Puslapis 4 iš 4
Parašytas: 11 Sau 2008, 09:22
silsta
Sėdi kompanija prie stalo. Atsistoja vienas svečias ir pakėlęs stikliuką sako:
- Nu....
Visi suprato, paėmė stikliukus ir išgėrė.
Tai pats trumpiausias tostas...
Parašytas: 11 Sau 2008, 10:46
Kristinuska
Jacinta rašė:Didelėje Tavo gyvenimo šventėje, tarp daugybės svečių, gėlių, dovanų ir malonių žodžių, esu brangiausiu Tau žmogumi. Su pasitikėjimu man sakydavai nuo pat gimimo, jog nieko brangesnio neturi už mane, už savo vaikelį.
Gėriuosi Tavimi, mano mylima Mamyte, ir prašau priimti mano keistą dovaną... Pasižiūrėk, Motinėle, per langą – aš Tave užlieju mūsų svajonių ir debesų švelnumu. Pasižiūrėk, Motinėle, į dangų – tai aš nematomu vėju mintimis visada pas Tave skrendu. Pasižiūrėk, Motinėle, į delną – tai juk mano ašarėlėmis iš vaikystės sulaistytos raukšlelės. Pasižiūrėk, Motinėle, į mane – tai Tavo širdies dalelė nuolankiai stovi prieš Tave.
Ateinu apkabinti tais delnais, ateinu apkabinti Tave tuo dangumi, kuris mus gaubia bendrais jausmais, bendru artumu ir bendra meile.
Žinok, mieloji, Tu man esi brangiausia.
va cia tai grozis
Parašytas: 11 Sau 2008, 10:48
Jacinta
silsta rašė:Sėdi kompanija prie stalo. Atsistoja vienas svečias ir pakėlęs stikliuką sako:
- Nu....
Visi suprato, paėmė stikliukus ir išgėrė.
Tai pats trumpiausias tostas...
gal prireiks kada gyvenime
Parašytas: 11 Sau 2008, 10:51
Jacinta
Kristinuska rašė:Jacinta rašė:Didelėje Tavo gyvenimo šventėje, tarp daugybės svečių, gėlių, dovanų ir malonių žodžių, esu brangiausiu Tau žmogumi. Su pasitikėjimu man sakydavai nuo pat gimimo, jog nieko brangesnio neturi už mane, už savo vaikelį.
Gėriuosi Tavimi, mano mylima Mamyte, ir prašau priimti mano keistą dovaną... Pasižiūrėk, Motinėle, per langą – aš Tave užlieju mūsų svajonių ir debesų švelnumu. Pasižiūrėk, Motinėle, į dangų – tai aš nematomu vėju mintimis visada pas Tave skrendu. Pasižiūrėk, Motinėle, į delną – tai juk mano ašarėlėmis iš vaikystės sulaistytos raukšlelės. Pasižiūrėk, Motinėle, į mane – tai Tavo širdies dalelė nuolankiai stovi prieš Tave.
Ateinu apkabinti tais delnais, ateinu apkabinti Tave tuo dangumi, kuris mus gaubia bendrais jausmais, bendru artumu ir bendra meile.
Žinok, mieloji, Tu man esi brangiausia.
va cia tai grozis
kazkada kai mamai per gimtadieni sakiau ta tosta - asarom upeliais pradejo lietis is to susijaudinimo...
Parašytas: 11 Sau 2008, 10:57
Kristinuska
nuo tokio grozio ir sirdis suminskteja
ner cia ko gedytis
Parašytas: 11 Sau 2008, 16:29
Tutsi
tikrai labai grazu ir griaudu pasidare
Re: Tostai
Parašytas: 02 Kov 2010, 21:45
Jraimonda
Pastebejau,kad si tema jau uzmigo lb,bet lb pravercia.tad idesiu dar
Jonai, kodel tu nesioji dviem ismerom mazesnius batus?
-Vardan laimes! mano zmona labai negrazi ,netvarkinga,prasta seimininke.Sunus prastai mokinasi.as nebetikiu,kad jis baigs mokykla.dukra neklauso ,uosve nuolatos zirzia.
- Tai kuo cia deti tie batai? - klausia draugas
-Kad tu zinotum, koki malonuma patiriu,kai vakare gryztu namo ,po ilgos dienos ir nusiaunu batus!!
Tad pakelkime taures uz tuos kurie susikuria sau laime!!!
Re: Tostai
Parašytas: 03 Kov 2010, 00:11
JolantaDaruliene
tikrai geras, reik kurt laime patiems