Puslapis 11

Alyvuogių aliejus

Parašytas: 25 Spa 2007, 20:01
Ramunė
Vėlyvą rudenį po Viduržemio jūros šalis keliaujantis šiaurietis rizikuoja netekti seno stereotipo apie neskubrų, ramų pietiečio žemdirbio gyvenimo ritmą. Tuo metų laiku užmiesčio peizažas pietuose persmelktas skubos ir susikaupimo – vyksta alyvuogių derliaus nuėmimas ir alyvuogių aliejaus spaudimas.
Alyvmedžių giraitės dažniausiai yra nedidelės (vienos šeimos verslas), ir pasklinda po jas daugybė skynėjų, nes, nepaisant visų įmantrių šiandienos technologijų ir superįrangos, alyvuogės ir toliau skinamos rankomis.
„Angelai besiplaikstančiais plaukais, jautria širdimi ir su alyvmedžių šakelėmis rankose“, „Viduržemio jūros tautos aukština rūgštoką, dygų ir pikantišką juodųjų alyvuogių skonį. Šis pojūtis senas kaip šalto vandens gurkšnio gaiva, senesnis nei mėsos ar vyno skonis. Tik jūra matė, kaip alyvuogės ir jų aliejus, taip pat kiti tikri gamtos produktai keitėsi nuo pačių seniausių laikų iki šių dienų civilizuoto pavidalo“, „Alyvmedis – tai tikriausiai dovana iš rojaus“... Šiuos ir begalę kitų alyvmedžius, jų vaisius ir aliejų liaupsinančių žodžių galima rasti įvairių šalių skirtingų amžių iškilių žmonių raštuose, menininkų kūryboje, religiniuose šaltiniuose.
Graikų kultūroje šis medis simbolizavo pergalę, garbę, apsivalymą, išmintį ir taiką. Alyvmedžių vainikais buvo apdovanojami olimpinių žaidynių nugalėtojai, buvo tikima, kad po šiais medžiais gimė didieji Olimpo dievai, o ant Nojaus laivo nutūpęs balandis su alyvmedžio šakele simbolizavo pasaulinio tvano pabaigą.

Parašytas: 25 Spa 2007, 20:01
Ramunė
Skinti alyvuoges – menas

Alyvuogių aliejus jau tūkstančius metų yra vienas pagrindinių Viduržemio jūros tautų virtuvės produktų, jo populiarumas sparčiai auga ir kitose pasaulio šalyse. Aliejui spausti tinka tik vienodo dydžio ir vienodai sunokę vaisiai, tad vieno medžio derlius nuimamas per keletą skynimų.
Šiam darbui reikia miklių pirštų, geros akies ir fizinės ištvermės, nes derliaus nuėmimo laikotarpiu skynėjams neretai tenka dirbti po keliolika valandų per parą. Italijoje ir šiandien vyrauja nuomonė, kad aliejaus gamintojas niekuo nenusileidžia nagingam tekstilininkui ar talentingam tapytojui.

Parašytas: 25 Spa 2007, 20:02
Ramunė
Nuo ligų, celiulito ir senatvės
Alyvuogių aliejus – puikus kitų maistui vartojamų riebalų pakaitalas, sumažinantis spaudimą, širdies ligų riziką, apsaugantis nuo tulžies akmenligės, per didelio cholesterolio ir cukraus kiekio kraujyje, padedantis įsisavinti vitaminus A, D, E (viename šaukšte aliejaus yra 1,6 mg vitamino E – 8 proc. rekomenduojamos dienos normos), K ir kitus, pagreitinantis žaizdų gijimą, reguliuojantis metabolizmą, netgi turintis anticeliulitinį poveikį. Be to, nuolat vartojant alyvuogių aliejų teigiamai veikiama oda, plaukai, mažinamas kaulų retėjimas, jame esantys natūralūs antioksidantai stabdo organizmo senėjimo procesą.
Tačiau perdozuoti taip pat nevertėtų, nes, kaip ir kiti, alyvuogių aliejus labai kaloringas – šaukštas šio produkto turi apie 120 kalorijų. Dėl savo specifinio gana ryškaus kvapo jis dažniausiai naudojamas nedideliais kiekiais gaminant salotas, kepant ar tiesiog maistui paskaninti, todėl paprastai perdozavimas negresia.

Parašytas: 25 Spa 2007, 20:03
Ramunė
Tūkstantmetės alyvuogių spaudimo tradicijos

Alyvuogės – vienintelis aliejinis vaisius, iš kurio aliejus gaunamas tiesiog spaudžiant. Spaudimo technologija beveik nepakitusi išliko pastaruosius 5 000 m. Seniausias žinomas aliejaus spaudimo būdas buvo spausti kojomis arba rankomis, naudojant akmeninę grūstuvę. Todėl šiandien nesunku rasti ir asilų ar mulų sukamų presų alyvuogių malūnuose, ir gamybos įmonių su pačiomis naujausiomis technologijomis bei įranga.
Alyvuogės turi būti išspaudžiamos per 24 val., jei oras šiltas, jei vėsiau – per 72 val. Tik per šį laiką, skaičiuojamą nuo vaisių nuskynimo, išspaustas aliejus gali būti laikomas pačios aukščiausio kokybės. Vėliau alyvuogėse prasideda fermentacija ir aliejaus maistiniai rodikliai pakinta.
Be to, norint pagaminti labiausiai vertinamas alyvuogių aliejaus rūšis, būtina spausti šaltai (temperatūra neturi būti didesnė nei 30 °C) ir naudoti tik mechaninį spaudimo būdą, joks pakaitinimas ar cheminiai procesai neleistini.
Siekiant gauti didesnį aliejaus kiekį ir taip sumažinti jo kainą, po pirminio spaudimo tam tikroms aliejaus rūšims atliekamos papildomos technologinės operacijos. Apie 90 proc. viso pasaulio alyvuogių aliejaus kiekio gaunama pirmo šalto spaudimo būdu, likę – karštai ar naudojant cheminius procesus.

Parašytas: 25 Spa 2007, 20:04
Ramunė
Ką sako etiketės?

Jei ant alyvuogių aliejaus buteliuko matote užrašą Extra virgin olive oil (lietuviškai – itin tyras alyvuogių aliejus), tai yra šaltai ir tik rankomis ar mechaniškai per 24–72 val. nuo derliaus nuėmimo išspaustas aliejus, kurio natūralus rūgščių lygis yra 0,225–1 proc. (jei rūgščių mažiau nei 0,225 proc., aliejus vadinamas Premium extra virgin olive oil). Šie aliejai ypač gerai vertinami dėl savo kvapo, švelnaus ir sodraus skonio, subtilaus rūgštingumo, todėl jų nerekomenduojama naudoti kepimui – geriau paskaninti salotas ar naudoti kaip prieskonį.
Virgin olive oil (tyras alyvuogių aliejus) gaminamas taip pat, kaip ir itin tyras, tik jo natūralus rūgštingumas didesnis (apie 1,5–3,3 proc.). Tai puikūs aliejai, naudotini kepant, salotoms ir maistui skaninti. Jie dar skirstomi į Fine virgin (rūgštingumas iki 1,5 proc.), Virgin (iki 2 proc.) ir Semi-fine virgin (iki 3,3 proc.).
Refined olive oil (rafinuotas alyvuogių aliejus) – skiriami trys rafinuoto alyvuogių aliejaus tipai:
• Refined – tai aliejus, gaunamas iš neatitinkančio standartų pirmo spaudimo aliejaus, kurio rūgštingumas didesnis nei 3,3 proc., kuris skurdoko skonio ir nemalonaus kvapo. Toks aliejus dar vadinamas Lampante (lempinis) ir, papildomai neapdirbtas, maistui netinkamas. Jis gali būti kaitinamas, filtruojamas, apdirbamas chemiškai.
Po rafinavimas gaunamas bekvapis ir bespalvis produktas, kurio rūgštingumas iki 0,3 proc., jis dažnai naudojamas gaminant kitus produktus (pavyzdžiui, konservuojant sardines ar rūkytas austres). Šio aliejaus kaloringumas ir sveikatai įtaką turinčios ypatybės išlieka tokios pat, kaip ir kitų alyvuogių aliejų, tik jis neturi jokio kvapo.
• Olive oil, arba Pure olive oil, (maišytas alyvuogių aliejus) – tai rafinuoto ir tyro ar itin tyro aliejų mišinys, dažniausiai maišoma santykiu 85:15. Maišymas mažina kainą ir suteikia šiai rūšiai geriausiems aliejams būdingą kvapą, nors ir ne tokį ryškų. Puikiai tinka kepti.
• Olive pomace oil (alyvuogių išspaudų aliejus) – gaunamas iš likučių, likusių po pirmo alyvuogių spaudimo, rafinuojamas, gali būti naudojami papildomi procesai. Jo rūgštingumas – ne daugiau kaip 1,5 proc. Šis aliejus laikomas tinkamu maistui, bet žemesnės kokybės, todėl tarp vartotojų nėra plačiai paplitęs, daugiau naudojamas komerciniais bei gamybiniais tikslais.
Miscellaneous olive oil (kvapieji) – tai alyvuogių aliejai, kurie gali būti maišomi su įvairiais kitais aliejais ar (ir) pridedami įvairių kvapių priedų (citrusų, česnakų, žolelių, pipirų...) ir kita pagal pirkėjo norą bei reikalavimus. Jie gali vadintis Lite, Mild, Light, Mild in Taste, Light Extra ir yra priskiriami žemiausios kokybės alyvuogių aliejams.
Jei ant buteliuko radote užrašą, kad aliejus išpilstytas (bottled arba packed) X šalyje, reiškia, kad tiekėjas supirko iš įvairių gamintojų aliejus, juos sumaišė ir tada išpilstė.

Parašytas: 25 Spa 2007, 20:04
Ramunė
Kiek šalių, tiek aliejų

Alyvmedžiai auga švelnių žiemų ir karštų vasarų klimato regionuose, todėl pagrindinės alyvuogių aliejaus tiekėjos yra Ispanija, Graikija ir Italija. Šių šalių produkcija sudaro tris ketvirtadalius pasaulio rinkos. Kitos Viduržemio jūros regiono šalys (Turkija, Tunisas, Portugalija, Marokas ir Prancūzija) ir tokie kraštai kaip Čilė, Argentina, Naujoji Zelandija, Australija ir JAV gamina palyginti nedaug šio aliejaus ir dalijasi likusią rinkos dalį.
Alyvuogių aliejus, pagamintas skirtingose regionuose, skiriasi savo ypatybėmis. Jas lemia alyvmedžių rūšis, derliaus nuėmimo laikas ir metodas, klimato skirtumai, spaudimo būdai. Visa tai sukuria kiekvienos šalies alyvuogių aliejų savitumą.
Ispaniškas alyvuogių aliejus – geltonai auksinis, kvapus (primena vaisių ir migdolų skonį).

Itališkas – sodriai žalias, gana aitrus, su žolelių aromatu.

Graikiškas – žalsvas, stiprus ir kvapus.

Prancūzijos – blyškus, saldus, vidutiniško stiprumo arba lengvas.

Portugalijos – auksinis, stiprus, visiškai subrendęs.

Kalifornijos – vidutinio ar lengvo stiprumo, vaisių kvapo.

Parašytas: 25 Spa 2007, 20:05
Ramunė

Karališkas skonis


Lietuvos parduotuvėse daugiausia siūlomas ispaniškas ir prancūziškas alyvuogių aliejus. Galima rasti įvairių – ir itin tyro, ir tyro, ir kvapiųjų (su bazilikais, aitriosiomis paprikomis, rozmarinais, citrinomis) – šio aliejaus rūšių. Tai gana brangus produktas, tačiau reikia įvertinti ir papildomą jo naudą: ypatingas sveikatą stiprinančias ypatybes, pikantišką skonį, puikų kvapą. Juk į itin kokybišką itin tyrą alyvuogių aliejų pamirkytas baltos duonos kąsnis lengvai gali tapti karališka puota.

Kiekvienas iš mūsų tikisi rojaus gėrybių, tad kodėl nepasidžiaugus jomis jau čia, nuodėmingoje Žemėje, ir jau šiandien?

Parašytas: 25 Spa 2007, 22:13
duziki
:hypno: nu ir pasistengei :luks:

Parašytas: 25 Spa 2007, 22:13
Tutsi
na va,nesirodo,nesirodo,bet jau kai pasirodo....tik spek skaityti :hypno:

Parašytas: 25 Spa 2007, 22:18
duziki
tikrai :laugh:

Parašytas: 09 Gru 2007, 10:51
Ramunė
Himnas alyvmedžiui

Apie alyvuogių maistines, kosmetines ir net gydomąsias savybes žinoma nuo pačių seniausių laikų. Manoma, tai viena pirmųjų žmogaus augintų kultūrų, be to, žinoma, kad jau prieš 7000 metų Mesopotamijoje jų vaisiai ir aliejus vartoti ne tik maistui.
Patys alyvmedžiai taip pat gali augti ir būti derlingi kelis tūkstančius metų. Kai kurie šių dienų milijonieriai savo prabangą demonstruoja pirkdami pačius seniausius alyvmedžius ir persodindami juos į savo valdas. Vieno medelio kaina - nuo 20 tūkst. eurų.
Iš senovės
Jau Homeras savo raštuose alyvuogių aliejų vadino skystuoju auksu, egiptiečiai jį naudojo balzamuodami faraonus, o senovės graikai ir romėnai degindavo aukodami dievams ir pasišviesdami aliejinėmis lempomis.
Be alyvuogių aliejaus neapsieidavo ir ano meto gydytojai bei savo odą puoselėjančios gražuolės. Senovės olimpiečiai po varžybų juo trindavo kūną, kad lengviau nusivalytų pridžiūvęs prakaitas ir purvas (atletai varžydavosi nuogi).
Tai, ką senųjų civilizacijų žmonės žinojo apie alyvuoges ir jų aliejų iš patirties, šiandienos mokslas tik patvirtina ir suteikia toms žinioms modernių mokslinių sąvokų.
Nuo šaknų iki vaisių
Galima vardyti aibę teigiamų dalykų apie kiekvieną alyvuogių aliejuje aptiktą biologiškai aktyvią medžiagą. Pavyzdžiui, vitaminai A, D, E. Dėl vidinio vitamino E poveikio stiprėja odos nervai ir raumenų ląstelės, dėl išorinio - oda ilgiau išlaiko drėgmę ir greičiau atsinaujina jos ląstelės. Tai reiškia, kad ilgalaikis jo poveikis pristabdo odos senėjimo procesus.
Vitaminas A būtinas ląstelėms augti ir daugintis, mat kai jo trūksta, sausėja oda ir gleivinės, mažėja atsparumas infekcijoms. O kur dar jo nauda regėjimui. Vitaminas D svarbus rachito ir osteoporozės profilaktikai, jis leidžia greičiau pašalinti iš organizmo šviną, kuris kaupiasi iš užterštos aplinkos.
Alyvuogių aliejuje yra ir mononesočiųjų riebalų rūgščių. Jos veikia labai panašiai kaip odos riebalai - padeda odai išlikti švelniai, lygiai, tačiau neužkemša porų. Būtent dėl šios priežasties alyvuogių aliejus ypač tinkamas gaminant įvairius grožio produktus.
Tačiau grožio industrija nesitenkina vien alyvmedžių vaisiais. Galbūt šimtmečiais amžių skaičiuojantys medžiai turi ilgaamžiškumo ir gyvybingumo paslapčių ir savo lapuose, žievėje, šaknyse?..
Geriausiai odos ląsteles apsaugančių medžiagų aptikta alyvmedžių lapuose. Būtent iš jų gaunami laisvuosius radikalus surišantys komponentai naudojami gaminant senėjimą stabdantį kremą ar makiažo pagrindą. Brandžiai odai skirtas produktas, turintis tokį ingredientą, itin greitai suriša laisvuosius radikalus. Veido ar kūno šveitiklis su alyvmedžių lapų ar šaknų komponentais labai tinka jautriai, sausai, pleiskanojančiai odai. Jį naudojant puikiai pašalinamos negyvos odos ląstelės, tačiau beveik nėra jokio alergijos pavojaus (kitaip nei nuo šveitiklių, turinčių vaisių rūgščių) ar mikropažeidimų galimybės (kai yra smulkintų riešutų ar kitų kietų dalelių). Plaukų priežiūros priemonės su alyvuogių aliejumi apsaugo juos nuo sausėjimo, lūžinėjimo ir neskatina riebalavimosi.
Ne viskas auksas...
Tačiau ne kiekvienas produktas, kurio etiketėje puikuojasi viliojantis pažadas, kad jis pagamintas naudojant alyvuogių aliejų, pateisins jūsų lūkesčius. Mat kokybišką, išvardytomis ir dar daugeliu neišvardytų gerųjų savybių pasižymintį alyvuogių aliejų išgauti, o paskui ir tinkamai pritaikyti gana sudėtinga
Norint išspausti litrą kokybiško alyvuogių aliejaus reikia maždaug septynių kilogramų alyvuogių. Kauliukus, aliejų ir vandenį atskirti galima tik mechaniniu būdu. Tačiau tai būtina daryti ne aukštesnėje kaip 27 laipsnių temperatūroje. Jei aliejus įkaista bent laipsniu daugiau, dauguma vertingų medžiagų suyra.

Parašytas: 09 Gru 2007, 10:53
Ramunė
Gurmaniški aliejai
Migdolų aliejus, kaip ir dauguma kitų riešutų aliejų, labai brangus. Tai subtilaus skonio produktas, išsiskiriantis kepintų migdolų aromatu. Šis aliejus dažniausiai naudojamas salotoms, padažams paskaninti, retai – konditerijoje, nes nėra koncentruotas, todėl nesuteikia desertui reikalingo ryškaus migdolų aromato. Migdolų aliejuje nemažai vitaminų A, E ir mononesočiųjų riebalų rūgščių, todėl kartais jis naudojamas kaip maistą pagerinanti medžiaga ar kūno aliejus. Šio produkto retai
Lazdynų riešutų aliejus – rudas, stipraus pakepintų riešutų skonio bei aromato produktas, daugiausia naudojamas konditerijoje, kartais – specialiems padažams, tinka aptepti kepamą žuvį, marinatams. Siekiant išvengti apkartimo, šį produktą geriau laikyti šaldytuve, ir ne ilgiau kaip tris mėnesius. Randamas gurmanams skirtose parduotuvėse.
Žemės riešutų aliejų skoniai skiriasi pagal pagaminimo vietą, pavyzdžiui, Kinijoje spaustas žemės riešutų aliejus labai kvapus, o JAV – lengvo aromato, švelnaus skonio, dažniausiai rafinuotas. Ypač tinkamas kepti, nes nesugeria kitų produktų kvapų. Turi daug nesočiųjų riebalų rūgščių, kurios teigiamai veikia sveikatą. Vis dėlto reikia atsiminti, kad kai kurie žmonės žemės riešutams gali būti alergiški.

Graikinių riešutų aliejus spaudžiamas šaltuoju būdu iš džiovintų graikinių riešutų branduolių ir yra stipraus išskirtinio skonio bei aromato. Tai brangus produktas, randamas beveik tik gurmanų parduotuvėse, populiarus Prancūzijoje. Naudojamas salotoms, maistui paskaninti, maišomas su kitais aliejais. Greitai apkarsta, todėl laikomas šaldytuve, ir tik iki trijų mėnesių.

Avokadų aliejus
– lengvo, bet tikrai ypatingo skonio, puikiai tinkantis salotoms ar kitam maistui pagardinti, gali būti naudojamas kepti. Dažniausiai gaminamas iš pažeistų ar netekusių prekinės išvaizdos avokadų, gali būti rafinuotas. Šis produktas puikus nesočiųjų riebalų rūgščių bei vitamino E šaltinis, tačiau jo rasite tik specializuotose parduotuvėse.

Abrikosų kauliukų aliejus gaunamas iš džiovintų abrikosų kauliukų. Kauliukai traiškomi, iš jų spaudžiamas aliejus, kuris kai kada papildomai apdirbamas, todėl gali būti ženklinamas ir kaip šalto spaudimo, ir kaip rafinuotas. Dėl švelnaus skonio jis tinka salotoms, karštam maistui ruošti (netgi bulvytėms skrudinti), taip pat puikiai tinka naudoti kaip kūno aliejus.

Aitriųjų paprikų
aliejus spaudžiamas iš aitriųjų raudonųjų paprikų ir yra joms būdingo aromato bei aštraus skonio. Galiojimo laikas – šeši mėnesiai, jei laikomas tamsioje vietoje kambario temperatūroje, ir ilgiau, jei laikomas šaldytuve. Šis aitrus aliejus naudojamas tik kaip prieskonis patiekalo skoniui bei aromatui pagerinti ir yra dažna sudedamoji Čilės patiekalų dalis.

Kokosų aliejus
gaunamas iš džiovintos kokosų „mėsos“ ir yra sviesto tirštumo (laikant kambario temperatūroje). Populiarus Indijoje, Pietų Azijoje. Naudojamas gaminant sausainius, saldainius, ledus, plaktų baltymų papuošimus, be pieno gaminamą kavos grietinėlę, taip pat kosmetikos pramonėje (muilų, losjonų, nuo saulės saugančių kremų ir kt. komponentas). Apie 92 proc. kokosų aliejuje esančių riebalų rūgščių – sočiosios, tačiau yra atlikta nemažai tyrimų ir manoma, kad būtent kokosų aliejų sudarančios riebalų rūgštys dalyvauja riebalų apykaitoje ir nedidina „blogojo“ cholesterolio kiekio kraujyje. Šis aliejus įsisavinamas ir paverčiamas energija labai greitai, panašiai kaip ir angliavandeniai, t. y. jis nekaupiamas organizme riebalų pavidalu. Be to, jis malšina alkio pojūtį ir mažina apetitą, todėl gali būti vartojamas norint sulieknėti. Tačiau šie rezultatai – dar diskusijų objektas, mokslininkų kol kas nesusitarta ir galutinės išvados dar nepatvirtintos.

Vynuogių sėklų aliejus
– po vyno gamybos proceso liekantis produktas. Daugiausia gaminamas Prancūzijoje, Šveicarijoje, Italijoje, JAV. Tai neryškaus, subtilaus aromato aliejus, ypač tinkantis salotoms, nes neužgožia kitų sudedamųjų dalių. Dėl silpno skonio, siekiant sutaupyti, maišomas su brangesniais aliejais. Tinkamas kepti, naudojamas gaminant margariną.

Moliūgų aliejus
yra tamsus, nepermatomas, tirštas, jis gaunamas iš kepintų moliūgų sėklų. Dėl stipraus kvapo jį rekomenduojama maišyti su švelnaus skonio aliejais, tinkamas kepti, salotoms, mėsai ir žuviai paskaninti.

Daržinių krokų, arba šafrano, aliejus iš visų augalinių aliejų turi daugiausia nesočiųjų riebalų rūgščių, bet visai neturi vitamino E. Po rafinacijos tinkamas kepti, salotoms gardinti, naudojamas gaminant margariną.

Arbatos aliejus gaminamas iš arbatmedžių sėklų šalto spaudimo būdu. Tai blyškus, geltonai žalsvas aliejus, išsiskiriantis žolelių aromatu ir salstelėjusiu skoniu, turintis nemažai vitamino E, antioksidantų ir tik labai nedaug sočiųjų riebalų rūgščių (net mažiau nei alyvuogių aliejus). Naudojamas Azijos virtuvėje kepti, salotoms, daržovių patiekalams, makaronams paskaninti, maišomas su aromatiniais priedais (žaliosiomis ar paprastomis citrinomis).

Trumų aliejus dažniausiai maišomas su aukščiausios kokybės alyvuogių aliejumi, nes yra labai stipraus skonio bei aromato ir, be abejo, brangus. Tik kelių šio aliejaus lašų reikia norint paskaninti ryžių patiekalus, salotas, padažus, mėsos, žuvies, makaronų patiekalus. Skonio bei aromato intensyvumas sumažėja tik ilgai laikant.

Sėmenų aliejus iš linų sėklų spaudžiamas šaltuoju būdu. Jei naudojami papildomi technologiniai etapai, šis produktas vadinamas linų sėklų aliejumi. Jis vienalytis, sviesto kvapo, puikiai tinka salotoms bei daržovių troškiniams paskaninti. Kadangi šiame aliejuje labai daug omega-3 rūgščių, jis gali būti naudojamas ir kaip funkcinis priedas, gerinantis širdies veiklą, mažinantis įvairių priepuolių riziką.

Aguonų aliejus
puikiai tinka salotoms, keptoms daržovėms skaninti, nes yra lygaus, subtilaus skonio bei aromato. Taip pat gali būti naudojamas kaip prieskonis, ypač keptai duonai pagardinti.

Sezamų sėklų
aliejus labai populiarus Vidurio Rytuose ir Indijoje, gali būti spaudžiamas šaltuoju būdu, kartais prieš spaudimą sėklos pakepinamos, kartais – rafinuojamas. Gana tamsus, intensyvaus skonio ir stipraus aromato produktas, todėl maišomas su kitais aliejais arba naudojamas mažais kiekiais. Tinka salotoms, kepti, maistui paskaninti.

Kviečių gema
lų aliejus gaunamas iš kviečių branduolių, jame daug vitamino E, todėl gali būti naudojamas kaip funkcinis priedas. Dėl ypatingo skonio puikiai tinka prie salotų ir ką tik išvirtų makaronų.

Garstyčių aliejus
spaudžiamas įvairiuose pasaulio regionuose, gaunant labai skirtingus skonius. Paprastai tai labai kvapus, bet aštrus produktas, todėl tinka maistui paskaninti. Pakaitinus prarandamas būdingas garstyčių skonis, aliejus sušvelnėja, pakinta. Itin mėgstamas Indijos ar Vidurio Rytų virtuvėse, naudojamas gaminant salotas, kepant, marinuojant žuvį ir mėsą. Gali būti laikomas iki pusės metų.

Parašytas: 09 Gru 2007, 10:55
Ramunė
Kaip išspaustas – tiek ir vertas


Specialistai teigia, jog aliejaus kokybę lemia jo gavimo būdas, rafinavimo technologija, cheminė sudėtis bei išsaugotos natūralios fiziologiškai aktyvios medžiagos.
Aliejus iš augalų sėklų ar vaisių išgaunamas šalto ar karšto spaudimo bei ekstrakcijos būdu. Šaltuoju būdu spausti aliejai dažniausiai nerafinuojami – nevalomi, tad juose lieka daugiausia organizmui vertingų medžiagų. Žaliavoms, naudojamoms tokiam aliejui spausti, keliami aukščiausi reikalavimai. Šalto spaudimo aliejus yra pats šviežiausias, tad ir jo galiojimo laikas trumpiausias.
Tokie aliejai pasižymi ryškiomis skonio savybėmis ir aromatu, tad visai nenuostabu, kad ir jų kaina yra didesnė. Šalto spaudimo būdu gaminami alyvuogių, saulėgrąžų, riešutų aliejai. Šis būdas taikomas ir iš kitų žaliavų gaminamiems aliejams, tačiau, pavyzdžiui, rapsų, sojos, medvilnės aliejai turi būti rafinuojami, nes nevalyti jie pasižymi specifiniu, ne itin maloniu skoniu, juose lieka kai kurių nepageidautinų priemaišų.
Į rinką aliejai dažnai patiekiami visiškai išvalyti. Perėję sudėtingas procedūras jie tampa skaidrūs, be nuosėdų, bekvapiai ir beskoniai. Nors neerzina nosies nei gomurio, bet anot vienos pirkėjos, yra „belyčiai” ir, žinoma, gerokai menkesnės biologinės vertės.
Naudojant ekstrakcijos būdą aliejus išgaunamas cheminių tirpiklių – heksano arba benzino – pagalba. Žinoma, tirpiklių pavadinimai skamba bauginamai, tačiau gamybininkai ramina, jesą abejoti nėra ko – chemikalai sudėtingo technologinio proceso metu į aliejų nepatenka, jų naudojimas atitinka ES direktyvas.
Ekstrakcija – pats ekonomiškiausias gamybos variantas, taigi ir aliejaus kaina mažesnė. Be to, tokio aliejaus ilgesnis galiojimo, o tuo pačiu ir vartojimo laikas. Beje, didžioji dalis Europoje gaminamų aliejų kaip tik ir gaunami pastaruoju būdu. Manoma, jog ir Lietuvoje daugiausia prekiaujama būtent ekstrahuotu aliejumi. Beje, šis produktas gali būti gaminamas ir iš išspaudų – mat jose dar lieka nemažas aliejaus kiekis.
Naudojant tirpiklius iš išspaudų papildomai gautas aliejus maišomas su aukštesnės rūšies aliejais ir tiekiamas vartotojui. Žinoma, šis produktas – toli gražu ne aukščiausios kategorijos. Lietuvoje prekiaujama aliejumi, pagamintu iš alyvuogių išspaudų – tai nurodoma ir gaminio etiketėse. Šio aliejaus kokybės rodikliai atitinka visus privalomuosius jam keliamus kokybės reikalavimus.

Parašytas: 09 Gru 2007, 10:56
Ramunė
Sėmenų aliejus - ir maistas, ir vaistas /size]]

Nuo seno mūsų krašte žinomas ir vertinamas sėmenų aliejus. Tai tradicinis lietuvių produktas, kuris šaltą žiemą sušildydavo ir kraują, ir sielą. Aliejaus žmonės pildavo į košes, norėdami jas paskaninti, į raugintų kopūstų, sūdytų grybų, virtų bulvių, pupelių ir žirnių, morkų ir burokėlių salotas, kad organizmas geriau absorbuotų riebaluose tirpius vitaminus.
Šis aliejus gaminamas iš natūraliai išaugintų linų sėklų. Visame pasaulyje jis vertinamas kaip maisto papildas ir kaip profilaktikos priemonė nuo įvairių ligų ar negalavimų. Vartojamas kasdien su maistu ar atskirai sėmenų aliejus leidžia greičiau raumenims atsigauti po mankštos, teikia organizmui daug energijos, didina ištvermingumą, greitina sveikimo procesą, gerina nutukusių žmonių savijautą, kai jie meta svorį, stimuliuoja riebalų deginimo bei metabolizmo procesus.Šaltai spaustas sėmenų aliejus - vienas svarbiausių riebalų rūgščių Omega-3 šaltinis. Tokiomis nepakeičiamomis savybėmis nepasižymi nė vienas aliejus. Labai svarbi jo sudedamoji dalis yra ir fitoestrogenai - veikliosios skaidulinės medžiagos, saugančios organizmą nuo virusų, bakterijų, grybelių ir vėžio. Dėl to sėmenų aliejus gali būti naudingas stabilizuojant moters organizme hormonų pusiausvyrą ir kaip profilaktikos priemonė nuo krūties vėžio. Labai daug skaidulinių medžiagų turintis aliejus stimuliuoja virškinamojo trakto veiklą. Be to, jis gydo tuberkuliozę, chronišką kolitą, artritą, radikulitą, odos įtrūkimus, pleiskanojimą.Sėmenų aliejus, kuriame gausu biologiškai aktyvių polisterolių, mažinančių cholesterolio kiekį, yra efektyvus gydant prostatą ir storosios žarnos vėžį, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje. Visi jame esantys komponentai naudingi sveikatai: mažina riziką susirgti širdies ligomis, saugo nuo aukšto kraujospūdžio, slopina sąnarių, odos ir inkstų uždegimo procesus ir t. t.

Kodėl aliejų būtina vartoti?
Gyvybiškai svarbios, nepakeičiamos polinesočiosios riebalų rūgštys (Omega-3 ir Omega-6) organizme nesintetinamos, todėl jų būtina gauti su maistu. Pavyzdžiui, trūkstant šių rūgščių lėčiau augama, mažėja atsparumas infekcinėms ligoms, džiūsta oda, sutrinka cholesterolio apykaita. JAV mokslininkai tikina, kad žmogus jų su maistu per parą turi gauti 1-2 gramus, o Anglijoje - net 5 gramus. Su riebalais ir aliejumi į organizmą patenka ir geriausiai yra absorbuojami riebaluose tirpstantys natūralūs vitaminai A, E, K, F ir D, kurių perteklius, priešingai nei sintetinių, nesikaupia organizme. Šaltai spaustas sėmenų aliejus priskiriamas sveikos mitybos produktų kategorijai. Tai ir maistas, ir vaistas, kuriame išsaugotos visos gamtos dovanotos medžiagos. Jis priskiriamas prie delikatesinio aliejaus, o farmacijoje naudojamas kaip medikamentų bazinė sudėtinė dalis, kaip naudingas maisto priedas, palaikantis normalų žmogaus organizmo funkcionavimą.Gydymo tikslams sėmenų aliejus vartojamas nuo senovės graikų ir Romos laikų. Gydytojas dr. Jonas Adomavičius savo knygoje „Kvieslys sveikaton" rašė, kad lietuvių apdainuotų mėlynžiedžių linų sėmenų aliejus - skystas Lietuvos auksas - geriausias žmogaus mitybos sveikatos šaltinis.Šiuo metu kai kurios Lietuvos vaistinės prekiauja modifikuotu sėmenų aliejumi. Kyla klausimas, kas bus, jei tokį produktą vartosime dvidešimt metų ar dar ilgiau? Kodėl iš svetur įvežami genetiškai modifikuoti produktai, kai jau gaminamas tradicinis lietuviškas puikios kokybės sėmenų aliejus?
Vaistinėse siūloma ir smulkintų linų sėklų - tradicinės parduodamos tik nemaltos! Sėmenų aliejus, palyginti su kitais dažniausiai vartojamais polinesočiaisiais aliejais turi:

daugiausia riebalų rūgšties Omega-3 (58 proc.) - 2 kartus daugiau nei žuvų taukai;
pakankama kiekį skaidulinių biologiškai veiklių medžiagų - fitoestrogenų;
gana daug riebaluose tirpių vitaminų, steroliu ir fermentų;
natūralių antioksidantų.

Mitybos specialistai rekomenduoja per parą suvartoti 1-3 valgomuosius šaukštus sėmenų aliejaus.

Parašytas: 09 Gru 2007, 16:59
Jacinta
informacija tai :luks:

Parašytas: 09 Gru 2007, 20:24
duziki
:hypno:

Parašytas: 06 Bal 2008, 10:06
Ramunė
Šiuo metu parduotuvėse galima rasti labai daug rūšių aliejaus. Net raibsta akys: saulėgrąžų, rapsų, sojų, kukurūzų, vynuogių kauliukų, įvairių riešutų, sezamų, įvairiausių alyvuogių aliejaus rūšių. O apie dar daugiau aliejaus rūšių eilinis pilietis gali sužinoti tik iš literatūros arba interneto platybių, aišku, jei jis nekeliauja po svečias šalis gurmaniškų pramogų beieškodamas: koks nors trumų arba avokadų, aitriųjų paprikų arba aguonų aliejus prieinamas tik specializuotose parduotuvėse, kurių Lietuvoje dar nėra.
Viduržemio jūros regiono kulinarijos populiarumas sparčiai plinta, o kartu didėja ir būdingiausių produktų populiarumas, jų ne tik galima įsigyti mūsų parduotuvėse, bet dažnas kulinarijos mėgėjas ir iš užsienio kelionių parsigabena. Nestokoja dėmesio ir toks ypatingas produktas, kaip alyvuogių aliejus.
Žinovai teigia, kad geriausias alyvuogių aliejus ne tas, kurį galima nusipirkti parduotuvėje, bet tas, kurį galima įsigyti ten, kur jį gamina, ypač mažose plantacijose. O turėdamos po langu kelis alyvmedžius Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Graikijoje ar Kretoje aliejų spaudžia net namų šeimininkės
Žmonių natūra tokia, kad dažniausiai noras būti „ant bangos“ lemia, kas atsiras spintose ir spintelėse. Taip ir alyvuogių aliejus: gal mada lemia, o gal sveiko gyvenimo būdo troškimas, bet alyvuogių aliejaus neturėjimas virtuvėje dažnai yra prilyginamas kone didžiausiai kulinarinei „nuodėmei“. Nors kiek save gerbiančio kulinarijos žinovo nesugluminsi terminais „EVOO“ (extra virgin olive oil) arba „olive-pomace oil“ ir jis pasakys, kad pirmasis – tai tikras stebuklas, turintis geriausias šio produkto savybes, o kitą tai ir alyvuogių aliejumi labai sunkiai galima pavadinti, nors jis gana plačiai vartojamas.
Sakoma, kad kuo žalesnė spalva, tuo geresnis aliejus. Tai vienas iš mitų. Jį sugriauna degustacijos eiga. Alyvuogių aliejus degustacijai patiekiamas specialiose šviesiai mėlynos spalvos stiklinėse. Gal todėl, kad degustatoriai per daug jo neišragautų? (Nes psichologų įrodyta, kad mėlynų atspalvių indai mažina apetitą). Tikrai ne. Tai daroma tam, kad aliejaus kokybė būtų vertinama, neatsižvelgiant į spalvą, o tik pagal skonio savybes, nes mėlyname fone atskirti, kuris aliejus geltonesnis ar žalesnis ir realiai įvertinti spalvą neįmanoma.
Specialistai siūlo vadovautis tokiais aliejaus pasirinkimo principais:
- kuo mažesnis rūgštingumas: mažiau nei 0,5 – 0,8 proc. (toks yra EVOO)
- skirtingai nei vynas, labiausiai vertinamas jaunas aliejus, spaudžiamas vos nuėmus derlių
- pirmas ir šaltasis spaudimas
- aliejaus skonyje turi būti ir saldumo, ir kartumo, ir pikantiškumo
- ekologiškumas