Puslapis 2022

Parašytas: 21 Bal 2008, 22:58
AIRENE
Tai as suprantu.Vadinas,jie mane sava laiko,bent taip as suprantu.Nors ,ar teisi,ar ne,man ir nesvarbu.As galvoju i gera puse. :roll:

Parašytas: 25 Bal 2008, 21:38
Forelle
Vištienos ir jautienos mėsos gabalėliai. Sako, kad kepdami kartu, jie įgyja nepakartojamą skonį

Žalias
Paveikslėlis

Keptas
Paveikslėlis

Parašytas: 25 Bal 2008, 21:40
Forelle
Didžiausias mokslinis eksperimentas Belgijoje. 1500 studentų patikrino kas atsitinka įmetus mėtinį saldainį į Coca Colos butelį :D

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Parašytas: 25 Bal 2008, 21:45
Tutsi
super mesyte atrodo :wink:

Parašytas: 25 Bal 2008, 22:42
Siesta
Su ta coca cola tai geras :D

Parašytas: 26 Bal 2008, 09:27
Forelle
Vengrijoje atidarytas „kabantis“ restoranas, siūlantis papietauti tarp žemės ir dangaus. Restoranas kabo 50 metrų aukštyje virš judrios Herojų aikštės Budapešte.
Tame restorane pietus galima organizuoti bet kurioje pasaulio vietoje.

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Parašytas: 26 Bal 2008, 09:38
Mille
Kokių įdpomybių pridėjot :shock:

Parašytas: 26 Bal 2008, 09:44
Tutsi
man tai toks restoranas visai nieko,bet mano slibinas tai apsi......... :laugh:

Parašytas: 26 Bal 2008, 09:59
Forelle
Ne jis vienas :laugh:

Parašytas: 26 Bal 2008, 10:11
Siesta
Norėčiau ir aš tame restorane pavalgytPaveikslėlis nemažai adrenalino gaučiauPaveikslėlis

Parašytas: 26 Bal 2008, 21:24
justuke
eina saaaaaaau... viskas - noriu i Budapesta. :twisted: bet mano sese tai turbut apacioj liktu nevalgius :lol:

Parašytas: 26 Bal 2008, 22:24
Forelle
justuke rašė:eina saaaaaaau... viskas - noriu i Budapesta. :twisted: bet mano sese tai turbut apacioj liktu nevalgius :lol:
Gali išsikviesti ir į lIetuvą. Jie važinėja po visą pasaulį, tik dabar Budapešte.

Parašytas: 27 Bal 2008, 19:17
justuke
butu geras :lol: bet ir kaina turbut labai gera :lol: :lol:

Parašytas: 27 Bal 2008, 19:39
Siesta
Tai jau tikrai nepigus malonumas turėtų būtiPaveikslėlis

Parašytas: 27 Bal 2008, 20:12
sinsan
o as tai auksci bijau :merg2:

Parašytas: 27 Bal 2008, 20:13
Forelle
Radau, kad iškelti į dangų 5 tonas sveriančią įrangą kainuoja mažiausiai 8000 eurų. O dark iek supratau plius atvažiavimo išlaidos, maistas ir t.t.

Parašytas: 01 Geg 2008, 20:30
justuke
Kavos pertraukėlė.Šis tas apie kavą.

Kavos puodelis ryte, vienas po sočių pietų, dar vienas pavakariais kavinaitėje plepant su draugais – turbūt retas apsieiname neišgėrę bent puodelio kavos per dieną. Vienus kava pažadina, kitiems suteikia darbingumo, tretiems yra tiesiog bendravimo priemonė. Kaip ir kokią kavą geriame?

Šiuo metu kava yra vienas populiariausių gėrimų pasaulyje. Kasmet išgeriama beveik pusė milijardo puodelių kavos. Kiekvienas europietis, taip pat ir lietuvis, per metus užsipliko maždaug po pusketvirto kilogramo kavos pupelių.

Afrika yra tikroji kavos gimtinė. Viena legenda pasakoja, kad pirmasis kavos privalumus pastebėjęs piemuo iš Etiopijos. Jis ganė ožkas, kurios nuo krūmo raškiusios raudonas uogas ir šokinėjusios kaip vaikai. Piemuo irgi paragavęs šių uogų nenustygo vietoje kaip ir jo ožkos.

Kita istorija pasakoja, kad stimuliuojančias kavos savybes atrado klajoklių gentys Etiopijoje. Čia iš pradžių buvo valgomos tik pačios uogos, vėliau pradėta gaminti kavos uogų užpiltines.

Kavos ekspertas, bendrovės „Šviežia kava“ direktorius Vytautas Kratulis sako, kad vis dėlto pergalingas kavos žygis į visą pasaulį prasidėjo Jemene, Mokos uoste. Būtent iš šio uosto arabai nuplukdė kavos europiečiams.

18-ame amžiuje kava pradėta auginti Lotynų Amerikoje. Kolonizatoriams prancūzams priklausė sėklos nuosavybės teisės, tačiau brazilų šnipas suviliojo Prancūzų Gvianos gubernatoriaus žmoną, kuri jam ir įdavė kavos sėklų. Taip ėmė kurtis Brazilijos kavos industrija. Na, o dabar kavos gamintojomis save vadina 45 pasaulio šalys.

Į Lietuvą kava atkeliavo dar 17 amžiuje iš Turkijos, kuri tuo metu buvo Lietuvos kaimynė. Ir tuo metu tikrai buvo geriama Lietuvos dvaruose. Kava greitai prigijo, bet kavinės ir kavos gėrimo kultūra labiausiai išpopuliarėjo tarpukariu Kaune.

„Konrado“ kavinė ir „Metropolis“ Laisvės alėjoje buvo pagrindiniai to meto inteligentijos ir bohemos traukos taškai. Prie kavos puodelio čia galėjai sutikti dailininkų, rašytojų, aktorių, čia kartais užsukdavo net prezidentas Smetona su žmona. O garsus lingvistas A. J. Greimas yra sakęs, kad kavinėse sužino tiek, kiek sužinotų perskaitęs krūvas knygų.

Kokią kavą gėrė tarpukario inteligentija iki galo nėra aišku, tačiau, pavyzdžiui, sovietmečiu didelio pasirinkimo tikrai nebuvo. Kavinėje galėdavai gauti tik kavos arba baltos kavos.

Dabar tikri gurmanai turi pasirinkimą – ar gerti, tarkim, Jemeno Moka Matari ar Kosta Rikos Tarazu, Etiopijos Harara ar Brazilijos Moca. Kavos ekspertas, bendrovės „Šviežia kava“ direktorius Vytautas Kratulis sako, kad auginama šimtai kavos medelių rūšių, bet pagrindinės yra dvi – arabica ir robusta. Arabica – kvapni ir silpna kava, o robusta suteikia kavai stiprumo, todėl šios rūšys paprastai yra maišomos.

p. Kratulio klausiame, kaip atskirti gerą kavą. Verslininkas kviečia mus į kavos degustaciją. Ant stalo patiekiami keturi sunumeruoti puodeliai, kuriuose yra po septynis gramus skirtingos šviežiai sumaltos kavos. Pirmiausiai šviežiai sumalta kava yra uostoma, žiūrima, kokios ji spalvos. Tik tada kava yra plikoma. Tada bandoma pajusti jau plikytos kvapą, o tik galiausiai imama ragauti. Pirmiausia reikia pajusti, ar kavoje yra pakankamai saldumo, mat kokybiška kava ir be cukraus turi salstelėjusį skonį (saldi yra tik ta kava, kurios uogos buvo surinktos jau gerai sunokusios). Kava neturi būti pernelyg aitri (degėsių ar net padangų kvapą primenančios kavos rūšys yra skirtos espresso kavai gaminti).

p. Vytautas sako, kad kavos nereikia saldinti ar balinti pienu. Kokybišką kavą reikia gerti be jokių priedų. Tačiau didžioji dalis mėgstame „kavą su kažkuo“ arba vadinamuosius kokteilius. Kavos kokteiliais laikomos ne tik tokios kavos, kaip airiška kava, bet ir visos balintos kavos – cappuccino su tiršto pieno kremo pluta, sluoksniuota latte ar machiatto kava.

Nemažai kavos kokteilių siūlo kavinių tinklas „Double coffe“.

Kavos gėrimų kūrėjas Audrius Burokas žino daugybę kavos maišymo būdų. Klasikiniai kokteiliai - pieniškos kavos, kava latte, kava capuccino, pieniška su šokoladu kava ir panašios.

Kavos kokteiliams gaminti be kavos ir pieno dar naudojami įvairūs sirupai - šokolado, karamelės, cinamono, romo. Taip pat gaminamos kavos su alkoholiu. Tai visiems žinoma airiška kava su viskiu, o taip pat meksikietiška su tekila ir kavos likeriu. Ar pavyzdžiui, Rygos kava, kuriai reikės Rygos balzamo, kavos sirupo ar rudojo cukraus, užplikytos kavos ir plaktos grietinėlės.

A. Burokas sako, kad Rygos ar panašų kavos kokteilį namuose pasigaminti tikrai nesunku, nes visos alkoholinės kavos gaminamos vienodai: pilama truputėlį alkoholio, stiprios kavos ir puošiama plakta grietinėle, kurią dar galima pabarstyti cinamonu ar šokoladu.

Kur kas sudėtingiau patiems išsivirti tikrą cappuccino kavą, kurios pieniška puta turi būti tokia standi, kad ant jos padėtas kavos šaukštelis nenuskęstų bent dešimt sekundžių. Na, o norėdami išsivirti, atrodytų taip įprastą, espresso kavą, turėtumėte laikytis dar griežtesnių taisyklių. Bendrovės "Šviežia kava" direktorius V. Kratulis žino tikslią espresso formulę.

Tokiai kavai reikės espresso kavos mišinio, kuris turi būti teisingai sumaltas. Espresso puodeliui reikės 7 gr kavos ir apie 30 ml vandens. Kava turi būti suspausta 20 kg jėga. 95 laipsnių Celsijaus vanduo 9 atmosferų slėgio spaudimu turi skverbtis per kavą ir per 25 sek. kava turi pribėgti į puodelį. Taigi, bandykite.

Parašytas: 01 Geg 2008, 20:30
justuke
justuke rašė:Kavos pertarukėlė.Šis tas apie kavą.

Kavos puodelis ryte, vienas po sočių pietų, dar vienas pavakariais kavinaitėje plepant su draugais – turbūt retas apsieiname neišgėrę bent puodelio kavos per dieną. Vienus kava pažadina, kitiems suteikia darbingumo, tretiems yra tiesiog bendravimo priemonė. Kaip ir kokią kavą geriame?

Šiuo metu kava yra vienas populiariausių gėrimų pasaulyje. Kasmet išgeriama beveik pusė milijardo puodelių kavos. Kiekvienas europietis, taip pat ir lietuvis, per metus užsipliko maždaug po pusketvirto kilogramo kavos pupelių.

Afrika yra tikroji kavos gimtinė. Viena legenda pasakoja, kad pirmasis kavos privalumus pastebėjęs piemuo iš Etiopijos. Jis ganė ožkas, kurios nuo krūmo raškiusios raudonas uogas ir šokinėjusios kaip vaikai. Piemuo irgi paragavęs šių uogų nenustygo vietoje kaip ir jo ožkos.

Kita istorija pasakoja, kad stimuliuojančias kavos savybes atrado klajoklių gentys Etiopijoje. Čia iš pradžių buvo valgomos tik pačios uogos, vėliau pradėta gaminti kavos uogų užpiltines.

Kavos ekspertas, bendrovės „Šviežia kava“ direktorius Vytautas Kratulis sako, kad vis dėlto pergalingas kavos žygis į visą pasaulį prasidėjo Jemene, Mokos uoste. Būtent iš šio uosto arabai nuplukdė kavos europiečiams.

18-ame amžiuje kava pradėta auginti Lotynų Amerikoje. Kolonizatoriams prancūzams priklausė sėklos nuosavybės teisės, tačiau brazilų šnipas suviliojo Prancūzų Gvianos gubernatoriaus žmoną, kuri jam ir įdavė kavos sėklų. Taip ėmė kurtis Brazilijos kavos industrija. Na, o dabar kavos gamintojomis save vadina 45 pasaulio šalys.

Į Lietuvą kava atkeliavo dar 17 amžiuje iš Turkijos, kuri tuo metu buvo Lietuvos kaimynė. Ir tuo metu tikrai buvo geriama Lietuvos dvaruose. Kava greitai prigijo, bet kavinės ir kavos gėrimo kultūra labiausiai išpopuliarėjo tarpukariu Kaune.

„Konrado“ kavinė ir „Metropolis“ Laisvės alėjoje buvo pagrindiniai to meto inteligentijos ir bohemos traukos taškai. Prie kavos puodelio čia galėjai sutikti dailininkų, rašytojų, aktorių, čia kartais užsukdavo net prezidentas Smetona su žmona. O garsus lingvistas A. J. Greimas yra sakęs, kad kavinėse sužino tiek, kiek sužinotų perskaitęs krūvas knygų.

Kokią kavą gėrė tarpukario inteligentija iki galo nėra aišku, tačiau, pavyzdžiui, sovietmečiu didelio pasirinkimo tikrai nebuvo. Kavinėje galėdavai gauti tik kavos arba baltos kavos.

Dabar tikri gurmanai turi pasirinkimą – ar gerti, tarkim, Jemeno Moka Matari ar Kosta Rikos Tarazu, Etiopijos Harara ar Brazilijos Moca. Kavos ekspertas, bendrovės „Šviežia kava“ direktorius Vytautas Kratulis sako, kad auginama šimtai kavos medelių rūšių, bet pagrindinės yra dvi – arabica ir robusta. Arabica – kvapni ir silpna kava, o robusta suteikia kavai stiprumo, todėl šios rūšys paprastai yra maišomos.

p. Kratulio klausiame, kaip atskirti gerą kavą. Verslininkas kviečia mus į kavos degustaciją. Ant stalo patiekiami keturi sunumeruoti puodeliai, kuriuose yra po septynis gramus skirtingos šviežiai sumaltos kavos. Pirmiausiai šviežiai sumalta kava yra uostoma, žiūrima, kokios ji spalvos. Tik tada kava yra plikoma. Tada bandoma pajusti jau plikytos kvapą, o tik galiausiai imama ragauti. Pirmiausia reikia pajusti, ar kavoje yra pakankamai saldumo, mat kokybiška kava ir be cukraus turi salstelėjusį skonį (saldi yra tik ta kava, kurios uogos buvo surinktos jau gerai sunokusios). Kava neturi būti pernelyg aitri (degėsių ar net padangų kvapą primenančios kavos rūšys yra skirtos espresso kavai gaminti).

p. Vytautas sako, kad kavos nereikia saldinti ar balinti pienu. Kokybišką kavą reikia gerti be jokių priedų. Tačiau didžioji dalis mėgstame „kavą su kažkuo“ arba vadinamuosius kokteilius. Kavos kokteiliais laikomos ne tik tokios kavos, kaip airiška kava, bet ir visos balintos kavos – cappuccino su tiršto pieno kremo pluta, sluoksniuota latte ar machiatto kava.

Nemažai kavos kokteilių siūlo kavinių tinklas „Double coffe“.

Kavos gėrimų kūrėjas Audrius Burokas žino daugybę kavos maišymo būdų. Klasikiniai kokteiliai - pieniškos kavos, kava latte, kava capuccino, pieniška su šokoladu kava ir panašios.

Kavos kokteiliams gaminti be kavos ir pieno dar naudojami įvairūs sirupai - šokolado, karamelės, cinamono, romo. Taip pat gaminamos kavos su alkoholiu. Tai visiems žinoma airiška kava su viskiu, o taip pat meksikietiška su tekila ir kavos likeriu. Ar pavyzdžiui, Rygos kava, kuriai reikės Rygos balzamo, kavos sirupo ar rudojo cukraus, užplikytos kavos ir plaktos grietinėlės.

A. Burokas sako, kad Rygos ar panašų kavos kokteilį namuose pasigaminti tikrai nesunku, nes visos alkoholinės kavos gaminamos vienodai: pilama truputėlį alkoholio, stiprios kavos ir puošiama plakta grietinėle, kurią dar galima pabarstyti cinamonu ar šokoladu.

Kur kas sudėtingiau patiems išsivirti tikrą cappuccino kavą, kurios pieniška puta turi būti tokia standi, kad ant jos padėtas kavos šaukštelis nenuskęstų bent dešimt sekundžių. Na, o norėdami išsivirti, atrodytų taip įprastą, espresso kavą, turėtumėte laikytis dar griežtesnių taisyklių. Bendrovės "Šviežia kava" direktorius V. Kratulis žino tikslią espresso formulę.

Tokiai kavai reikės espresso kavos mišinio, kuris turi būti teisingai sumaltas. Espresso puodeliui reikės 7 gr kavos ir apie 30 ml vandens. Kava turi būti suspausta 20 kg jėga. 95 laipsnių Celsijaus vanduo 9 atmosferų slėgio spaudimu turi skverbtis per kavą ir per 25 sek. kava turi pribėgti į puodelį. Taigi, bandykite.

Parašytas: 01 Geg 2008, 20:38
justuke
KIAUŠINIAI

Teigiama, kad sveiki suaugę žmonės gali suvalgyti kasdien po kiaušinį, tačiau turintiems padidintą cholesterolio kiekį kraujyje ir sergantiems širdies ligomis rekomenduojama suvalgyti ne daugiau kaip 2 kiaušinius per savaitę.

Kiaušinių sudėtyje yra net 13 vitaminų ( išskyrus vitaminą C ), taip pat ir mineralų.

Vienas vidutinio dydžio kiaušinis turi apie 200 mg cholesterolio, apie 70 kalorijų.

Kiaušinių tryniai yra patys maistingiausi – juos pralenkia tik motinos pienas.

Dažniausiai vartojami vištų kiaušiniai, rečiau valgomi kitų paukščių: žąsų kiaušiniai verdami ir kepami, vartojami tik labai švieži, ančių kiaušiniai verdami (apie15 min.) ir vartojami kepiniams, putpelių kiaušiniai verdami, kepami, dedami į salotas ir mišraines, labai tinka Velykų stalui puošti. Kalakutų ir stručių kiaušiniai vartojami kaip ir vištų. Stručių kiaušiniai 10-15 kartų didesni už vištų, jų lukštas labai storas.

Kiaušinių lukštų verta neišmesti – juos išdžiovinti, sumalti kavamale arba mėsmale. Sumaltais kiaušinių lukštų milteliais galima išvalyti vonią, kriauklę, krištolinius indus. Kiaušinių lukštų miltelius išmaišyti vandenyje ir gautu mišiniu laistyti kambarines gėles.

Parašytas: 01 Geg 2008, 20:46
justuke
po Paryžiumi pasigraužė 8mln. žiurkių

Prancūzijos sotinė pradėjo kasmetę akciją, skirtą sumažinti didžiuliam po miestą atvirai klajojančių žiurkių skaičiui.
Anot ekspertų, Paryžius dėl savo kanalų, upių ir restoranų šiuo metu yra kažkas panašaus į graužikų rojų, praneša BBC.
Dabar Paryžiuje žiurkių yra keturiskart daugiau nei žmonių – maždaug apie 8 mln., teigia savivaldybė.
„Kampanija vyksta gegužę ir liepą, nes tuo metu žiurkės ima itin sparčiai daugintis“, – aiškina Paryžiaus policijos Veterinarijos skyriaus vadovas Jeanas Rochas Gailletas.
„Be to, netruks mes laukiame didžiųjų turistų srautų“, – priduria jis.
Nors jis nesutinka su vietos žiniasklaidos teiginiais, jog Paryžių jau užklupo „žiurkių krizė“, bet pripažįsta, jog miestiečių skundų dėl graužikų platinamų užkratų gauna kone kasdien.
Anot jo, dėl šilto oro žiurkės šiemet suaktyvėjo anksčiau.
„Žmonės baigiantis dienai eina pro kepyklas ir mato žiurkes bei peles, bėgiojančias viduje, greta maisto ir jie pasibjaurėja“, – kalbėjo J. R. Gailletas.
Paryžiuje su žiurkių, pelių ir balandžių keliamomis problemomis dorojasi iš viso 10 nuolatinių darbuotojų.
Kasmetė akcija prasideda plačia žmonių informavimo kampanija.
„Mūsų pirmoji užduotis yra pranešti – kai kurie gyventojai net nežino, kad iš esmės yra įpareigoti kovoti su žiurkėmis“, – paaiškino J. R. Gailletas.
Tie, kurie nesilaikys švaros reikalavimų ar netinkamai atsikratys šiukšlėmis, už vieną nusižengimą bus nubausti 150 eurų bauda.

Parašytas: 07 Geg 2008, 19:54
Siesta
APIE JOGURTĄ

Žodis jogurtas kilęs iš turkų kalbos. Turkijoje taip vadinamas gėrimas, gautas pašildžius ir parauginus ožkos pieną. Bulgarijoje ir Graikijoje, kurias turkai buvo užkariavę XV amžiuje, jogurtu pradėta vadinti rūgštaus pieno gėrimus, gautus ne tik iš ožkos, bet ir iš karvės pieno. Esminis jogurto skirtumas tas, kad jo raugas turi pieno rūgšties bakterijų, aktyvių tik esant 36-42 laipsnių temperatūrai.

Rūgštaus pieno produktai: kefyras, kumysas, jogurtas pasižymi naudingomis sveikatai savybėmis pirmiausia todėl, kad pagrindiniai pieno komponentai po rūgimo proceso pasisavinami kur kas geriau. Tai visų pirma būdinga laktozei. Suaugusių žmonių nesugebėjimas savintis pieno cukraus – itin paplitęs reiškinys. Šiaurės Europos šalyse laktozės netoleravimas būdingas 5% visos populiacijos, Pietų Europos šalyse, tarp jų visose Pietų slavų šalyse – 10-15%, o Vakarų šalyse ir Afrikoje - 50-100%. Tokie žmonės dėl storojo žarnyno mikrofloros biocheminės pusiausvyros pažeidimų negali vartoti šviežio pieno. Tačiau rauginto pieno produktus toleruoja puikiai.

Įrodyta, kad jogurto ir kitų rauginto pieno produktų vartojimas stiprina imunitetą, saugo nuo infekcinių ligų, atstato palankią žarnyno mikroflorą po antibiotikų vartojimo, lengvina detoksikaciją, apsinuodijus sunkiaisiais metalais ir mažina susirgimų storosios ir tiesiosios žarnos vėžiu tikimybę.

Rauginto pieno produktuose esantys pieno baltymai greičiau skaidomi ir taip išvengiama alerginės reakcijos. Pagrindinis pieno baltymas – kazeinas, esantis rūgusio pieno produktuose taip pat geriau pasisavinamas. Tiesa, visos šios savybės būdingos „gyviems“ rūgusio pieno produktams, kurių sudėtyje iš tikrųjų yra veikliųjų lakto ir bifido bakterijų.

Tačiau prekyboje yra daugybė jogurto, kuris po trumpalaikės fermentacijos yra perėjęs sterilizacijos procesą. Sterilus jogurtas ilgiau stovi parduotuvių lentynose, tačiau pasižymi menka biologine verte. Parduotuvėse esantis jogurtas gali net neturėti pieno rūgšties. Toks pseudojogurtas, gaminamas iš pasterizuoto pieno, į kurį reikiamos konsistencijos vardan įdedama želatino, o rūgštumas ir skonis gaunamas iš vaisių koncentratų. Jogurtai gaminami ir iš visiškai nuriebinto pieno. Šis dietinis produktas puikiai tinka svorio mažinimui, tačiau jame trūksta riebaluose tirpių vitaminų.

Parašytas: 07 Geg 2008, 20:57
Forelle
Statiniai iš konservų dėžučių

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Parašytas: 07 Geg 2008, 21:10
Lilina
Laikinas menas :)

Parašytas: 07 Geg 2008, 21:41
duziki
LABAI GRAZU :P

Parašytas: 07 Geg 2008, 22:42
Tutsi
na ir kantrus tie statytojai :roll:

Parašytas: 13 Geg 2008, 14:15
Ramunė
Birštone atidaromas kulinarijos muziejus

Gegužės viduryje Birštone bus oficialiai atidarytas Lietuvos kulinarinio paveldo muziejus, kuriame saugomi su maisto gamyba susiję eksponatai. Tai – antikvariniai baldai, paveikslai, indai, stalo įrankiai ir kita.
Kolekciją, kurią sudaro daugiau nei 4 tūkst. XVI–XX a daiktų, verslininkas ir kolekcininkas Vaclovas Kontrauskas kaupė apie 20 metų.
Muziejus lankytojus kviečia dalyvauti pažintinėse edukacinėse programose: „Dzūkų valgiai“, „Mūsų senolių valgiai“, „Advento, Kūčių, Kalėdų valgiai“, „Suvalkiečių valgiai“, „Pamario krašto valgiai“, „Žemaičių valgiai“, „Aukštaičių valgiai“, „Medus – ir maistas, ir vaistas“, „Gydomosios arbatos“, „Lašinių fiesta“, „Velykų margučiai“ ir kt.
Muziejus įdomus tiems, kuriems rūpi lietuvių tautos kulinarijos paveldas, mitybos kultūros raida, vaišių papročiai, tradicinės šventinių, apeiginių ir kasdienių valgių gamybos technologijos bei receptai.

Parašytas: 13 Geg 2008, 14:30
Tutsi
butinai aplankysiu :luks:

Parašytas: 13 Geg 2008, 14:31
Ramunė
Aš taip pat :lol:

Parašytas: 13 Geg 2008, 14:33
Tutsi
kaip gi be musu :merg2:

Parašytas: 13 Geg 2008, 15:14
Forelle
Aš buvau skaičius kad atidarys muziejų, bet nežinojau, kada. Dabar jau birželį kokį važiuojant pas tėvus reikės ir ten užsukt, kaip tik mums pakeliui bus ir ant Vytauto kalno užrėpliosim visi trys.