Priestalo.lt

Tikriausiai pravers informacija, kaip paruošti jūros gėrybes. Kaip bevartysim - tai vis tiek mėsytė

Austrės

Vienos iš vertingiausių dvigeldžių moliuskų. Jos yra parduodamos gyvos. Geldelės atidaromos trumpu peiliu plonais ašmenimis. Paprastai austrės atveriamos svečiui matant. Atidarius geldeles, perpjaunamas geldelę uždarantis raumuo, nuimama viršutinė geldelė, o kitoje ( gilioje) geldelėje austrė yra pateikiama. Austrės apšlakstomos citrinos sultimis ir dedamos į indą su ledo gabaliukais. Valgomos su duona, sviestu, jas galima kepti keptuvėje, taip pat virš atviros ugnies. Rekomenduojamas sausas baltasis vynas

Rekomenduojamas sausas baltasis vynas

Arba sampanas Vlagiau as tas austres, ir su tikru sampanu. Ka as zinau, nieko ypatingo. Na, man siaip moliuskai ne labai, tai gal del to

nu nezinau,sraiges tai visai nieko,o tu slykstukiu dar neragavau

Midijų mėsa skani, švelnaus skonio, panaši į kietai virto kiaušinio baltymą, tik tamsiai pilkos ar gelsvos spalvos. Mėsoje gausu B grupės vitaminų, makroelementų ir mikroelementų. Ypač daug kobalto,, beveik 10 kartų daugiau nei galvijų, kiaulių ar vištų kepenyse. Midijų mėsą rekomenduojama valgyti sergantiems ateroskleroze.

Vėžiagyviams priskiraimi vėžiai, krabai, krevetės, omarai ir langustai. Itin vertingi jų mėsos baltymai. Juose, palyginus su žuvų baltymais, yra daugiau amino rūgščių ir daugiamolekulinių baltymų. Lietuvoje labiausiai paplitę upių ir ežerų vėžiai. Jų mėsa balta, švelnaus skonio, gardžiausia pavasarį arba rudenį. Labiausiiai vertinami stambesni vėžiai. Valgoma žnyplių ir kaklelio mėsa.
Vėžiagyviai parduodami gyvi, atšaldyti ir užšaldyti. Pačių paruoštų vėžiagyvių skonis yra žymiai geresnis, nei konservuotų arba užšaldytų. Be to šviežūs ir maistingesni.
Prie šiltū kraštų vėžiagyvių patiekalų tinka tarkuotas pasūdytas sviestas, galima juos pagardinti grietinėle.
Prie šaltų - tinka duona su sviestu, majonezas arba grietinėlė ir vaisiai.

Langustai - stambūs vėžiagyviai, giminiški vėžiams ir krabams. Gyvo langusto kiautas būna nuo melsvos iki raudonai rudos spalvos, o išvirto paraudonuoja. Virta mėsa yra postandė, balta, apysaldė ir sultinga.

Omarai išvaizda primena upių vėžius, tik gerokai stambesni ir mėsingesni. Valgoma kaklelio ir žnyplių mėsa.

Krevečių mėsa - balta, puikaus skonio. Valgoma uodegėlių mėsa. Joje daug vertingų baltymų ir mineralų. Ypač daug jodo, beveik100 kartų daugiau nei jautienoje.

Šviežių krevečių ruošimas : vienu ypu nusukti galvą. Viena ranka laikant už uodegos galo, kitos nykštį pakišti po lukštais, atkabinti ir ištraukti mėsą

Moliuskus paprasčiausia yra 5 min. virti sultinyje su vynu, žalumynų rinkiniu, svogūnais ir lauro lapais. Taip pat skanu kepti su česnakiniu žalumynų padažu, pavolioti džiūvėseliuose.

be komentaru

Krevetes, tai labai skanus dalykelis. Man ypac patinka saldytos apvirtos, jos tada buna tokios sultingos. O jei dar pakepinti krevetes su petrazoliu lapukais ir csneliu... Niam niam niam!!!!

krevetes ir man labai skanu

Vežių sriuba

gyvi vežiai - 20-30 vnt
geras pluoštas švežių krapų
1 didelis svogūnas
stambios druskos - 2-3 žiupsneliai
ryžiai - 200gr
sviesto - 1 val. š.
0,5 val.š. miltų
riebios gretinėlės 50ml

Įleisti vežius į verdantį vandenį, įberti druskos, didelį nuvalytą svogūną, krapus, kelis žirnelius pipirų. Viską užvirinti ir pavirti dar apie 15 min. Išvirti ryžius.
Išvirtus vežius sulaužyt pusiau, ištraukti mėsytę iš uodegos. Nugarytės kartu su klešnėm susmulkinti mikseryje. Gautą masę įdėti į puodą. Įdėti sviesto ir miltų, užkasti, biški pakaitinti, įpilti sultinio kuriame virė vežiai, užkaisti. Visą šitą masę pertrinti per sietelį. Į gautą sultinį įdėti vėžių mėsą, ryžius ir taip pat grietinėlės.

Vėžiukai man prie alus labai skanu. Bet virti neapsiimčiau nė už kąąąąąąąąąąąąą

[quote="Lilina"]Vežių sriuba

is kur toki kieki vežiu paimti,o parduotuveje kiek kainuoja

Taigi upese ir ezeruose gyvena. tik mesytes nelabai sviezios ( su kvapeliu) reikia ir visi tavo

nu neeeeeeeee,cia ne man

prekybos centre 1 gyvas vezys - 1-1,5 Lt

Lilina rašė:prekybos centre 1 gyvas vezys - 1-1,5 Lt

na tai jei ju reikia 30,tai paziurek kiek kainuos Jau geriau mesos pirkti,nors seima soti bus,o kiek ten is vezio mesos

Nu čia novaruskiu sriuba Galima dėti prie rūsų virtuvės Gal ir pakartosiu ten tą recetuką

na nebent

KAIP VALGYTI OMARĄ?

Tai mėlynieji, Europietiško tipo omarai, kurių kiautas labai kietas, o mėsa ypač skani. Septynerių metų omaras būna vidutiniškai 30 cm. ilgio, sveria apie 900g.. Sužvejoti omarai kurį laiką palaikomi specialiame narve, jūros vandenyje, kad gyvūnams praeitų patirtas stresas, nes nuo to gali nukentėti ypatingas mėsos skonis. Išvirus omarą, melsvai juoda spalva tampa ryškiai raudona, todėl jie kartais vadinami “jūrų kardinolais”.
Skaniausia omaro, kaip ir kitų vėžiagyvių, dalis slypi po kietu kiautu – žnyplėse, kojose, uodegoje.

• Gaminant namie, reikalingas specialus peilis, perskelti omarą išilgai.
• Restoranuos omarai patiekiami įvairiai, kartais jau išgliaudyti.
• Omarui išgliaudyti naudojamos specialios replės ir smulki šakutė.
• Kaire ranka sutraiškomas omaro kiautas, žnyplės ir uodega, dešine specialia šakute iš jų išgliaudoma skani, balta mėsa. Smarkiai nenusižengsite etiketui, jei vietoj šakutės naudositės rankomis.
• Prie omaro pateikiamas vanduo su citrina, skirtas skalauti rankoms.

Patiekiant omarą labai svarbus padažas, paprastai gaminamas iš pomidorų, česnako, ir brendžio.
Siūlome omaro su Calvados’o brendžiu receptą.
Omaras su Calvadosu:
4 maži omarai (400g.) arba 2 dideli (600-800g.)
100 g. sviesto
drusko, šviežiai maltų pipirų, žiubsnelis cukraus
100g. Calvados brendžio

Įkaitinti orkaitę, specialiu peliu perskelti omarą pusiau, išvalyti vidurius, puseles aptepti 50g. sviesto, druska, pipirais, ir sudėti į troškintuvą. Virti 10-15 min. pašlakstant sultimis. Atsargiai užpilti Calvadosu, (neturėtų būti Calvadoso kontakto su omaro mėsa).Sudėti likusį sviestą, suberti cukrų ir tušinti karštoje orkaitėje dar 8 min.. Patiekti karšt

Mokėkite pasirinkti ikrus

Didžiausią vertę pasaulinėje rinkoje turi grūdėtieji didžiojo eršketo (Beluga) ikrai. Jie rinkoje sudaro tik 5 proc. visų ikrų. Šie ikrai stambūs, pilki, o labiausiai vertinami yra pilkai žydri. Pasižymi skonio grynumu. Jų stikliniai indeliai uždaromi mėlynos spalvos dangteliais. Didžiuosiuose užsienio restoranuose šių ikrų kaina gali viršyti 3000 JAV dolerių. Perkant indelius parduotuvėse, reikėtų atkreipti dėmesį į žirnelių spalvą ir dydį: jie turėtų būti šviesiai pilki ir stambūs. Antroje vietoje pagal vertę yra eršketo ikrai (Osiotr), gelsvai rudos arba žalsvos spalvos. Jie kainuoja maždaug 40 proc. pigiau negu didžiojo eršketo ikrai, bet vertinami žinovų už tik jiems būdingą dumblo ir žolės prieskonį. Eršketo ikrai uždaromi geltonais dangteliais.
Tinkliažuvės ikrai (Sevriuga) yra smulkesni, pilki arba tamsiai pilki. Jie skonio grynumu beveik nenusileidžia didžiojo eršketo ikrams.
Yra dar viena , nepaprastai reta rūšis – Golden caviar (Auksiniai ikrai). Tai – gamtos kazusas, genetinio nukrypimo pasekmė, nes priklauso didžiajam eršketui albinosui. Ikrų spalva – nuostabi: gintarinė su aukso tonais. Kaina – pasakiška. Ženevos „Caviar House“ ekspertai mano, kad ši reta rūšis niekada nepatenka į rinką.
Svarbiausias eršketinių žuvų ikrų tiekėjas pasaulinei rinkai yra Iranas. Lietuvos rinkoje tokių aukštos kokybės ikrų nėra, tik žemesnės kokybės.
Raudonieji lašišinių žuvų ikrai vartotojams prieinamesni. Jie nėra taip griežtai skirstomi pagal kilmę kaip juodieji. Populiariausi yra kuprės ikrai. Jie – vidutinio dydžio, oranžinės spalvos. Ketos ikrai didesni ir tamsesni. Tačiau ne žuvies rūšis lemia ikrų kokybę, o jos sugavimo vieta ir technologija. Jūroje sužvejotų žuvų, dar nepatyrusių neršto, ikrai yra smulkesni, švelnesni, burnoje tiesiog tirpsta, o upėje – kietesni, sausesni. Laiko tarpas nuo sugavimo iki perdirbimo neturi viršyti keturių valandų. Gamybos procesas turi vykti sterilioje aplinkoje. Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, kur dabar stokojama elektros energijos ir karšto vandens, gaminti kokybišką produkciją gali labai nedaug įmonių. Kaip ir vynininkystėje, gamintojo vardas šiandien yra svarbiausias kriterijus renkantis raudonuosius ikrus. Dažnai ginčijamasi, kur daro pačius geriausius raudonuosius ikrus – Sachaline ar Kamčatkoje. Kadangi ikrų gamyboje labai svarbu technologija ir gamybos sąlygos, ekspertų nuomone, Rusijoje iš daugiau kaip 2700 gamintojų šituo pasigirti gali tik vos 5-7įmonės. Geriausiais ekspertai laiko firmos „Tunaiča“ lašišinių žuvų ikrus.
Be geros žaliavos nebus ir gero produkto. Gerą žaliavą naudoja tik tos įmonės, kurios turi savo laivyną. Didžioji dalis raudonųjų ikrų yra iš žuvų, sugautų ežeruose. Jie peraugę, stambesni, kietesni. Užtat pigesni.
Nereikėtų vaikytis pigumo. Pigi prekė negali pasižymėti gera kokybe. Geriau sumokėti šiek tiek brangiau ir pajusti tikrą gerų ikrų skonį.

vakar brangiausias parvilko ikru,indelyje vienas saukstas,o kaina,kaip kibiro Tai pasidejau ir ziuriu,gaila valgyti

Mani nuo žiūrėjimo kibiru taps

o gal

Viltis durniu motina

aciu guci,kad pakelei preigose

tipo sarmata truputi