jo širdies ritmas, sumažėja kūno temperatūra, sutrinka lyties organų veikla.
Esant kraujotakos sutrikimams, patinsta viršutinė kojų dalis, padidėja kepenys.
Dažna patinimų priežastis – netinkama dieta, badavimas.
Kai tik ant kūno pastebėsite patinimų, sumažinkite skysčių vartojimą, mažiau vartokite arba visiškai atsisakykite druskos. Patartina pradėti vartoti šlapimo išsiskyrimą skatinančių vaistažolių ir valgyti kuo daugiau daržovių ir vaisių.

Vaistai iš virtuvės

Šlapimo išsiskyrimą skatina salierai, petražolės, svogūnai, česnakai, krienai, arbūzai, moliūgai, kukurūzai, serbentai, vynuogės, spanguolės, pieno produktai, ypač kefyras, rūgpienis ir varškė. Patinimus gerai gydo raugintų agurkų sultys, jų patariama išgerti po 2 stiklines per dieną.
* Supjaustykite 2 vidutinio dydžio svogūnų galvutes, pabarstykite cukrumi ir palikite per naktį. Ryte svogūnus nuspauskite. Šių sulčių gerkite po 2 valgomuosius šaukštus per dieną.
* Du valgomuosius šaukštus kmynų sėklų užpilkite 1 stikline verdančio vandens ir palikite nusistovėti. Šį antpilą išgerkite per dieną.
* Kukurūzų purkų gėrimas: 2 arbatinius šaukštelius kukurūzų purkų užpilkite puse litro vandens, pavirkite 3 minutes ant silpnos ugnies, uždenkite ir palaikykite 2 val., po to nukoškite. Gerkite po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną prieš valgį.
* Keturis arbatinius šaukštelius susmulkintų petražolių šaknų arba sutrintų petražolių sėklų užpilkite puse stiklinės verdančio vandens ir palikite nusistovėti 8-10 valandų. Gerkite po 1 valgomąjį šaukštą 3-4 kartus per dieną pusę valandos prieš valgį.
* Senolių receptas: susmulkinkite ir suberkite į puodą 800 g petražolių, užpilkite šviežiu karvės pienu. Puodą su mišiniu pakaitinkite šiltoje orkaitėje (pienas neturi užvirti) keletą valandų, po to nukoškite. Gerkite po 1-2 valgomuosius šaukštus kas valandą. Paruoštą antpilą reikia išgerti per dieną. Antpilą vartokite kasdien tol, kol pagerės savijauta.

Augalai diuretikai

Dirvinis asiūklis, beržo pumpurai ir lapai, bruknės, didysis debesylas, dilgėlės, gelsvės, kadagiai, meškauogės, petražolės, paprastasis raugerškis, rugiagėlės, takažolės, vaistinis smidras, pelkinė vingiorykštė, žemuogės – vaistiniai augalai, skatinantys šlapimo išsiskyrimą.
* Beržo pumpurai ir lapai: 2 arbatinius šaukštelius beržo pumpurų užpilkite 250 ml verdančio vandens, uždenkite ir palikite prisitraukti. Gerkite po trečdalį stiklinės 3 kartus per dieną. Šlapimo išsiskyrimui skatinti galite paruošti vaistų ir iš beržo lapų: 4 arbatinius šaukštelius susmulkintų beržo lapų užpilkite puse litro verdančio vandens, uždenkite ir palikite prisitraukti. Gautą antpilą padalinkite į 4 dalis ir išgerkite per dieną, į kiekvieną porciją įdėdami po truputėlį geriamosios sodos.
* Dilgėlių šaknys: arbatinį šaukštelį susmulkintų dilgėlių šaknų užpilkite 1 stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite nusistovėti, po to nukoškite. Gerkite po stiklinę 2 kartus per dieną prieš valgį.
* Dirvinis asiūklis: 1 valgomąjį šaukštą susmulkinto dirvinio asiūklio žolės užpilkite 2 stiklinėmis verdančio vandens, uždenkite ir palikite 2-3 val. nusistovėti, po to nukoškite. Gerkite po 2-3 valgomuosius šaukštus 5-6 kartus per dieną.
* Rugiagėlės: 1-2 arbatinius šaukštelius rugiagėlių užpilkite 1 stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite nusistovėti 1 val., po to nukoškite. Gerkite šio antpilo po ketvirtadalį stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.
* Vaistinis smidras: 1 arbatinį šaukštelį vaistinio smidro šaknų užpilkite 1 stikline verdančio vandens, pavirkite 10 min. ant silpnos ugnies, po to nukoškite. Gerkite po 1 valgomąjį šaukštą kas 4 val. Šio nuoviro negalima vartoti sergantiems šlapimo takų uždegimu.
* Žemuogių lapai: 20 g susmulkintų žemuogių lapų užpilkite 1 stikline verdančio vandens, pavirkite 10 min. ant silpnos ugnies, uždenkite ir palikite 2 val. prisitraukti, po to nukoškite. Gerkite šio nuoviro po 1 valgomąjį šaukštą 4 kartus per dieną.

Vaistažolių mišiniai

* Valgomąjį šaukštą kadagių uogų arba jaunų ūglių užpilkite 1 stikline verdančio vandens, pakaitinkite 15 min. karšto vandens vonelėje, po to uždenkite ir palikite pusę valandos prisitraukti, vėliau nukoškite. Gerkite po 1 stiklinę per dieną.
* Galite vartoti ir tokį vaistinių augalų mišinį: lygiomis dalimis sumaišykite kadagių uogų ir dirvinio asiūklio žolės. Valgomąjį šaukštą susmulkintų vaistažolių mišinio užpilkite 1 stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite nusistovėti 20 min., po to nukoškite. Gerkite po 1 valgomąjį šaukštą 3-4 kartus per dieną.
* Susmulkinkite ir lygiomis dalimis sumaišykite kadagių uogų, rugiagėlių žiedų ir vaistinės šventgaršvės šaknų. Valgomąjį šaukštą vaistinių augalų mišinio užpilkite 1 stikline verdančio vandens, uždenkite, palikite nusistovėti 20 min., po to nukoškite. Gerkite šio antpilo po 1 valgomąjį šaukštą 3-4 kartus per dieną.
* Sumaišykite 10 g šlaitinio dirvenio šaknų, 20 g beržo lapų ir 120 g erškėčių uogų. Valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite 1 stikline šalto vandens, palikite nusistovėti 6 val., po to pavirkite 15 min. ant silpnos ugnies. Šį nuovirą mažais gurkšneliais išgerkite per dieną.

Nu saunuole Ramune, labai naudinga medziaga!

Man irgi taip susirodė. Juk turim tų bėdų, jei ne mes, tai artimni žmonės. tai kam tą chemiją ryt, jei galima ir sveikiau prasisuskt

Man siaip viskas idomu, kad liecia zoleles, kur jas galima panaudot, kam reikalingos ir t.t.

Nasturtos

Nasturtės lapuose ir stiebuose yra daug askorbino rūgšties. Sėklose ir žieduose yra kartumynų, eterinių aliejų, fitoncidų.
Vartojimas medicinoje. Lapai ir pumpurai turi antiskorbutinių savybių. vandeninis tirpalas vartojamas sergant mažakraujyste, stomatitu, slenkant plaukams.
Žiedų antpilas vartojamas sergant hipertonija ir kitomis širdies ir kraujagyslių sisitemos ligomis.
Vaisiai vartojami vidurių užkietėjimui gydyti.

Vartojimas maistui

Nasturtė nuo senų laikų vartojama kaip prieskonis ir uždaras salotoms, mėsos, daržovių, kiaušinių patiekalams, marinuojant agurkus, pomidorus, patisonus, kopūstus.Nasturtos - puiki gydomoji priemonė. Šio augalo žiedų nuoviru ar sultimis gydomas skorbutas,šlapimo pūslės akmenligė. Sunokę vaisiai veikia kaip vidurius laisvinanti priemonė.
Jauni stiebai, lapai ir pumpurai bei nesunokę vaisiai turi malonų saldžiai pikantišką, šiek tiek aštroką skonį, todėl vartojami maistui.

Kaip paruošti

Iš jaunų lapų gaminamos skanios salotos. Jose gausu vitamino C ( daugiau nei juoduosiuose serbentuose).
10 nasturtų lapų,
kietai virtas kiaušinis,
2 agurkai,
saujelė svogūnų laiškų.
Viską supjaustyti, sumaišyti si majonezu ar jogurtu, jei reikia - pasūdyti.

Acto užpilas mėsai marinuoti

Stiklinę jaunų nasturtų žiedų užpilti puse litro acto ir palikti saulėtoje vietoje 7 dienas. Tada naudoti kaip marinato gardintoją

Vitamininis nasturtės lapų ekstraktas
( Naujosios Zelandijos receptas)

100 d nasturtės lapų,
0,5 litro vandens.

Lapus nuplauti, supjaustyti, užpilti verdančiu vandeniu, pavirti 3 min. ir nukošti.
Gerti po pusę stiklinės du kartus per dieną.

Krapų vainikas su nasturtų žiedais

Ne tik grožiu gydo
Nasturtų žiedai – elegantiškos formos. Šios gėlės žavi ne tik grožiu, jos yra puikus prieskonis, net vaistas. Čia visai pritinka ir jauni krapai - kaip puošnus žalumynas. Tą nesunku pastebėti kiekvienam.
Nasturtų žiedai – ypatingi savo forma. Ir lapai išskirtiniai. Nesupykite, tegu nebūna per šiurkštu pasakyti, kad viskas tinka maistui.
Nasturta yra gaiviai kartoko skonio, turi ir gerų vaistinių - antibiotinių - savybių. Šviežios žalios nasturtų sėklos kai kuriuose kraštuose yra mėgstamas prieskonis į įvairius marinatus bei kai kuriems mėsos patiekalams. Atsargoms jas marinuoja į mažus stiklainiukus.
Neatsilieka ir krapai. Jų sėklos yra daug kartų naudingesnės, vaistingesnės už taip mūsų pamėgtus jo žalius gležnus lapelius.
Ne vėlu apie tai kalbėti. Gamta, šiemet vėlinusi mums dovanoti pavasarį, skolą atiduoda rudenį: oras ilgai laikėsi šiltas, net pavasarinės gėlės bando žydėti. Tarsi įgavusios antrą kvėpavimą darželiuose, padaržėse suklestėjo nasturtos – jos žydi, vešliai voliojasi, plačiai draikosi jau žiemoti ruošiamose lysvėse. Patyrusios žolininkės sako, kad nasturtą, kol ji tebežydi, vaisius tebemezga, reikia išrauti su visomis jos padraikomis ir pakabinti saulės nepasiekiamoje pastogėje šaknimis į viršų. Kai išdžius, bus puikus vaistas nuo plaučių ligų.
Pats metas nuvainikuoti ir džentelmeniškai stovinčių krapų viršūnes – nurinkti jų sėklas. Jas derės gerai išdžiovinti, retkarčiais susimalti miltukų – bus geras vaistas.

Gera draugystė
Visame nasturtos augale yra daug vitamino C, ypač jaunuose lapuose. Jie tinka salotoms, čia dera ir žali krapai – kaip prieskonis. Šių augalų draugystė tiesiog žavi.
Nasturta - šiek tiek įsivaizdinanti gėlė, nes ji kilusi iš šiltųjų kraštų, kur tropinis klimatas – iš Pietų Amerikos. Jos lepumas iki šiol pastebimas – vešliai auga tik „skaniai maitinama“ ir šiltai laikoma. O kai visko gauna, tai ir išsidraiko plačiai, vis didesnį žemės plotą užkloja apvalainais lapais, o žiedų žvilgsnį dažnokai slepia po elegantiškais jų skėčiais.
O džentelmenas krapas nėra atsibastęs iš kokių nors neužmatomų tolybių. Gyvena beveik savo žemėje, jo kilmė - europietiška. Tiesa, pietinė Europos dalis. Šimtmečius krapas keliavo šiaurės pusėn, pamažu užsigrūdindamas, kol pagaliau visur pasijuto kaip namuose. Krapus platino atkeliaujantys vienuoliai, sėję juos kaip vaistinį augalą.
Kvapus, tiesus, be kaprizų krapas tapo įprastu mums pažįstamo daržo gyventoju. Kas dar atsimename tradicinę kaimiškąją daržininkystę, tas žino, kad krapų niekas specialiai nė nesėjo. Palikdavo savaime pasisėjusius kitų daržovių lysvėse, neretai ir tarpvagiuose – „et, tegu gyvena“, ir, ravėdami daržą, juos tik praretindavo, duodavo laisvės, gražiausius palikdavo. Vien krapams žemaičiai žemės neeikvodavo, kol gyvenimas neprivertė kai kurių ūkininkų smulkiąja daržininkyste verstis.

Šlovinimo ženklas
Krapus labai gerbė senovės graikai. Į proginius vainikus, kaip šlovinimo ženklą, įpindavo ir krapų – koks aromatas! Kartais net visa kvapų puokštė, suderinta su kitų augalų kvapais. Juk laurai - šlovės ženklas, išlikęs iki mūsų dienų, – pirmiausiai pasižymi aromatu. Kiekvienos virtuvės spintelėje jų yra. Greta jų turėtų būti ir džiovintų, susmulkintų suaugusių krapų stiebų. Jie naudingi, aromatingi, be reikalo įnikome į jų želmenėlius.
Nuo seniausių laikų krapai minimi kaip vaistas nuo galvos skausmo. Žinoma, jų sėklos, ne žaluma. Žaliuose lapeliuose yra daug vitamino C. Užaugę kaimo laukuose, mūsų krapai šio vitamino susikaupia dvigubai daugiau nei citrinos, augančios šiltuosiuose kraštuose. Krapuose yra ir vitaminų B, PP, folinės rūgšties, daug geležies, kalio, fosforo, kalcio, eterinių aliejų.
Subrendusių krapų stiebų arbata tinka kraujospūdžiui lengvinti. Ką ši liga vargina, krapų stiebų antpilą reikėtų vartoti tiesiog vietoj vandens – net sriubas virti. Krapai gerina virškinimą, lengvina atsikosėjimą. Sėklos turi teigiamos įtakos centrinei nervų sistemai.Be kalbų - krapas mūsų virtuvėje turi užėmęs tvirtas pozicijas: džiovinti, sūdyti, žali tinka beveik visiems mūsų įprastiems valgiams pagardinti.
Įprotis vartoti krapus leidžia neblogai verstis daržininkams, kas dieną pristatantiems į turgų žalių krapų. Perka! Pirks ir sėklas, kai daugiau žmonių sužinos jų naudą ir gydančias galias.

Jaunų lapelių salotos. Jaunus ir gerai nuplautus nasturtų lapelius mediniu ar plastmasiniu peiliuku reikia pjaustyti tiesiog lėkštelėje, kurioje ir bus patiekiamos salotos, – kad niekur neištekėtų vertingos sultys. Užlašinti kelis lašus citrinos sulčių, pridėti saldžiųjų ankštinių pipirų, supjaustytų plonomis juostelėmis, paskaninti geru aliejumi ar gera grietine, pabarstyti krapais, papuošti sveikais šviežiais nasturtų žiedais.

Krapų sviestas. Sutarkuoti šviežią, mažiau vandeningą agurką, tokį pat kiekį susmulkinti žalių krapo lapų, įdėti šviežio sviesto, gerai išsukti ir tepti ant batono ar duonos – sveiki pusryčiai.

Nuo neįsisenėjusio plaučių uždegimo. Šaukštą džiovintų ir susmulkintų nasturtų lapų ir žiedų užpilti puse litro verdančio vandens, uždengti, apsukti šiltu rankšluosčiu, laikyti pusę valandos, nukošti, gerti karštoką 3–4 kartus per dieną su trupučiu medaus ir ne mažiau kaip dvi savaites.

Laringitui lengvinti. Du šaukštus krapų sėklų užplikyti stikline verdančio vandens, po pusvalandžio nukošti, gerti po 1-2 šaukštus kas dvi valandas.

Nervingiems ir nemigos išvargintiems. 50 g krapų sėklų 10 min. ant lėtos ugnies virti pusėje litro gero raudonojo vyno. Tinka „Kagoras“. Gerti po šaukštą 3-4 kartus per dieną. Norint vartoti ilgiau, kas savaitę reikia daryti savaitės pertrauką.

Inkstų akmenligei slopinti. Du šaukštus krapų sėklų užplikyti dviem stiklinėmis vandens, po pusvalandžio perkošti, gerti šiltą 5 kartus per dieną, prieš valgį – dvi savaites. Po pertraukos pakartoti.

Įvairūs. Žalių krapo lapų užpilas karštu vandeniu ir 45 min. dar pakaitintas įstačius į kitą karšto vandens indą padeda varyti šlapimą, mažina prostatos išvešėjimą.

Šaukštelis ar pusė krapų sėklų miltelių su trupučiu cukraus prieš valgį gerina virškinimą, mažina vidurių pūtimą.

Kraujažolė - moterų vaistažolė

Liaudies medicinoje kraujažolę vadino moterų vaistažole. Pavyzdžiui, sergančioms kiaušidžių uždegimu jau po pirmųjų sėdimųjų vonių sumažėja skausmas, o vėliau išnyksta ir uždegimas. Tokios vonios taip pat padeda nevalingai besišlapinantiems vyresnio amžiaus žmonėms ar vaikams.Šiuo atveju dar kasdien reikėtų išgerti po porą puodelių kraujažolės arbatos. Norint pasiruošti vonią, reikia 100g žolės užpilti nakčiai šaltu vandeniu, o kitą dieną pakaitinti iki virimo ir supilti į vonią.
Kraujažolė dar vaidinama žaizdos žole, nes ja gydydavo žaizdas ir kraujavimus. Ši vaistažolė padeda gyti žaizdoms, kepenų ir tulžies latakams, trauktis gimdai, o kartu mažina jos kraujavimą. Šviežios kraujažolių sultys stiprina kraujagysles, ypač venas, jei jos išsiplėtusios, gerina širdies darbą, savijautą moters klimakteriniu laikotarpiu, reguliuoja menstruacijų ciklą.

Universalus receptas:
Užpilui pasigaminti imama 15 g smulkintos augalinės žaliavos ir užplikoma stikline vandens ir kaitinama 15 min. verdančio vandens vonelėje, o po to aušinama 45 min. ir perkošiama. Užpilą geriama po vieną valgomąjį šaukštą po valgio tris kartus per dieną. Pagamintą užpilą galima laikyti 3 -4 dienas vėsioje vietoje.
Jei kraujuoja burnos gleivinė sergant stomatitu ar gingivitu, rekomenduojama skalauti burną kraujažolių užpilu arba praskiestomis jų sultimis.
Šių vaistažolių dedama į vaistažolių mišinius, kurie vartojami apetitui gerinti, virškinamojo trakto, urologinėms ligoms gydyti bei medžiagų apykaitai reguliuoti.

Svarbu:
norint gydytis kraujažolėmis, būtinai reikia pasikonsultuoti su gydytoju, nes šios vaistažolės gali pakenkti esant padidėjusiam kraujo krešėjimui.

oho kad pavarei

Čia jau buvo sukaupta naturelėj

taip sakant paleidi i masine apyvarta tiktai