Priestalo.lt

Duona - tai maisto produktas, kurį vartojam visi. Ji priklauso bazinei sveikos mitybos piramidės grupei. Suaugęs žmogus per dieną suvalgo vidutiniškai 300 - 400 gramų duonos. Sveikam suaugusiam žmogui duonos vartojimas yra neribojamas.Ji teikia 600 - 900 kcal energijos per parą.

Duonoje nemažai baltymų : nuo 4,7% ruginėje sijotų miltų duonoje ir iki 8,3% kvietinėje duonoje.

Duona turi nuo 0,6 iki 1,3 % riebalų.

Duonytė yra svarbus B grupės vitaminų šaltinis. Kvietinė duona iš šveistinių miltų yra įvardijama kaip optimalus vitaminų subalansavimo pavyzdys.

Pagrindiniu duonos komponentu laikomi angliavandeniliai - nuo 40 iki 50% .Kai kurių žmonių virškinimo trakte nėra fermentų, kurie suskaido kai kuriuos angliavandenius. Dėl to atsiranda ruginės duonos netoleravimas - suintensyvėja dujų gamyba virškinamajame trakte ( meteorizmas ).

Duonoje yra maistinių skaidulų. Žmogaus organizmas jų beveik neįsisavina, tačiau jos turi didelę įtaką maisto virškinimui - pagyvina trakto peristaltiką ir nulemia greitesnį maisto praėjimą juo.

Duonutė - vertingas mineralinių medžiagų šaltinis. Iš mikroelementų duonoje yra nemažai kalio, natrio, chloro, fosforo. Suvartojant po 500 gramų antros rūšies kvietinių miltų duonos per parą žmogus gauna fosforo 54%, kalcio - 10%, magnio - 64%, kalio - 20% mangano - 90%, geležies - 114% reikiamos normos.

Nuėjus į parduotuvę, net akys išsibėgioja į visas puses nuo duonos ir pyrago gaminių įvairovės .Jau seniai norėjau padiskutuoti apie duonytę. Ar pritarsit

Net neįsivaizduoju, kaip be duonos galima būtų valgyti sriubas arba visokius mėsinius patiekalus O mano mama net ir cepelimus su duona valgo

Aš mėgstu Palangos duoną, kita atrodo vadinasi Močiūtės duona su saulėgrąžomis, o karštus sumuštinius su sumuštinių duona
Bet šiaip tai aš galėčiau ir be duonos gyventi, man jos ypatingai nereikia jei yra daržovių

Galėčiau ir aš apseiti be duonos. Svarbu, kad daržovių daug ir kuo įvairesnių. Bet duonos vistik reikia nors truputį.... Perkam juodą AJERO duoną, ketvertuką, o kad nesusentų, tai į maišiuką polietileninį, ir į šaldytuvą. Kadangi mes dviese valgom, tai užtenka visai savaitei

daida rašė:Aš mėgstu Palangos duoną, kita atrodo vadinasi Močiūtės duona su saulėgrąžomis, o karštus sumuštinius su sumuštinių duona
Bet šiaip tai aš galėčiau ir be duonos gyventi, man jos ypatingai nereikia jei yra daržovių

Vakar parbėgus iš darbo prikepiau sumuštinių su obuoliais ir cinamonu, ferm.sūriu karštų sumuštinių keptuvėje (uždaromoje). Skanu, svarbu greitai Jei netikėtas svečias, ta keptuvė irgi praverčia. Kepu su įvairiais įdarais.

Mano vyras kiekvieną rytą kerta sumuštinius. Aš juos miegodama išmokau daryti . Vis pasižiūrim į tas sumuštinių keptuves Ar geras tai daiktas? Jos palyginus nebrangios, bet jei nereikalingas daiktas gulės namie

Žurnale LILIT skaičiau apie bemielę duoną, kuri, esą, yra sveikesnė. Kas tai per produktas?Gal kas valgėt? Pasidalinkit

Ramunė rašė:Mano vyras kiekvieną rytą kerta sumuštinius. Aš juos miegodama išmokau daryti . Vis pasižiūrim į tas sumuštinių keptuves Ar geras tai daiktas? Jos palyginus nebrangios, bet jei nereikalingas daiktas gulės namie

Aš tai jau ją naudoju porą metų, patenkinta. Vyras kartais tiesiog paprašo kad jau seniai valgė jų. O šiaip įdarus įvairiausius dedu, duonytę keturkampę sumuštiniams. Sūrio ferm. irgi beveik visad būna namuose. Taip, kad pirmyn... pabandyk, juk tos keptuvės nebrangios..

Ramunė rašė:Žurnale LILIT skaičiau apie bemielę duoną, kuri, esą, yra sveikesnė. Kas tai per produktas?Gal kas valgėt? Pasidalinkit

Aš valgiau, reikia duonos sudėti skaityt. Pateko man į rankas bemielė duona tai jos pagrindas yra senovinis raugas. Labai skani ir šiaip sunkiai atskirsi nuo duonos su mielėm. Gal biški rugštesnė. Man aplamai , kuo juodesne duona, tuo ji skanesne , sriubu be duonos neisivaizduoju, mišrainiu, ir susmuštiniai iš jos labai vyke būna

Ramunė rašė:Mano vyras kiekvieną rytą kerta sumuštinius. Aš juos miegodama išmokau daryti . Vis pasižiūrim į tas sumuštinių keptuves Ar geras tai daiktas? Jos palyginus nebrangios, bet jei nereikalingas daiktas gulės namie

Mano mama turi, tai prisigavoja ne tik sumuštinių su mėsa, bet ir su varške bei uogienėm
Tikrai geras daiktas

Na, jei jau tokie atsiliepimai, kitą kartą ne tik žiūrėsim, bet ir prie kasos tempsim O gal galit patarti, kokią

Aš tai dažniausiai valgau duoną ,,Ruginė riekelė". Ją valgydama laimėjau sumuštinių receptų knygelę... Ta duona mano mėgstamiausia. Dar visai nieko ,,Verbūnų".

Ekologiška duona dažniausia būna bemielė. Pripirkau vakar tokios. Dukrai ješkau ekologišku produktu ir pati pradedu ant jų pasinešti ))

Ingrida rašė:Aš tai dažniausiai valgau duoną ,,Ruginė riekelė". Ją valgydama laimėjau sumuštinių receptų knygelę... Ta duona mano mėgstamiausia. Dar visai nieko ,,Verbūnų".

Mums irgi patinka tos riekelės. Visai nieko
Tik kažkodėl niekada loterijose nedalyvaujame

Aš riekeles vietoj sausainiukų graužiu. Nes saldumynų neesu didelė mėgėja. O su tom loterijom - tai kas man arba padėklas, arba piššššššššššš

Duonos riekelėje – ne tik kalorijos

Su duona organizmas gauna daugiau kaip 30 proc. viso kalorijų poreikio, 50 proc. B grupės vitaminų bei angliavandenių. Yra duonos, iškeptos tik iš ruginių miltų, esama tik kvietinės ir pagamintos iš miltų mišinio.
Ruginė duona mažiau kaloringa, turtinga B1 ir B2 grupės vitaminų, geležies, folinės rūgšties, todėl biologiškai – tikrai vertingas produktas. Tiesa, grynai ruginės duonos rūšių kepama ne tiek jau daug, nes iškepti gerą tokią duoną – nelengva. Ruginė duona yra rūgštesnė, tamsi, tanki bei sunkoka. Norėdami suteikti jai didesnės apimties, sumažinti rūgštų skonį bei praturtinti baltymais, gamintojai dažnai įberia kvietinių miltų.
Aukštesnės rūšies keletą kartų valyti kvietiniai miltai jau neturi daugybės naudingų medžiagų, esančių grūdo lukšte. Todėl vertingesnė yra duona, iškepta iš kvietinių antrosios rūšies miltų. Jeigu sudarytume savotišką kaloringumo reitingą, pirmoje vietoje atsidurtų sviestu, pienu, augaliniais riebalais pagardinti duonos gaminiai, antroje – duona ir bandelės, keptos pridedant cukraus bei riebalų, o trečioje – forminė duona. Nekaloringiausia yra kvietinė duona.

Mielinė lengviau virškinama

Mielinius gaminius reikėtų vartoti atsargiai, ypač sergantiems kepenų ir tulžies pūslės ligomis, turint alergiją grybeliams.
Bemielė duona rekomenduojama dietos besilaikantiems ir cukraligės kamuojamiems asmenims. Tačiau bemielė tešla sunkokai virškinama, todėl ja nederėtų piktnaudžiauti žmonėms, kenčiantiems nuo gastrito bei kolito. Mielinėje duonoje yra kur kas daugiau B grupės vitaminų, ji lengvai virškinama.
Argumentą, kad mielės žmogaus organizme dauginasi, šios kultūros šalininkai atremia teiginiu, kad mielės aukštesnėje kaip 50 laipsnių temperatūroje žūva (o kepant duoną, ji būna kur kas aukštesnė). Jeigu priežasčių, dėl kurių negalėtumėte vartoti mielinės duonos, tarp išvardytųjų neradote, vadinasi, šį produktą galite valgyti be didelių suvaržymų.

Joduota ar su sėlenomis?

Sveikiausia yra daug augalinių skaidulų turinti duona. Šių skaidulų yra kviečių sėlenose, kvietinėse kruopose, paprasto malimo miltuose. Kartu su augalinėmis skaidulomis iš organizmo pašalinamos kenksmingos medžiagos. Duona su sėlenomis yra mažiau kaloringa, todėl ją galima rekomenduoti tiems, kurie kenčia dėl antsvorio, širdies bei skrandžio ir žarnyno veiklos sutrikimų, taip pat ekologiškai nepalankių regionų gyventojams.
Duona, iškepta be druskos, tinka žmonėms, sergantiems inkstų, širdies ir kraujagyslių ligomis. Kepiniai, turintys papildomą geležies kiekį, padeda sergantiems anemija. Jodo priedai rekomenduojami regionams, kuriuose jaučiamas jo trūkumas. Joduotos duonos reikėtų valgyti tiems, kurių skydliaukė – silpna.
Duona su mažesniu angliavandenių kiekiu tiks asmenims, sergantiems cukriniu diabetu bei norintiems suliesėti. Beje, diabetikams sveikiausia vartoti duoną, iškeptą iš ruginių bei kvietinių miltų, su sėlenomis, miežinių ir grikių miltų mišiniu.
Paprastai priedų dalis duonoje siekia nuo 3 iki 20 proc., o vitaminų ir mineralinių medžiagų – iki 1 proc. Kitaip tariant, suvalgius 100 g sveikos duonos, organizmas gauna 30 proc. vieno ar kito mikroelemento ar vitamino paros normą.

Duona – mitybos pagrindas R

Šiandien minint tarptautinę dieną be dietų primenama, kad kiekvienas turi mylėti save tokį, koks yra.
Nuolatinės dietos – tikrai ne išeitis. Reikia rūpintis savo kūnu – valgyti sveiką, vitaminingą maistą, sportuoti.
Sveikos mitybos piramidės pamatą sudaro grūdiniai produktai, tarp jų - duona. Dauguma besilaikančių dietos duoną stengiasi išbraukti iš savo raciono, tačiau to daryti nederėtų. Mitybos specialistų nuomone, visuomenė turi grįžti prie subalansuotos mitybos ir skirti duonai išskirtinę vietą.
Pagrindinė duonos paskirtis – teikti energiją. Joje gausu naudingų amino rūgščių (lizino, metonino), angliavandenių, mineralų (natrio, kalio, kalcio, magnio, cinko, fosforo, geležies), B, E, PP grupės vitaminų. B vitaminai svarbūs medžiagų apykaitai ir tinkamai nervų sistemos funkcijai. Vitaminas E daugiausia žinomas kaip stiprus antioksidantas, jis kovoja su organizmą žalojančia ląstelių oksidacija. Magnis, cinkas, fosforas yra svarbūs panaudojant energiją bei svarbūs formuojant stiprius kaulus. Geležis sudaro dalį deguonį nešiojančios molekulės raudonose kraujo ląstelėse, hemoglobine.
Dėl gausaus maistinių skaidulų kiekio duona yra puikus virškinamojo trakto pagalbininkas - greitina žarnyno veiklą, apsaugo nuo vidurių užkietėjimo, divertikuliozės ir hemorojaus. Pavyzdžiui, ruginėje „Gardėsio Kauno“ duonoje maistinių skaidulų yra: 4,9 proc., "Gardėsio Bočių" duonoje - 4,3 proc., "Rugelyje" - 6,3 proc. Ypač daug maistinių skaidulų turi duona su sveikais grūdais ir sėklomis. Neskaldytų grūdų produktuose daug ląstelienos ir stiprių antioksidantų
Duonos sudėtis gal būti įvairi, bet daugiausiai paplitę dvi duonos rūšys ir jų gamybai taikomos technologijos: ruginė (tamsi) duona, gaminama su raugu, naudojant pieno rūgšties bakterijas, kuri labiausiai vertinama mitybiniu ir fiziologiniu požiūriu, ir kvietinė (balta) duona.
Vis daugiau kepama duonos, kurioje gausu įvairių sveikatai teigiamą poveikį darančių komponentų. Tai duona su grūdais, sėlenomis, labai rupi duona, duona su džiovintais vaisiais, saulėgrąžomis, moliūgų sėklomis, sezamais, taip pat su kviečių ar kitokių grūdų sėlenomis. Tokios duonos reikėtų valgyti daugiau, nes ląsteliena organizmui labai svarbi. Ji mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje, tuo pačiu saugo nuo aterosklerozės, stabdo puvimo procesus žarnyne, aktyvina jo veiklą.
Kai kurie klaidingai mano, jog valgant duoną galima greičiau nutukti, nei valgant kitus produktus. Greičiau galima persivalgyti maistu, kuriame yra daug riebalų ir cukraus, tačiau mažai kitų maisto medžiagų. Norintys suliesėti gali valgyti bet kokią duoną, tik saikingais kiekiais.
Žmonėms, nevartojantiems krakmolingų produktų (bulvių, košių) per dieną rekomenduojama suvalgyti iki 200 gramų duonos. Besimaitinantiems įprastai ir valgant visų grupių produktus, rekomenduojama kasdien suvalgyti apie 120 gramų, tai yra tris riekes duonos.
Maisto produktų suvartojimo tyrimo duomenimis lietuviai kasdien suvartoja mažiau - vidutiniškai apie 115 gramų duonos. Miesto gyventojai suvartoja mažiau duonos, nei kaime gyvenantys žmonės. Jaunimas duonos ir batono gaminių suvartoja mažiau, nei vyresni žmonės. Lietuviai ypatingai reiklūs duonos skoniui ir šviežumui, todėl duonos gamintojai stengiasi, kad duona atitiktų išrankių nūdienos vartotojų poreikius ir išliktų kasdieniu maistu ant kiekvienos šeimos stalo.