Puslapis 23

Parašytas: 25 Sau 2007, 14:52
Lilina
:bis:

Parašytas: 25 Sau 2007, 14:52
janrri
Kitą kartą pabandyk su varškės įdaru arba smulkiai pjaustytais obuoliais su cukrum ir cinamonu. Aš išbandžius, labai skanu.
Dar teko ragauti su troškintais kopūstais. Skanu.

Parašytas: 25 Sau 2007, 15:03
Lilina
butinai išbandysiu, padarysiu tokias bulkutės :wink:

Parašytas: 25 Sau 2007, 17:23
daida
Sveikinu iškepus mielą krokodiliuką :hubba:
Ir jis taip simpatiškai merkia vieną akį :luks:

Parašytas: 26 Sau 2007, 21:55
zita
taip ir prašosi suvalgomas

Parašytas: 18 Vas 2007, 18:43
Tutsi
turbut ir man reikia kepti toki pamusta akimi,nes man tai tesla visada gerai gaunasi,nes as jos rankomis negaminu :D turiu tokia "stebuklinga kepeja",kuri duona kepa,tai graziai paprasius,ji ir tesla uzminko.Tik,kad jos procesas trunka 1.5 val. :laugh:

Parašytas: 19 Vas 2007, 11:55
Ramunė
tutsi rašė:turbut ir man reikia kepti toki pamusta akimi,nes man tai tesla visada gerai gaunasi,nes as jos rankomis negaminu :D turiu tokia "stebuklinga kepeja",kuri duona kepa,tai graziai paprasius,ji ir tesla uzminko.Tik,kad jos procesas trunka 1.5 val. :laugh:
Duonos skanumėlis :hubba:

Parašytas: 19 Vas 2007, 12:24
Tutsi
duonos jau nebekepu,visi atsivalge :hypno: Naudoju tik teslu minkimui :luks:

Parašytas: 26 Vas 2007, 13:32
janrri
Čia mano kro-kro-krokodilas :lol:

Parašytas: 26 Vas 2007, 14:38
Lilina
čia ne krokodilas, čia krokodiliukas, dar mažiukas :D labai simpatiškas :luks: Gal netgi driežiukas ;)

Parašytas: 26 Vas 2007, 15:16
Tutsi
ne toks jis maziukas,matai,kad per visa skardele vos telpa perlenktas :laugh: :laugh: :laugh:

Parašytas: 26 Vas 2007, 15:33
janrri
Jis didelis, tik kaip sumažini nuotrauką gaunasi krokodiliukas-pirdukas. :laugh: :laugh: :laugh:

Parašytas: 26 Vas 2007, 16:36
Ramunė
Fantastiškas :P Negaila bus pjaustyti :cry:

Parašytas: 26 Vas 2007, 16:37
Tutsi
as taip ir supratau,nes galvoju,kad skardeles beveik standartines o cia jis butent joje taip ilsisi :laugh:

Parašytas: 26 Vas 2007, 16:43
janrri
Ramunė rašė:Fantastiškas :P Negaila bus pjaustyti :cry:
Visai negaila, aš jau jų nevieną pripjoviau. :laugh: :laugh: :laugh:

Parašytas: 26 Vas 2007, 17:28
daida
Labai gražiai krokodilas krepšyje atrodo :P
Aš visuomet tik lėkštėje patiekdavau, ačiū už nuostabią mintį :aciu1:

Parašytas: 26 Vas 2007, 17:37
janrri
daida rašė:Labai gražiai krokodilas krepšyje atrodo :P
Aš visuomet tik lėkštėje patiekdavau, ačiū už nuostabią mintį :aciu1:
Dėjau į krepšelį, nes nešiausi į svečius :lol:

Parašytas: 26 Vas 2007, 17:39
daida
janrri rašė: Dėjau į krepšelį, nes nešiausi į svečius :lol:
Na, bet vistiek tu įdomiai sugalvojai, nes aš tai greičiausiai būčiau ieškojusi dėžės ir dėčiau į dėžę :roll:

Parašytas: 17 Bal 2007, 16:27
tavi
Įkišiu ir savo trigrašį. Naudoju tik sausas mieles. Iškepe kepiniai neturi paskui mielių kvapo. Pieną šildau, bet nesmarkiai. Šaldytuve kelta tešla ištikro gaunasi labai gerai ir bandelės ilgai nesenta.Galima padaryti vakare, o kepti kitą dieną.

Parašytas: 17 Bal 2007, 16:35
Tutsi
dristu priestarauti,ne tik sausomis mielemis galima uzminkyti gera tesla Paveikslėlis

Parašytas: 17 Bal 2007, 16:43
tavi
Taigi neteigiu, kad tik su sausom gerą tešlą galima užminkyti. Tik man asmeniškai nepatinka kepiniuose mielių skonis kai su šviežiom. :oops:

Parašytas: 17 Bal 2007, 16:52
Tutsi
gal per daug ju dedi,jei jauciasi :roll:

Parašytas: 17 Bal 2007, 17:15
Ramunė
Pradėsiu nuo to, kad didelės patirties kepiniuose neturiuPaveikslėlis , bet esu kepusi su paprastom mielėm. Tikrai nesijaučia jokio mielių skonio. Lygiai tas pats, kaip ir su sausom. Tik man paprastos - patikimesnės Paveikslėlis

Parašytas: 17 Bal 2007, 17:16
Tutsi
butent...Man irgi :wink:

Parašytas: 17 Bal 2007, 20:37
tavi
Nežinau jau 20 metų mažiausiai kepu ir su sausom man skaniau, bet čia man. Neperšu savo nuomonės tik parašiau kas man skaniau.

Parašytas: 17 Bal 2007, 21:27
Svečias
bandžiau ir aš mielinę tešlą gaminti, bet gavosi nekaip. Niekaip nenutaikau tinkamos temperatūros. Recepte buvo nurodyta kepti 200 laipsnių karščio orkaitėje, taip ir dariau, kol po 10 min. nepradėjo svilti. Gal kas galit patarti, ką ne taip darau? Gal orkaitė per karšta? :?:

Parašytas: 17 Bal 2007, 22:05
tavi
Nuo orkaitės priklauso. Aš kepu maždaug 180 - 190 laipsnių temperatūroje ir skardą statau ne per vidurį, o kiek žemiau. Jei kepinys svyla, pridenk folga.

Parašytas: 18 Bal 2007, 08:11
Tutsi
Anonymous rašė:bandžiau ir aš mielinę tešlą gaminti, bet gavosi nekaip. Niekaip nenutaikau tinkamos temperatūros. Recepte buvo nurodyta kepti 200 laipsnių karščio orkaitėje, taip ir dariau, kol po 10 min. nepradėjo svilti. Gal kas galit patarti, ką ne taip darau? Gal orkaitė per karšta? :?:
ziurint is kur pradejo svilti,jei is apacios,tai gal cukraus padauginai,gal su idaru darei,tai gal truko...daug visokiu priezasciu galejo buti :wink: Kol ismoksti,kartais ir suniukus tenka palepinti :laugh: Nieko,ismoksi :wink:

Parašytas: 03 Lie 2007, 15:01
Tutsi
radau labai vertingos informacijos pas virejus,negaliu nepasidalinti su kolektyvu
MIELINĖS TEŠLOS RECEPTAI

I receptas

500 g miltų,
250 g pieno arba vandens,
20 g mielių,
1 kiaušinis,
50 g cukraus,
50 g margarino,
5 g druskos,
citrinos ar apelsino žievelės,
ar vanilino.
Išeiga apie 800 g.


II receptas

500 g miltų,
250 g pieno,
25 g mielių,
2 kiaušinių tryniai,
100 g cukraus,
100 g margarino,
5 g druskos,
citrinos ar apelsino žievelės,
ar vanilino.
Išeiga apie 800 g.


III receptas

500 g miltų,
250 g pieno,
30 g mielių,
4 kiaušinių tryniai,
120 g cukraus,
120 g margarino,
3 g druskos,
60 g razinų,
citrinos ar apelsino žievelės,
ar vanilino.
Išeiga apie 1 kg.


IV receptas

500 g miltų,
250 g pieno,
30 g mielių,
6 kiaušinių tryniai,
150 g cukraus,
125 g margarino,
3 g druskos,
citrinos ar apelsino žievelės,
ar vanilino.
Išeiga apie 1 kg.


Mielinių tešlų pagrindą sudaro miltai, skystis (pienas arba vanduo) ir mielės. Kepinių kokybei pagerinti į tešlą dedama riebalų, kiaušinių, cukraus, razinų ir kitų priedų.
Paprasta mielinė tešla (be pagerinančių priedų) gaminama iš įvairių rūšių kvietinių miltų, o pagerinta tešla — iš aukščiausios ir pirmos rūšies kvietinių miltų, turinčių ne mažiau kaip 35—40% geros kokybės glitimo.
Vandens, maišant tešlą, imama apie 50% miltų svorio. Jei tešla maišoma su pienu, jo pilama truputį daugiau. Skysčio kiekis priklauso nuo miltų kokybės ir nuo pagerinančių priedų kiekio. Geresnių miltų tešla daroma minkštesnė, o blogesnių — kietesnė. Jei iš blogų miltų paruošiama per minkšta tešla, tai suformuoti gaminiai išsklinda, o kepdami sukrinta. Kai į tešlą dedama daug cukraus, tešla taip pat daroma truputį kietesnė.
Maišant tešlą, skystis pašildomas iki 35° C temperatūros. Jame išleidžiamos paruoštos mielės. Į paprastą mielinę tešlą vienam kilogramui miltų mielių dedama 20— 30 g, o į pagerintą — 50 g ir daugiau. Jei į tešlą įdedama per mažai mielių, tai tešla blogai ir ilgai kyla. Pridėjus į tešlą per daug mielių — pyrage jaučiamas mielių skonis.
Pagerinantieji priedai — cukrus, riebalai — pablogina tešlos elastingumą, sulėtina mielių veikimą, todėl jie į tešlą dedami tiktai po to, kai jau tešla būna iškilusi. Dėl šios priežasties mielinė tešla ir gaminama dviem budais: be įmaišalo ir su įmaišalu. Kai kepami paprasti pyragai, tešla iš karto užmaišoma ir užminkoma. O kai kepami pagerinti pyragai, tai pirmiausia užmaišoma skysta tešla — įmaišalas, leidžiama jam pakilti ir tik po to tešla minkoma, sudedant visus pagerinančius priedus.
Druskos mieliniams kepiniams dedama 8—10 g vienam kilogramui miltų. Ji ištirpinama skystyje. Kai tešla ruošiama su įmaišalu, druska sudedama prieš minkymą.
Cukrus ir kiaušiniai į tešlą dedami taip pat prieš minkymą. Jeigu kiaušinių visai nededama arba jų dedama mažai, cukrus ištirpinamas skystyje. Jeigu kiaušinių dedama daugiau, cukrus ištrinamas su kiaušiniais arba su tryniais iki purios masės.
Riebalai įmaišomi į tešlą, baigiant minkyti. Kad riebalai tešloje vienodžiau pasiskirstytų, jie dedami šiek tiek pašildyti (grietinės konsistencijos) ir įminkomi į tešlą, dedant po truputį, kad tešla nesuslūgtų.
Razinos ir cukrinukai į tešlą sudedami baigiant minkyti, kad nesusimaigytų.
Įvairūs prieskoniai į tešlą taip pat sudedami baigiant minkyti, kad išliktų jų aromatas.
Tešla minkoma tol, kol atšoka nuo rankų ir indo sienelių.
Išminkyta tešla kildoma 30° C temperatūroje. Per šiltai kildant, tešla greičiau iškyla, tačiau kepdama ji vėl sukrinta. Kilimo metu tešla paminkoma, kad pasišalintų dalis ang-
lies dioksido ir pagerėtų mielių veikimas. Tešla, paruošta iš prastų miltų, paminkoma vieną kartą, o iš gerų miltų — du kartus. Kai tešlos pasidaro dvigubai daugiau — ji jau iškilusi. Tešla paprastai iškyla per 1—2 valandas. Minkšta tešla greičiau iškyla, kieta tešla — kiek lėčiau. Kildinimo laikas taip pat priklauso nuo tešlos bei miltų kokybės. Pagerinta tešla ilgiau kyla.
Gerai išminkytos ir normaliai iškil-dintos tešlos kepinio riekutė būna elastiška, akutės smulkios ir vienodos.
MIELINĖS TEŠLOS GAMINIMAS
Gaminant paprastą tešlą (be įmaišalo), ji užminkoma, kildoma, formuojama, pakartotinai kildoma ir kepama. Gaminant pagerintą tešlą (su įmaišalu), pirmiausia įmaišomas įmaišalas, jis iškildomas, po to tešla užminkoma, kildoma, formuojama, pakartotinai kildoma ir kepama.
Paprastos mielinės tešlos maišymas. Pirmiausia išsijojami miltai. Po to pašildomas skystis, suberiama druska, cukrus ir maišoma, kad ištirptų. Supilamos paruoštos mielės. Jei dedama kiaušinių, jie taip pat įmušami į skystį. Tada beriami miltai ir minkoma tešla. Baigiant minkyti, sudedami šiek tiek pašildyti riebalai ir prieskoniai. Užminkius tešlą, indo sienelės turi likti švarios. Išminkytos tešlos paviršius sulyginamas, aptepamas riebalais arba užbarstomas miltais, uždengiamas švaria šluoste, ir pastatoma kilti.
Pagerintos mielinės tešlos maišymas. Į dubenį išsijojami miltai. Viduryje padaroma duobutė. Tešlai maišyti skirtas skystis pašildomas, į jį supilamos praskiestos mielės, pamaišoma ir supilama į miltuose padarytą duobutę. Miltų į skystį primaišoma tik tiek, kad viduryje tešla pasidarytų rūgščios grietinės tirš-tumo. Tešla apiberiama šonuose likusiais sausais miltais, uždengiama ir pastatoma kilti, kol ji išsiveržia pro miltus. Per tą laiką ištrinami kiaušiniai su cukrumi, paruošiami riebalai, prieskoniai, skardos. Kai įmaišalas iškyla, į jį sudedami paruošti priedai, tešla vėl minkoma ir kildoma taip pat, kaip paprasta.
Mieline tešlą galima kildinti ir šaltai. Daroma taip: mielės praskiedžiamos piene, užminkoma tešla ir pastatoma kambario temperatūroje 6—10 valandų. Po to tešla formuojama, leidžiama pakilti ir kepama. Tokiu būdu pyragą galima užmaišyti, išeinant į darbą, ir išsikepti, grįžus iš darbo.
Tešlos formavimas. Iš mielinės tešlos gaminamos įvairiai suformuotos paprastos bei įdarytos bandelės, formelėse keptos bandelės-bobelės, spurgos, paprasti pyragai, pagerinti pyragai-plokštainiai, įdaryti pyragai, įdaryti vyniotiniai, riestės, formose kepti minkšti pyragai-bobos.
Iš tešlos, paruoštos pagal I receptą, kepama paprastos bandelės ir paprasti pyragai.
Iš tešlos, paruoštos pagal II receptą — įdarytos bandelės, įdaryti pyragai, vyniotiniai.
Iš tešlos, paruoštos pagal III receptą — pagerintos bandelės, pagerinti pyragai-plokštainiai, riestės.
Iš tešlos, paruoštos pagal IV receptą — bobelės, bobos.
Iš tešlos, paruoštos pagal III ir IV receptus (tik be razinų), verdamos spurgos.
Suformuoti gaminiai dedami į pašildytais riebalais plonai išteptas skardas. O formose kepami gaminiai dedami į plonai riebalais išteptas ir pyrago džiūvėsėliais arba kapotais riešutais pabarstytas formas, kad lengviau išsiimtų. Suformuoti gaminiai pakartotinai kildomi apie 25— 60 min. Smulkūs ir pagerinti gaminiai kyla ilgiau, paprastesni gaminiai — greičiau. Gaminiai kildomi pridengti švaria drobe, kad neapdžiūtų. 5—10 minučių prieš kepimą gaminių viršus patepamas išplaktais kiaušiniais, kiaušinių tryniais ar saldytu pienu. Tie gaminiai, kurių paviršius bus barstomas miltiniu cukrumi arba glazūruojamas, patepami šildytu sviestu. Nuo sviesto plutelė įgauna malonų aromatą ir būna minkšta. Jeigu gaminiai nepatepami, tai kepant paviršiuje greitai susidaro plutelė, kuri susproginėja.
Pateptas gaminių paviršius kartais apibarstomas kristaliniu cukrumi, cukrumi, sumaišytu su cinamonu, kapotais riešutais, aguonomis, kapotais riebios tešlos trupiniais. Be to, kai kurie gaminiai puošiami gražiai suformuotais ar plonai iškočiotais ir formelemis išpjaustytais tos pačios tešlos gabaliukais.
Tešlos kepimas. Paruošti kepiniai kepami karštai — 230—250° C temperatūroje. Tešlą galima kepti su garu, tada kepiniai geriau iškyla. Smulkūs kepiniai kepami karščiau, negu stambūs. Ar kepiniai iškepę, nustatoma pagal kepimo laiką ir spalvą. Smulkūs kepiniai iškepa per 10—15 min. Iškepę jie atšoka nuo skardos. Stambesni kepiniai iškepa per 30—60 min. Ar kepinio vidus visai iškepęs, patikrinama, įsmeigiant balanėlę. Jei ištraukus, ji būna sausa,— kepinys iškepęs, jei aplipus,— dar žalias.
Iškepę kietesni kepiniai iš karto išimami iš skardų. Minkšti kepiniai palaikomi formose apie 5 min., po to išimami ir dedami ant švaria drobe padengto stalo. Jei karšti kepiniai iš karto sudedami į indus, jų apačia sudrėksta.
Jeigu kepinys neatšoka nuo formos sienelių, forma palaikoma pridengta drėgna šluoste, ir po to kepinys išimamas.
Jei norima, kad plutelė būtų plona ir minkšta, dar karšti kepiniai patepami sviestu.
Ataušę mieliniai kepiniai papuošiami: kai kurie kepiniai apsijojami miltiniu cukrumi, kiti glazūruojami ir apibarstomi pakepintais riešutais, cukraus kruopelėmis, treti papuošiami cukrinukais, riešutų puselėmis.
Mieliniai kepiniai būna skanūs tik švieži.

Parašytas: 03 Lie 2007, 15:37
Ramunė
:aciu1: :luks: